Parsivežus naujagimį namo kyla daug baimių (ypareigojanti, jeigu tai pirmagimis). Viena pirmųjų savarankiškų tėvų užduočių yra saugus naujagimio parsivežimas namo. Gimusį kūdikį privaloma įregistruoti per 3 mėnesius nuo gimimo. Patogiausia įregistruoti vaiko gimimą internetu.

Šiuo gyvenimo tarpsniu tai yra pačios trapiausios naujagimio kūno dalys. Galva yra gana sunki, o kaklo raumenys nėra pakankamai išvystyti, todėl reikalingas tinkamas prilaikymas. Naujagimiui augant galvos bei kaklo kontrolė gerėja, tačiau prilaikymas bus reikalingas beveik iki 3-4 mėnesių, su amžiumi pamažu mažinant atramą.

Svarbiausia taisyklė yra tvirtai prilaikyti ir nejudinamoje padėtyje fiksuoti naujagimio galvytę. Dešine ranka iš kairės pusės pakelkite mažyliui galvutę. Kairę plaštaką ir ranką, sulenktą per alkūnės sąnarį, judesiu iš kairės į dešinę pakiškite po galva, kaklu, nugaryte, kol delnas pasieks dubens sritį (užpakaliuką). Galva pakaušiu tegul remiasi į žastą, o kaklas ir pečiai atsiduria ties alkūnės sulenkimu. Tada naujagimis bus prisiglaudęs prie mamos, veidu pasisukęs į kairę krūtį. Naujagimio kūnelį būtinai prilaikykite ties sėdmenimis, pečių juosta ir pakaušio gumburu. Taip laikant stuburas neiškryps.

Pirmosiomis gyvenimo dienomis geriausia ir saugiausia naujagimį nešioti pasidėjus ant nedidukės, standžiai sulankstytos paklodės. Imdama naujagimį ar kūdikį nedarykite staigių judesių.

Kaip rašoma gydytojo Algimanto Vingro knygoje “Jūsų vaikas”, kūdikio, ypač naujagimio, kūnelis yra minkštas, labai lankstus, bet gana tvirtas, todėl kai norėsite žindyti ar nešioti, paimkite jį švelniai ir tvirtai.

Mamos sako, kad pakėlus vaiką, kad šis atsirūgtų, negalima laikyti rankos po kūdikio užpakaliuku, esą iškryps stuburas. Tiesa ta, kad yra daug būdų, kaip padėti kūdikiui atsirūgti, svarbiausia taisyklė - kūdikio pilvukas visada turi remtis į kietą pagrindą.

Yra keletas pagrindinių naujagimio laikymo būdų:

Kaip laikyti naujagimį?

1. Lopšio padėtis (laikymas glėbyje).

Taip vienas patogiausių ir geriausių būdų laikyti naujagimį. Mažylis laikomas horizontaliai, krūtinės lygyje, viena ranka prilaiko mažylio nugarą bei sėdmenis, o kita ranka prilaiko kaklą bei galvą, alkūnės linkyje (labai tinka maitinimui bei odos prie odos kontaktui ("kengūros" metodui)).

2. Laikymas prie pečių.

Naujagimis pakeliamas vertikaliai prie peties, viena ranka prilaikoma kūdikio galva ir kaklas, o kita - užpakaliukas. Šioje padėtyje naujagimis ilsisi prigludęs prie jūsų (gera padėtis kūdikiui nuraminti, nes girdimas jūsų širdies plakimas ramina).

3. Laikymas veido prieš veidą.

Ši laikymo padėtis rekomenduojama, kai norite bendrauti su kūdikiu. Norėdami laikyti naujagimį „veido į veidą“ padėtyje, vieną ranką pakiškite po kūdikio galva ir kaklu, o kitą - po kūdikio nugara. Laikykite mažylį tiesiai priešais save, šiek tiek žemiau savo krūtinės. (labiau tinka šiek tiek vyresniems kūdikiams, kurie jau pradeda daugiau reaguoti į aplinką).

4. Laikymas ant pilvuko.

Tai laikymo padėtis, kai naujagimio pilvas remiasi į jūsų rankas. Paguldykite kūdikį pilvuku žemyn ant savo dilbio, galvą - ant alkūnės, kojos gulės ties delnu. Tai lengva laikymo padėtis, leidžianti kūdikiui po maitinimo atsirūgti ar atsikratyti dujų.

5. Futbolio kamuolio laikymas.

Mažylis paguldomas nugara ant jūsų rankos dilbio, ta pati ranka delnu prilaiko galvą ir kaklą. Laikanti ranka yra priglausta prie jūsų šono. Jei reikia - kita ranka papildomai prilaikome kūdikį ties galva ar kūnu.

Tėvai dažnai susiduria su baimėmis, kaip tinkamai paimti, nešioti kūdikį, kad jam nepakenktume. O kartais net nesusimąstome, kad paprastai atrodantis vaiko nešiojimas gali padaryti nemažai žalos.

Viena ranką dedame po kūdikio krūtine, kitą - tarp kojų, po pilvu. Pasiguldome kūdikį šonu ant savo dilbio, delnas ant pilvo, o kita ranka tarp kojų. Viena ranka prilaikome ties mentėmis arba galvyte, o kita ranka dubenį. Kūdikiai dėl silpno apatinės stemplės rauko tonuso dažnai atpila. Viena ranka apkabiname kūdikį per krūtinę, o kitą ranką laikome tarp kojyčių. Kineziterapeutė pastebi, kad tėvai šį nešiojimo būdą naudoja, tačiau jis pridaro žalos. Taip nešiojami kūdikiai nebenori gulėti ant pilvo ar „pertempia“ nugaros raumenis. Visada ta pati nešiojimo padėtis. Negalima vaiko visada nešioti ant tos pačios rankos ar ant to paties peties, būtina kaskart keisti nešiojimo puses. Nešiojimo padėčių ir pusių įvairovė yra labai svarbu.

Nesėdinčio kūdikio nešiojimas „sodinant“. Iki 6 mėnesio, kol vaikas nesėdi, nerekomenduojama nešioti prilaikant už užpakalio ar pasisodinus ant rankos.

Mažesnio nei 4 mėn. kūdikio nešiojimas stačiai. Iki 4 mėnesio kūdikį reikėtų stengtis kuo mažiau nešioti stačiose padėtyse, kad neapkrautume jo nugaros ir stuburo. Tokio amžiaus vaikų raumenys nėra pasiruošę statmenai pozicijai ir jie turi gulėti. Maždaug nuo 4 mėnesio pradedame naudoti „45 laipsnių padėtį“ (t.y. Dažnai nešiojant kūdikį stačioje padėtyje, viršutinėje kūno dalyje atsiranda įtampa.

Kūdikio vystymuisi svarbus žaidimas. Žaisdami kūdikiai gali susipažinti su pasauliu. Mažyliai auga ir keičiasi labai greitai, jų žaidimai taip pat. Nors iki trijų mėnesių kūdikiai būdrauja trumpai ir jų galimybės (regėjimas, judesių kontrolė, bendravimas ir kt.) labai ribotos, su šiais mažyliais tikrai galima pažaisti.

Žaidimai ir stimuliacija

• Akių kontaktas. Skirkite laiko tam, kad sukurtumėte prasmingą akių kontaktą su savo mažyliu.
• Ištiesinimas. Ilgą laiką praleidę mamos pilvuke mažyliai ir gimę dar kurį laiką būna lyg sustingę, vis sulenktomis kojytėmis ir rankytėmis. Švelniai tieskite mažylio rankytes, pirštukus, kojytes, darykite tai lėtai ir ramiai.
• Girdėta muzika. Įvairūs tyrimai rodo, kad kūdikiai gali atpažinti muziką, kurią reguliariai girdėjo dar būdami mamos įsčiose. Jei jūsų mažylis nuolat girdėjo kažkokią muziką ar garsus būdamas jūsų pilvuke, leiskite jam paklausyti jos. Jei būdamas pilve kūdikis reguliariai negirdėjo muzikos, kurią galėtų pažinti jau gimęs, pasirinkite kelias dainas ar melodijas ir leiskite klausyti jų dabar.
• Garsų imitacija. Pamaloninkite savo mažylį imituodama jo garsus.
• Nuostabusis nešiojimas. Kūdikiui būtinas fizinis kontaktas ir judesys, kurį jis juto būdamas mamos įsčiose, tad jo nešiojimas yra puikus būdas patenkinti šiuos poreikius.
• Nuostabieji veidrodžiai. Žaidimas su veidrodžiais yra puiki veikla jūsų mažyliui. Pastatykite veidrodį priešais kūdikį, kol jis guli ant pilvuko ar tiesiog palaikykite kūdikį priešais veidrodį.
• Skrydis lėktuvu. Suteikite savo kūdikiui galimybę, kuo įvairiau pažinti pasaulį. Viena jų yra laikyti mažyli ant rankų veidu žemyn (savo ranką ar rankas laikykite išilgai per visą kūdikio pilvuką). Tai padeda ne tik pamatyti supančią aplinką kitu kampu, bet gelbsti ir tiems mažyliams, kuriems pučia pilvuką.
• Malonus pašnekesys. Kalbėjimas yra mokymasis. Kalbėjimas yra viena svarbiausių detalių kalbos vystymuisi, o kalbėjimo pamokos turi prasidėti nuo pirmosios dienos (kai kurie net sakys, kad bendravimas ir kalbėjimasis su mažyliu turi prasidėti, kai jis dar mamos pilvuke). Taigi kalbėkite su savo mažyliu kuo dažniau ir apie viską, pasakokite, ką veikiate pati, ką darote jam.
• Masažas. Masažo nauda niekas neabejoja, todėl nuo pat pirmų dienų galite masažuoti savo mažyli, tai padės vystytis ir stiprėti ne tik jo raumenims, bet ir kraujotakai bei virškinimo sistemai. Masažas kūdikiams iki 3 mėnesių turi labiau priminti glostymą, nei mums įprastą masažą. Švelniai glostykite, naudokite tik nedidelį švelnų spaudimą, pasirinkite laiką, kuomet abu esate tam gerai nusiteikę.
• Skirtingos tekstūros. Leisti mažyliui pajusti skirtingos tekstūros medžiagas, daiktus yra lengvas būdas vystyti kūdikio pojūčius nuo pirmųjų gyvenimo dienų. Duokite mažyliui savo mažomis rankytėmis paliesti skirtingas medžiagas ir taip padėsite jam vystytis ir pažinti pasaulį. Apsidairykite savo namuose ir tikrai rasite daugybę skirtingus lietimo pojūčius suteikiančių daiktų.
• Skaitymas. Skaityti savo vaikui, tai dovanoti jam neįkainojamą dovaną. Skaityti mažyliui rekomenduojama jam dar esant mamos pilvuke.
• Supkitės. Kaip ir lėktuvo žaidimas, taip ir supimasis ugdo jūsų mažylio vestibiuliarinį aparatą (vestibiuliarinis aparatas - pusiausvyros organas vidinėje ausyje). Laikykite savo kūdikį ant rankų ir švelniai supkitės kartu. Tam puikiai tiks hamakas, supynės, supamoji kėdė.
• Juoda/balta. Naujagimio regėjimas dar nėra iki galo išsivystęs. Geriausiai naujagimiams ir mažyliams iki 3 mėnesių sekasi matyti didesnio kontrasto vaizdus, tokius kaip juodos ir baltos spalvos raštus (pvz. juodus kvadratėlius baltame fone, baltus taškelius juodame fone ir pan.).
• Gal pašokam? Šokis, tai puikus būdas kurti saugų, glaudų ir labai būtiną jūsų mažyliui fizinį kontaktą. Įsijunkite mėgiamą muziką ir linguokite laikydama kūdikį ant rankų.
• Šviesų žaidimas. Kūdikiams patinka stebėti šviečiančius ir judančius objektus. Sudominkite savo kūdikį lėtai judančia šviesa (tamsiame kambaryje), panaudodamos tam žibintuvėlį.
• Uostymas. Kūdikiai gimsta su puikiai išvystyta uosle. Naujagimiai savo mamos kvapą atpažįsta iš karto tik gimę. Stimuliuokite savo vaiko pojūčius švelniai pamojuodama maloniais kvapais jam šalia nosytės. Tam puikiai tinka gėlės, citrusiniai vaisiai ar vanilė.
• Atsilenkimai. Sustiprinkite savo kūdikio raumenyną imituodama saugusiųjų pratimus. Paguldykite kūdikį ant pledo ar paklodės, atsisėskite mažylio kojų gale. Atsargiai paimkite pledo ar paklodės kampučius šalia mažylio galvytės ir švelniai, lėtai kilstelėkite link savęs taip, lyg mažylis darytų atsilenkimą, paguldykite atgal ir vėl kilstelėkite.
• Dviratininkas. Sustiprinkite mažylio kojyčių ir pilvo raumenis imituodamos dviračio minimą.
• Mobilus kūdikis. Leiskite savo mažyliui susipažinti su jį supančia aplinka vis keisdama jo buvimo vietą, tai patogu daryti mažylį paguldžius į gultuką ar tiesiog saugiai ir minkštai ant grindų. Mažylis taip susipažins su jį supančia aplinka, jos garsais, kvapais.
• Balansavimas. Lavinkite kūdikio pusiausvyrą ir stiprinkite kaklo raumenis, saugiai ir švelniai paguldžiusi ir linguodama ant jogos kamuolio.

Maitinimas ir atsirūgimas

Pagrindinė sėkmingo žindymo pirmosiomis dienomis taisyklė yra žindymas pagal poreikį: ne mažiau kaip 8-10 kartų per parą (t.y. Žįsdamas kūdikis ne tik pats pasisotina (o taip pat ir nurimsta, mezga glaudų ryšį su mama), bet ir „užsako“ pieno gamybą krūtyse, t.y.

Naujagimio maitinimas mišinėliu pirmosiomis dienomis yra panašus į žindymą, t.y. Pirmosiomis paromis naujagimiui reikėtų pasiūlyti po 30-60 ml mišinėlio kas 2-3 valandas (t.y.

Tėvai turėtų stebėti požymius, kada mažylis nori ir yra pasiruošęs komunikuoti: tai gali būti į tėvų pusę pasukta galvytė ar atmerktos akys. Tiesa, naujagimiai greitai pavargsta, tad analogiškai reikia stebėti, kada jie nebenori turėti artimesnio kontakto. Nenorint, kad kūdikis sudirgtų, reikėtų pasistengti sukurti jaukią, ramią aplinką, prigesinti šviesą. Jei aplinka - triukšminga, kūdikiui gali būti sunku atskirti tėvų balsus.

Vieni kūdikiai atsirūgsta lengvai ir greitai, kiti sunkiai - tik po 20-30, kartais net po 45 min. Suprantama, 45 min. kūdikio nelaikysite už užpakaliuko, nes padėtis turi būti keičiama. Jeigu kuris nors iš minėtų pagalbos būdų neveiksmingas, pabandykite kitą. Prisiminkite, kad jokie vaistai ar vaistažolių antpilai nepadeda atsirūgti. Kūdikiai dažniausiai nustoja atpilti 6-8 mėn., kai pradeda sėdėti ir valgyti tirštą maistą.

Fizinė priežiūra ir sveikata

Pirmosiomis dienomis, kol naujagimio virkštelė dar nėra nukritusi jo „pilnai“ maudyti nerekomenduojama. Naujagimiui gimus virkštelė yra užspaudžiama ir nukerpama, tačiau nedidelė jos liekana nudžius ir nukris tik po 2-3 savaičių.

Pirmosios maudynės: Norėdami būti ramūs ir padėti mažyliui atsipalaiduoti, tinkamai pasiruoškite maudynėms - vonioje pasidėkite visus daiktus, kurių jums prireiks. Jei blaškysitės, jausite didelį stresą, visaip kitaip mažyliui rodysite, kad jums baisu - jis tai irgi jaus ir darys neramus. Visai nebūtina pirmus kartus kūdikį prausti vienai mamai ar tėčiui, tai darykite kartu. Nepamirškite, kad prieš maudynes būtina pamatuoti vandens temperatūrą ir naudoti priemones, užtikrinančias saugumą (vonelės įdėklas). Naujagimį užtenka maudyti 5-7 minutes, o jei verkia - vos kelias. Po vandens procedūrų būtina gerai iššluostyti visas raukšleles, kad vaikutis nešustų ir nesušaltų.

Jeigu akys traiškanoja ar po miego sulipę, paimkite vatos ar marlės tamponėlį, sudrėkinkite virintu bei atvėsintu vandeniu ir valykite iš išorės vidaus link. Kiekvienai akiai - naujas tamponėlis. Jei traiškanų labai daug, akys sunkiai „atlimpa“ - pasikonsultuokite su šeimos gydytoju.

Nosį valyti reikia tik tada, kai ji užsikemša. Tai atlikti taip pat labai paprasta - susukite vatos tamponėlį, sudrėkinkite virintu vandeniu ir sukamaisiais judesiais išvalykite vieną, paskui kitą nosies angą. Jei mažylį kamuoja sloga, jums prireiks specialaus prietaiso, skirto nosytei valyti.

Tik gimusių vaikų oda labiau pažeidžiama dėl to, kad jos epidermis, kuris ir saugo tikrąją odą nuo kenksmingo aplinkos poveikio, yra daug plonesnis nei suaugusiųjų. Jeigu nuo pat pirmų dienų mažylių odelė nebus tinkamai prižiūrima, turėsite daug bėdų dėl jos išsausėjimo, pleiskanojimo ir bėrimo.

Bendri patarimai

Naujagimiai miega didžiąją paros dalį - 6-18 valandų per parą. Bendrą naujagimio miegą sudaro 6-7 trumpi vienodi miego tarpsniai, kurie tolygiai pasiskirstę per parą. Svarbu, naujagimį migdyti paguldytą ant nugaros, ant kietesnio čiužinuko, kūdikio lovelėje neturėtų būti pagalvių, minkštų žaislų ir pan., kambaryje neturėtų būti per karšta, į jį neturėtų patekti tabako dūmai.

Naujagimiai kvėpuoja labai tankiai, nes jų medžiagų apykaita labai greita ir jiems reikia daug deguonies. Kita vertus, naujagimiams yra būdingi miegojimo metu pasikartojantys, trumpi, 10-20 sekundžių trunkantys kvėpavimo sustojimai, vadinami miego apnėja. Miego apnėja yra siejama su smegenyse esančio kvėpavimo centro nebrandumu, todėl ji dažniau pasitaiko neišnešiotiems naujagimiams.

Naujagimiai gimsta turėdami daug nesąlyginių refleksų, kurie padeda jiems prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų. Pavyzdžiui, jeigu pirštu paliesite naujagimio skruostą, jis pasuks galvą ir ims pūsti lūpas, iškiš liežuvį, tarsi ieškodamas spenelio, pasiruošęs žįsti.

Pasiruošti kūdikio priežiūrai tiesiog būtina. Žinojimas ir įvairios gudrybės jums padės įveikti įvairias bėdas, leis suprasti, kodėl mažylis neramus bei verkia, ir jam suteikti pagalbą.

Pilvo diegliai: Tikriausiai didelė dalis tėvų pripažins, kad tai vienas didžiausių pirmųjų kūdikio mėnesių išbandymų. Ko griebtis, kai mažylis visą naktį graudžiai verkia, ir jokios priemonės nepadeda jo nuraminti ilgiau nei kelioms minutėms? Dažniausia tokio neramumo priežastis - pilvo pūtimas arba diegliai. Jie prasideda tada, kai kūdikiui sueina 2 savaitės. Jus gali paguosti žinojimas, kad ši nemaloni vaikui stadija daugiausiai trunka 2-3 mėnesius.

Kaip galite mažyliui padėti ir sumažinti pilvuko skausmus? Savo pienu naujagimius maitinančioms mamoms pirmiausia reikia pakeisti savo mitybą ir atsisakyti nemažai produktų. Jei kūdikis maitinamas mišinuku, gali tekti jį pakeisti kitu, kurio pagrindas yra ne karvės pienas. Taip pat svarbu, kaip vaiką maitinate (jei įtariate, kad jis prisiryja oro, reikėtų jam duoti kuo dažniau atsirūgti) ir kaip dažnai tai darote (alkani kūdikiai valgydami skuba ir taip prisigaudo oro). Daugelis tėvelių išbando įvairias atpalaiduojančias, raminančias metodikas. Pamasažuokite kūdikio pilvuką ir nugarėlę (pilvuką reikia masažuoti pagal laikrodžio rodyklę sukamaisiais judesiais, pradedant nuo bambos). Galite išbandyti kojyčių mankštą (lengvai prispauskite sulenktas kojytes prie pilvuko). Panešiokite ir pasūpuokite kūdikį pozoje, kuri padeda prasidėjus diegliams: ant savo rankos dilbio kūdikį paguldykite pilvuku žemyn taip, kad delnas prilaikytų kūdikio galvelę, o kojytės iš abiejų pusių apžergtų alkūnės sritį. Kasvakar mažylį maudykite - vanduo labai atpalaiduoja ir nuramina prieš miegą. Padėti gali ir lašiukai nuo pilvo pūtimo, tačiau juos reikia naudoti ne diegliukams prasidėjus, o prevenciškai kiekvieno maitinimo metu. Nevartokite vaistų, maisto papildų ar gerųjų bakterijų nepasitarę su gydytoju, nes kūdikiams ne viskas tinka.

Pirmasis gydytojo vizitas: Svarbu žinoti, kad per pirmąsias tris dienas nuo kūdikio gimimo namuose šeimą turėtų aplankyti šeimos gydytojas. Jis apžiūrės ir įvertins naujagimio sveikatą, pamokys įvairių priežiūros gudrybių, paaiškins, kaip elgtis vienu ar kitu atveju, atsakys į visus tėvų klausimus. Neaiškumų pirmosiomis dienomis ar net mėnesiais gali būti labai daug, tačiau, vaikui paaugus, daugelis mamų ir tėčių sutinka, kad nebuvo viskas taip sudėtinga, kaip atrodė tik gimus mažyliui. Pirmąjį vaiko gyvenimo pusmetį pas šeimos gydytoją reikia lankytis kas mėnesį. Tai būtina dėl kūdikio svorio, ūgio, galvos apimčių matavimo, jo raidos vertinimo ir skiepų.

Visų pirma reikėtų taisyklingai plautis rankas ir naudoti specialų rankų dezinfekavimo skystį arba gelį. Reikėtų kasdien keisti drabužius švariais, lauko drabužius ir avalynę palikti ligoninės rūbinėje arba specialiose spintelėse. Norint apsaugoti naujagimį nuo infekcijų patariama nemūvėti žiedų, nesegėti kitų papuošalų, trumpai kirpti nagus ir būtinai pašalinti nagų laką: nagai turi būti natūralūs.

Stebint naujagimį išmokstama atpažinti mažylio kūno kalbą: kaip jis bendrauja, ką pasako vienais ar kitais judesiais ar verksmu, kas mažyliui patinka, o kas - ne, kada jis patenkintas ir kada jaučia diskomfortą, yra pavargęs.

Naujagimiams, ypač anksti gimusius, sergančius, būtina nuraminti. Mažyliui galima pasiūlyti pirštą - jis tvirtai į jį įsikibs, delne palaikyti jo pėdutę. Taip pat galima švelniai uždėti ranką ant galvytės, kojyčių. Glostymas, ypač per greitas ir per intensyvus, patinka ne visiems naujagimiams.

Neišnešioti naujagimiai būna itin smulkūs, trapūs, todėl pirmosiomis dienomis ne visi tėvai ryžtasi juos paimti ir panešioti. Kita vertus, dažnai momentas, kai tėvai naujagimį gali paimti iš inkubatoriaus ir pasūpuoti ant rankų, gali užtrukti net kelias savaites, mažyliui pakankamai sustiprėjus. Sėkmingam žindymui ir emocinio ryšio stiprinimui pirmosiomis dienomis ir savaitėmis labai svarbus ir kontaktas „oda prie odos“ (kitaip dar vadinamas „kengūros metodu“), kai nuogas ar bent iš dalies nurengtas naujagimis guldomas mamai (po cezario pjūvio operacijos - ir tėčiui) ant krūtinės. Odos kontaktas ne tik gerina laktaciją, bet ir padeda kūdikiui nurimti, užmigti. Prie krūtinės priglaustą naujagimį reikėtų laikyti kuo ilgiau - bent valandą.

Tol, kol neišnešiotas naujagimis dar per mažas maudynėms, galite prausti jį lovytėje, t. y. švelniai nuplauti veidą ir kūną, išvalyti raukšles aplink kaklą, pažastis, užpakaliuką ir kt. Šios procedūros vadinamos naujagimio (rytiniu) tualetu. Prausimo metu naudojamas drungnas vanduo, skiautė marlės arba vatos gabalėlis. Jei mažyliui prausimas nepatinka, luktelėkite, kol jis nurims, trumpam užklokite.

Neišnešiotų naujagimių mamos dažnai baiminasi, kad nemokės pakeisti sauskelnių, ir ši procedūra tampa nemažu iššūkiu. Taigi atidžiai stebėkite, kaip sauskelnes keičia slaugytoja. Kai jau būsite pasirengusi pati, išlankstykite sauskelnes, po to nuraminkite mažylį. Patogiausia, jei jis gulės ant šono, o ne kaip įprastai keičiant sauskelnes - ant nugarytės.

Pirmą kartą neišnešioti naujagimiai gali būti maudomi intensyviosios terapijos skyriuje net ir tais atvejais, kai jiems reikalingas deguonis. Aparatai trumpam atjungiami, neišnešiotas naujagimis greitai išmaudomas vonelėje. Vanduo vonelėje turi būti kūno temperatūros (naudokite termometrą), jo turi būti pakankamai, kad naujagimis nesušaltų. Mažylį prieš maudynes galima įvynioti į medvilninį vystyklą. Pirmosios maudynės turėtų trukti vos kelias minutes, tad nepersistenkite.

Motinos pienas - gyvybiškai svarbus visiems naujagimiams ir kūdikiams, o neišnešiotiems - ypač. Specialistai pataria jau per pirmąsias 6 val. po gimdymo nusitraukti priešpienio: tai paskatins pieno gamybą ir padidins sėkmingo žindymo galimybes. Raskite būdų, kurie palengvintų pieno nusitraukimo procesą. Pavyzdžiui, gal bus lengviau, jei naujagimis bus šalia, o gal atvirkščiai - tai daryti patogiau vienumoje. Beje, kartais žindyti gali būti pradedama anksčiau, nei maitinti iš buteliuko - tam reikia daugiau koordinacijos. Jei maitinsite iš buteliuko, suvyniokite naujagimį į antklodę, palikdama rankas laisvas, kad mažylis galėtų įsikibti į buteliuką arba jums į pirštą. Maitinti iš buteliuko bus lengviau, jei naujagimį paguldysite ant pagalvės šonu, kad galvytė būtų kiek aukščiau, o kojos - žemiau.

Pirmosios naujagimio išmatos, vadinamos mekonijumi, dažnai išgąsdina nepatyrusius tėvus. Jos yra tamsiai žalios arba juodos spalvos, lipnios, tąsios, beveik bekvapės. Pirmosiomis gyvenimo dienomis naujagimiai šlapinasi retai. Normalu, jeigu pirmą kartą naujagimis pasišlapina per 12-24 val. Pirmasis naujagimio šlapimas dažniausiai yra tamsus, gelsvai rausvas, drumstas, ant vystyklo lieka oranžinių nuosėdų - šlapimo rūgšties kristalų (kartais galima supainioti su krauju).

Atsirūgimas (natūralus arba padedant tėvams) ir atpylimas yra būdingas daugeliui naujagimių ir kūdikių iki 6 mėn. Žagsulys yra normalus procesas ir būdingas dar gimdoje besivystančiam vaisiui. Žagsulį lemia spazmiški diafragmos susitraukimai, kuriuos, manoma, sukelia diafragmos sudirginimas arba stimuliacija žindymo ar maitinimo metu. Žagsulys naujagimiui nėra pavojingas ar žalingas ir praeina savaime. Norint, kad žagsulys pasitaikytų rečiau reikėtų stengtis naujagimį maitinti taisyklingai, stebėti, kad maitinimo metu jis neprisirytų oro, po maitinimo padėti atsirūgti.

Vos gimę naujagimiai yra gan ramūs, mieguisti, jie niurzga ar skleidžia kitus, kiek prislopintus garsus, o vis dažniau verkti ima tik po poros dienų. Normalu, jeigu 2 savaičių naujagimis verkia apie 2 valandas per dieną. Verkimas neturėtų gąsdinti, jį reikėtų vertinti kaip (kol kas) vienintelę kūdikio bendravimo formą. Ilgainiui pagal verkimo garsumą, toną, laikymą ir kt.

Kokio amžiaus vaikai gali turėti stuburo bėdų? Iškrypęs stuburas būna dėl įgimtų arba įgytų priežasčių: įgimti iškrypimai būna tada, kai stuburo slankstelis formuojasi netaisyklingai, t. y. ne keturkampio, o trikampio formos, arba auga tik viena jo dalis. Tada jau kūdikystėje galime pastebėti, kad kažkurioje vietoje stuburas keičia kryptį, susidaro kampas. Įgyti stuburo iškrypimai pradedami pastebėti nuo 5-6 vaiko gyvenimo metų. Mažieji iki ketvirtų gyvenimo metų dažniausiai turi tiesų stuburą, aišku, jeigu neturi įgimtų bėdų. Kodėl? Tokio amžiaus vaikai dar daug juda nuo ryto iki vakaro, nemoka net ramiai pasėdėti vietoje, todėl „nenusėdi” nugaros ir jos nedeformuoja. Aišku, išimčių būna, bet iškrypęs keturmečio stuburas - retenybė.

Jei netaisyklingai guldome kūdikį kad ir ant pagalvės, nepakenkiame jo stuburui? Antra vertus, ji kūdikiui nereikalinga. Būna, kad naujagimis įjunksta žiūrėti į vieną pusę, nes, tarkim, gulint lovelėje iš tos pusės sklinda šviesa. Tada galime įtarti kreivakaklystę, kuri irgi priskiriama prie stuburo iškrypimų, tačiau ji atsiranda ir praeina gana greitai. Iki kokių keturių mėnesių galima „kariauti” ir guldyti mažiuką kitaip, nei yra pratęs, apsukti lovelę ir pan., bet vėliau jau nelabai klausys tėvų, atsiguls kaip patogiau.

tags: #teise #paimti #naujagimi

• Baltos pėdkelnės vaikams
• Gydymo galimybės nevaisingumo atveju
• Ar normalu jausti skausmą įsodinimo metu?
• Vandenio charakteris
• Pertvarka vaikų globos namuose