Ankstyvoji vaikystė - ypatingai svarbus etapas žmogaus gyvenime, kai formuojasi vaikų socialiniai ir emociniai įgūdžiai, kurie yra itin reikalingi, siekiant palaikyti pozityvius tarpusavio santykius ir ryšius.
Vaikai ikimokyklinio ugdymo įstaigoje praleidžia daug laiko bendraudami, įvairiais būdais komunikuodami ar žaisdami vienas su kitu. Tenka pripažinti, šiomis dienomis daugėja vaikų, turinčių elgesio ar emocijų sunkumų, kas lemia vaikų nepakankamus emocinio intelekto įgūdžius, kurie taip reikalingi pozityvių santykių palaikymui. Iš vaikų pasigirsta tokios frazės kaip - „aš nebūsiu tavo draugė“, „neduosiu tau, nes tu negera“, „čia mano“ , „dink“. Dėl šių priežasčių vaikai nebesutaria vienas su kitu, nemoka prisitaikyti vienas prie kito, empatiškai reaguoti ar kontroliuoti savo elgesį bei emocijas kitų vaikų atžvilgiu.
Suaugusiojo pavyzdys
Turbūt, ne kartą teko girdėti, jog vaikai lyg kempinėlės - viską sugeria. Taip pat yra ir su elgesio modeliais, kuriuos perteikia vaikui artimi suaugusieji. Jei suaugusysis intuityviai stengiasi demonstruoti pozityvius tarpusavio santykius palaikantį elgesį tiek su pačiu vaiku, tiek su šeimos nariais vaikui matant, tai gali paskatinti vaiką taikyti šiuos, pavyzdinius, elgesio modelius su kitais bendraamžiais ar suaugusiaisiais.
Pavyzdys iš gyvenimo - vaikai įsijautę į žaidimą garsiai kalba tarpusavyje, spontaniška ugdytojų reakcija būna - „nustokit rėkti, kiek galima…“ arba „kaip visada keliat triukšmą, nemokat žaisti ramiai“. Kita dalis ugdytojų, kurie gilinasi į save, stengsis reaguoti kitaip: „matau, kad įsijautėt į žaidimą ir kalbat labai garsiai. Nuo jūsų garsaus kalbėjimo darosi sunku išbūti. Ką darom dėl to?“.
Kasdieninis bendravimas formuoja įgūdžius
Be abejonės, tai kiek vaikas praleidžia laiko su kitais vaikais, ar suaugusiaisiais, turi įtakos jo/jos socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymuisi ir pozityvių tarpusavio santykių palaikymo gebėjimams. Tik praktikuodamasis, bendraudamas, susidurdamas su tam tikromis kliūtimis ir jas spręsdamas, vaikas išmoks socialinių normų, tobulins savo bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius.
Praktinis pavyzdys iš vaikų bendro žaidimo smėlio dėžėje - tarkime, smėlio dėžėje žaidžia 10 vaikų, jie visi turi pasidalinti ten esančiais žaislais.
Metodai, skatinantys gerus santykius darželyje
Ikimokyklinio ugdymo mokytojai turi skirti pakankamai dėmesio vaikų tarpusavio santykių kūrimui, be jų pagalbos, vaikams sunku išsiugdyti reikiamus tarpusavio bendravimo įgūdžius.
Socialinės istorijos
Socialinės istorijos - tai trumpi, iliustruoti pasakojimai, skirti padėti vaikams suprasti įvairias kasdieniškas, gyvenimiškas situacijas bei perteikti tinkamo elgesio pavyzdžius vaikams priimtina forma. Šias istorijas galima kurti kartu su vaiku, parenkant jam tuo metu aktualią temą, pavyzdžiui, kaip užmegzti pokalbį, aktyviai klausytis ar įsitraukti į žaidimą su kitais vaikais. Svarbu, kad socialinės istorijos būtų aiškios, trumpos ir lengvai suprantamos vaikui.
Vaidmeniniai žaidimai
Šių žaidimų metu vaikai lengvai įsijaučia į tam tikrą vaidmenį, empatiškai perteikia kito emocijas, išgyvena naujas situacijas, žvelgia į tam tikrus įvykius iš kito perspektyvos. Vaidmeninių žaidimų metu vaikai praktikuoja bendravimo, bendradarbiavimo ir konfliktų sprendimo įgūdžius. Vaidmeniniai žaidimai gali būti panaudoti dviem aspektais - vaikų bendravimo įgūdžių stiprinimui ir netinkamo elgesio permodeliavimui į tinkamu elgesiu pagrįstus scenarijus. Ugdytojams svarbu nenutraukti vaiko žaidimo, kai jiems atrodo, jog vaikai, jų nuomone, žaidžia ar bendrauja ne tinkamai, bet išnaudoti šias situacijas vaikų pažinimui, neįsiterpiant anksčiau laiko, kol tai yra saugu.
Tėvų ir auklėtojų bendradarbiavimas
Pirmoji tarpusavio santykių kūrimo mokykla yra šeima. Jeigu šeimos resursų nepakanka, kad vaikai galėtų išsiugdyti reikiamų įgūdžių, mokykla ar darželis tai papildo, pastiprina.
Dauguma vaikų adaptuojasi per 1-3 savaites, kitiems gali prireikti ir poros mėnesių. Permąstykite savo požiūrį. Apie darželį vaikui kalbėkite pozityviai. Pasikalbėkite su vaiku apie tai, ką vaikai veikia darželyje ir kodėl ten yra smagu. Galite akcentuoti tas veiklas, kurias vaikas mėgsta.
Prisiderinkite prie dienotvarkės. Susižinokite darželio dienotvarkę porą-trejetą mėnesių prieš pradėdami lankyti darželį ir pamažu pertvarkykite savąją taip, kai ji būtų kuo artimesnė darželio dienotvarkei. Pratinkitės prie išsiskyrimų. Susiraskite draugų. Gal kaimynų vaikas lankys tą pačią darželio grupę kaip ir jūsiškis? Suorganizuokite bendrą pramogą ir leiskite vaikams susidraugauti. Skaitykite knygas apie darželį.
Sutarkite dėl adaptacinio periodo. Adaptacinio periodo rekomendacijas paprastai pateikia darželio auklėtojos, atsižvelgdamos į vaiko amžių. Šios rekomendacijos gali būti pakoreguotos atsižvelgiant į Jūsų žinias apie vaiką. Mažesnių vaikų adaptacinis laikotarpis trunka kiek ilgiau ir reikalauja daugiau tėvų dalyvavimo, tačiau dauguma vaikų daugiau ar mažiau apsipranta su nauja aplinka per savaitę. Pirmą dieną darželyje vaikas gali praleisti vos kelias valandas ar pusvalandį, paprastai rekomenduojama su abiem tėvais. Kiekvieną dieną buvimo darželyje trukmė po truputį ilginama, o tėvų (tiksliau mamos arba tėčio) - trumpinamas.
Bendraukite su auklėtojomis. Tai vaikui yra ženklas, kad žmogumi galima pasitikėti. Nedarykite ilgų pertraukų. Kuo mažesnis vaikas, tuo greičiau jis užmiršta savo patirtis, todėl būtų geriau išvengti ilgų darželio nelankymo periodų.
Papasakokite vaikui, kas jo laukia. Pasakykite, kad vaikas lieka darželyje žaisti, o Jūs jo ateisite pasiimti po darbo. Atsisveikinkite greitai. Apsikabinkite, pasibučiuokite, pasakykite „Atia, atia!” ir išeikite. Vaikas gali verkti, nes išsiskyrimas su brangiausiu žmogumi jam sukelia stresą. Tačiau likti guosti vaiko nėra pati geriausia mintis: vaikas tai supranta kaip veiksmingą būdą išlaikyti jus dar minutėlei, ir atsisveikinimas gali trukti visą amžinybę. Būkite tikri - tėvams išėjus absoliuti dauguma vaikų greitai nurimsta ir smagiai leidžia laiką su naujaisiais draugais.
Leiskite tėčiui vesti vaiką į darželį. Pirma, dauguma vaikų yra įpratę bent kažkurią dienos dalį būti be tėčio, todėl išsiskyrimai su tėčiu yra labiau vaikui įprasti. Stebėkite vaiko sveikatą. Jei pradėjęs lankyti darželį vaikas pradėjo labai dažnai sirgti, tai gali būti ženklas, kad dėl adaptacinio periodo keliamo streso nusilpo vaiko imunitetas. Stebėkite vaiko elgesį. Dėl patiriamo naujoje aplinkoje streso gali pasikeisti vaiko elgesys, jis gali būti agresyvesnis, irzlesnis, reikalauti daugiau dėmesio.
Darželio vaidmuo ugdant santykius
Vaikų darželis - svarbus etapas vaiko gyvenime, turintis įtakos jo socialiniams, emociniams ir pažintiniams įgūdžiams. Darželyje vaikai mokosi bendrauti, bendradarbiauti, spręsti konfliktus ir užmegzti draugystes, kas yra pagrindas gerų tarpusavio santykių puoselėjimui.
Šiai dienai vaikams trūksta gerųjų suaugusiųjų tarpusavio bendravimo pavyzdžių iš kurių vaikai galėtų mokytis kaip sugyventi tarpusavyje. Ikimokyklinio ugdymo mokytojai turi skirti pakankamai dėmesio vaikų tarpusavio santykių kūrimui, be jų pagalbos, vaikams sunku išsiugdyti reikiamus tarpusavio bendravimo įgūdžius.
Dembavos lopšelis-darželis „Smalsutis“ veikia nuo 1968-ųjų ir sėkmingai įgyvendina įtraukiojo ugdymo metodą. Čia didelis dėmesys skiriamas kiekvienam vaikui, atsižvelgiant į jo individualius poreikius. Specialistai (logopedas, judesio specialistas, bendradarbiaujama su psichologinėmis tarnybomis) dirba su vaikais, turinčiais specialiųjų poreikių, siekdami, kad jie būtų kuo labiau integruoti į bendrą ugdymo procesą.
Į ugdymą žiūrint kūrybiškai, taikomi projektiniai metodai, skatinamas vaikų kūrybiškumas, naudojamos įvairios priemonės - nuo gamtos gėrybių iki elektroninių prietaisų. Svarbu, kad vaikai jaustųsi saugiai ir būtų laimingi, todėl darželyje yra relaksacinis kambarys, o ateityje planuojama įrengti ir multisensorinį kambarį.
Sėkmingi rezultatai pasiekiami tuomet, kai į procesą įsitraukia ir vaiko šeima. Bendradarbiavimas tarp tėvų ir pedagogų, bendros veiklos, pokalbiai ir išvykos stiprina ryšį tarp vaiko ir suaugusiųjų, padeda geriau pažinti vaiką ir spręsti iškilusias problemas.
Tėvų vaidmuo formuojant santykius
Tėvų žodžiai įsirašo širdy: ir padrąsinimas, ir įžeidimas gali likti visam gyvenimui. Girdėdami, kad yra mylimi ir reikalingi, vaikai jaučiasi saugūs. Kai vaikas iš tėvų/globėjų ar kitų suaugusiųjų girdi, kad jam pavyks, kad klaidas galima ištaisyti, nes dar tik mokosi, kai sulaukia pagyrimų, nuraminimo, padrąsinimų, jis auga, tikėdamas savo jėgomis ir žinodamas, kad šalia yra patikimas suaugęs, kuriuo galima pasitikėti. Tai padeda kurti stiprų vaikų ir tėvų tarpusavio ryšį.
Žodžiai, kurių reikėtų vengti: gėdinimas, kaltinimas, nuolatinis kritikavimas, lyginimas ir nuvertinimas, gąsdinimas, rėkimas, nusivylimo rodymas ne tik nepadeda pakeisti vaikų elgesio, bet ir trukdo kurti stiprų ryšį - gilina konfliktus, skatina vaikus atsiriboti, užsisklęsti nuo tėvų.
Dažniausiai skaudžius ir žeidžiančius žodžius tėvai savo vaikams pasako, kai sukyla stiprios emocijos, tarpusavio konfliktų metu, taip pat kai yra pavargę ar nerimauja, jaučia įtampą dėl asmeninių problemų, pasaulio įvykių, artimųjų sveikatos. Tad norint išvengti užgaulių ir vaikus žalojančių pasisakymų, labai svarbu pačiam mokėti nusiraminti ir suvaldyti emocijas.
Tėvų dėmesys ir vaiko tokio, koks jis yra, priėmimas yra pamatas, ant kurio kuriasi vaiko savivertė, jo tikėjimas savo jėgomis ir net jo būsimo gyvenimo sėkmė. Ar jūsų vaikas turi tvirtą pagrindą po kojomis? Ar atsimenate, kada paskutinį kartą sėdėjote apsikabinę su mažyliu ir klausėtės jo pasakojimų? Kada kartu ėjote pasivaikščioti ir nežvilgčiojote į išmanųjį telefoną? Deja, vis dažniau tėvams stinga laiko paklausti vaiko, ar jis papietavo, ar paruošė pamokas. Dėmesio trūkumas užpildomas dovanomis, užgaidų pildymu, bet tai tik didina prarają tarp vaiko ir tėvų. O juk tikrai įmanoma skirti vaikui dėmesio, net jei laisvo laiko neturite daug.
Patarimai, kaip skirti dėmesio vaikui:
- Kartu pusryčiaukite ir vakarieniaukite: Veikiausiai teks pakoreguoti dienotvarkę ir vakare skubėti namo arba ryte anksčiau atsikelti. Tačiau verta pasistengti dėl bendrų pusryčių ir vakarienių. Pamėginkite laikinai pamiršti reikalus, priekaištus, auklėjamąsias kalbas. Tiesiog būkite kartu. Papasakokite vieni kitiems ką nors įdomaus, kurkite planus savaitgaliui. Taip kartu praleistas pusvalandis jus suartins.
- Kartu tvarkykitės: Vaikas gali užsispirti, jeigu liepsite susitvarkyti kambarį, bet jei paversite tvarkymąsi linksmu žaidimu, jis džiaugsis. Paprašykite vaiko padėti, kai gaminate valgį. Net jei jis gali tik supjaustyti duoną ar išdėlioti lėkštes. Vaikai mėgsta jaustis pagalbininkais. Bendra veikla parodys vaikui ir darbo svarbą, ir tai, kad jums su juo įdomu.
- Daugiau laiko būkite kartu prieš užmiegant ir ryte pabudus: Pasaka prieš miegą ar tiesiog pokalbis - puikus suartinantis, santykius šildantis ritualas. O tinkamai vaiką ryte pažadinti - reiškia nuteikti jį linksmai dienai. Vakare padarykite masažą, pabučiuokite, palinkėkite saldžių sapnų mėgstamam vaiko žaisliukui, o rytais kelkite su šypsena, bučiniu, pasikartojančiu ritualu. Sugaišite 10 minučių ilgiau nei įprastai, bet šiltas įspūdis liks visai dienai.
- Leiskite savaitgalius su visa šeima: Didelė pagunda praleisti savaitgalį įlindus į kompiuterį ar su knyga, ypač jei vai...
