Nėštumas - tai nuostabus ir sudėtingas procesas, kurio metu moters organizmas patiria daugybę pokyčių, ruošdamasis naujam gyvybės atėjimui. Šie pokyčiai apima ne tik fizinius, bet ir emocinius aspektus. Svarbu suprasti, kas vyksta su jūsų kūnu, kad galėtumėte šį laikotarpį išgyventi kuo ramiau ir užtikrinčiau.
Fiziologiniai ir emociniai pokyčiai
Nėštumo metu vyksta didžiuliai hormoniniai pokyčiai, kurie prasideda nuo pat pirmųjų dienų. Hormonų audros, ypač estrogeno ir progesterono kiekio svyravimai, gali sukelti jautrumą kvapams, pykinimą, vėmimą ir pasikeitusius skonio receptorius. Kai kurios moterys gali jausti potraukį produktams, kurių anksčiau vengdavo.
Šie fiziologiniai pokyčiai tiesiogiai veikia ir emocinę būseną. Nėštumo metu gali svyruoti nuotaikos, atsirasti dirglumas, nerimas ar net liūdesys. Svarbu suprasti, kad tai yra normali reakcija į organizme vykstančius pokyčius, o ne „kaprizai“. Emocinę būseną taip pat gali lemti santykiai šeimoje, finansinė padėtis ir bendra fizinė sveikata.
Pastebėta, kad lengviau šiuos pokyčius ištverti moterims, kurios yra užimtos, turi ką veikti ir planuoja savo dieną. „Trečdalio dėsnis“ galioja ir nuotaikų kaitai - ne visas moteris vargina vienodai. Jei moteris žinos, kas vyksta jos organizme, ji tai priims be nuostabos ir išgąsčio.
Artėjančio gimdymo baimė taip pat gali turėti įtakos emocinei būklei. Tyrimai rodo, kad didžioji dalis nėščiųjų bijo gimdymo skausmo, o antroje vietoje yra nežinomybė, kaip seksis auginti vaiką. Nereikėtų pamiršti, kad depresija gali pasireikšti ne tik po gimdymo, bet ir nėštumo metu. Tokiu atveju svarbu nebijoti kreiptis į specialistą.
Kūno pokyčiai nėštumo metu
Per 9 nėštumo mėnesius moters kūnas patiria daugybę matomų ir juntamų pokyčių:
- Plaukai: Nėštumo metu plaukai nepradeda augti sparčiau, tačiau sumažėja jų slinkimas, todėl jie gali atrodyti vešlesni.
- Kūno plaukuotumas: Padidėja kūno plaukuotumas, plaukai gali tapti storesni ir tamsesni. Jie gali pradėti dygti neįprastose vietose, pavyzdžiui, ant smakro ar viršutinės lūpos.
- Nagai: Nagai gali pradėti greičiau augti, jų tekstūra gali pasikeisti. Jie gali sustiprėti arba, atvirkščiai, tapti minkštesni ir trapesni.
- Oda: Kai kurioms moterims oda nėštumo metu tampa itin graži ir švytinti. Tačiau gali atsirasti ar išryškėti pigmentinės dėmės (hiperpigmentacija), ypač ant veido, kaklo ir pilvo. Po gimdymo šios dėmės dažniausiai pradeda šviesėti savaime.
- Strijos: Nėra mediciniškai patvirtintų priemonių, kurios galėtų visiškai sustabdyti strijų atsiradimą. Vienintelis patikimiausias būdas - priaugti svorio pamažu ir ne daugiau nei rekomenduojama, bei gerti daug vandens. Po gimdymo strijos dažniausiai tampa blyškesnės ir mažiau pastebimos.
- Pėdos: Daugeliui moterų nėštumo metu pėdos padidėja - tampa ilgesnės ir platesnės, gali pakisti jų forma. Svarbu pasirinkti patogius batus ir vengti aukštakulnių.
- Krūtys: Dėl hormonų poveikio ir skysčių kaupimosi krūtys beveik visoms moterims nėštumo metu padidėja. Svarbu pasirinkti tinkamo dydžio ir gerai prilaikančią liemenėlę. Tik apytiksliai 25-30% moterų krūtinė po gimdymo grįžta į iki nėštumo buvusią būklę.
- Pėdos ir čiurnos: Daugelis nėščiųjų pastebi, kad jų pėdos padidėja: tampa ilgesnės ir platesnės, pakinta pėdų, pirštų ir čiurnų forma. Pėdos gali padidėti puse ar net visu dydžiu. Svarbu rinktis patogius batus, atsisakyti aukštakulnių.
Mityba ir sveikata nėštumo metu
Mityba nėštumo metu yra itin svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota, pagrįsta grūdiniais produktais, vaisiais, daržovėmis, liesa mėsa, žuvimi ir pieno produktais. Ypač svarbu vartoti pakankamai skaidulinių medžiagų, vitaminų ir mineralų, įskaitant folio rūgštį, kuri yra būtina vaisiaus vystymuisi.
Nėštumo metu negalima laikytis dietų ar riboti maisto kiekio. Tačiau ir „valgyti už du“ nereikėtų, nes tai didina komplikacijų riziką. Rekomenduojama per parą išgerti apie 2300 ml skysčių, geriausia - paprasto geriamo vandens.
Svarbu vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių, jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų ir majonezo. Jūrų žuvys turėtų būti vartojamos ne dažniau nei kartą per savaitę.
Kofeino paros norma nėščiosioms neturėtų viršyti 200 mg (1-2 puodeliai kavos). Kofeino taip pat yra arbatoje ir šokolade.
Folio rūgštį rekomenduojama vartoti jau planuojant nėštumą ir bent pirmąsias 12 nėštumo savaičių (400 μg per parą). Nėščiosioms taip pat rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą.
Vitamino D skiriama moterims, kurios retai būna saulėje arba mažai vartoja jo turinčių maisto produktų. Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei, o polivitaminų - jei mityba nepakankama ar yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika.
Magnis skiriamas esant mėšlungiui. Vitamino C paros dozė yra 100 mg; jis padeda geriau įsisavinti geležį. Tačiau didelių vitamino C dozių reikėtų vengti dėl inkstų akmenų rizikos.
Vaistai: Nėštumo metu būtina vengti bet kokių vaistų, nebent juos paskyrė gydytojas. Tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.), gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką.
Žalingi įpročiai: Nuo alkoholio ir rūkymo būtina visiškai atsisakyti dar planuojant nėštumą. Alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus alkoholio sindromą ir daugybę kitų vystymosi defektų.
Fizinis aktyvumas ir poilsis
Saikingas fizinis aktyvumas nėštumo metu yra labai naudingas. Jis padeda išvengti nugaros skausmų, pasiruošti gimdymui ir pagerinti bendrą savijautą. Rekomenduojami Kėgelio pratimai, vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika.
Svarbu sportuoti tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Reikia vengti pratimų, apimančių gulėjimą ant nugaros po 16 nėštumo savaičių, taip pat mankštintis karštomis sąlygomis. Visada reikia apšilti prieš treniruotę ir atvėsti po jos.
Sutrikęs miegas yra dažnas nėščiųjų nusiskundimas. Norint pagerinti miego kokybę, svarbu laikytis režimo, prieš miegą pasivaikščioti lauke, klausytis ramios muzikos ar medituoti. Rekomenduojama miegamajame palaikyti vėsų orą ir vengti sintetinių audinių.
Kelionės nėštumo metu, jei moters sveikata leidžia, yra saugios. Saugiausia keliauti antrajame trimestre. Prieš kelionę būtina pasitarti su gydytoju.
Ruošimasis gimdymui ir pogimdyvinis laikotarpis
Nuo 36-os nėštumo savaitės vizitai pas gydytoją numatomi kas savaitę, tai suteikia saugumo jausmą. Trečiajame trimestre gali pasireikšti dažnesni skrandžio rūgštingumas, nugaros ar tarpvietės skausmai.
Po gimdymo moters kūnas ir toliau keičiasi. Gydytojai apžiūri gimdymo takus, susiuva įplyšimus. Makšties plotis ir lytinis plyšys gali likti platesni, o dubens dugno raumenys gali būti ištempti, dėl ko gali atsirasti šlapimo nelaikymas.
Gimda pradeda trauktis, formuojasi gimdos kaklelis, keičiasi makšties išskyros. Šie procesai trunka apie 6-8 savaites. Taip pat gali pakisti priekinės pilvo sienos raumenys ir oda, krūtų būklė.
Naują mamą užklumpa ir stiprūs hormoniniai pokyčiai, kurie gali lemti nuotaikų svyravimus, liūdesį ir nerimą, kuriuos sustiprina nuovargis ir miego stoka.
Kada kreiptis į gydytoją po gimdymo:
- Staiga pakilusi temperatūra virš 38 laipsnių, šaltkrėtis.
- Sukietėjusios ir skausmingos krūtys, nustojęs tekėti pienas.
- Lokalus odos paraudimas.
- Stiprus skausmas pilvo apačioje.
- Visiškai išnykusios ar pagausėjusios kraujingos išskyros.
- Skausmas tarpvietėje, pjūvio ar susiuvimo vietoje, tinimas.
Jei moteris jaučiasi gerai ir neturi nusiskundimų, po gimdymo rekomenduojama reguliari ginekologo konsultacija kartą per metus.
Jūsų kūnas po gimdymo | Oakdale akušerija ir ginekologija
Nėštumas yra ypatingas moters gyvenimo etapas, kupinas pokyčių ir iššūkių. Svarbiausia - rūpintis savimi, klausytis savo kūno ir nebijoti kreiptis pagalbos į specialistus, kai to reikia. Kuo daugiau žinai, tuo mažiau bijai, ir gali mėgautis šiuo nuostabiu laukimo laikotarpiu.
