Kai mažylio burnytėje pasirodo pirmieji perliukai, tai ženklas, kad jau metas ragauti rimtesnio maisto. Ir koks ten to maisto rimtumas, jei jame nėra mėsos. Ką jau ką, bet mėsos vertę nuginčyti būtų sunku.
Mėsos nauda vaikui
Baltymai - vertingiausia mėsos sudedamoji dalis. Jie ypač reikalingi raumenims ir gyvybiniams organams vystytis. Geležis ne mažiau vertinga mažo žmogučio organizmui. Ji dalyvauja kraujo gaminimo procese ir sumažina anemijos tikimybę. Mažylio dienos geležies poreikis - 0.6 mg, o su amžiumi šis poreikis padidėja iki 1,2 - 1,5 mg. Maisto produktuose geležis yra dvejopa: vadinamoji hemo (mėsoje, žuvyje) ir ne hemo (kruopose, vaisiuose, daržovėse, uogose, piene). Pirmoji geležies rūšis, palyginant su antrąja, labai gerai pasisavinama. Daugiausia šio gėrio - raudonoje mėsoje, pavyzdžiui, jautienoje, neriebioje kiaulienoje, ypač gausu liežuvyje ir širdies raumenyje. Vitaminų mėsoje taip pat nemažai. Daugiausia - B12, kuris itin svarbus virškinimo sistemai, kraujo kūnelių gamybai bei nervų sistemai.
Šeimos gydytoja Dalia Jurevičiūtė pataria kūdikį pradėti pratinti nuo liesos mėsos, pavyzdžiui, paukštienos ar triušienos. „Vegetarų dietos kūdikiams nerekomenduojamos, nes neužtikrinamas sparčiai augančio organizmo energinis, taip pat geležies, cinko, kalcio, vitaminų BD, B12 ir D poreikis“, - teigia šeimos gydytoja D. Jurevičiūtė. „Organizmo mitybos poreikių neužtikrinimas yra vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių, skatinančių augimo sutrikimus, psichomotorinės raidos sulėtėjimą ir rachitą.“
Liesos mėsos, kuri yra sveikesnė už riebią, rekomenduojama pradėti duoti vaikui nuo 6 mėnesių amžiaus. Iš visų mėsos rūšių bene liesiausia ir vaikui tinkamiausia yra paukštiena - vištiena, kalakutiena ar strutiena. Nors dažnai kalakutiena įvardijama kaip viena sveikiausių mėsų, vaikui ne mažiau naudinga ir vištiena. Svarbu atkreipti dėmesį, kad vištiena bus liesesnė tuomet, kai prieš ją gaminant bus pašalinta odelė bei matomi riebalai, kurie organizmo pasisavinami 100 proc. Biologiškai vertingiausia paukštienos dalis - krūtinėlė ar minkšta šlaunelių mėsa. Delikatesinė mėsa, tokia kaip triušiena ar jautiena, taip pat yra tinkamas pasirinkimas. Nerekomenduojama mažyliui duoti žvėrienos bei laukinių paukščių, pavyzdžiui, ančių ar žąsų, mėsos, kuri yra gerokai riebesnė.
Jaunų gyvūnų mėsa yra lengviau virškinama ir pasisavinama, nes joje mažiau jungiamojo audinio. Pienui alergiškiems kūdikiams ir vaikams labiausiai tinka vištiena, triušiena ar strutiena, o netoleruojantiems kiaušinių - galvijų mėsa.
Kada ir kaip pradėti duoti mėsos
Nepaisant visų išsakytų liaupsių mėsai, skubėti ją įvesti į mažylio racioną nereikėtų. Pasak specialistų, mėsą reikėtų pradėti duoti nuo šešių mėnesių, jeigu vaikas yra maitinamas mišinukais ir jau yra ragavęs daržovių. Jei mažylis žindomas, šis laikas gali būti nukeltas keliais mėnesiais vėliau, tačiau irgi jau po daržovių ir kruopų įvedimo. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad kiekvienas mažylis auga ir vystosi individualiai, todėl laikas, kada vaiko valgiaraštyje turi atsirasti mėsa, tėra rekomenduojamas. Jei vaikutis gimė išnešiotas, pirmąjį pusmetį jam užtenka tos geležies, kurios jis gavo gyvendamas mamos pilvelyje. Tačiau jei į pasaulį pasibeldė anksčiau, geležies atsargų jam taip pat pritrūksta anksčiau, nes geležis vaikelio organizme kaupiasi paskutinį nėštumo trimestrą.
Pirmam kartui pateikite visai mažą kiekį, pavyzdžiui 5-10 g trintos virtos mėsos įmaišykite į mažylio mėgstamą daržovių tyrę. Palaipsniui mėsos kiekį didinkite, tuo pačiu mažindami daržovių tyrės kiekį. Jei vaikelis griežtai kelis kartus iš eilės atsisako mėsos, padarykite pertrauką ir vėl bandykite. Daug kur galima rasti rekomendacijas duoti mėsą kasdien. Bet, nepamirškime, kad dar yra žuvis, kiaušiniai, rūgštaus pieno produktai. Taigi sudarius įvairų meniu mėsą vaikai valgys tikrai rečiau, nei kartą per dieną. Geriausia baltyminius produktus valgyti dienos metu. Labai blogai, jei kelis kartus per dieną duodama mėsa, kas pas mus yra įprasta. Tokiu atveju gaunamas gyvūninių baltymų bei riebalų perviršis, bei kitų naudingų produktų suvalgoma mažiau.
Kokia vaikams turi būti siūloma mėsa ir kaip ją geriausia paruošti priklauso nuo jų amžiaus. Pirmiausia reikėtų pradėti nuo triušienos, veršienos ir kalakutienos. Šios mėsos lengviausia virškinamos, nes turi mažiau jungiamojo audinio. Jautienoje geležies yra daugiau, nei veršienoje, tačiau veršiena lengviau pasisavinama. Kuo jaunesnio gyvūno mėsa, kuo mėsa liesesnė - tuo ji lengviau pasisavinama. Pradėjus virti po 5 minučių nuovirą nupilti, mėsą dar kartą nuplauti ir tada antrą kartą virti jau ilgesnį laiką. Mažyliams iki 8-9 mėnesių rekomenduojamą mėsą ne tik sumalti, bet ir sutrinti, nes neišsivysčiusi virškinimo sistema. Iš tokiu būdu pagamintos mėsos geriau pasisavinamos amino rūgštys. Venkite keptos mėsos, ji sunkiai pasisavinama. Ypatingai venkite griliuje skrudintos mėsos.
Idealu patiekti mėsą tik su daržovėmis. Daržovėse esančios skaidulos bei kitos medžiagos paskatins tinkamą virškinimą. Jei vaikas visai mažytis - mėsą pateikite su daržovių tyrelėmis. Vėliau - įveskite į racioną ir šviežių vandeningų daržovių.
Kaip paruošti mėsą vaikui? Kūdikiui patiekiamą mėsą svarbiausia gerai paruošti: smulkiai pertrinti, supjaustyti ir sumalti. Kai vaikui atsiranda noras kramtyti (maždaug 8-9 mėnesių laikotarpyje), pakaks mėsą supjaustyti peiliu, malti jos nebereikia. Kalbant apie terminį apdorojimą, naudingiausia yra garuose virta mėsa, tačiau vaikui galima duoti ir troškintos mėsos. Keptos ar rūkytos mėsos galima duoti vaikams tik nuo trejų metų ir nedažnai. Mėsos kūdikiui pakanka duoti vieną kartą per parą po 40-60 g.
Į savo mitybą dėmesį atkreipti reikėtų ir kūdikį žindančiai mamai. Jai rekomenduojama valgyti vištienos krūtinėlę, triušieną, jautieną ir liesą žuvį, o štai kiaulienos, avienos ar antienos derėtų vengti. Mamoms mityba turi įtakos ir kūdikiui, todėl to, kas nerekomenduojama mažyliui, reikėtų atsisakyti ir mamai.
Dažnai naujo maisto produkto ar patiekalo įsiūlymas vaikui tėvams tampa iššūkiu. D. Jurevičiūtė atkreipia dėmesį, kad mažylis gali atsisakyti valgyti tam tikrą patiekalą, tai yra normalu ir jokiu būdu nelaikytina maisto netoleravimu. Tiesiog gali prireikti 8-10 bandymų, kol vaikas pripras prie skonio ir jį pripažins.
Grikių nauda ir paruošimas
Grikiai - tai vieni universaliausių ir maistingiausių produktų, tinkamų kūdikių mitybai. Jie vertinami dėl savo maistingumo, lengvo virškinimo ir retų alerginių reakcijų.
Kodėl grikiai yra naudingi?
- Grikiai visus metus yra vienodai naudingi ir laikomi kambario temperatūroje nepraranda vitaminų.
- Juose ypač daug cinko, vario, geležies ir magnio.
- Grikiai turi net aštuonias nepakeičiamas amino rūgštis, kurias turime gauti su maistu.
- Juose gausu B grupės vitaminų, ypač reikalingų nervų sistemos veiklai.
- Grikiai yra puikus skaidulų šaltinis, taigi nekietins mažylio viduriukų. Jie puikiai tinka vaikams, kenčiantiems dėl vidurių užkietėjimo, mat minkštindami išmatas (dėl skaidulų poveikio) padeda reguliuoti tuštinimąsi.
- Moksliniai tyrimai parodė, kad dažnai nesmulkintų grūdų (įskaitant grikius) ir žuvies valgantys vaikai rečiau serga bronchų astma.
- Grikiai turi įtakos cukraus kiekiui kraujyje ir laikomi vienu tų produktų, kurie saugo nuo cukraligės bei nutukimo.
Kada pasiūlyti mažyliui grikių košės?
7-8 mėnesių mažyliui galima pasiūlyti grikių košės. Grikių kruopos retai sukelia alergijų, todėl ši košė rekomenduojama net alergiškiems vaikams. Tačiau pratinant prie naujo maisto visada privalu laikytis keturių dienų taisyklės, t. y. per keturias dienas ragauti tik vieną naują produktą.
Nevalia pamiršti, kad ir koks naudingas produktas yra grikiai, nepamirškite, kad vienas sveikos mitybos principų - įvairovė, todėl vaikui duokite kuo įvairesnių produktų.
Receptai su mėsa ir grikiais
Grikiai su mėsos maltiniu
- 300 g veršienos maltinio (faršo);
- 1 stiklinė grikių kruopų;
- 2 vidutinio dydžio svogūnai;
- 1 morka.
Svogūnus smulkiai supjaustykite, sutarkuokite morką ir troškinkite keptuvėje įpylę nedaug aliejaus. Morkoms suminkštėjus, į keptuvę sudėkite maltinį. Ištroškinę mėsą, supilkite grikius ir užpilkite vandeniu, kad viską apsemtų. Uždengę keptuvę troškinkite nemaišydami (antraip grikiai nebus birūs). Šis patiekalas tinka ir mažiausiems smaližiams.
Dietiniai balandėliai
- 100 g grikių kruopų;
- 2 svogūnai;
- 25 g aliejaus;
- 100 g grietinės;
- nedidelė kopūsto galva.
Išvirkite grikių košę, sumaišykite su apkeptu svogūnu ir pagardinkite aliejumi. Kopūstą nuvalykite, įmerkite į verdantį vandenį ir virkite ne ilgiau 10 min. Atvėsinkite, padalykite atskirais lapais, į kuriuos dėkite grikių maltinį, suvyniokite bei apkepkite. Apkepę sudėkite į negilų puodą, užpilkite grietine ir troškinkite 20-30 minučių. Balandėlius patiekite su žalumynais.
Grikių blynai
- 100 g grikių;
- 2-3 kiaušiniai;
- 1 svogūnas;
- prieskonių.
Išvirkite grikius, atvėsinkite, įdėkite kiaušinius (turi būti skystoka masė), berkite smulkiai supjaustytą svogūną, prieskonių ir gerai išmaišę kepkite blynelius.
Labai skani grikių košė su daržovėmis
Ko vengti kūdikio mityboje
Nors mėsos ir grikių derinys yra labai naudingas, svarbu žinoti ir produktus, kurių kūdikiams iki vienerių metų reikėtų vengti. Tai medus (rizika susirgti botulizmu), karvės pienas (sunku virškinti, kenkia inkstams), žemės riešutų sviestas (rizika užspringti, alergijos), kai kurios daržovės (špinatai, burokėliai - dėl nitratų), tunas ir kitos žuvys (gyvsidabris), uogos ir citrusiniai vaisiai (rūgštumas, sunkiai virškinami baltymai), vynuogės ir razinos (rizika užspringti), kiaušinių baltymai (alergija), šokoladas (kofeinas, sunku virškinti pieną), kukurūzų spragėsiai (rizika užspringti), sumažinto riebumo produktai (riebalai būtini smegenų vystymuisi), rūkyta ir konservuota mėsa (nitratai, natris), kukurūzai (alergenai, rizika užspringti), cukrus (sveikatos problemos, pripratimas prie saldaus skonio), nepasterizuoti produktai (pavojingos bakterijos).
