Ispanijos perlu neretai vadinama aktorė Penelope Cruz ne tik stulbinanti moteris, puiki aktorė, bet ir visai neprasta dainininkė.
Filmo „Gimę mylėti“ pristatymas
Jau vasario 22 dieną Lietuvos kino teatrus pasieksiančiame Italijos aktoriaus ir režisieriaus Sergio Castellitto filme „Gimę mylėti“ (ital. „Venuto al Mondo“) vaidinusi tamsiaplaukė visai neseniai pasirodė dainininko Miguelio Bose dainos „Decirnos Adios“ vaizdo klipe.
Naujojoje S.Castellitto juostoje „Gimę mylėti“ P.Cruz vaidina vienišą motiną Gemą. Nors ji dabar gyvena patogų gyvenimą Romoje, šešiolikos metų senumo įvykiai, kuomet jai teko išsiskirti su mylimuoju, neduoda moteriai ramybės.
Juostos scenarijaus dėka viso filmo metu nagrinėjamos dvi svarbios žmogui sąvokos - meilė ir pareiga. Visgi siužetinėje linijoje labiau dominuoja amžino meilės motyvas. Graži ir jausminga pradžia, sunkus vidurys bei galiausiai santykių su artimu žmogumi pergalė. Scenaristas atsako į klausimą, ar meilė gali būti amžina ir kokia ji yra tikrame gyvenime, kokia gali būti kova dėl šio jausmo ir kartu koks jis yra saldus.
„Gimę mylėti“ - tai šalta, o kartu karšta juosta apie pasitikėjimą, draugystę, nuoskaudas ir meilės jausmo savotišką išreiškimą. Filmas, kupinas mįslių, į kurias siužetinės linijos eigos metu maloniai atsako pats kūrėjas, o kartu ir pavyzdžių, kaip galima pakeisti savo požiūrį į tam tikras situacijas meilės fronte, kai galima atleisti ir susitaikyti.
Naujai iškeptas režisierius kviečia kino mylėtojus pamatyti jausmingiausią meilės istoriją nuo kultinio Jameso Camerono sukurto „Titaniko“ laikų, kurios pamatu tapo 1937 metais pasirodęs legendinis pirmtakas su auksinio Holivudo amžiaus grandais Janet Gaynor ir Fredricu Marchu.
Populiarus italų aktorius ir scenaristas Sergio Castellitto plačiai auditorijai pristato savo ketvirtą režisūrinį darbą. Džema visą gyvenimą mylėjo Diegą - fotografą, kuriam ji yra dėkinga už sūnų. Kartu su paaugliu sūnumi Pietru moteris keliauja į Sarajevą, kuriame kažkada ir vystėsi jos ir Diego meilė. Atvykusi į miestą Džema sugrįžta į praeitį - košmarai ir karo pasekmės vėl atsistoja prieš jos akis, o kartu ji pamato savo mylimąjį.
Viskas vyksta sunkiame laikotarpyje, kai į Sarajevą atėjo mirtį nešantis karas. Vaizdingai pateikiamas fonas yra tam tikra metafora. Žiauri realybė ir meilė susipina į vieną didelį vaizdą, kai ekrane matome juodai baltas spalvas. Kartu prie to prisideda ir kai kurie populiariosios kultūros motyvai. Puikus pavyzdys matomas roko muzikos legendoje, kultinės „Nirvanos“ lyderyje - Kurte Cobaine. Jo ant sienos pakabintas portretas nėra atsitiktinis - tai tarsi užuomina, jog net ir mirtis negalės nugalėti jo gyvavimo širdyse tų, kurie jį myli. Filme viskas vyksta tokiu pačiu principu kaip ir muzikos atlikėjo gyvenimas.
Ištikimybė ir draugystė - dar vienos svarbios juostos sudedamosios dalys, be kurių filmas būtų tiesiog neįdomus, monotoniškas, be intrigos. Dialogai stiprūs, nėra banalių pokalbių, gyvenimiškas minčių išdėstymas. Svarbiausia, jog nesijaučia nuobodulys, veiksmas įsibėgėja labai lėtai, tačiau jau atėjus viduriui intriga nugali, prasideda apmąstymai.
Scenarijaus minusas, jog veikėjai nėra per daug išdirbti, tik techniškai susendinti veikėjai atrodo labai natūraliai. Juostos garso takelis turi didelę įtaką visam filmui. Nustebina, o kartu tiesiog verčia ploti seanso metu išgirstas paties Kurto Cobaino balsas. Grupės Nirvana lyderis ne tik iškeliamas kaip simbolis filmo metu, tačiau ir skambant melancholiškai dainai „Something in the way“ kelia vis didesnę pagarbą kūrėjams. Pastebimas ir puikus montažas, kurio dėka siužetinės linijos detalės renkamos kaip dėlionė. Vienintelis dalykas, kuris tikrai šiek tiek erzina akis - operatoriaus darbas. Grimas prisideda prie didesnių pliusų.
Filmo žvaigždė ir režisieriaus gera draugė Penelope Cruz išties yra įspūdingo grožio moteris, tačiau dažnai savo filmuose ji per daug įsiliepsnoja, jog vaidyba atrodo per daug nenatūrali. Žinoma, ji aistringos natūros moteris, kuri gali įkaitinti vien savo kalbomis bet kokį vyrą, tačiau šiame filme ji sau leido per daug. Pagrindinio vyriško vaidmens atlikėjas, talentingasis ir kartu dar nelabai įvertintas Emilie‘is Hirschas, puikiai susidoroja su savo užduotimi. Adnanas Haskovicius, pasirodantis kaip geras įsimylėjėlių draugas Goiko. labai charizmatiškai pateikia save.
Šis filmas kaip atsvara filmui “Don’t move”. Visiška priešingybė. Gražu. Tikrai nerealiai gražus filmas. Suteikiantis viltį, kad karas mūsų nepasiglemš, kad Meilė ir žmoniškumas nugalės. Net tam tikrų trilerio elementų turi, nes tokie netikėti scenarijaus posūkiai, tikrai buvau nustebintas.
Ok, pradžioje apie karo baisumus. Bosnijos karo. Kadangi aš pats esu buvęs ne kartą Bosnijoje, net turiu draugų serbų, tai man pakankamai aktualu. Karo žiaurumas neišpasakytai didelis. Ir režisierius, sakyčiau, labai genialiai atskleidžia per kokias tik 5 minutes filmo. Visas kitas laikas lyg paruošia tam.
Ok, apie šią, karo baisumo, liniją kaip ir tikėjausi pamatyti ir nors ir nustebino, bet nustebino kita linija labiau. Meilė. Net ne Meilė. O Meilės. Įvairios meilės rūšys. Tradicinė meilė - suaugau - reikia vesti ar tekėti. Tėviška - oi, kaip stipriai parodyta, kaip Gemma tėvas myli savo dukrą, kaip nori jai visko ko geriausia. Aistringa, tikroji gyvenimo meilė. Draugiška meilė - erotinė meilė perauganti į draugišką meilė - fantastiška kaip gražiai parodyti, Dieve, kokia graži ir ši Meilė. Žmoniška meilė - kai bendražmogiškumas nugali aistringą erotinę viso gyvenimo meilę. Gal dar kokią pamiršau. Ai, bent dar vieną pamiršau - motinišką. Net dvejopai parodyta. Ai, dar - solidi, subrendusi meilė.
„Taip gimė žvaigždė“ - Bradley Cooperio režisūrinis debiutas
Aktorius Bradley‘is Cooperis savo režisūriniam debiutui pasirinko pakankamai saugų projektą, kuris atsižvelgus į jo temą be jokių abejonių į kino teatrus sukviestų milžinišką žiūrovų skaičių ir tuo pačiu leistų jam neperdegti šio kūrybinio kelio pradžioje. Ir viskas todėl, jog muzikinės melodramos beveik visuomet prie savęs pritraukdavo dėmesį.
Paskutiniais iš tokių projektų, kuriuose tiek muzika, tiek jausmai liejosi laisvai iš ekrano pusės, tapo 14 „Oskarų“ nominuotas miuziklas „Kalifornijos svajos“ bei studijos „20th Century Fox“ hitas „Didysis šuo meistras“. Pirmasis filmas labai pakerėjo Holivudo kino grietinėlę ir, žinoma, kino gurmanus, kai tuo tarpu antrasis tapo publikos numylėtiniu, nors ir gavo nemažai neigiamų atsiliepimų iš kritikų. Taip ar taip, abi šios juostos tapo labai pelningos, kiekviena užsidirbdamos beveik po pusę milijardo dolerių. Šie mano paminėti filmai įrodė, jog receptas meilė ir muzika tikrai veikia ir gali pritraukti labai daug žiūrovų į kino sales.
Todėl visiškai nenustebino tas faktas, jog šiais metais mes sulaukėme dar vieno panašaus kino projekto. Ir juo tapo klasikinio 1937 metų filmo perdirbinys. Tiesa, kas nežino, tai čia jau yra ketvirtasis šios temos perteikimas didžiajame ekrane. Po originalo sekė dar 1954 metų ekranizacija su Judy Garland ir Jamesu Masonu bei pati prasčiausia šios istorijos interpretacija, kurią mums 1976 metais sukūrė Frankas Piersonas.
Naująjį „Taip gimė žvaigždė“ filmą galima priimti dviem atvejais - kaip perdirbinį ir kaip originalų filmą. Kodėl taip sakau? Nes tie žmonės, kurie jau yra susipažinę bent su vienu anksčiau pasirodžiusiu filmu, nepamatys beveik nieko naujo, kai tuo tarpu tie, kuriems ši istorija yra svetima, sugebės patirti pačius šilčiausius ir gražiausius jausmus šios dviejų valandų trukmės melodramos peržiūroje. Nesakau, jog tie žiūrovai, kurie jau yra matę ankstesnes versijas, liūdės, tikrai ne. Bet netikėtumo faktorius tikrai nebus toks, koks būtų žiūrint šį nuostabų pasakojimą pirmą kartą.
Prieš pradedant trumpą siužetinės filmo linijos analizę be jokių „spoilerių“, norėčiau pagirti aktorių Bradley Cooperį su jo debiutu. Tai bene stipriausias režisūrinis debiutas kokį man teko matyti. Ir dėl to yra dar labiau džiugu, nes Bradley‘is turi labai didelį potencialą tapti naujuoju Clintu Eastwoodu.
Taigi, metas pakalbėti apie šį trečiąjį „Taip gimė žvaigždė“ perdirbinį, kuris jau pradėjo drebinti viso pasaulio kino teatrų sales. Bradley‘io Cooperio režisuota „Taip gimė žvaigždė“ versija - tai daugiasluoksnis ir labai gilus pasakojimas, kurio pagrindinėmis temomis tampa tikros draugystės esmė, nuoširdi meilė, nepavydėtinas šou verslo gyvenimas ir sunki kova su žmogaus silpnybėmis. Būtent todėl, stebint kiekvieną šios neįtikėtinai graudinančios ir dramatiškos juostos sceną, galime akimirksniu susitapatinti su filmo herojais, kurie yra tokie tikri ir paprasti, kaip ir jų gyvenimo peripetijos.
Pradėsiu nuo paskutinės ir svarbiausios filmo temos - kovos su priklausomybe ir žmogiškosiomis ydomis. Visgi alkoholizmas ir narkotikai tampa neatsiejamu šio pasakojimo elementu, kuris dažnai daro įtaką vieniems ar kitiems pagrindinių personažų veiksmams bei tolimesniems siužetinės linijos pokyčiams. Ši tema filme gvildenama iš pakankamai vaizdingos perspektyvos, kad žiūrovai suvoktų, kokia tai rimta liga ir kaip sunku yra su ja kovoti. Bežiūrint į kiekvieną sceną, kurioje figūruoja bent viena viskio stiklinė, yra sukeliama labai daug neigiamų emocijų. O emocijos išties čia svarbios, nes jo parodo, koks yra mūsų požiūris į alkoholio vartojimą.
Tikros ir tyros meilės filme irgi netrūksta. Stebint pagrindinių personažų susitikimą, jų neįprastai atrodantį santykių vystymąsi ir tuo pačiu atkreipiant dėmesį į nelemtus gyvenimo sunkumus, galime pastebėti bene vieną iš pačių gražiausių ir nuoširdžiausių šio nuostabaus jausmo perteikimų kine. Bent jau nuo „Kalifornijos svajų“ pasirodymo dar nė vienas filmas manęs nebuvo taip sužavėjęs savo natūralumu gvildenant meilės istoriją.
Draugystės tema filme irgi turi savo svorio. Šiuo atveju, draugystė čia yra pateikiama iš Džeksono brolio Bobio pusės ir jo nelengvų bandymų išlaikyti tai, kas yra svarbiausia tarp brolių - pagarbos ir tikros broliškos meilės. Tikrai daug šia tema čia yra pasakyta, todėl suvokti herojų poelgius yra žymiai lengviau, kai suvokiame problemos priežastį.
Taip pat svarbiu akcentu filme tampa žvaigždžių gyvenimo būdas, kai jų nemato žurnalistai ir gerbėjai. Ypatingai man labai patiko Džeksono herojaus pateikimas gyvenant rokerio gyvenimą. Taip, suprantama, jog čia buvo pateiktas labai stereotipinis žvilgsnis į rokerį, kuris vartoja narkotikus ir geria kaip kiaulė, bet toks įvaizdis sugebėjo įtikinti dėl šio žmogaus trapumo ir noro pabėgti ten, kur jo niekas neras. Kitas akcentas, žinoma, buvo skirtas Alei, kurios karjera tapo ne tokia, kokios ji norėjo iš pat pradžių. Ji tapo savo pačios įkaite, dėl ko labai pasikeitė jos požiūris į muziką ir šou verslą. Būtent šou verslo užkulisiai leidžia suvokti, jog muzikantai visuomet tampa tik preke, kurią nori už labai brangiai parduoti godūs prodiuseriai. Toks požiūris į žmogų pakeičia ir patį žmogų, kuriam gyvenimas tampa ne toks malonus kaip galėtų atrodyti iš blizgančių žurnalų viršelių.
Ir jeigu jau paminėjau kelis pagrindinius filmo personažus, tai trumpai noriu apie juos ir pakalbėti. Džeksonas ir Alė - tai duetas, tandemas bei pora, kuri nuo pat filmo pradžios paperka savo tarpusavio chemija. Žinot, tai išties retas atvejis, kai stebi filmo metu abu įsimylėlius ir tiki kiekvienu jų žvilgsniu, kiekviena veido išraiška bei žodžiais, kuriuos jie sako vienas kitam. Dėl to, matyt, taip ir buvo graudu žiūrėti į kai kurias scenas, kurios privertė išspausti iš savęs nemažai emocijų. Ir man dėl to tikrai nėra gėda, nes tik bejausmis žmogus nesugebėtų susigraudinti stebint šios poros gyvenimo peripetijas.
Be abejo, svarbu ir tai, jog filmas neprailgsta nė minutei. Jį yra malonu žiūrėti, todėl net pasibaigus jau gali kilti mintis, kad reikia nusipirkti bilietus į kitos dienos seansą. Bent jau aš taip padarysiu, nes kol kas man čia yra geriausias 2018 metų kino projektas, kurio neįmanoma neįsimylėti. Kodėl? Nes tai yra istorija verta „Oskaro“ ir filmas, kuris savo jausmingumu prilygsta net ir kultiniam „Titanikui“. Neįsivaizduoju, ar dar šiais metais bus toks kino projektas, kuris sugebės taip emocionaliai paveikti, kaip ši Bradley‘io Cooperio režisuota drama. Linkiu daug apdovanojimų, nors manau, jog šis filmas taip ar taip bus įvertintas deramai prestižinėse kino ceremonijose. Taigi, su džiaugsmu galima teigti, jog rimtų filmų kino sezonas prasidėjo su trenksmu ir jį Lietuvoje atidarė režisierius-debiutantas Bradley‘is Cooperis!!!
Pagrindiniai aktoriai ir jų vaidmenys
Šią kategoriją užpildo du pagrindiniai aktoriai - B. Cooperis ir Lady Gaga. Labai džiaugiuosi, jog B. Cooperis, ne taip dažnai gaudavęs rimtus vaidmenis, ėmė ir pats tokį susikūrė. Jam nereikėjo prie nieko prisitaikyti, nereikėjo vykdyti kitų nurodymų ir išpildyti svetimų vizijų, jis galėjo būti toks, koks įsivaizdavo, jog turi būti. Ir tai leido jam atsiskleisti gražiausiomis spalvomis. Vaidyba neleido suabejoti, kad personažas, kamuojamas priklausomybių, nuo jų kenčia ir viduje. Tai perteikti sugebėjo be žodžių - žvilgsniu, galvos nuleidimais ir tuo, kas užrašyta ant veido. Nesukurtas tipinis žvaigždės portretas, nes Džeksonas geras ir neįnoringas, tiesiog bėdų turintis žmogus.
Vaidinti yra sunku, o vaidinti dainuojant tikrai nėra lengviau. Ypač tada, kai aktorius šioje srityje nesijaučia pilnai užtikrintas. Čia suveikė Lady Gagos faktorius - ji ne tik puikiai įkūnijo Elę, bet ir prisidėjo prie to, kad B. Cooperio įkūnijamas D. Meinas uždainuotų taip, kaip uždainavo. Kalbant apie veikėją, ji, kaip ir Džeksonas, nenuėjo lengviausiu keliu ir liko ribose, dėl kurių nereikia linguoti galvos ir saugotis, kad nesupykintų nuo banalumo. Elė besikeisdama sugeba išlaikyti savo geriausias savybes ir tai nėra perdėto saldumo rezultatas. Tai didžiausias ir svarbiausias Gagos vaidmuo iki šiol. Be abejonės ir geriausias.
Tam įtakos turėjo aiškiai jaučiama chemija su juostos režisieriumi ir pagrindiniu aktoriumi. Gaga prisidėjo prie Cooperio muzikinių savybių gerinimo, o pastarasis savo ruožtu galėjo padėti jai dėl vaidybos.
Antraplaniai veikėjai gan užgožti, bet tai nėra didelis minusas, nes turint tokius pagrindinius veikėjus, antraplaniai reikalingi tik tam, kad ateitų ir pasakytų tai, ko negali kiti. Viskas daugmaž taip ir vyksta - ateinama, pasakoma ir viso gero. Labiausiausiai neaiškus Dave‘o Chapelle‘os vaidmuo - atsiradęs iš niekur taip pat ir dingsta sukuriant neproporcingumą susijusiems svarbiems įvykiams.
Filmo kūrimo užkulisiai
Vieną filmo sceną įkvėpė realus Lady Gagos ir B. Cooperio susitikimas. Pirmą kartą B. Cooperis ir Lady Gaga susitiko prieš kelerius metus per laidos „Saturday Night Live“ filmavimą. Tačiau itin didelės reikšmės turėjo jų antrasis susitikimas. 2016 metais, po to, kai jau buvo pasirašęs sutartį dėl filmo „Taip gimė žvaigždė“, B. Cooperis ieškojo, kas galėtų suvaidinti Ally. Jis sudalyvavo viename labdaringame renginyje, skirtame padėti sergantiems vėžiu. Ten pasirodė ir Lady Gaga. Visa kita yra jau istorija.
B. Cooperis žurnalui „Vogue“ pasakojo: „Jos plaukai buvo sutepti geliu ir sušukuoti atgal ir ji dainavo „La Vie en Rose“. Aš tiesiog... pakilau į orą. Man labai patiko, kaip ji judėjo, kaip skambėjo jos balsas“. Jis iš karto suprato, kad nori, jog ji nusifilmuotų jo filme. O tas pasirodymas įkvėpė ir vieną pirmųjų scenų filme, kai Ally dainuoja „La Vie en Rose“, ir Jacksonas Maine'as ją įsimyli. Lady Gaga žurnalui „Vogue“ pasakojo, kad, kai jie kitą dieną susitiko aptarti filmo, „tarp mūsų iš karto užsimezgė ryšys, mes iš karto supratome vienas kitą“. B. Cooperis iš esmės pasiūlė jai vaidmenį tą dieną, o vėliau jie kartu valgė spagečių su mėsos kukuliais.
Iš pradžių filmą turėjo režisuoti kitas žmogus, jame vaidinti - kiti aktoriai. Ketvirta „Taip gimė žvaigždė“ versija galėjo būti visai kitokia nei ta, kurią dalis mūsų jau matė. Kaip skelbia „Vogue“, iš pradžių filmą turėjo režisuoti Clintas Eastwoodas ir jis paprašė B. Cooperio suvaidinti Jacksoną. Kažkuriuo metu pastarasis perėmė ir režisieriaus vaidmenį. 2011 metais buvo skelbta, kad C. Eastwoodas esą kalbėjosi su Leonardo DiCaprio ir Beyoncé dėl galimybės vaidinti šioje juostoje. Žurnalas „People“ skelbia, kad dar anksčiau Willas Smithas esą domėjosi šiuo filmu. Tiesa, jis norėjo vaidinti pagrindinį Jacksono vaidmenį, o ne juostą režisuoti. Teigiama, kad net jau buvo pasiektas susitarimas su „Sony Pictures“. O Ally vaidmenį esą turėjo atlikti Jennifer Lopez. Tačiau galiausiai idėja neprigijo, ir režisavimo reikalus perėmė B. Cooperis.
B. Cooperis ir Lady Gaga bendram darbui buvo susikūrę specialius kodinius žodžius. Po to, kai tarp Lady Gagos ir B. Cooperio iš karto užsimezgė ryšys, jiedu tapo labai artimi. Viename interviu aktorius sakė, kad juos suvienijo tai, kad jie abu yra kilę iš itališkų šeimų. „Mums iš karto buvo labai patogu vienam šalia kito. Mes tarsi susitarėme, kad aš tikiu ja kaip aktore, o ji tiki manimi, kaip dainininku“, - atskleidė aktorius. Filmavimo metu jiedu buvo susikūrę specialius kodinius žodžius. „Jeigu B. Cooperis norėjo, kad Gaga suvaidintų šiltus jausmus, jis jai pašnabždėdavo „Tony“, - teigia „The Los Angeles Times“. Taip buvo daroma dėl artimų dainininkės ryšių su dainininku Tony Bennettu. B. Cooperis žinojo, kad Gaga jam jaučia labai šiltus jausmus. O jeigu B. Cooperis norėjo, kad Lady Gaga susikoncentruotų, jis jai sušnibždėdavo „nindzė“ arba „žudikas“. Ir tokia sistema tikrai pasiteisino, nes B. Cooperis negailėjo Gagai komplimentų dėl vaidybos.
Lady Gaga nustojo dažytis ir šukuotis, kad galėtų įsijausti į savo personažą. Net jeigu matėte tik filmo ištraukas, akivaizdu, kad jame Lady Gaga atrodo visiškai kitaip, negu esame įpratę. Nėra jokio įmantraus makiažo ir kostiumų. Jos plaukai natūralios rudos spalvos, ji beveik nepasidažiusi. Lady Gaga laikraščiui „The Los Angeles Times“ pasakojo, kad vos ne pačią pirmą dieną, kai ji su B. Cooperiu susitiko filmavimo aikštelėje, jis padavė jai drėgną servetėlę ir liepė nusivalyti makiažą. Jis esą norėjo, kad ji būtų „visiškai atvira, jokio dirbtinumo“. Lady Gaga suvokė, kad turi pasitikėti B. Cooperiu. „Iš karto atsidūriau toje vietoje, kurioje turėjau būti, nes mano veikėja nuolat kalba apie tai, kokia negraži jaučiasi. Tai buvo tikra“, - sakė Lady Gaga. Beje, dainininkei buvo gana sunku priprasti vaikščioti nepasidažius. Laidai „The Late Show With Stephen Colbert“ ji sakė, kad pasikeitė šukuoseną ir nustojo dažytis likus keliems mėnesiams iki filmavimo, kad galėtų įsijausti į savo veikėją. „Tai buvo gana išlaisvinanti patirtis“, - prasitarė Lady Gaga.
Daug scenų buvo filmuojama gyvų pasirodymų metu. Daug scenų filmui „Taip gimė žvaigždė“, kuriose Lady Gaga ir B. Cooperis kartu dainuoja kaip Jacksonas ir Ally, buvo filmuojama prieš didžiulę minią. Pasirodo, kad daugumoje scenų ta minia buvo reali. Kaip skelbia „Entertainment Weekly“, šios scenos buvo nufilmuotos per didžiulius festivalius kaip „Coachella“, „Stagecoach“ ir „Glastonbury“. Pavyzdžiui, per „Stagecoach“ festivalį jie dainavo 80 tūkst. žmonių miniai. „Iš pradžių man buvo labai baisu, - pasakojo B. Cooperis. - Pamiršti viską, kai atsiduri ant scenos priešais 30 tūkst. žmonių. Vos galėjau kvėpuoti. Tačiau pažvelgiau į Stefani ir atsipalaidavau. Jos tikėjimas manimi, kaip muzikantu, suteikė man drąsos.“
Aktoriumi tapo ir B. Cooperio šuo. Jeigu matėte filmą „Taip gimė žvaigždė“, tiesiog neįmanoma neįsimylėti mielo ir ištikimo Jacksono šuns. Rodos, kad juos siejo tikras ryšys. Pasirodo, kad šis šuo iš tiesų priklauso B. Cooperiui. Jo vardas yra Charlie. „Nebuvo jokio nepotizmo. Tiesiog norėjau, kad būtų ryšys su šunimi. Jacksonas ir Ally neturi vaikų, tačiau jie turi šunį. Norėjau, kad tai būtų istorijos dalis. Myliu šunis“, - pasakojo aktorius. Taip pat svarbus yra tas faktas, kad Charlie yra pavadintas B. Cooperio velionio tėvo garbei. Vėliau B. Cooperis juokavo, kad po filmavimosi „Charlie susirado agentą, ir aš jau su juo labai mažai pasikalbu. Jis man nebeatskambina. Jis vis nueina nuo manęs, nebent turėčiau maisto“.
Paskutinė scena buvo filmuojama Lady Gaga sužinojus apie draugės mirtį. Paskutinė filmo scena, kai Lady Gaga scenoje dainuoja dainą „Never Love Again“, buvo nufilmuota po to, kai dainininkė sužinojo skaudžią naujieną. Interviu „Apple Music“ ji vėliau sakė, kad tą dieną, kai jai reikėjo filmuoti tą sceną, ji sužinojo, kad mirė jos artima draugė Sonia, kuri kelerius metus sirgo vėžiu. Lady Gaga pasakojo, kad paliko filmavimo aikštelę, kad galėtų aplankyti draugę, tačiau nespėjo jos pamatyti prieš mirtį. Ji praleido šiek tiek laiko su Sonios šeima, o vėliau sugrįžo į nusifilmavo paskutinėje scenoje ir sudainavo tą dainą savo draugei atminti. „Bradley tą dieną man buvo toks geras. Toks rūpestingas“, - pasakojo dainininkė.
Filmo pabaiga turėjo būti kitokia. Jeigu dar nematėte šio filmo, perspėjame, kad neskaitytumėte toliau! O jeigu jį jau matėte, tuomet žinote, kad pabaigoje Jacksonas nusižudo pasikardamas garaže, o vėliau Ally dainuoja ant scenos dainą, kurią Jacksonas jai parašė. Pasirodo, kad viskas galėjo būti visai kitaip... „Warner Bros. Pictures Group“ valdybos pirmininkas Toby Emmerichas žurnalui „Variety“ pasakojo, kad pirminiame scenarijuje buvo numatyta visai kitokia pabaiga: Jacksonas turėjo „išplaukti į vandenyną ir ten nusižudyti“. Tačiau vėliau pabaiga buvo pakeista, sakė jis. „Pagal scenarijų, kurį turėjome, kai pradėjome filmuoti, jis išvažiuoja motociklu“, - pasakojo T. Emmerichas. Tačiau galiausiai B. Cooperis apsigalvojo. Anot T. Emmericho, galutinis rezultatas tikrai yra geriausias. „Kai žiūriu šį filmą, nebegaliu įsivaizduoti kitokios pabaigos“, - sakė jis.
Filmo muzika ir garso takelis
Techninė juostos pusė Svarbiausiu elementu techninėje šios juostos dalyje, žinoma, tapo garso takelis, kuris sujaudina iki pat širdies gelmių. Kiekvienas kūrinys nuostabiai įterptas į siužetinės linijos kontekstą, dėl ko visos muzika papildytos scenos turėjo dar didesnį emocionalų poveikį. Tačiau viena daina tapo ypatinga - tai „Shallows“, kurios metu oda pašiurpsta iš malonumo. Iš karto grįžęs namo po filmo peržiūros nusipirkau visą albumą. Raginu ir Jus tą padaryti. Albumas vertas dėmesio ir pinigų.
Dainos - nuo jautrių ir lėtų iki skatinančių kartu atsistoti ir su didžiule energija dainuoti. Visos jos puikios ir savaip paliečiančios. Sakoma, jog visos dainos sudainuotos, o geriausios atrodo lyg kažkur jau girdėtos ir artimos, tad taip nutiko ir su pagrindine filmo daina „Shallow“, kuri įsiminė akimirksniu ir dar ilgai nepaleido bei privertė pasitikrinti, ar tai tikrai nėra koks anksčiau išleistas Lady Gagos hitas.
Muzikinės dramos garso takelis (A Star Is Born 2018 soundtrack)), kurį atlieka jo žvaigždės Lady Gaga ir Bradley Cooper, buvo išleistas 2018 m. spalio 5 d. įrašų studijos „Interscope Records".
Verdiktas
„Taip gimė žvaigždė“ - tai daugiasluoksnis ir labai gilus pasakojimas, kurio pagrindinėmis temomis tampa tikros draugystės esmė, nuoširdi meilė, nepavydėtinas šou verslo gyvenimas ir sunki kova su žmogaus silpnybėmis. Būtent todėl, stebint kiekvieną šios neįtikėtinai graudinančios ir dramatiškos juostos sceną, galime akimirksniu susitapatinti su filmo herojais, kurie yra tokie tikri ir paprasti, kaip ir jų gyvenimo peripetijos.
„Taip gimė žvaigždė“ - kino šedevras, kurį galima peržiūrėti begalybę kartų ir iš naujo patirti tuos pačius jausmus, lyg tai būtų pirma peržiūra. Stipri ir „Oskarais“ kvepianti Lady Gagos vaidyba, nuostabi ir akis kerinti Bradley‘io Cooperio režisūra, stulbinančio grožio garso takelis, jausmais trykštanti neužmirštama meilės istorija bei labai precizišką techninę pusę turinti išorė - tai tik maža dalis to, dėl ko šis filmas užsitarnauja geriausios metų juostos titulą.
Jei paprasčiau - šiuo metu tai be abejonės yra geriausias būdas išleisti pinigus kino teatre, už kuriuos gausite kokybę visuose svarbiausiuose filmo aspektuose ir emocinį potyrį, kurį nėra taip jau lengva perteikti. Šio potyrio tikrai nepamiršite.
