Kaip padaryti, kad vaiko auginimas būtų džiaugsmingiausias laikotarpis jūsų gyvenime? Šitą laikotarpį labai dažnai užtemdo tokie dalykai kaip vaiko miego sutrikimai, tėvų bemiegės naktys, laiko sau neturėjimas, nevalgantis vaikas. Tų smulkmenų galėtų ir nebūti.

Bioritmų svarba kūdikių miegui

Giedrė Veličkienė, vaikų priežiūros specialistė, „Sąmoningų mamų“ bendruomenės įkūrėja, aromaterapijos ir masažo specialistė, sako, kad jei kiekviena mama vadovautųsi bioritmų sistema, vaikų miego klausimas būtų išspręstas visiems laikams.

„Dažnai mamos sako: „Ai, dar vaikas mažas, iki dvejų metų nėra ko kalbėti apie nusistovėjusį jo ritmą. Pas mus yra įprasta vaikus migdyti 11-12 val. vakaro tikintis, kad jis išmiegos iki 6-7 val. ryto neprabudęs. Ir tada jau manoma, kad čia ramios naktys. O apie tai, kad vaikui trūksta visaverčio miego tuo metu, kai yra gerai miegoti, apie tai nesusimąstom. Paskui stebimės, kodėl vaikučiai taip dažnai serga. Nesibaigiančios slogos, bronchitai, dvi dienos darželyje, dvi savaitės ligos namie - tokia yra dažnos mamos realybė. Gilaus miego metu visu pajėgumu dirba imuninė sistema. Jeigu miego trūksta, jis yra nevisavertis ar „išdraskytas“, imuninė sistema pradeda kentėti ir vaikutis pradeda sirguliuoti“, - aiškina G. Veličkienė.

Specialistų teigimu, nuo kokybiško kūdikio, vaiko miego priklauso jo raida, sveikata ir atsparumas vadinamosioms peršalimo ligoms. Kaip tik todėl labai svarbu, kad jis keltųsi ir užmigtų palankiausiu jo sveikatai laiku.

Kūdikio dienotvarkė pagal bioritmus

Moteris atskleidžia dienotvarkės paslaptį - ši sistema suformuota remiantis žmogaus bioritmų teorija. „Aš buvau labai aktyvi mama, su vaiku 4 kartus per savaitę kur nors keliaudavau: į baseiną, į kūdikių ir mamų mankštas, į muzikos mokyklėlę. Ir visi aplinkiniai stebėjosi, kaip tu su tokiu mažu vaiku visur suspėji. Paslaptis - ši dienotvarkė, nes mes kiekvieną dieną gyvenom tam tikru ritmu“, - sako kūdikių priežiūros specialistė.

Ji tiki, kad miegas yra labai svarbus mūsų gyvenimo veiksnys, mūsų sveikatos ir geros savijautos garantas. „Miego metu yra atveriamos visos organizmo sistemos, apdorojama informacija ir aktyvuojama imuninė sistema. Miegas ir budrumas yra dvi biologinio ciklo dalys, priklausomos viena nuo kitos. Miego metu nervų sistemoje vyksta aktyvūs cheminiai ir elektriniai procesai, kurių tikslas - pašalinti dienos nuovargį ir paruošti organizmą visavertei naujai dienai“, - įsitikinusi G. Veličkienė.

Vaikų priežiūros specialistė „Sąmoningų mamų“ bendruomenės įkūrėja Giedrė Veličkienė teigia, kad svarbu išlaikyti tolygius būdravimo tarpus tarp miego, kurie turėtų būti panašūs. Vaikas turėtų būti guldomas į lovytę pavargęs, bet ne pervargęs.

„Jeigu yra įspūdžių, emocijų, informacijos perteklius, vaikui naktį būna „disneilendas“: jis blaškosi, verkia ir t.t. Todėl reikia išlaikyti vienodus tarpus, o jie nustatomi pagal amžių. Naujagimis būdrauja ilgiausiai 1 val. 20 min., 6 mėn. kūdikis - 2,5 val. Išlaikant vienodus būdravimo tarpus, vaikas užmigs be pasipriešinimo, be didelių sunkumų“, - pataria specialistė.

Trys svarbūs dalykai geram kūdikio miegui

Vežimėlis, lovytė ir maitinimas pagal poreikį - Giedrės nuomone, tai trys labai svarbūs dalykiai.

Lovytė

„Manęs dažnai klausia, ar reikia vaikui savo lovytės. Aš manau, kad vaikas turi turėti savo lovytę. Mes laukiam mažo žmogučio ir turim rodyti pagarbą jam ir jo poilsiui. Be to, lovytė gali tapti dalimi ritualo. Ritualus vaikai labai mėgsta ir jų vaiko gyvenime turi būti keletas ir labai aiškių."

Vežimėlis

"Nuolatinis vaiko siūbavimas vežimėlyje, manau, yra nepriimtinas dalykas. Nereikia vaiko nuolat su koja tame vežimėlyje stumdyti. Vaikas turi užmigti su nedidele mūsų pagalba. Nedidelė pagalba - tai petukų, nosytės paglostymas, šiek tiek paniūniavimas, gal truputį lovytės pasupimas, bet ne pusantros valandos sūpavimas vežimėlyje ar pirmyn atgal vežiojimas. Yra vaikų, kuriems reikia tų aktyvių užmigimo pagalbos būdų, tai siūlau juos kaitalioti - kartą užmigs sūpuojamas, kartą prie krūties. Geriau būtų, kad nesusiformuotų vieno būdo įprotis. Vaikui tai tampa norma. Mes savo vaikui esam dievai. Kokią normą jiems nurodom, taip jie viską ir supranta. Per pirmus dvejus metus kokius įpročius įskiepysit, tą ir turėsit."

Maitinimas

"Maitinimas pagal poreikį ir vaiko raminimas dažnai yra suplakami. Tai yra du skirtingi dalykai. Mums dar ligoninėje aiškina, kad kiekvieną kartą, kai tik vaikas suverkia ar neramus, reikia jį maitinti. Kaune teko bendrauti su viena mama, kuri elgėsi griežtai laikydamasi šios rekomendacijos, kaip ji pati sakė: „Ne tiek maitindavau, kiek ramindavau ta krūtimi“. Dabar jos vaikas yra pirmokas. Jeigu jis susinervina, jam kas nors nesiseka, grįžo piktas, susierzinęs iš mokyklos, iš karto traukia prie šaldytuvo. Nedarykit vaikui meškos paslaugos, nes tai tampa blogu įpročiu“, - dalina patarimus G. Veličkienė."

Vidinio laikrodžio diegimas

Kiekvienas suaugęs turi vidinį laikrodį, bet gimstame be to laikrodžio. Kokį vidinį laikrodį mes įdiegsime kūdikiui, su tokiu jis gyvens visą gyvenimą. „Jeigu instaliuosime programą „miegu kur noriu, miegu kiek noriu, užmiegu tik su didele mamos ar tėčio pagalba“, turėsim keistų pasekmių. Viena mama Panevėžyje pasakojo, kad jos dukrytė 4 metų neužmiega, jeigu nečiupinėja kieno nors plaukų. Jeigu reikia migdyti tėčiui, jis dedasi ilgų plaukų peruką! Jeigu instaliuosite programą „einu miegot anksti, keliuosi anksti, esu sveikas ir stiprus, mama mano patenkinta ir laiminga“, taip ir bus, nes viskas priklauso tik nuo jūsų. Tai jūsų pareiga ir privilegija“, - sako kūdikių priežiūros specialistė G. Veličkienė.

Bioritmų sistemos esmė mažylio žodžiais: „Mama, aš einu miegoti pavargęs, bet nepervargęs“; „Mama, aš einu gultis anksti“ (iki metų migdom 7 val. vakaro; vyresnius iki 21 val.); „Mama, aš turiu griežtą dienotvarkę, kurios laikosi visa šeima“ (labai svarbus sutarimas tarp tėvų, tai ramaus vaiko miego pagrindas, jeigu kyla įtampa, dienotvarkė iš karto grius); „Mamyte, aš miegu savo lovelėje“; „Mamyte, aš moku užmigti pats“.

Rezultatai: „Mama, aš esu linksmas ir sveikas“; „Mano mama yra pailsėjusi, sveika ir labai džiaugiasi motinyste“.

Miego fazės

Mūsų smegenys dirba tam tikrais dažniais, šiuos pokyčius mokslininkai jau prieš kurį laiką stebėjo ir fiksavo elektroencefalogramos pagalba. Kai smegenys dirba aukštu dažniu, mes irgi būname aktyvūs. Tuomet ir mūsų kūno temperatūra yra aukštesnė. Kai smegenų aktyvumas krenta, krenta ir kūno temperatūra, mes tampame mieguisti. Mokslininkai šiuos pokyčius sužymėjo ir gavo bioritmų kreivę.

Pagal smegenų bangų dažnius yra skirstomos ir miego fazės:

• Mintis apie miegą. Durys į miegą, miego langas. Smegenų dažnis iš aukšto pamažu lėtėja.
• Miego verpstė. Jeigu verpstė įsuka, mes užmiegam.
• Paviršinis miegas. Ši fazė trunka 30-45 min. Ji dar vadinama „siestos miegelis“. Jos metu atsigauname tiek fiziškai, tiek emociškai. Smegenų dažnis yra vidutinis.
• Gilaus miego fazė. „Mažoji mirtis“. Smegenys dirba žemu dažniu, sulėtėja pulsas, kvėpavimas. Tuo metu žmogų sunku pažadinti. Geriau šitoje fazėje vaikų nežadinti, nes jie atsikelia labai pikti. Tai miego fazė be sapnų. Ji trunka apie valandą.
• REM fazė, greitų akių judesių. Smegenys dirba aukštu dažniu, tai sapnų fazė.
• Pabudimas.

Visų šių fazių ciklas užtrunka 1 val. 45 min.- 2 val. Per naktį tie ciklai prasisuka 5-6 kartus. 50 proc. naujagimio miego sudaro REM miegas.

Miegoti be pabudimų?

„Žmogus neturi geno, kuris lemtų miegą be pabudimų. Sveikas vaikas neturi miegoti kaip užmuštas, bet turi miegoti ramiai. Problema, kai tėvai vaikui prabudus ima aktyviai stengtis jį užmigdyti. Jeigu kiekvieną kartą vaikui prabudus mes jį maitiname, sūpuojame, nešiojame, tampame vaiko užmigimo proceso dalimi. Tai vadinu A klasės dėmesiu, kurio vidury nakties neturėtų būti. PSO vertinimu, vaiko miego sutrikimai yra tėvų miegą trikdantis vaikų elgesys nakties metu. Vadinasi, tokio dalyko, kaip vaiko miego sutrikimo, nėra.

Jeigu 2-3 naktis tėveliai taip elgsis, atsiras užburtas ratas: vaikas nuspręs, kad jis negali užmigti pats, kad reikia mamos ar tėčio pagalbos, tėvai stengsis jam padėti, nes jie manys, kad vaikas be jų pagalbos neužmiega. Dažnas vaikas prabunda išmiegojęs vieną miego ciklą. Taip, vaikas kaip laikrodis prabunda po valandos ir 45 minučių. Jeigu paguldau 12 valandą dienos, be 20 minučių antrą jau jis prabudęs. Vaiko organizmas yra švarus, todėl ir tie miego ciklai pasireiškia taip tiksliai. Atsibusti pereinant iš vieno miego ciklo į kitą yra normalu. Svarbu yra išmokyti mažylį savarankiškai arba su nedidele jūsų pagalba iš negilaus miego fazės pereiti į gilaus“, - aiškina G. Veličkienė.

Paros bioritmų kreivė

Kas lemia miego gilumą? Miego gilumą reguliuoja mūsų vidinis laikrodis. Mūsų kankorėžinė liauka išskiria hormoną melatoniną. Mūsų akių tinklainė reaguoja į šviesos ciklus, į šviesos ir tamsos kaitą. Priklausomai nuo to, kiek yra šviesu ar tamsu, tiek išsiskiria melatonino.

Cirkadiniai ritmai arba bioritmai - tai dar vienas veiksnys, smarkiai lemiantis mūsų miego gilumą. Nepriklausomai nuo amžiaus, gyvenamosios vietos, šie bioritmai tinka visiems. Per parą keičiasi žmogaus kūno temperatūra, ji kyla ir krenta. Priklausomai nuo to smegenys dirba aktyviau arba ne taip aktyviai. Kuo žemesnė kūno temperatūra, tuo giliau galima įmigti.

G. Veličkienė komentuoja bioritmų kreivę:

• Apie 6 val. staigiai kreivė šauna į viršų. Tai prabudimo metas. Jeigu žmogus gyvena pagal paros ritmus, tai labai geras laikas keltis.
• Apie 8 val. kreivė yra pačiam aukščiausiam taške. Tai yra rytinis pikas. Tuo metu mes esam darbingiausi ir žvaliausi.
• Apie 9 valandą ima kristi žemyn ir prieš 10 val. pasiekia patį žemiausią tašką. Tai yra rytinio tingulio laikas. Jei vaikutis keliasi tarp 6:30 ir 7:00, tai po 9 valandos jis nori valandėlę pamiegoti. Šiuo metu miegama „siestos miegeliu“, tai paviršinis miegas.
• Tarp 10 iki 11 val. labai geras laikas fizinei veiklai. Vaikai būna pakilios nuotaikos, fiziškai stiprūs įvairioms mankštoms, plaukiojimui.
• Apie 11.30 val. kreivė vėl kyla į viršų. Tai vidurdienio pikas. Jeigu norite būti gražios, sveikos, lieknos, šiuo metu reikėtų valgyti pietus. Puikiai veikia virškinimo sistema.
• Tarp 12 ir 14.30 val. yra pats geriausias laikas pietų miegui. Čia yra atsakymas į klausimą, kodėl vaikai, paguldyti 12 valandą, gali išmiegoti 3 valandas, o paguldyti 14 valandą, išmiega vos 45 minutes.
• 14. 30 val. vėl yra pakilimas. Labai geras laikas visokiai meninei veiklai, muzikos, šokių užsiėmimams, pamokėlėms, žaidimams.
• 16 val. yra vėlyvo popiečio tingulys. Tai geras laikas trumpam poguliukui, ne ilgesniam kaip 20-30 min. Jeigu šituo laiku leisite miegoti ilgai, 2-3 valandas, nesitikėkite, kad vaikas eis miegoti anksti.
• Apie 17.30 val. kreivė vėl kyla į viršų. Tai vakarinio piko metas, tinkamas laikas mankštoms, masažui, maudynėms, knygelės skaitymui, žodžiu, kažkokiam vakariniam ritualui.
• Apie 19 val. ateina vakarinis tingulys. Vaikutis šiuo laiku eina miegoti pavargęs, bet nepervargęs.
• Apie 21 val. ruoštis miegoti turėtų ir tėveliai.
• 22 val. miegas yra giliausias, nes pati žemiausia žmogaus kūno temperatūra. Jei šiuo metu nemiegama, iš savęs atimama galimybė būti energingam, sveikam, gražiam. Jeigu atimat iš vaiko tokią galimybę, jis neišvengiamai sirgs. Valanda miego iki vidurnakčio atstoja dvi valandas miego vėliau.

Kodėl blogai vėlai keltis?

„Nes organizmas nuo 6 valandos ryto pradeda busti. Ima veikti virškinimo, šalinimo sistemos. Organizmas nori išsituštinti, laukia maisto ir jeigu mes tą laiką pramiegam, organizmas išsibalansuoja, išsiderina, prasideda nevirškinimai, bėrimai ir kitokie sveikatos sutrikimai“, - atsako Giedrė Veličkienė.

Dar keletas patarimų:

• Bioritmai turi maždaug 15 minučių paklaidą. Atsižvelkite į tai.
• Labai blogai, jei kūdikis maudomas prieš pat miegą. Taip dirbtinai jis sušildomas, pakyla temperatūra ir dingsta mieguistumas. Geriausia kūdikį maudyti 40 minučių iki miego.
• Vaikas turi turėti miego rūbelius, kai jais vilksite vaiką, jis ilgainiui jau tuo metu ims markstytis ir žiovauti.
• Turi būti vaiko gyvenime ritualai - pasikartojantys dalykai. Vaikai mėgsta žinoti įvykių seką, kas jų laukia.
• Neklausykite kitų žmonių komentarų. Jau po 2-3 dienų jūsų vaikas priims šią naują dienotvarkę.
• Pasak G. Veličkienės, jos praktikoje buvo tik vienas 2 metukų vaikas, kuris šiai dienotvarkei nepasidavė net 11 dienų. Dauguma vaikų greitai perima bioritmais paremtą miego sistemą, visiška adaptacija įvyksta per 2 savaites.
• Bioritmų sistemą galima pradėti taikyti nuo antro mėnesio pabaigos.

Papildai miegui

Papildai miegui tampa vis populiaresni, nes jie siūlo natūralią alternatyvą sintetiniams migdomiesiems vaistams. Šie papildai dažnai yra pagaminti iš natūralių ingredientų, kurie padeda organizmui atsipalaiduoti ir pasiruošti miegui. Vienas populiariausių papildų yra melatoninas - hormonas, kuris natūraliai gaminamas mūsų smegenyse ir reguliuoja miego ciklą. Melatonino papildai gali būti ypač naudingi žmonėms, kurių miego ritmas yra sutrikęs dėl kelionių ar darbo grafiko pokyčių.

Kiti populiarūs papildai miegui yra valerijono šaknų arbata, magnio preparatai, ir L-teaninas. Valerijono šaknis yra žinoma dėl savo raminančių savybių, kurios padeda sumažinti nerimą ir palengvina užmigimą. Magnis, esantis daugybėje maisto produktų bei papildų, taip pat yra svarbus miegui, nes jis padeda raumenims atsipalaiduoti ir mažina stresą. O L-teaninas taip pat gali padėti sumažinti patiriamo streso lygį ir taip pagerinti miego kokybę.

Vitaminai miegui

Kai kurie vitaminai, tokie kaip vitaminas D, B grupės vitaminai ir vitaminas C, taip pat gali turėti teigiamą poveikį miegui. Vitaminas D yra svarbus mūsų organizmo bioritmui ir jo trūkumas gali sukelti miego sutrikimus. Tuo tarpu B grupės vitaminai, ypač vitaminas B6, padeda gaminti serotoniną - cheminę medžiagą smegenyse, kuri skatina atsipalaidavimą ir padeda užmigti. O vitaminas C, be savo antioksidacinių savybių, taip pat gali padėti sumažinti streso lygį, kuris dažnai yra pagrindinė nemigos priežastis.

Nereceptiniai vaistai nuo nemigos

Rinkoje taip pat yra daugybė nereceptinių vaistų nuo nemigos, kurie gali padėti žmonėms, kenčiantiems nuo miego sutrikimų. Šie vaistai dažnai veikia greitai ir efektyviai, tačiau juos reikėtų vartoti atsargiai. Nors jie yra lengvai prieinami, svarbu suprasti, kad ilgalaikis jų vartojimas gali sukelti priklausomybę arba kitus šalutinius poveikius. Be to, tinkami ir geri nereceptiniai vaistai nuo nemigos kiekvienam gali būti skirtingi, tad prieš pradedant vartoti tokį preparatą reikia atsižvlegti į savo organizmo ypatybes bei pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku.

Nereceptiniai vaistai miego gerinimui gali būti labai naudingi, ypač tiems, kurie susiduria su lengva ar vidutinio sunkumo nemiga, sukelta streso, įtampos ar laikino dienos ritmo sutrikimo. Valerijono šaknis yra augalas, turintis natūralų raminamąjį poveikį. Jis gali padėti greičiau užmigti ir pagerinti miego kokybę. Valerijonas ypač naudingas tiems, kurie patiria stresą ar nerimą, trukdantį miegui. Magnis, kartu su B grupės vitaminais, ypač B6, gali padėti skatinti geresnį miegą ir mažinti nerimą. B grupės vitaminai padeda gaminti serotoniną, kuris svarbus miego reguliavimui.

Pasak psichologės Vilijos Malinauskaitės, universalaus ir visiems mokiniams tinkančio dienos režimo nėra. Kiekvienas vaikas turi savo poreikių ir galimybių, todėl dienos režimą derėtų sudaryti atsižvelgiant į konkretų vaiką. „Mokinius vertėtų skirstyti į dvi grupes: mokyklinio amžiaus vaikus iki paauglystės ir paauglius. Jų dienos režimai skirsis. Kuo jaunesnis vaikas, tuo dienos režimo veiklos turi būti dažniau kaitaliojamos, nes jaunesnio amžiaus vaikai pavargsta greičiau, jiems reikia daugiau laiko poilsiui ir tarpusavio žaidimams, - sako ji. - Svarbi režimo dalis yra reguliari mityba, nes vaikas ne visada gali suprasti, kad jis jau išalkęs. Todėl pradinėse klasėse maitinimas daugmaž tuo pačiu metu ir kokybiško maisto valgymas formuoja sveikus mitybos įpročius, kurie labai pravers įžengus į paauglystę. Miegoti pradinukai turėtų ne mažiau kaip 10-10,5 valandos, kai kuriems pirmokams gali reikėti ir dienos miego. Optimalu būtų, jei namų darbams ruošti pradinukai skirtų iki valandos. Realybė tokia, kad dažnas atsakingas paauglys namų darbams ruošti skiria keturias ar net šešias valandas, o tai tikrai nesveika.

„Mityba paauglystėje yra labai svarbi, nes paaugliai linkę ją ignoruoti, nepavalgyti laiku, tad organizmas negauna reikalingų medžiagų, tampa sunku koncentruoti dėmesį, greičiau pavargstama, apsnūstama. Ilgainiui įprantama maitintis chaotiškai, tad daugėja virškinimo sistemos ligų, - pastebi ji. - Kuo didesnė apkrova mokykloje, tuo daugiau laiko turi būti skiriama poilsiui, o ne pramogoms. Nors kartais atrodo, kad pramogos taip pat yra poilsis, tačiau pramogos - aktyvi veikla, kurios metu smegenys gauna daug dirgiklių ir užduočių. Anot V. „Naršymas internete, kompiuteriniai žaidimai, serialų žiūrėjimas yra priskirtini prie pramogų. Jie neturi pakeisti poilsio ar būti jiems prilyginti, - paaiškina specialistė. - Sudarant dienos režimą, svarbu sutarti, kiek laiko kokiai veiklai skirsime. Su pradinukais galime kalbėtis apie kiekvienos dienos veiklas ir laikus, su paaugliais - apie savaitės, nes jie dažniausiai jau turi tam tikrų veiklų ir laiko planavimo įgūdžių. Svarbu laikytis nuoseklumo ir pastovumo numatant esminius dalykus: kada einama miegoti? Kada valgomi pusryčiai, pietūs, vakarienė? Kiek laiko per dieną ar savaitę skiriama pramogoms? Pirmiausia skatinu tėvus rodyti savo pavyzdį. „Šiek tiek laiko sau vaikui bus naudinga ir leis jam vėliau efektyviau susikoncentruoti į namų darbus. Per tą laiką galima kartu papietauti, pasikalbėti, gal net pasnausti, - sako ji. - Pirmiausia skatinu tėvus rodyti savo pavyzdį. Kaip galime reikalauti iš vaiko to, ko patys nedarome ar darome priešingai? Pavyzdžiui, nesportuojame, o vaiką spaudžiame gyventi aktyviai. „Jei vaikas neturi šalia gyvenančių draugų, natūralu, kad jam vienam lauke leisti laiką gali būti nuobodu. Tad tokiu atveju tėvai turėtų padėti atžalai sugalvoti idėjų, drauge su juo leisti laiką aktyviai“, - pataria K. „Įtempta protinė veikla ir didelis mokymosi krūvis veikia moksleivių psichiką. Jei dar trūksta laiko miegui ir poilsiui gryname ore, sumažėja fizinis aktyvumas, vaiko organizmas patiria didelį stresą. Tokiai būklei tęsiantis ilgiau, gali atsirasti neurotinio pobūdžio sutrikimų, vėliau pereinančių į klinikinius. Todėl tinkamas dienos režimas būtinas tiek vaikams, tiek suaugusiesiems, - pabrėžia ji. - Vaikams būtina skirti pakankamai laiko poilsiui, nes jo metu dingsta nuovargis ir grįžta darbingumas. Atliekant namų darbus, jaunesniems moksleiviams kas 20-25 minutes, o vyresniems kas 35-40 minučių rekomenduojama daryti pertraukėles, jų metu pajudėti. Labai svarbu skirti laiko miegui - moksleivis turėtų miegoti 40 proc. paros laiko. Nemaža dalis tyrimų įrodė, kad dėl miego trūkumo vaikams atsiranda problemų, susijusių su atmintimi ir žinių įsisavinimu. Miego trūkumas turi neigiamos įtakos ir imuninei sistemai. Pasak S. Kapeliorienės, į moksleivio dienotvarkę būtina įtraukti buvimą gryname ore. „Pasyvi veikla ir ilgas sėdėjimas prie kompiuterio ar televizoriaus gali sukelti vaikams įvairių sveikatos sutrikimų. Pavyzdžiui, galvos, raumenų ir kaulų sistemos ir nugaros skausmų, didesnį nervingumą, dirglumą, depresiją. Psichologė V. Malinauskaitė pastebi, kad jei vaikai turi kiemo draugų, jie patys išbilda į lauką su jais susitikti. „Paaugliai gali būti linkę užsisėdėti namie, tad verta juos kviesti bendroms veikloms lauke: eiti kartu pasivaikščioti, sportuoti. Paaugliai iš esmės yra labai pragmatiški, jiems svarbu žinoti, kokios naudos turės iš tam tikro veiksmo. Jei juos sudominsite ir įtikinsite, kad veikla bus naudinga jų išvaizdai, kūnui, puikiai savijautai, geriems santykiams ir kitiems jiems svarbiems dalykams, greičiausiai sutiks prisijungti, - tikina specialistė. - Būti lauke yra naudinga visam žmogaus kūnui ir jo sistemoms - kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių, virškinimo, žmogaus psichikai. Judant lauke, organizmas gamina daug įvairių svarbių hormonų, kurie mažina riziką susirgti II tipo diabetu, depresija ir kitomis ligomis. Pasak V. Malinauskaitės, vaikui svarbu turėti laiko ir padykinėti. „Dykinėjimas yra puikus tuo, kad kelia nuobodulį. Tada vaikas supranta, kad kiti neprivalo visą laiką jo linksminti ir jis pats gali save užimti. Nuobodulys skatina pačiam atrasti ką nors naujo, kurti. Jei 6-7 metų pradinukas dar neįpratęs susigalvoti sau įdomių veiklų, jis gali turėti tokio laisvo laiko apie 15-20 minučių, vėliau palaipsniui jį didinant maždaug iki valandos, - paaiškina specialistė. Atidžiai: svarbi režimo dalis yra reguliari mityba, nes vaikas ne visada gali suprasti, kad jis jau išalkęs. Prasidėjus mokslo metams, vaikai pradeda lankyti ne tik mokyklą, bet ir būrelius. Vis dėlto užklasinės veiklos gali būti per daug. Kiek būrelių vaikas gali lankyti ir kiek jiems laiko skirti, kad nepervargtų? S. „Auginu beveik devynerių metų dukrą ir niekada nesivaikau madų, kad vaikas turi lankyti daugybę būrelių vienu metu. Pernai rudenį mano dukra pareiškė, kad trijų šokių treniruočių per savaitę jai per daug, nes nėra laiko pažaisti su draugais - po jų iškart tenka sėsti prie namų darbų. Taip pat pastebėjau, kad dukrai pradėjo atsirasti įvairiausių sveikatos bėdų, tad krūvį sumažinome, - atskleidžia ji. - Tėvai dažnai bando per vaiko veiklas įgyvendinti savo pačių svajones. V. Malinauskaitė pritaria, kad svarbiau ne tai, kiek būrelių vaikas lanko, o ar jis pats į juos nori eiti. Pasak jos, lankyti derėtų tiek būrelių, kiek jų netrukdytų mokslui, poilsiui ir svarbiems susitarimams namie atlikti (tarkime, pasirūpinti kate). „Pradinukams ypač svarbu lankyti kuo įvairesnius būrelius. Visiškai natūralu, kai 7-11 metų vaikai išbando daugybę būrelių ir kai kuriuos jų atsisako lankyti, nes šiuo laikotarpiu jie bando išsiaiškinti, kas patinka ir sekasi labiausiai, - paaiškina ji. - Labai svarbu, kad tėvai įsiklausytų į vaiko poreikius, o ne per jį stengtųsi įgyvendinti savo nerealizuotas svajones. Jeigu vaikas nuoširdžiai norės lankyti kokį nors būrelį, ta veikla jam taps malonumu ir aktyviu poilsiu, nors ir teks įdėti pastangų viską suderinant. Jei vaikas lankys būrelį tik todėl, kad to nori tėvai, jam tai bus sunkus darbas ir pasijus pavargęs. Poilsis: labai svarbu skirti laiko miegui - dėl miego trūkumo vaikams atsiranda problemų, susijusių su atmintimi ir žinių įsisavinimu. K. Jievaitienė pastebi, kad daug kas priklauso nuo paties moksleivio ir jo gebėjimų. Jei lėtesnį ir ramesnį moksleivį tėvai spaus tris keturis kartus per savaitę lankyti būrelius, jis gali labai išvargti. „Du trys būreliai per savaitę, suderinus tinkamą poilsio laiką, yra normalu. Tačiau jei prastėja vaiko mokslo rezultatai, jo savijauta, miegas, pradeda dažnėti ginčų namuose, viso to priežastis gali būti netinkamas dienos režimas, kuris vaikui per sunkus, - sako ji. - Šiais laikais daugelio vaikų dienotvarkė išties yra perkrauta, o nuo to kenčia emocinė savijauta ir santykiai.

Specialistai teigia, kad miego režimas yra būtinas, nes miegas tiesiogiai susijęs su sveikata. Kai kūdikis yra pavargęs, jis yra irzlus, viskuo nepatenkintas, mėto žaislus, atsisako valgyti ir miegoti, nuolat priešgyniauja. Mažylio nervinė sistema yra glaudžiai susijusi su imunitetu: jis įsijautrina, dėl to silpsta sveikata, ima „kabintis“ ligos, prasideda pilvuko bėdos, mitybos ir miego sutrikimai.

Šeimos gydytoja Laima Bulikaitė pabrėžia, kad nereikėtų taikyti prievartos ir vaiko žadinti. Pasak jos, vaikai turi skirtingą miego poreikį, todėl pirmiausia reikia stebėti, kiek laiko mažylis nori miegoti, o tuomet jo režimą suderinti su tėvų dienotvarke. Gydytoja nerekomenduoja kūdikio ir migdyti per prievartą. Ji pataria didinti būdravimo tarpus ir ruošti kūdikį miegui, elgtis be prievartos, bet sukuriant malonią aplinką padėti kūdikiui priprasti prie režimo.

Mamos Irmos istorija rodo, kaip svarbu nepasiduoti ir ieškoti sprendimų, kai vaiko miego režimas sujaukia visos šeimos gyvenimą. Po kelių mėnesių nuolatinio nuovargio ir nepatenkintumo, Irma ėmėsi drastiškų priemonių ir pradėjo žadinti kūdikį, neleisti jam užmigti. Po dviejų mėnesių pastangų pavyko pasiekti norimą rezultatą - vaikas pradėjo miegoti kaip visi normalūs vaikai, leidžiantis tėvams išsimiegoti naktį.

Giedrė Veličkienė teigia, kad pirmaisiais gyvenimo metais vaikui labai svarbu turėti aiškią dienotvarkę, nes tai teikia jam saugumo jausmą. Ji rekomenduoja ne tik tinkamą miego laiką, bet ir ritualus prieš miegą, kurie padeda vaikui nusiraminti ir pasiruošti poilsiui. Tėvai daro klaidą, kai atėjus laikui migdyti tiesiog įdeda kūdikį į lovelę ir tikisi, kad jis užmigs. Kūdikis nesupranta, ko iš jo norima. Kas kita, jeigu tam tikrais veiksmais parodome, ko iš jo tikimės.

Kaip teigia G. Veličkienė, mažylis, kitaip nei suaugęs žmogus, dar jaučia darną su gamta ir neretai pats „susidėlioja“ dienotvarkę pagal paros bioritmus, egzistuojančius gamtoje. Pavyzdžiui, rytais jis tikrai nemiega iki 9-10 val. kaip mes, jeigu niekas mūsų nežadina. Mažylio rytas dažniausiai prasideda 7-8 val. ryto. Pirmasis dienos miegas planuojamas 10-12 val., ilgasis pietų miegas - 12-14.30 val., nes tuomet būna sumažėjusi kūno temperatūra ir tai fiziologiškai palankus metas miegui. Trečias geras laikas miegui yra apie 16 val. Migdyti nakties miegui kūdikį iki metų reikėtų 19-19.30 val., vyresni vaikai migdomi iki 21 val. vakaro. Mat iki vidurnakčio išskiriama daugiausia augimo hormono, taigi, kuo daugiau vaikas pamiegos iki vidurnakčio, tuo kokybiškesnė bus jo raida.

tags: #sveiko #kudikio #dienotvarke #velickiene #bioritmai

• Neįgaliųjų poreikiai
• Skaitykite apie saugias keliones vaikams
• Leono Somovo karjera
• Kūdikio poreikiai ir verksmas
• Kvėpavimo problemos nėštumo metu