Nėštumo ir gimdymo laikotarpis - tai didelis išbandymas moters organizmui. Po vaisiaus vystymosi gimdoje pasikeičia daugelio vidaus organų padėtis, todėl jiems reikia laiko, kad grįžtų į įprastą darbo režimą. Akušeriai-ginekologai pogimdyviniu vadina laikotarpį, per kurį baigiasi organų ir sistemų, pakitusių per gimdymą ir nėštumą, involiucija - grįžtamieji pakitimai. Šis laikotarpis paprastai tęsiasi 6-8 savaites. Per jį atkuriama ankstesnė veikla beveik visų moters organų, išskyrus krūtų ir hormoninės sistemos, kurioms kitu režimu teks dirbti ir toliau - visą žindymo laiką.
Vaikelio atėjimo į pasaulį laukiančios moterys neretai nerimauja ne tik dėl paties gimdymo, bet ir dėl savo savijautos susilaukus mažylio. Kūdikio susilaukusios mamytės nori visą savo dėmesį ir jėgas skirti savo mažyliui, tačiau joms būtina prisiminti, kad tinkamai nepasirūpinus savimi, jos neturės jėgų pasirūpinti vaikučiu. Vos pagimdžiusioms moterims reikėtų daugiau ilsėtis, vengti stresinių situacijų, nepamiršti visavertės, sveikos mitybos principų, vartoti pakankamai skysčių bei atidžiai stebėti savo kūną.
Kai kurioms moterims, kurioms gimdymo metu buvo atliktas tarpvietės įkirpimas (epiziotomija) arba įvyko plyšimas, makštis kurį laiką būna jautri ir skausminga. Taip nutinka dėl to, kad prakirpta tarpvietė susiuvama pasišalinus placentai, o žaizda dažniausiai gyja apie dvi savaites. Šiuo laikotarpiu reikėtų pasisaugoti, mažiau sėdėti, nusišlapinus, pasituštinus gerai apsiplauti. Vos pagimdžiusios moters gimda sveria apie 1 kg, tad iškart po gimdymo ji ima po truputį trauktis iki kol pasiekia savo normalią būseną ir galiausiai vėl sveria vos 50 g. Gimdai susitraukiant moterys junta aštrų, spazmuojantį papilvės skausmą, kuris šiek tiek primena menstruacinius skausmus arba sąrėmius. Prakirpta tarpvietė susiuvama pasišalinus placentai, žaizda dažniausiai gyja apie dvi savaites.
Prakirptos tarpvietės gijimas paprastai trunka apie pusantros - keturias savaites. Ilgiau - jei yra makšties infekcija, arba tarpvietė buvo ne kirpta, bet plyšusi. Kurį laiką siūles tempia, gali būti jaučiamas gėlimas, maudimas. Jei siūlės nepūliuoja, netvinksi, žaizda sausa, viskas gerai. Jeigu moteriai buvo atlikta episiotomija, labai svarbus yra žaizdos gijimas bei pirmųjų dienų higiena: tarpvietę reikia dažnai apiplauti, susiūta vieta turi būti sausa ir nedirginama. Taip pat svarbu, jog tarpvietė nešustų. Net ir tuomet, kai pjūvis sugyja, susiūtoje tarpvietėje kurį laiką lieka tamsiai raudonas tempiantis randelis, kurį galima minkštinti epitelizuojamaisiais tepalais, pavyzdžiui, ramunėlių tepalu, medetkų tepalu, šaltalankio aliejumi, vaikišku kremu. Tačiau tai darant taip pat nereikėtų persistengti. Jeigu tarpvietė blogai gyja, išyra siūlas, pūliuoja, skauda - reikia būtinai kreiptis į gydytoją.
Net ir gerai gyjant tarpviečiai, ji lieka gana skausminga ir jautri lietimui apie keletą mėnesių, kol dažniausiai praeina savaime. Tačiau jei žaizdos kraštai parausta, išburksta, tvinksi, pūliuoja, būtina kreiptis į gydytoją. Moteris, kuriai per gimdymą yra atlikta episiotomija, vargu ar galės mylėtis, kol tarpvietė bus nesugijusi. O iki tol vaginaliniai lytiniai santykiai ar net bandymas stimuliuoti moterį rankomis gali sukelti aštrų skausmą. Ir nors gydytojas ginekologas tvirtina, kad po penkių šešių savaičių tarpvietė visiškai sugyja (paprastai taip ir būna), nemalonūs pojūčiai susiūtą tarpvietę liečiant ir dirginant išlieka dar keletą savaičių, o kai kurioms moterims ir keletą mėnesių.
Dispareunija - tai skausmas lytinių santykių metu. Skausmingi lytiniai santykiai nėra toks retas reiškinys, kaip įsivaizduojama. Ji būna paviršinė ir gilioji. Paviršinės dispareunijos priežastys - dažniausiai tarpvietės randai, makšties infekcija. Norint išvengti skausmingų lytinių santykių, taip pat labai svarbu apgalvoti ir po gimdymo naudojamą kontracepciją. Prezervatyvas labai dažnai tik pablogina situaciją, nes atsiranda nepageidaujama trintis užpakalinėje makšties prieangio srityje, kur po gimdymo dažniausiai ir būna susiūta, ta vieta dėl to - sausesnė, ją labiau skauda, ji gali kraujuoti.
Kai lytiniai santykiai kelia problemų, ypač tai aktualu toms moterims, kurioms gimdymo metu buvo susiūta makštis ir tarpvietė. Tokiais atvejais susilaikyti nuo vaginalinių lytinių santykių gali tekti ilgiau nei du mėnesius. Tais atvejais, kai gimdymo metu buvo siuvama makštis, tarpvietė, rekomenduoju moterims į gydytoją kreiptis po gimdymo praėjus ne penkiems mėnesiams ar pusmečiui, o porai mėnesių. Tuomet gydytojas galės įvertinti, ar siūlės sugijusios pirminiu būdu, ar nesiformuoja randai. Jeigu jums atrodo, kad po gimdymo atsiradusi siūlė veržia ir trukdo frikcijoms, turėtumėte kasdien pati įeigą į makštį intensyviau pamasažuoti pirštu, pateptu priešrandiniu tepalu, priešuždegiminiu kremu ar tiesiog paprastu lubrikantu. Nemanau, kad šioje situacijoje reikia atlaisvinti siūles. Dažniausiai to neprireikia, kadangi makštis yra pakankamai elastingas organas ir paprastai lytinių santykių metu puikiai sugeba prisitaikyti iš naujo. Jokiu būdu nereikia kentėti atsiradusio skausmo - mylintis niekada neturi skaudėti. Jei taip yra, kuo greičiau eikite pas gydytoją.
Akušeriai-ginekologai pogimdyviniu vadina laikotarpį, per kurį baigiasi organų ir sistemų, pakitusių per gimdymą ir nėštumą, involiucija (grįžtamieji pakitimai). Šis laikotarpis paprastai tęsiasi 6-8 savaites. Per jį atkuriama ankstesnė veikla beveik visų moters organų, išskyrus krūtų ir hormoninės sistemos, kurioms kitu režimu teks dirbti ir toliau - visą žindymo laiką.
Lytinius santykius po gimdymo patariama turėti ne anksčiau kaip po 6-8 savaičių (tiek, kiek trunka laikotarpis po gimdymo). Prieš tai rekomenduotina apsilankyti pas gydytoją akušerį-ginekologą, kuris turėtų įvertinti moters lytinių organų būklę. Praėjus 6-8 savaitėms po gimdymo, gimda susitraukia (dydis tampa įprastas), užsidaro gimdos kaklelis ir susiformuoja nuo infekcijų gimdą saugantis gleivių kamštis.
Po cezario pjūvio operacijos, kaip ir po natūralaus gimdymo, lytinius santykius rekomenduojama atnaujinti ne anksčiau kaip po 8 savaičių. Manoma, kad per tiek laiko gerai sugyja pooperacinis randas ir moteris įgyja pakankamą apsaugą nuo galimos infekcijos.
Jeigu gimdant įvyko gilus tarpvietės plyšimas arba tarpvietė buvo įkirpta (epiziotomija), gijimas užtrunka vidutiniškai 14 dienų. Šios srities pokyčiai, deja, neišvengiami.
Vaisiui vystantis mamos gimdoje, pasikeičia daugelio vidaus organų padėtis, todėl reikia laiko, kad jie grįžtų į prieš nėštumą buvusį darbo režimą.
Per pirmąsias šešias savaites po gimdymo, kol gimda ir gimdos kaklelis dar nėra visiškai susitraukę, į gimdą gali patekti mikroorganizmų, galinčių sukelti infekcijas, todėl šiuo laikotarpiu reikia laikytis skrupulingos išorinių lytinių organų higienos. Patartina naudoti specialius pagimdžiusioms moterims skirtus įklotus. Juos, nepriklausomai nuo to, kiek intensyviai išsiskiria lochijos, privalu keisti kas dvi valandas.
Po gimdymo pilvo oda lieka suglebusi, išsitampiusi ar net išvagota strijų. Ne geresnės būklės po gimdymo būna ir pilvo raumenys: išsitampę ar net išsiskyrę (tai gali nutikti dėl nėščios moters gimdos ilgalaikio ištempimo plyšus elastinėms skaiduloms).
Po gimdymo vyksta ir šlapimo organų pokyčiai: padidėja šlapimo pūslės talpa ir reliatyvus nejautrumas skysčių slėgiui šlapimo pūslėje. Dėl to neretai pasitaiko šlapimo pūslės pertempimas, dalinis pasišlapinimas, perteklinis liekamojo šlapimo susilaikymas, šlapimtakių ir inkstų geldelių išsiplėtimas. Tokie nemalonumai dažniausiai nutinka moterims, gimdžiusioms natūraliai. Guodžia tai, kad nemalonūs šlapimo pūslės pokyčiai yra grįžtamieji. Išsiplėtę šlapimtakiai ir inkstų geldelės tampa normalios būsenos praėjus dviem-aštuonioms savaitėms po gimdymo.
Dėl nėštumo metu susikaupusių skysčių ir organizme vykstančių hormoninių pokyčių po gimdymo kurį laiką vargina kūno patinimas. Dauguma moterų po gimdymo netenka maždaug 5,5 kg (3-4 kg sveria kūdikis, nuo 400 g iki beveik kilogramo - placenta, dar apie pusę kilogramo sudaro kraujas ir vaisiaus vandenys). Mažėjant skysčių kiekiui organizme, iki pirmosios savaitės pabaigos moteris turėtų netekti dar 1,5-2 kg svorio.
Nėštumas ir gimdymas yra rimti išbandymai ne tik moters fiziologijai, bet ir emocinei pusiausvyrai. Po gimdymo dažnai apima ne tik palengvėjimas, bet ir kitos emocijos: nerimas, jaudulys dėl suvoktos atsakomybės už kūdikį. Nuotaika, ypač pirmąjį mėnesį, gali varijuoti itin plačia amplitude - nuo euforijos iki nevilties, depresijos. Praeinančią depresiją sukelia tokie veiksniai kaip emocinė krizė po gimdymo sukelto susijaudinimo ir baimės, diskomfortas ankstyvuoju laikotarpiu po gimdymo, nuovargis ir miego trūkumas, baimė atrodyti negražiai. Kai kurioms moterims ši būklė trunka kelias dienas, kitos gali kankintis net ir mėnesį. Iš karto po gimdymo staiga pakinta hormonų pusiausvyra: šis staigus pokytis ir sukelia tokius iš šalies lyg ir nepaaiškinamus nuotaikos svyravimus.
Mamytės, kurios jaučiasi prislėgtos, liūdnos, apatiškos, suirzusios, piktos turėtų stebėti save - jeigu šis dvasinis skausmas trunka ilgiau nei dvi savaites, vertėtų pasikonsultuoti su medikais ir psichologais, kadangi tai pirmieji pogimdyvinės depresijos ženklai. Su pogimdyvine depresija susidurs moterys turi suvokti, kad ši savijauta nepriklauso nuo jų pačių, tai nėra „blogos motinos“ ar „motinystės inkstinkto nebuvimo“ požymis.
Jei gimdėte natūraliai ir nėštumo metu jus kankino dažnai užkietėjantys viduriai, didelė tikimybė, kad po gimdymo gausite nemalonią „dovanėlę“ - hemorojų. Bet kokiu atveju patartina jo neužleisti. Hemorojui gydyti rekomenduojamas specialus tepalas arba kremas, skirtas tepti išangės sritį, gydomosios vonelės, žvakutės į tiesiąją žarną, mitybos reguliavimas (dieta ir skysčiai). Būklei negerėjant, būtina gydytojo chirurgo - koloproktologo konsultacija.
Tai labai dažna problema po gimdymo. Norint jos išvengti, pirmiausia reikėtų subalansuoti mitybą - valgyti daugiau ląstelienos turinčių maisto produktų, gerti daugiau vandens (ne mažiau kaip 2 litrus per dieną). Taip pat padeda ankstyvas kėlimasis ir judėjimas. Pasituštinti moteris turėtų per tris paras po gimdymo.
Nėštumo metu ir laikotarpiu po gimdymo krūtys padidėja, pabrinksta. Gaminantis pienui, krūtys būna gerokai didesnės nei prieš nėštumą. Pirmąsias kelias paras po gimdymo iš krūtų išsiskiria gelsvas tirštas skystis - priešpienis. Jame esantys antikūnai saugo naujagimį nuo patogeninių virusų. Antrą-ketvirtą parą po gimdymo iš krūtų ima skirtis pienas - riebalų ir baltymų sankaupa angliavandenių ir mineralų tirpale. Laktaciją reguliuoja kompleksiniai neurohumoraliniai mechanizmai, o jos intensyvumas ir trukmė priklauso nuo to, kaip dažnai žindomas kūdikis.
Neretai nutinka taip, kad trečią ar ketvirtą parą po gimdymo dėl krūtų persipildymo, pieno sąstovio pagimdžiusios moterys ima karščiuoti, temperatūra gali pakilti iki 38-39 °C. Tai vadinamoji pieno karštinė, kuri paprastai trunka 24 val. Jei karščiavimas tęsiasi ilgiau nei parą, galima įtarti infekciją.
Tai dar vienas išbandymas, skirtas daliai kūdikį pagimdžiusių moterų. Plaukai gali pradėti slinkti dėl estrogenų pokyčių organizme. Guodžia tik tai, kad slinkimas liaujasi praėjus maždaug 6 mėnesiams po gimdymo.
Jeigu jūs laukiatės mažylio, tai tikriausiai bent jau truputį bijote ne tik gimdymo, bet ir to, kaip jausitės vos pagimdžiusi. Nesinori imti sekti pasakų, kad tereikia pagimdyti, o tuomet baigsis visi vargai - pagimdžius dar gali būti juntamas diskomfortas, tačiau viskas laikina ir viskas praeina, o kai žinai, ko tikėtis, tai tampa dar ramiau, ar ne?
Prasideda kraujavimas, vadinamas liochija, dažnai intensyvesnis nei per mėnesines, jis palaipsniui silpnės, pirmas porą dienų išskyros bus kraujingos, vėliau rusvos ir tik po maždaug trijų savaičių jos taps bespalvėmis. Stebėkite, ar jų kiekis staiga nepadidėja, ar išskryos nepradeda skleisti nemalonaus kvapo - jeigu taip, tai sakykite gydytojui, tai pirmi infekcijos požymiai. Staigiau atsistojus arba pasijudinus pirmosiomis dienomis galite pajausti stipresnį kraujo pliūpsnį, bet viskas gerai, valosi po gimdymo likę kraujo krešuliai, audinių likučiai. Reikėtų naudoti higieninius paketus arba įklotus, bet jokiu būdu ne tamponus!
Jūsų gimda jau pradeda po truputį trauktis - jausite skausmą pilvo apačioje, panašų, kaip per mėnesines arba kaip sąrėmių metu - skausmas silpnesnis, jeigu gimdėte pirmąjį kartą. Skausmai yra normalus reiškinys, jie sustiprėja, kai žindote vaiką, tai taip pat normalu. Jausis silpnumas visoje pilvo srityje, nes raumenys dar praradę tonusą, o jūsų vidaus organai, kurie seniau buvo pasislinkę, kad vaikutis turėtų vietos augti, tik dabar pradeda grįžti į pradines pozicijas. Sunku nupasakoti, tačiau atrodys, kad lyg ir kvėpuojasi kitaips, lyg ir širdis ne toje vietoje plaka, bet tokie pojūčiai normalūs.
Jus kamuoja nuovargis, tikriausiai paskutinės dienomis prastai miegojote, kankino sąrėmiai, reikia daug ilsėtis.
Bus sunku šlapintis. Kai kurios moterys visai nenori, o dalis nori, tačiau nusišlapinti nepavyksta. Kita vertus, po gimdymo praėjus 6 - 8 valandoms nusišlapinti būtina, stenkitės tiek, kiek galite, bandykite antrą, trečia kartą, jeigu niekaip nepavyksta. Tai padės atkurti raumenų, esančių aplink šlapimo pūslę, tonusą, o taip pat padės išvengti šlapimo takų infekcijų.
Žinoma, kad turite nemažą žaizdą pjūvio vietoje. Dažnai gydytojai rekomenduoja truputį pakosėti, tai stimuliuoja pjūvio vietą, žaizda gis greičiau. Viskas bus gerai!
Svarbiausia, nebijokite klausti, jeigu jaučiatės keistai, net jeigu jūsų simptomai, atrodo ir nesusiję su gimdymu, net jeigu vieno ar kito dalyko klausti nepatogu ir nejauku.
Televizija, kino pramonė ir žiniasklaida neretai suformuoja klaidingą įspūdį, kad vos pagimdžiusi moteris puikuojasi plokščiu pilvuku, lyg nėštumo nė nebūtų buvę.
Moterys, kurioms buvo atliktas Cezario pjūvis, jaus nemenką visos apatinės kūno dalies skausmą, pjūvio vieta dažniausiai yra patinusi, paraudusi.
Pastojusių moterų organizme esančių hormonų koncentracija ima keistis, o tai sąlygoja kraujotakos suintensyvėjimą bei krūties audinio pakitimus.
Pagimdžiusių moterų krūtys išskiria neriebų (apie 1,5% riebumo, motinos pieno riebumas siekia 3-4%), tirštą, gelsvos spalvos priešpienį, kuriame gausu apsauginių, augimą skatinančių medžiagų bei vitaminų.
Kiekvienos moters organizmas, odos ir audinių ypatybės skiriasi - jeigu moters oda ir audiniai elastingesni, tai po gimdymo ji junta nedidelį skausmą, tačiau, jeigu yra priešingai, akušeris gali priimti sprendimą kirpti tarpvietę gimdymo metu.
Pirmąsias dienas po gimdymo kirptą ir susiūtą tarpvietę tempia, šiek tiek skauda, tačiau skausmas neturėtų būti ypač intensyvus ar nepakenčiamas.
Gimdymo metu organizme vykstantys virškinimo procesai sulėtėja, o tai gali tapti pilvo pūtimo, vidurių užkietėjimo priežastimi, moteris gali jausti sunkumo jausmą ir net skausmą.
Daugelis moterų nėštumo metu priauga papildomo svorio, tačiau didelę jo dalį sudaro nėštumo metu susikaupęs vanduo.
Paskutinės nėštumo savaitės bei gimdymas tikrai gerokai išvargina, mažylio susilaukusios moterims, atrodytų, net galvą sunku pakelti.
Mažylio gimimas, rūpestis juo, šeimos narių, giminaičių ir draugų dėmesys, fizinis diskomfortas, miego trūkumas, hormoniniai pokyčiai lemia mamyčių nuotaikų svyravimus.
Iš karto po placentos atsidalijimo gimda susitraukia ir įgauna apvalią formą. Po gimdymo ji sveria apie 1 kilogramą. Praėjus savaitei, šis svoris sumažėja perpus ir lieka tik 500 gramų. Pogimdyvinio laikotarpio pabaigoje gimda atgauna prieš nėštumą buvusį dydį ir svorį - apie 50 gramų.
Pogimdyviniai gimdos pakitimai nepraeina nepastebėti: jauna mama pilvo apačioje jaučia maudžiantį skausmą, kuris būna stipresnis maitinant kūdikį krūtimi.
Gimdos kaklelio grįžtamieji pokyčiai vyksta lėtai. Pagimdžius gimdos kaklelio išorinė anga yra plačiai prasivėrusi, po 12 val. ji yra prasivėrusi 4-6 cm, po trijų parų - 2 cm. Šis organas galutinai atsistato maždaug 13-tą savaitę po gimdymo. Netgi praėjus šiam laikui, gimdos kaklelis neatgauna prieš gimdymą buvusios formos, išskyrus tų moterų, kurioms buvo atliktas cezario pjūvis. Nors gimdos kaklelis po gimdymo lieka kiek pakitusios (cilindro) formos, tai niekaip neįtakoja moters sveikatos.
Pogimdyviniu periodu iš lytinių organų teka kraujingos išskyros, kurios vadinamos lochijomis. Jos yra gausesnės nei įprastos mėnesinės ir turi specifinį kvapą. Laikui bėgant, lochijos keičiasi, tampa vis skaidresnės, kol maždaug šeštą pogimdyvinio laikotarpio savaitę išskyros tampa tokios, kokios ir prieš nėštumą.
Iš karto po gimdymo, jei nežindomas kūdikis, atsinaujina kiaušidžių veikla, pradeda bręsti folikulai. Kūdikio žindymas stabdo kiaušidžių veiklą, todėl apie 70 proc. žindyvių mėnesinių nebūna. Krūtimi nemaitinančioms moterims mėnesinės dažniausiai atsiranda 6-8 savaitę po gimdymo. Žindančioms moterims mėnesinės gali prasidėti praėjus šešiems mėnesiams po gimdymo ir vėliau. Pirmaisiais mėnesinių ciklais ovuliacijos gali nebūti.
Makštis po gimdymo būna išplatėjusi, lytinis plyšys praviras. Makšties sienelių ir tarpvietės raumenys galutinai susitraukia per 10-12 parų, jei nebuvo plyšę. Lytinis plyšys susiglaudžia, bet nevisiškai - gimdžiusios moters jis daugiau ar mažiau lieka praviras. Negilūs makšties ir išorinių lytinių organų plyšimai sugyja per 7-10 dienų po gimdymo.
Visiems Lietuvoje gimusiems naujagimiams turi būti suleidžiama profilaktinė vienkartinė vitamino K dozė (tai yra atliekama dar būnant gimdykoje) ir pirmoji hepatito B vakcina (per pirmąją parą). Prieš išvykstant į namus, naujagimiams yra atliekamas klausos otoakustinis tyrimas bei akių dugno raudonojo reflekso tyrimas.
Po gimdymo infekcijos sukėlėjams patekus į gimdos ertmę, gali prasidėti gimdos uždegimas (endometritas), kuriam būdinga aukšta temperatūra, skausmai pilvo apačioje, nemalonaus kvapo išskyros iš makšties.
Parodoma, pamokoma ir paaiškinama, kaip taisyklingai žindyti mažylį.
Iškart po gimdymo gimda traukiasi ir grįžta į įprastinį dydį bei svorį, koks buvo iki nėštumo, per 6 savaites.
Po gimdymo, traukiantis gimdai, atsidalinantys audiniai iš gimdos išskyrų (lochijų) pavidalu pasišalina per makštį. Pirmąsias dienas po gimdymo išskyros būna raudonos, vėliau šviesėja, tampa vandeningesnės, o apie 10 dieną įgauna baltą ar baltai gelsvą atspalvį.
Tarpvietės patinimas ir kraujo priplūdimas praeina per 1-2 savaites.
Pilvo sienos tonuso sugrįžimas į būklę, buvusią iki nėštumo, priklauso nuo fizinių pratimų.
Mėnesinių atsiradimas priklauso nuo žindymo dažnumo, pieno kiekio ir maitinimo. Pradėjus primaitinti ar retėjant žindymams, didėja ovuliacijos (t.y. ir pastojimo) tikimybė.
Pirmąsias 2-5 dienas po gimdymo krūtyse gaminasi priešpienis (gelsvas, lipnus skystis).
Kaip rūpintis tarpvietės ašaromis
