Ruošiantis susilaukti vaikelio, svarbi ne tik moters sveikata, bet ir jos kraujo grupė. Nors kraujo grupės yra nulemtos genetiškai ir nesikeičia visą gyvenimą, jos gali turėti įtakos nėštumo eigai, ypač kai kalbama apie rezus faktorių.
Kraujo grupės ir jų reikšmė
Kraujo grupės yra keturios: O (I) - pirmoji arba nulinė, A (II) - antroji, B (III) - trečioji, AB (IV) - ketvirtoji. Taip pat, šalia kraujo grupės, visuomet žymimas ir rezus faktorius, kuris gali būti teigiamas arba neigiamas. Pirmoji (I) kraujo grupė yra pati populiariausia pasaulyje, ją turi apie 40-50% populiacijos. Antrąją grupę turi apie 30%, trečiąją - 20%, o ketvirtąją - tik apie 5%. Tiems, kurie turi ketvirtosios grupės kraują, gali džiaugtis, jog jiems tinka visų tipų kraujas.
Mokslininkai įrodė, kad kai kurioms kraujo grupėms būdingos tam tikros ligos. Štai antrosios kraujo grupės savininkai net 20% dažniau serga skrandžio ligomis, ypač skrandžio ir seilių liaukų vėžiu. Įrodyta, jog pirmąją arba nulinę kraujo grupę turintys asmenys gyvena ilgiausiai. Rezus neigiamą faktorių turi apie 15% Europos gyventojų.
Seniausia ir gausiausia yra pirmoji kraujo grupė. Manoma, jog iki susimaišant skirtingoms rasėms ji buvo paplitusi tarp juodaodžių. Ketvirtoji kraujo grupė pati jauniausia, atsiradusi maždaug prieš tūkstantį metų.
Rezus faktoriaus konfliktas
Rezus faktoriaus konfliktas kyla, kai tėčio kraujas yra rezus teigiamas, o mamos - neigiamas. Tokiu atveju yra apie 50% tikimybė, kad vaisius paveldės teigiamą rezus faktorių. Taip gamtos surėdyta, kad mamos ir vaisiaus kraujas nesusimaišytų, todėl pirmajam šeimos kūdikiui joks pavojus negresia. Visgi, laukiantis antrojo vaikelio ir esant skirtingiems mamos ir vaisiaus rezus faktoriams, kyla pavojus kūdikiui.
Pavojus vaisiui iškyla, jeigu dėl įvairių priežasčių moters kraujyje atsiras antikūnai. Tai reiškia, kad vaisiaus kraujas, turintis rezus teigiamą faktorių, pateko į motinos kraują. Motinos imuninė sistema pagamina antikūnus prieš vaisiaus raudonuosius kraujo kūnelius. Antikūnai iš motinos kraujo, patekę į vaisiaus kraujotaką, suardo vaisiaus eritrocitus (raudonuosius kraujo kūnelius). Vaisiui, dar esant gimdoje, pradeda vystytis mažakraujystė.
Jei moters, kuri turi neigiamą kraujo grupę, kraujyje jau nustatomi pasigaminę antikūnai, imunoprofilaktika neefektyvi, nes vaisius turi jau padidintą mažakraujystės išsivystymo riziką. Ši priežiūra moteriai nesukelia papildomo diskomforto, nes atliekami tik neinvaziniai tyrimai. Moteriai atliekamas ultragarsinis tyrimas, kurio metu matuojama vaisiaus kraujotaka.
Jei matome, kad mažakraujystė progresuoja ir nėštumo trukmė nėra didelė (vaisius dar neišnešiotas), tuomet perpilame kraują vaisiui dar jam esant gimdoje. Kraujo perpylimai vaisiui Lietuvoje atliekami dviejuose perinataliniuose centruose (Kaune ir Vilniuje). Jei nėštumo pabaigoje atsiranda vaisiaus mažakraujystės požymiai, vaisiaus kraujo perpylimo gimdoje neatliekame.
Perinatalinė pagalba Lietuvoje
Lietuvoje yra puikiai sutvarkyta perinatalinė pagalba. Net ir mažiausioje poliklinikoje gydytojai akušeriai ginekologai žino, kad esant rizikingam nėštumui, moteris turi atvykti į perinatalinį centrą. Kiekvienai nėščiajai nustatoma kraujo grupė ir jos rezus faktorius.
Remiantis nėščiųjų priežiūros protokolu, jei moters kraujo grupė yra rezus neigiama ir yra nustatomas antikūnų titras, rodantis, jog kraujyje jau yra antikūnų, moteris siunčiama į perinatologijos centrą, pavyzdžiui, Kauno klinikas. Jei moters kraujyje antikūnai nenustatomi, tuomet moteris sėkmingai prižiūrima gydymo įstaigoje pagal gyvenamąją vietą.
Gydytojai akušeriai ginekologai žino, jog 28-30 savaitėmis moteriai reikia taikyti imunoprofilaktiką - suleisti imunoglobuliną. Ši paslauga Lietuvoje yra nemokama ir prieinama kiekvienai nėščiajai. Paskutinį kartą atnaujinta:2025-09-28.
Mitai ir baimės
Nors jokio papildomo pasiruošimo planuojant nėštumą nėra, pasitaiko ir baimių. Moterys galvoja, kad nors ir su pirmu nėštumu viskas buvo gerai, antrasis nėštumas tikrai bus su komplikacijomis. Dar vienas mitas - esant rezus faktoriaus neatitikimui, dažniau įvyksta persileidimai, bet mokslinių įrodymų nėra.
Kai kurioms moterims būna baimė, kad jei jų kraujo grupė O Rh D teigiama, tai vaiko gali susilaukti tik su ta pačia grupę turinčiu vyru. Tai yra netiesa. Vienintelis nepatogumas yra toms moterims, kurios turi bet kurią Rh neigiamą grupę. Tuomet, jei jų vyrų kraujo grupė teigiama, būtina nėštumo metu tirti kraują ar nesigamina antikūniai bei nėštumo metu ir po gimdymo (jei kūdikio grupė Rh teigiama) suleisti imunoglobuliną.
Kada kyla pavojus?
Pavojus atsiranda nėštumo metu ir dažniausiai ne pirmojo, o vėlesnių, jei įvyksta taip vadinamasis rezus konfliktas. Tai yra, jei moteris, kurios kraujyje nėra rezus D faktoriaus, tai yra, ji - rezus neigiama, nešioja kūdikį, kurio kraujyje yra rezus D faktorius. Esant tam tikriems veiksniams - persileidimui, nėštumo nutraukimui, kraujavimui nėštumo metu, negimdiniam nėštumui, pilvo traumoms ar procedūroms nėštumo arba gimdymo metu, į motinos kraujotaką patenka rezus teigiamo vaisiaus eritrocitų.
Kadangi moters organizme nėra D antigenų, imuninė sistema tuos eritrocitus atpažįsta kaip svetimkūnius ir ima kurti imuninį atsaką. Dažniausiai pirmojo nėštumo metu tas konfliktas didelių problemų nesukelia, tačiau susiformuoja „imunitetas“ rezus D faktoriui ir pasigamina specialūs antikūnai prieš rezus D faktorių. Šie antikūnai yra labai smulkūs ir praeina pro placentą į vaisiaus kraujotaką, todėl jei vėlesnių nėštumų metu moteris nešioja rezus D teigiamą vaisių, mamos imuninė sistema ima naikinti vaisiaus eritrocitus, išsivysto vaisiaus mažakraujystė, atsiranda pakitimų visame organizme.
Kaip nustatyti ir kaip to išvengti?
To nustatyti praktiškai beveik neįmanoma, kokia vaisiaus kraujo grupė. Kai turime rezus neigiamą nėščiąją, tai žinia medikams, kad ją reikia atitinkamai prižiūrėti, o įvykus tam tikriems nutikimams nėštumo metu, reikia skirti profilaktiką ir laiku suleisti anti-D imunoglobuliną.
Jei tėčio grupė yra rezus teigiama, dalis vaisių bus rezus neigiamos kraujo grupės, kita dalis - teigiamos. Iki gimimo negalime to nustatyti. Todėl visoms moterims, kurių kraujo grupė rezus neigiama, įvykus minėtiems nelaimingiems atsitikimams, arba po gimdymo nustačius naujagimio kraujo grupę ir jeigu ji yra rezus D teigiama, profilaktiškai suleidžiamas anti-D imunoglobulinas.
Jei nieko panašaus nenutiko, tiriami antikūnai nėštumo pradžioje, jei jų nėra, tyrimas kartojamas apie 28-32 nėštumo savaitę. Jei vėl nerasta, reiškia šio nėštumo metu imunizacija neįvyko, jokių problemų nebuvo. Vaisiaus eritrocitų patekimo į moters organizmą tikimybė didėja kartu su nėštumu, todėl trečiame trimestre bet kokiu atveju suleidžiamas anti-D imunoglobulino profilaktiškai visoms rezus D neigiamos grupės nėščiosioms.
Jeigu nėštumo metu nustatoma, kad yra antikūnų, profilaktiką taikyti beprasmiška, tada belieka stebėti vaisių ir jo būklę, gydyti jį dar gimdoje, kiek įmanoma, kad vėliau būtų išvengta sunkių pasekmių. Jei gydymas nepadeda, matome, kad būklė blogėja, galvojama apie nėštumo užbaigimą ir gimdymą.
1968 metais pradėjus taikyti visuotinę anti D imunoprofilaktiką, rezus imunizacijos rizika yra sumažėjusi iki 0,2%. Galima sakyti, kad taikant šiuolaikines priemones laiku ir vietoje, rizika yra labai maža. Rezus imunizacija nustatoma tada, jeigu nėščiosios kraujyje nustatomi antikūnai prieš rezus D faktorių.
Rezus neigiamų žmonių dažnis priklauso nuo rasės: tarp baltaodžių neigiamą kraujo grupę turi apie 15% žmonių, tarp aziejiečių ir amerikos indėnų apie 1-2%, afroamerikiečių 7-8%. Rezus D faktoriaus imunizacija yra pati dažniausia ir rimčiausia, tačiau egzistuoja dar apie 50 įvairių eritrocitų antigenų galinčių sukelti nėščiosios imunizaciją.
Porai su I ir II kraujo grupėmis vaikučiai gims su atitinkama kraujo grupe. Sunkiausia nuspėti, su kokia kraujo grupe gims kūdikis tėvams, kurių kraujo grupės yra II ir III. Rezusas - tai antigenas (baltymas), kuris yra raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) paviršiuje. Maždaug 85% europiečių jį turi, atitinkamai turi rezus plius. Žmogaus kraujo grupę lemia ant eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) esantys A ir B antigenai. Serologinio konflikto rizika yra tik tuo atveju, kai mama turi rezus neigiamą faktorių (Rh-), o tėtis - rezus teigiamą (Rh+). Tokiu atveju, yra 50% tikimybė, kad vaikas paveldės teigiamą rezus faktorių (Rh+).
Motinos organizmas prieš vaiko eritrocitus kovojančius antikūnus ima gaminti tik tuomet, kai į motinos kraują patenka kūdikio kraujo ląstelių su teigiamu rezus (Rh+). Tai paprastai nutinka vykstant gimdymui arba po jo, dažniausiai, kuomet atsiskiria placenta. Hemolizinės ligos simptomai ne visada akivaizdūs, ypač jei liga nėra sunkios formos. Anemija. Nėščiosios imuninei sistemai naikinant vaisiaus eritrocitus vystosi anemija (mažakraujystė). Po gimimo, anemiją gali išduoti labai tankus kūdikio kvėpavimas, išblyškusi oda, prastas apetitas. Gelta. Yrant eritrocitams vaisiaus organizme kaupiasi šalutinis jų irimo produktas - pigmentas bilirubinas. Prasideda hemolizinė gelta, kuri ypač sustiprėja gimus naujagimiui. Vandenė. Dėl anemijos gali kilti vaisiaus hipoksija (deguonies stoka), gali būti pažeisti vaisiaus vidaus organai. Gimęs naujagimis kenčia nuo kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumo, edemos (skysčių susikaupimo audiniuose), berniukams pasireiškia kapšelio vandenė. Labai sunkiais atvejais nustatomas ascitas (skysčių susikaupimas pilvaplėvės ertmėje), hidroperikardas (skysčių susikaupimas širdyje).
| Kraujo grupė | Paplitimas (%) |
|---|---|
| O (I) | 40-50% |
| A (II) | 30% |
| B (III) | 20% |
| AB (IV) | 5% |
tags: #susilaukti #vaiko #pagal #kraujo #grupes
