Nėra nieko panašaus į švelnią, minkštą kūdikio odą. Tačiau taip pat nėra nieko panašaus į irzlų kūdikį, kurį vargina vystyklų bėrimas, pleiskanų luobas ar kita odos problema. Daugelis kūdikių per pirmuosius gyvenimo mėnesius yra linkę patirti įvairius odos sudirgimus. Dauguma kūdikių bėrimų nėra pavojingi ir dažniausiai praeina savaime. Vystyklų dermatitas - odos uždegimas sauskelnių srityje - kuris bent kartą per kūdikystę paliečia kiekvieną kūdikį. Tai dažniausia kūdikių dermatito forma, pažeidimai atsiranda odos raukšlių vietose, kur oras blogai cirkuliuoja, temperatūra aukštesnė ir kaupiasi drėgmė.
Kaip sakydavo bobutės, kūdikio užpakaliukas - tai mamos rūpestingumo sertifikatas. Jei aksominis ir lygus - vadinasi, mama stengiasi. Dauguma mamų pasakys, kad tokie verdiktai - per griežti. Raustantis kūdikio užpakaliukas - dažna mažylių bėda. Iššutimai yra viena iš dažniausių problemų, su kuria susiduria tėvai jau pirmosiomis kūdikio gyvenimo savaitėmis. Jie sukelia diskomfortą vaikui, sutrikdo miegą, vaikas gali tapti irzlus.
Naujagimių ir kūdikių oda - itin jautri, švelni ir trapi: manoma, ji net 5 kartus plonesnė nei suaugusiųjų. Kūdikių oda plona, jos barjerinė funkcija silpna, todėl ją greitai paveikia išmatų ir šlapimo fermentai, šarminis muilas, trynimas. Kūdikių oda - net 5 kartus plonesnė ir jautresnė nei suaugusiųjų. Kūdikių ir vaikų odelė dažniausiai iššunta sėdmenų, užpakaliuko, šlaunų, kirkšnių, kaklo srityse. Kūdikių „spuogai“ iš tikrųjų nėra tokie pat kaip paauglių aknė. Tyrimai rodo, kad jų atsiradimas gali būti susijęs su mieliagrybiais, o ne su riebalų pertekliumi.
Vos žvilgtelėjus į kūdikio užpakaliuką jau galima nuspėti, ar tinkamai rūpinamasi jo higiena, o kūdikių, kurių užpakaliukas nebuvo paraudęs, iššutęs ar išbertas, veikiausiai apskritai nėra.
Kodėl atsiranda iššutimai?
Pagrindinė priežastis, dėl kurios kūdikiai šunta - oda po sauskelnėmis nekvėpuoja, yra drėgna. Nuolat drėgmės veikiama oda pakinta, tampa jautri, lengvai pažeidžiama. Ją dirgina trynimasis į sauskelnes, irstantis šlapimas ir išmatos. Pirmoji ir pagrindinė priežastis - ilgas kūdikio odos kontaktas su drėgme. Taip gali būti dėl per retai keičiamų sauskelnių ar vystyklų. Ilgalaikis kontaktas su šlapime ir išmatose esančiais fermentais dirgina gležną kūdikio odą. Tad reguliariai tikrinkite sauskelnes ir kruopščiai nuvalykite odą kiekvieno keitimo metu. Jei kūdikis viduriuoja, sauskelnes keiskite kuo dažniau. Iššutimai taip pat gali atsirasti, jei kūdikis nėra tinkamai nusausinamas po maudynių. Atminkite, kad norint, kad jūsų kūdikio oda būtų sveika, ji turi kvėpuoti ir būti sausa. Po maudymosi leiskite odai pačiai išdžiūti arba nuvalykite drėgmę švelniu rankšluostėliu, prieš uždedant sauskelnes ir drabužius.
Kita dažna iššutimų priežastis - mechaninis odos įtempimas arba, paprasčiau tariant, dažna trintis. Be to, padidėjęs prakaitavimas yra vienas iš pagrindinių iššutimą sukeliančių veiksnių, nes perkaitus oda tampa jautresnė dirginimui. Taip nutinka, jei kūdikis suvystomas per stipriai arba jam uždedami pernelyg aptempti drabužėliai. Pavyzdžiui, iššutimai ant kūdikio kaklo gali atsirasti dėvint aptemptus sintetinius drabužius. Tad verčiau rinkitės laisvus drabužius iš minkštų natūralių audinių. O sauskelnes reikia uždėti taip, kad nebūtų skysčių nuotėkio, bet ne pernelyg tvirtai, kad oras galėtų cirkuliuoti.
Kol kūdikis valgo tik mamos pieną, išmatos būna rūgštesnės, jų enzimai mažiau aktyvūs. Todėl vaikas smarkiau šunta. Viduriuojančio vaiko išmatos irgi „agresyvios“. Kūdikius pieno mišiniais maitinantys tėvai žino, kaip sudėtinga pritaikyti tinkamą motinos pieno pakaitalą. Ta pati situacija - ir su sauskelnėmis, ypač jei kūdikis jautrus, alergiškas. Tėvai dažnai stengiasi sauskelnes užsegti taip, kad jos kuo labiau priglustų prie odelės, taigi kūdikiui pasišlapinus ar pasituštinus odelė greičiau paveikiama drėgmės: odą dirgina tiek bakterijų gaminamas amoniakas, tiek išmatose esantys fermentai.
Taip pat iššutimų gali atsirasti dėl netinkamos higienos, netinkamos aprangos (per šiltai aprengiamas kūdikis), netinkamos kosmetikos ar skalbimo priemonių.
Kitos iššutimų priežastys:
- Netaisyklinga higiena.
- Netinkama apranga. Jei kūdikis ar vaikas aprengiamas per šiltai, iššutimų rizika taip pat padidėja.
- Netinkamos kosmetikos, skalbimo priemonės. Kūdikio odą gali sudirginti pernelyg dažnai naudojamas muilas, drėgnos servetėlės, kūdikių drabužėliams skalbti nepritaikyti skalbikliai ir kt.
- Jautresnė oda.
- Kūdikio viduriavimas. Kūdikiui viduriuojant kinta išmatų rūgštingumas, todėl oda greičiau sudirginama ir iššunta.
- Kūdikio primaitinimas.
- Kitos priežastys.
Kaip išvengti iššutimų?
Norint išvengti iššutimų, svarbu tinkamai prižiūrėti kūdikio odelę. Pirmiausia, svarbu užtikrinti, kad oda liktų sausa. Ką dažniau leisti kūdikiui ar vaikui pabūti pliku užpakaliuku, t. y. daryti oro vonias. Kuo dažniau keisti sauskelnes, t. y. bent 6-8 kartus per dieną, dar geriau - kaskart kūdikiui pasišlapinus ar pasituštinus, nes odai liečiantis su šlapimu ar išmatomis iššutimų rizika gerokai išauga. Rinktis ne per ankštas sauskelnes, jų stipriai nesuveržti, neapspausti.
1. Kuo sausiau, tuo geriau.
2. Specialus nusausinimas. Nuprausę užpakaliuką nusausinkite švelniu rankšluosčiu. Jokiu būdu negalima trinti, o tik apspaudyti. Dauguma frotinių rankšluosčių gali būti per grubūs, tada sausinkite minkšta medžiaga, pavyzdžiui, flanele. Po vandens procedūrų vaiko oda turi būti kruopščiai išdžiovinta. Jei vystyklų bėrimas jau atsirado, jo netrinkite: perteklinė drėgmė tokiose vietose turi būti pašalinta švelniais judesiais, nuvalant medvilniniu vystyklu ar minkštu rankšluosčiu.
3. Sauskelnių keitimas. Sauskelnes ar vystyklus pirmaisiais mėnesiais reikia keisti prieš kiekvieną maitinimą ir po jo bei kiekvieną kartą kūdikiui pasituštinus (10-12 kartų per parą). Naujagimių sauskelnes gali prireikti keisti net iki 12 kartų per parą, t. y. prieš ir po maitinimo bei mažyliui pasituštinus. Sauskelnes rekomenduojama keisti iš karto po tuštinimosi. Nuėmę sauskelnes kruopščiai nuplaukite kūdikio odą ir leiskite jai visiškai išdžiūti ir visuomet įsitikinkite, kad jūsų kūdikio oda yra sausa.
4. Sauskelnių dydis. Labai svarbu įsigyti tinkamo dydžio sauskelnes. Norėdami sutaupyti ir radę neblogą akciją, tėvai įsigyja kelias sauskelnių pakuotes, tačiau kūdikis jas spėja išaugti. Tad per mažos sauskelnės gali būti iššutimų priežastis, be to, dažniau pasitaiko „avarijų“. Sauskelnės turi būti tinkamo dydžio - jokiu būdu ne per mažos. Sauskelnės turi gerai priglusti, tačiau jų nereikia užsegti labai tampriai. Tinkamai parinktos sauskelnės turi būti švelnios jūsų kūdikio odai ir nesukelti jokios žalos. Rinktis ne per ankštas sauskelnes, jų stipriai nesuveržti, neapspausti.
5. Sauskelnių rūšis. Jei kūdikis šunta, gali būti, kad jam netinka sauskelnių rūšis. Jei mažylis linkęs šusti, suraskite tą sauskelnių rūšį, kuri geriausiai tinka tik jam. Kartais tenka išbandyti net visas Lietuvoje parduodamas rūšis.
6. Oro vonios. Kūdikį dažniau palaikykite nesuvystytą. Puiki iššutimų profilaktinė priemonė - oro vonios. Keičiant sauskelnes naudinga bent kelias minutes kūdikį palaikyti pliku užpakaliuku. Antrasis patarimas dažnai gąsdina mamas šaltuoju metų laiku, bet gydytoja įsitikinusi - visas procedūras galima atlikti visais metų laikais. Taigi, kūdikiui būtinos oro vonios. Galite nurengti mažylį 10-20 minučių, atsižvelgiant, kaip jis tuomet jaučiasi. Tačiau leisti paplikinėti mažyliui kasdien - tiesiog būtina, jei nenorite paraudusio užpakaliuko. Taip pat, labai naudingos yra oro vonios kūdikiui, kuomet oda yra atlaisvinta ir kvėpuoja. Todėl, kai vaikas nemiega, pravartu jį palikti su medžiaginėmis kelnaitėmis arba be jų ir leisti odelei pakvėpuoti. Net ir šaltuoju metų laiku stenkitės kasdien kūdikį palaikyti nuogu užpakaliuku. Raskite namuose šilčiausią vietelę (vonią, virtuvę) ir ten vaikučiui leisti pabūti nuogam kelias minutes. Ideali oro vonios trukmė - 10-20 min. Galima oro vonias daryti keliais etapais: leisti kūdikiui pabūti nuogam iki pusės, paskui nuo pusės.
7. Stop muilui. Nereikėtų pernelyg dažnai prausti užpakaliuko muilu - muilą naudokite, tik kai vaikas pasituština. Geriausia kūdikio odelę prausti drungnu vandeniu, tik retkarčiais naudojant bešarmį muilą. Daugelis žino, kad muilas sausina odą, todėl juo kūdikio odelę reikėtų prausti kuo rečiau, o naudojant muilą odą būtina kruopščiai nuplauti, kad ant jos neliktų muilo likučių.
8. Drėgnos servetėlės netinka. Iššutusių vietų nevalykite drėgnomis higieninėmis servetėlėmis: jose esančios medžiagos gali dar labiau sudirginti jau suerzintą odelę. Keičiant sauskelnes jau tapo įprasta naudoti drėgnąsias servetėles. Sveikai odai jos gali tikti, tačiau odelei iššutus servetėlėse esantys konservantai ir kvapikliai neabejotinai pablogins situaciją - sudirgins ir taip jau pažeistą odą.
9. Naudokite tinkamas priemones. Po tekanti vandeniu plauti užpakaliuką ne tik po pasituštinimo, bet ir prieš tepant odą nuraminančiu, švelninančiu ir apsaugančiu kremu. Visiškai sausą odelę patepkite specialiu kremu. Po vystyklais ir sauskelnėmis naudokite specialius kūdikių kremus ir tepalus, kad išvengtumėte iššutimo - tokios priemonės padeda nuraminti odą, sukuria apsauginį barjerą ir apsaugo kūdikio odą nuo grėsmingų išorinių veiksnių bei pašalina diskomfortą.
10. Jokios saviveiklos. Savamoksliškai negydykite vystyklų bėrimo antibiotikų, hormonų tepalais. Netinkamai naudojami tokie tepalai gali tik dar labiau pakenkti. Iššutus labiausiai tinka kremai ar tepalai, turintys cinko oksido. Kasdienei priežiūrai tokio tepalo nebūtina vartoti, pakaks kokybiško apsauginio tepaliuko.
Kaip gydyti iššutimus kūdikiams?
Pastebėjus pirmuosius odos sudirgimo požymius reikėtų pasirūpinti, kad odelė būtų sausa - kuo dažniau keisti sauskelnes. Iššutimų gydymo metodai ir jų pašalinimo laikas tiesiogiai priklauso nuo problemos sudėtingumo. Pradinėse stadijose naudojamos vietinės priemonės, pavyzdžiui, kremai, tepalai ar pabarstai nuo iššutimo. Tokiu atveju nemalonūs simptomai išnyksta per 2-3 dienas. Tačiau jei atsiranda komplikacijos, simptomai sustiprėja, atsiranda odos mikroįtrūkimai ir pan., gydytojas gali skirti stipresnį poveikį turinčių priemonių. Todėl labai svarbu pradėti gydyti iššutimus vos tik atsiradus pirmiesiems požymiams. Be specialių priemonių naudojimo be galo svarbi ir tinkama kūdikio priežiūra, kurią jau aptarėme.
Priemonės vaikams nuo iššutimų gali būti įvairios. Pavyzdžiui, kremai, tepalai, pastos, pudros ar pabarstai, tokie kaip pataisų sporos. Jos sukuria permatomą apsauginį, pralaidų orui sluoksnį ant odos ir taip ją apsaugo nuo grėsmingo poveikio bei skatina odos atsinaujinimą. Be to, priemonės nuo iššutimo taip pat ir efektyviai drėkina ir maitina gležną kūdikio odelę. Šias priemones rekomenduojama naudoti pagal poreikį. Tačiau jos gali būti naudojamos ne tik iššutimams atsiradus, bet ir iššutimų profilaktikai.
Paraudimams gydyti itin tinka kremai su cinko oksidu, papildyti emolientais ir antibakterinėmis priemonėmis - hipoalerginiu lanolinu ir levandų aliejumi. Kasdienei priežiūrai tinkamas kokybiškas apsauginis tepaliukas, o sudirgusiai, iššutusiai odai prižiūrėti labiausiai tinka tepalai ar kremai, turintys ir cinko oksido, ir hipoalerginio lanolino. Tokios priemonės tinkamiausios naudoti jau nuo pirmųjų kūdikio gyvenimo dienų. Šios dvi pagrindinės sudedamosios dalys puikiai viena kitą papildo. Cinko oksidas neleidžia odai prarasti drėgmės, apsaugo audinius nuo skysčių praradimo, veikia kaip antiseptikas, saugo nuo uždegimo, ramina odą ir mažina diskomfortą.
Priemonė su cinku pažeistai odai vartotina ne rečiau kaip tris kartus per dieną, kai oda yra sausa ir „pakvėpavusi”. Jeigu naudojate tepamąją priemonę, švarios ir sausos rankos pirštų galiukais paėmę nedidelį kremo gabaliuką, švelniai sukamaisiais judesiais masažuojamos pažeistos odos vietos.
Jei vystyklų bėrimas nepraeina per kelias dienas arba situacija pablogėja, tuomet kreipkitės į gydytoją. Gydytojas nustatys iššutimo priežastį ir paskirs tinkamą gydymą.
Kaip ilgai gali trukti iššutimas?
Dažniausiai, tinkamai prižiūrint, naudojant specialius kremus ar tepalus, iššutimas kūdikiams išnyksta per kelias dienas. Tačiau jei odos sudirgimas nepraeina ir simptomai sustiprėja, turi įtakos vaiko miegui, apetitui ir bendrai savijautai, turėtumėte skubiai kreiptis į gydytoją. Rimtesnių odos pažeidimų gydyti savarankiškai nereikėtų. Specialistas greitai ir tiksliai nustatys priežastį ir paskirs tinkamas gydymo priemones bei suteiks rekomendacijas tolimesnei kūdikio priežiūrai.
Kokias sauskelnes kūdikiui pasirinkti?
Rasti tobulai jūsų kūdikiui tinkančias sauskelnes nėra lengva užduotis. Pasitaiko ir taip, kad populiariausio prekės ženklo produktas, kurį naudoja daugelis - jūsų kūdikiui netinka: trina ar atsiranda bėrimai. Taigi, į ką atsižvelgiant reikia pasirinkti sauskelnes? Visų pirma, sauskelnes turėtumėte rinktis pagal dydį. Jei sauskelnės per mažos arba per didelės, gali pratekėti skysčiai. Taip pat atsižvelkite į kūdikio sudėjimą: jei jūsų vaikas, sveriantis 5 kg, yra gana lieknas ir didesnio ūgio, tarp 3-6 kg ir 4-9 kg dydžių, greičiausiai tiks pirmasis variantas. Jei sauskelnes perkate pirmą kartą arba nusprendėte pakeisti į kito gamintojo, nepirkite didelio kiekio iš karto. Geriau paimkite nedidelę pakuotę, kad įvertintumėte kokybę ir suprastumėte, ar sauskelnės tinka jūsų mažyliui. Didelį kiekį galite įsigyti tik įsitikinę, kad jūsų kūdikis nėra alergiškas ir sauskelnės jam patogios.
Kita vertus, svarbu nepamiršti, kad net ir tinkamai prižiūrint, kartais iššutimai kūdikiams atsiranda. Tokiu atveju svarbiausia nedelsiant reaguoti, ir suprasti, kas konkrečiai sukėlė iššutimą. Nuo lengvo odos paraudimo padės įvairios priemonės nuo iššutimų - pudra, kremas, tepalas ar speciali pasta. Jas reikia tepti ant švarios odos, nuprausus kūdikį po tekančiu šiltu vandeniu ir švelniai nusausinus odą.
tags: #kudikiui #beria #uzpakaliuka
