Grasinimas yra psichinės prievartos forma, kuri gali turėti rimtų pasekmių aukai. Lietuvoje už tam tikrus grasinimus numatyta baudžiamoji atsakomybė. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra grasinimas, kokie jo požymiai, kokia atsakomybė numatyta už grasinimus Lietuvoje ir ką daryti, jei susidūrėte su turto prievartavimo grasinimais.
Kas yra grasinimas?
Grasinimas - tai psichinės prievartos forma, kurios požymiai apima:
- Grasinama konkrečiam asmeniui.
- Grasinimas yra realus - yra pagrindo manyti (atsižvelgiant į grasinimo raišką, kitas aplinkybes), kad grasinimas gali būti realiai įgyvendintas.
Grasinimas gali būti reiškiamas žodžiu, raštu, telefonu, laišku ir kitaip. Gali būti grasinama tiesiogiai asmeniui arba jo giminaičiams, artimiesiems ar kitiems asmenims, kurie gali grasinimą perduoti.
Baudžiamoji atsakomybė už grasinimus Lietuvoje
Lietuvos baudžiamuosiuose įstatymuose psichinė prievarta apibrėžiama 2 būdais: kaip atskira veika (delicta sui generis) ir kaip nusikalstamo vertimo elgtis prieš savo valią priemonė. Psichinė prievarta taip pat gali būti alternatyvi kai kurių nusikalstamų veikų reiškimosi forma.
Už psichinę prievartą, kaip atskirą veiką, nesusietą su būtinumu įrodyti jos panaudojimo tikslą, baudžiama tik iš dalies. Baudžiamoji atsakomybė numatyta tik už:
- Grasinimą nužudyti arba sunkiai sužaloti esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
- Žmogaus terorizavimą, tai yra grasinimą susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką.
- Sistemingą žmogaus bauginimą.
Kitokio turinio grasinimai patys savaime nenusikalstami.
Lietuvos baudžiamajame kodekse grasinimas apima ir vertimą elgtis prieš savo valią: žmogaus veiksmų laisvės suvaržymą, turto prievartavimą, vertimą lytiškai santykiauti, seksualinį priekabiavimą, reikalavimą duoti kyšį, poveikį nukentėjusiam asmeniui, kad šis susitaikytų su kaltininku ir kita. Plėšimas, žaginimas ir seksualinis prievartavimas taip pat gali reikštis kaip nusikalstamas vertimas (grasinimas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą).
Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen inicijavo Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis apibrėžtas ir kriminalizuotas neteisėtas žmogaus persekiojimas. Būtinybė išskirti persekiojimą į atskirą nusikalstamos veikos sudėtį atsirado dėl to, kad dabartinis teisinis reguliavimas daugeliu persekiojimo atvejų neveikia, o nukentėjusieji nesulaukia tinkamos ir greitos pagalbos. Dėl šios priežasties daugiau nei 50 žmogaus teisių srityje dirbančių organizacijų kreipėsi į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą, prašydamos organizuoti persekiojimo kriminalizavimo klausymus. Didelė dalis kreipimąsi pasirašiusių organizacijų daugelį metų teikia pagalbą moterims, nukentėjusioms nuo smurto artimoje aplinkoje. Vienbalsiai sutarta, kad tokias veikas reikia išskirti atskiru Baudžiamojo kodekso (BK) straipsniu, tačiau nuspręsta įtraukti ir pasekmes, kurias nukentėjusysis turės įrodyti baudžiamojo proceso metu. Nors netobulos, BK pataisos yra ilgo ir nuoseklaus moterų teisių užtikrinimo srityje dirbančių NVO darbo rezultatas. Gerokai daugiau nei pusė Seimo narių - 101 - tokioms pataisoms pritarė.
Kaip pažymėjo O. Fedosiukas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką dėl sistemingo žmogaus bauginimo ir persekiojimo veiksmų: BK 145 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už sistemingą žmogaus bauginimą, kuris gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pvz., besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198/2013). Tačiau svarbu pabrėžti, jog teismų formuojama praktika remiasi bauginimo elementu, nors persekiojimo veiksmai savaime gali ir neturėti bauginamojo pobūdžio. Paprastai tariant, persekiojimo atveju baugina ne veiksmų turinys (grasinimai nužudyti, sužaloti sveikatą ir kt.), o nesiliaujantys nepageidaujami persekiotojo veiksmai. Be to, remiantis 145 str. 2 d., „sistemingas asmens bauginimas naudojant psichinę prievartą“ yra savarankiška veika, teismų praktika rodo, kad dažnai ši veika apima ir tiesioginius fizinius veiksmus prieš asmenis, siekiant juos įbauginti. Šiais atvejais pats persekiojimas, nesant grasinimų pagal 145 str., dažnai nėra laikomas pakankamai pavojingu. Be to, grasinimai turi būti realūs - turi būti konstatuotas pakankamas pagrindas manyti, kad jie gali būti realizuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Vis dėlto tiesioginė nukentėjusiųjų nuo smurto artimoje aplinkoje patirtis, kurią fiksuoja Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai, atskleidžia kitą situaciją: dažnai persekiojimas pasireiškia ne tik tiesioginiais grasinimais nužudyti, atlikti kitus asmens gyvybei, sveikatai ar turtui pavojingus veiksmus, bet ir veiksmais, kurių BK 145 str. neapima - nepageidaujamu kontakto ieškojimu, skambinėjimu į darbo vietą, ieškojimu ryšio per kitus asmenis, vaikų ugdymo įstaigų ar būrelių vietas, buvimu vietose, kur yra nukentėjusioji (-ysis), pavyzdžiui, nuolatinis buvimas šalia persekiojamo asmens darbo vietos. Dažnais atvejais moterys mini, kad, norėdamos sulaukti pagalbos iš policijos pareigūnų patyrus persekiojimą, turi pateikti įrodymus, kad buvo ne tik grasinama tiesioginėmis žinutėmis, bet ir buvo imtasi kokių nors veiksmų. Tačiau persekiojimas pats savaime yra psichologinis smurtas, kuris, nors ir sunkiai įrodomas, sukelia psichologinę ir emocinę žalą: pasak psichologės Dalios Puidokienės, daugelį metų teikiančios pagalbą smurtą patyrusioms moterims, persekiojamas žmogus išgyvena depresinę būseną, padidintą nerimą, hiperbudrumą, nemigą, bejėgiškumo, gėdos, nesaugumo ar kaltės jausmą, nuovargį bei stresą.
Reali situacija Lietuvoje: grasinimai teisėjams ir kitiems asmenims
Nagrinėjant nusikaltimus, įvykdytus nuo 2014 metų, paaiškėjo, kad Joniškio teisėjas iš Alytaus pataisos namų gavo voką su laiškais, kuriuose grasinta nužudyti teisėją ir jo šeimos narius. Iš įvairių asmenų buvo reikalaujama įvairių pinigų sumų - nuo kelių tūkstančių litų iki 100 tūkst. eurų. Laiške Telšių teisėjai grasinta paleisti žarnas ir pakabinti ant Kalėdų eglutės. Buvo gąsdinta nužudyti ne tik Akmenės teisėją, nagrinėjusį bylą dėl turto prievartavimo, bet ir jo šeimos narius, jei neperves 5 tūkst. eurų. Į kai kuriuos laiškus buvo įdėti ir skutimosi peiliukai, taip siekiant sustiprinti įspūdį, jog grasinimai bus įvykdyti. Dar keliuose laiškuose buvo išdėstyti grasinimai užkrėsti ŽIV, šios trys didžiosios raidės laiške buvo parašytos krauju.
Aštuoni iš devynių kaltinamųjų yra teisti už tokio pobūdžio nusikaltimus - grasinančių laiškų siuntinėjimą, turto prievartavimą. Vieninteliam R. Jankauskui tokie kaltinimai yra debiutas. Kaltinamieji teisme atsisakė duoti parodymus, todėl buvo pagarsinti tie, kurie duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ne visi kaltinamieji pripažino savo kaltę. Kai kurie aiškino, kad ne jie rašė tuos baisius laiškus, o kažkas kitas, pasinaudojęs jų vardu. Tačiau po atliktų rašysenos ekspertizių nekilo dvejonių, kieno tai darbas.
Valstybės kaltinimą palaikantis Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras Saulius Kulikauskas teigė, jog kaltinamieji grasinančius laiškus, kuriuose reikalavo ir pinigų, rašė veikiausiai todėl, kad norėjo įvairovės. „Jie norėjo būti vežiojami į teismą, kiti siekė, kad iš vienos laisvės atėmimo vietos būtų perkelti į kitą. Pavyzdžiui, vienas kaltinamųjų nurodė, kad jo siekis buvo ištrūkti iš Alytaus patisos namų, nes ten siaučia ŽIV, į kitą laisvės atėmimo įstaigą“, - kalbėjo prokuroras.
Teisme kaliniai demonstravo nepagarbą, o kaltinamųjų gynėjai prašė kalinius dėl jiems inkriminuojamų nusikaltimų išteisinti. Esą nukentėjusieji turėjo suprasti, kad tie laiškuose išsakyti grasinimai niekaip negalėjo būti įvykdyti, nes juos rašę asmenys yra įkalinti. „Gal tie laiškai buvo tik protestas prieš teismų sistemą, gal čia socialinio chuliganizmo apraiškos, tačiau kaltinimai dėl grasinimų susidoroti ir turto prievartavimo tikrai yra nepagrįsti“, - aiškino kiti advokatai.
Vienas iš kaltinamųjų teismo prašė atsižvelgti į tai, kad teisėjai yra protingi žmonės. Jei jie būtų norėję realiai gauti pinigų, tai tikrai laiškuose nebūtų nurodę savo asmens kodų, banko sąskaitų. Jis atsiprašė tų, kuriuos savo laiškais įžeidė ir teigė, kad savo grasinimų susidoroti niekaip negalėtų įvykdyti, nes jau 10 metų sėdi už grotų ir laisvėje neturi draugų.
Ką daryti, jei susidūrėte su turto prievartavimo grasinimais?
Jei susidūrėte su grasinimais, ypač turto prievartavimo, svarbu nedelsiant kreiptis į teisėsaugos institucijas. Štai keli patarimai, kaip elgtis:
- Nesusileiskite grasinimams. Jokiu būdu nemokėkite pinigų ar nevykdykite kitų reikalavimų.
- Išsaugokite visus įrodymus. Išsaugokite grasinančius laiškus, SMS žinutes, elektroninius laiškus ar kitą informaciją.
- Kreipkitės į policiją. Praneškite apie grasinimus policijai. Pateikite visus turimus įrodymus.
- Pasikonsultuokite su teisininku. Teisininkas gali patarti, kaip geriausiai elgtis jūsų situacijoje.
- Kreipkitės pagalbos į artimuosius. Pasikalbėkite su šeima, draugais ar kitais artimaisiais. Jie gali suteikti jums emocinę paramą.
Atminkite, kad jūs nesate vieni. Yra žmonių, kurie nori jums padėti. Nedvejokite kreiptis pagalbos.
Kur kreiptis pagalbos?
- Policija: Skambinkite 112.
- Teisininkai: Kreipkitės į advokatų kontorą.
- Paramos organizacijos: Ieškokite organizacijų, teikiančių pagalbą nuo smurto nukentėjusiems asmenims.
Būkite budrūs ir saugokite save bei savo artimuosius!
E. mokymas „Mobingas: kaip atpažinti ir reaguoti?“
2023 m. spalio 16 d. nakties metu policijoje gauti 3 elektroniniai laiškai (tekstas identiškas), kuriuose teigiama, kad įvairiuose objektuose padėti sprogmenys, kurie sprogs šiandien 12:12 val. Būtina nedelsiant skambinti telefonu 112. Jokiu būdu neperduokite tokio pranešimo per E-policijos portalą ir nepersiųskite pranešimo kaip elektroninio laiško policijai. Bet kuris personalo narys, turintis tiesioginę telefono liniją, mobilųjį telefoną, kompiuterį ar planšetinį kompiuterį ir t. t. arba turintis bet kokį ryšį su visuomene, gali sulaukti grasinimo susprogdinti. Žinokite, į ką kreiptis savo organizacijoje gavus grasinimą, pvz. Jei grasinimas gautas el. Atkreipkite dėmesį į siuntėjo el. Spalio 16-osios vakarą policija išsiuntė naujas rekomendacijas savivaldybėms, o šios - savo įstaigoms ir organizacijoms. Rekomendacijų esmė - nenutraukti veiklos, neskambinti Skubiosios pagalbos tarnybų numeriu, o konsultuotis su atsakingais pareigūnais. Gavus pranešimą el. Neskubėkite evakuoti žmonių ir nutraukinėti veiklos - pirmiausia pasitarkite su policija informacijos telefonu 8 700 60 000. Atkreipiame dėmesį, kad jei po tokio grasinančio el. laiško, apžiūrėję patalpas, ar teritoriją, radote bet kokį įtartiną objektą, tuomet nedelsiant skambinkite Skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112. Kaip teisingai pranešti apie grasinantį el. - Paskirti vieną atsakingą žmogų, kuris turi paskambinti ir pranešti policijai. - Surinkus numerį, kantriai laukti, kol atsilieps operatorius. Jei reikės, - net kelias minutes.
tags: #susilaukiau #grasinimu #ka #daryti
