Istorija apie Kurėjų kaimo gyventojos Rasos Burneikienės, įtariamos dviejų savo naujagimių nužudymu, bylą ir jos bausmę sukėlė audringas diskusijas visuomenėje. Lyduokių seniūnijos socialinė darbuotoja Neringa Januškevičienė neslėpė nusivylimo, kad moteris išvengė laisvės atėmimo bausmės. Ji priminė garsius atvejus - kelmiškę Almą Bružaitę, nuteistą iki gyvos galvos už dviejų vaikų nužudymą, ir kitus, kai laisvės atėmimo bausmės buvo skirtos už gyvūnų nužudymą. „O naujagimis, pasirodo, tėra tokia smulkmena, kad jį nužudžiusiai motinai gresia tik ją pažįstančiųjų smerkiantys žvilgsniai ir internete išsiliejančių anonimų keiksmai“, - kalbėjo socialinė darbuotoja.
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Edita Zarambienė paskelbė nuosprendį vaikžudei Rasai - 2 su puse metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas atidėtas 2 metams. Papildomai nuteistoji įpareigota be teisėsaugos institucijos žinios niekur neišvykti ilgiau nei 7 paroms. Baudžiamajame kodekse už naujagimio nužudymą (131 straipsnis) motinai numatyta arešto arba laisvės atėmimo iki 5 metų bausmė. Taigi Ukmergės teismas R. Burneikienei paskyrė vidutinę bausmę.
Rasa Burneikienė, auginanti du mažamečius vaikus su vyru Gintautu, savo naujagimį nužudė birželio 30-osios rytą. Išnešiotą ir sveiką sūnelį ji pagimdė namuose, vandens dubenyje, kur jį ir paskandino. Vėliau kūdikio lavoną moteris nunešė į ūkinį pastatą ir įmetė į srutų duobę, paslėpdama jį audeklo atraiža, dangčiu ir mašinos padanga. Socialinei darbuotojai, pastebėjusiai moters sulieknėjusią figūrą, R. Burneikienė kategoriškai neigė gimdžiusi. Ji prisipažino, kad 2007 metais panašiai atsikratė savo kūdikio, įmesdama jį į srutų duobę. Ekspertai patvirtino radinius iš srutų duobės.
„Tačiau teismo bausmė šiai moteriai paskirta tik už vieno naujagimio nužudymą“, - „Akistatai“ paaiškino kaltinimą palaikęs prokuroras Darius Žvirblis. Anot jo, teismas nustatė lengvinančių aplinkybių, tokių kaip psichologinė būsena po gimdymo, kurios ir lėmė tokį nuosprendį. Prokuratūra sprendimo neskundė, nes „įstatymo ir proto ribose“ paskirta bausmė yra teisinga.
Advokatė Regina Šaltinienė teismui siūlė atsižvelgti į skurdą, kaip nusikaltimo priežastį. Tačiau ilgametė Marijampolės vaiko teisių apsaugos skyriaus vadovė Nijolė Popierienė su tuo nesutiko, pabrėždama, kad skurdas negali būti vaikžudysčių pateisinimas. „Proto ir jausmų dykuma“, o ne skurdas gali paversti motiną vaiko žudike, teigė ji.
Vaikžudystes lemia ir asocialumas, susvetimėjimas, nykstantis žmogaus gyvybės kultas, mano akušerė-ginekologė Vilma Karaliūnaitė. Ji pastebi, kad jaunimas auga vertindamas tik pinigus ir visuomeninę padėtį, o ne dorą pilietį. Psichoterapeutė Roma Šerkšnienė priduria, kad motinystės instinkto neturinčios moterys, kurioms svarbūs tik primityvūs išlikimo instinktai, gali pakelti ranką prieš savo vaiką.

Statistika rodo apie 10 000 užfiksuotų abortų per metus. Nors Lietuvoje steigiami „gyvybės langeliai“, skeptikai abejoja jų veiksmingumu mažinant vaikžudystes. Vis dėlto, vienas kūdikis jau yra išgyvenęs dėka „gyvybės langelio“ - mažylė Petronėlė Gruodytė šiuo metu auga Vilniaus apskrities kūdikių namuose ir netrukus galės būti įvaikinta.
Lietuvos kaimuose nenorimi naujagimiai ir toliau dažnai tampa aukomis. Praeities istorijos byloja apie kūdikius, randamus sąvartynuose, paplavų kibiruose, tualetų duobėse ir miškuose.
Gyvūnų agresijos ir nepriežiūros atvejai
Kita skaudi tema - gyvūnų agresija ir nepriežiūra, kuri taip pat gali turėti tragiškų pasekmių. Šilutės teisme nagrinėjama byla, kurioje vyras kaltinamas netinkamai prižiūrėjęs šunį, mirtinai sukandžiojusį jo sūnų. Kaltinamasis Aleksandras Gumuliakovas teigė, kad jo dobermanų veislės šuo Ramzis nebuvo agresyvus, tačiau pripažino, kad šuo buvo nepakankamai prižiūrimas ir laikomas netinkamai įrengtame voljere.
Nelaimė nutiko Tilžės gatvėje, kai šuo ištrūko iš voljero ir užpuolė kieme paliktą kūdikį. Policijos pareigūnai, pastebėję šunį su vaiko kūdeliu nasruose, panaudojo elektrošoko prietaisą. Kūdikis mirė nuo daugybės įkandimo žaizdų. Šuns šeimininkas A. Gumuliakovas, anksčiau teistas už kitus nusikaltimus, teisme pripažino kaltę.

Gyvūnų globos tarnybos „Nuaras“ atstovė Gintarė Liutkuvienė teisme tikino, kad atvežtas į prieglaudą šuo buvo sulysęs, turėjo odos problemų, parazitų ir bijojo vyrų. Specialistai pastebi, kad dobermanų veislės šunys yra jėgos šunys, kuriems reikia nuolatinio darbo ir tinkamos priežiūros. Apleistas šuo gali tapti „tiksinčia bomba“.
Šią bylą lydi didelis žiniasklaidos dėmesys. Nors A. Gumuliakovas teigia, kad šuo nebuvo agresyvus, liudytojai, įskaitant jo vaikus, paliudijo, kad šuo piktai reaguodavo į vežimėlį su kūdikiu ir kartais kandžiodavo. Teismo posėdis bus tęsiamas, nes ne visi liudytojai buvo apklausti.
Išteklių apsauga – kaip ją ištaisyti ir išvengti
Dar vienas panašus incidentas įvyko Velse, kur po šuns užpuolimo mirė devynių mėnesių kūdikis. Taip pat Teksase pitbulterjerų gauja mirtinai sudraskė šunų prižiūrėtoją. Šie atvejai kelia susirūpinimą dėl gyvūnų agresijos ir jų savininkų atsakomybės.
| Nusikaltimas | Įvykio vieta | Data | Pasekmės | Teisinės pasekmės (pavyzdys) |
|---|---|---|---|---|
| Naujagimio nužudymas | Kurėjų kaimas, Ukmergės r. | 2010 m. birželio 30 d. | Naujagimio mirtis | 2,5 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas 2 metams |
| Naujagimio nužudymas | Vilkaviškio sav. | 2000 m. | Naujagimio mirtis | 2 metų laisvės atėmimo bausmė |
| Naujagimio nužudymas | Telšiai | 2003 m. | Naujagimio mirtis | 7 metų laisvės atėmimo bausmė |
| Šuns mirtinai sukandžiojimas | Šilutė | 2010 m. kovo 22 d. | Kūdikio mirtis | Nagrinėjama byla, kaltinamas neatsargiu gyvybės atėmimu |
| Šuns mirtinai sukandžiojimas | Velsas | 2010 m. lapkričio 2 d. | Devynių mėnesių kūdikio mirtis | Tyrimas dėl kaltinimų |


