Šumeras - istorinis regionas pietinėje Mesopotamijoje (dabartinis pietų Irakas). Šiame regione III tūkst. pr. m. e. klestėjo Šumerų civilizacija, kurios egzistencija apima laikotarpį nuo šumerų apsigyvenimo (IV tūkst. pr. m. e. vidurys) iki amoritų nukariavimo ir Babilonijos valstybės susidarymo (III tūkst. pr. m. e. pabaiga). Šumerai, kurių kilmė iki šiol kelia diskusijas, paliko neištrinamą pėdsaką žmonijos istorijoje, padėdami pagrindus daugeliui vėlesnių visuomenių.

Manoma, kad pirminė šumerų gyvenama vieta buvo kalnuota vietovė Azijoje, o į Mesopotamiją jie atėjo vandeniu, pasirodydami Tigro deltoje. Jų statybos būdas, kai statiniai kildavo ant dirbtinių pylimų ir terasų, nebūdingas vietiniams gyventojams, leidžia manyti, kad jų tėvynė galėjo būti Dilmuno sala (dabartinis Bahreinas) arba netgi Indija, Užkaukazė ar Vakarų Afrika. Tačiau nepaisant kilmės paslapčių, vienas dalykas yra akivaizdus: atvykę į Tarpupį, šumerai sukėlė tikrą civilizacinį bumą.

Šumerų pasiekimai ir išradimai

Šumerų civilizacija pasižymėjo neįtikėtinu išradingumu ir pažanga. Jie davė žmonijai daugybę svarbių išradimų, kurių dalis naudojama iki šiol:

• Raštas (dantiraštis): Maždaug 3500 m. pr. m. e. šumerai sukūrė pirmąją pasaulyje rašto sistemą - dantiraštį. Iš pradžių tai buvo piktogramų sistema, skirta registruoti komercinius sandorius, tačiau greitai tapo priemone istorijai, religijai ir kultūrai įrašyti.
• Ratas: Apie 3500 m. pr. m. e. šumerai išrado ratą, kuris kartu su plūgu leido pagerinti žemės ūkio veiklą.
• Mokykla: Šumerai įkūrė pirmąsias mokyklas, vadinamas „Lentelių namais“, kur buvo mokoma rašyti ir skaityti.
• Parlamentas: Jie turėjo dviejų rūmų parlamentą, o istorikai jų kūryboje randa tai, kas primena laikraščius ar žurnalus.
• Mokslas ir astronomija: Šumerai pirmieji ėmėsi kosmogonijos ir kosmologijos mokslų. Daugiau nei prieš 5 000 metų jie turėjo išsamius Saulės sistemos žemėlapius, ką liudija molinės lentelės ir freskos. Jų kalendorius, pagrįstas mėnulio fazėmis, turėjo 12 mėnesių po 30 dienų, iš viso 360 dienų.
• Įstatymai ir socialinės reformos: Šumerai išleido įstatymus, o vienas pirmųjų ir išsamiausių teisynų pasaulyje - Urnamo kodeksas (2065 m. pr. m. e.). Valdovų įrašai, kaip antai Lagašo valdovo Urukaginos „Reformos“, siekė socialiai sulyginti visuomenę ir uždrausti neteisybę.
• Ekonomika ir prekyba: Šumerai išrado pinigus ir mokesčius. Dėl gamtinių išteklių trūkumo jie aktyviai plėtojo prekybą su aplinkinėmis šalimis, naudodami vandens kelius ir jūrą.
• Medicina: Šumerų medicina buvo aukšto lygio. Buvo aptikta apie 1000 molinių lentelių, kuriose aprašytos sudėtingos medicininės procedūros, higienos taisyklės, operacijos, netgi spirito naudojimas dezinfekcijai.
• Laivų statyba: Šumerai buvo bebaimiai keliautojai ir puikūs jūreiviai, pastatę pirmuosius pasaulyje laivus.
• Metalurgija: Jie pastatė pirmąją krosnį plytoms degti ir išmoko lydyti varį.
• Literatūra: Šumerų „Epas apie Gilgamešą“ yra seniausia pasaulyje epinė poema, kuri, manoma, yra visų legendų apie pasaulinius tvanus prototipas.

Šumerų visuomenė ir kasdienis gyvenimas

Šumerų visuomenė buvo gerai organizuota. Miestus-valstybes valdė dievai ir deivės, o karalius valdė dievo vardu, padedamas dvasininkų, raštininkų ir didikų.

Šumerų šeimos galva buvo tėvas, kuris rūpinosi svarbiausiais reikalais. Antras po tėvo asmuo šeimoje buvo motina. Šumerų įstatymai griežtai gynė tiek vyrų, tiek moterų teises šeimos gyvenime.

Turtingi pirkliai gyvendavo dideliuose dviejų aukštų namuose su tualetu ir kanalizacija, pastatytuose iš saulėje džiovintų plytų. Tačiau dauguma paprastų šumerų gyveno mažesniuose vieno aukšto nameliuose, kuriuose dėl karščio ir šalčio būdavo maži langai.

Žemė buvo dalijama į tris dalis: viena dirbama dievui, jos derlius saugomas ir naudojamas tik bado atveju arba keičiamas į užsienio prekes; antra dalis skirta dvasininkams ir šventyklų darbuotojams; trečioji dalis nuomojama miestiečiams, kurie už ją mokėdavo dalimi derliaus.

Šumerų dievai ir religija

Šumerai buvo politeistai. Jie tikėjo Anunakiais - dangiškomis būtybėmis, laikytomis dievais, kurie, kaip manoma, atėjo iš žvaigždžių, kad sukurtų ir valdytų žmoniją. Šie dievai, tokie kaip Anus (dangaus dievas), Enlilis (debesų ir vėjo dievas) ir Enkis (vandens gelmių dievas), buvo garbinami didingose šventyklose.

Dievų šeimoje garbingą padėtį užėmė dievo žmona. Šumerai tikėjo, kad jų miestus-valstybes valdė tų vietovių dievai ir deivės.

Šumerų civilizacijos įtaka vėlesnėms kultūroms

Šumerų civilizacijos žlugimas neužbaigė jų įtakos. Vėlesnės kultūros, tokios kaip akadų, babiloniečių ir asirų, perėmė daugelį šumerų išradimų ir idėjų. Babilonas, tapęs svarbiu miestu, išsaugojo šumerų kultūrinį palikimą. Hamurabio kodeksas, vienas pirmųjų pasaulyje įstatymų rinkinių, tęsė šumerų rašytinės teisės tradicijas.

Netgi Biblijoje, kuri laikoma istorinių dokumentų šaltiniu, galima rasti paralelių su šumerų mitologija. Pavyzdžiui, pasakojimas apie Gilgamešo protėvį Utnapištį, gelbėjusįsi nuo pasaulinio tvano, yra panašus į Biblijos pasakojimą apie Nojų.

Šumerų civilizacijos neįtikėtinas indėlis į pasaulinę kultūrą yra neabejotinas. Daugybė jų pasiekimų ir išradimų padėjo pamatus daugeliui vėlesnių visuomenių ir iki šiol formuoja mūsų pasaulį.

tags: #sumeru #civilizacijos #lopsys

• Peržiūrėti Santariškių lopšelio-darželio nuostatus
• Kaip pateikti prašymą vaiko priežiūros atostogoms
• Darželiai Zujūnuose
• Ar vaikų anestezija veikia elgesį?
• Dėl orumo ir teisių