Vaikų globos namai - tai institucijos, kuriose auga vaikai, netekę tėvų globos. Šiems vaikams socializacijos procesas yra ypač svarbus, nes jis tiesiogiai veikia jų pasirengimą savarankiškam gyvenimui ir integraciją į visuomenę. Šiame straipsnyje nagrinėjami vaikų globos namų auklėtinių socializacijos ypatumai, iššūkiai ir galimybės.
Socializacijos Svarba Vaikų Globos Namuose
Socializacija - tai procesas, kurio metu individas įsisavina visuomenės normas, vertybes, elgesio modelius ir įgūdžius, būtinus sėkmingam funkcionavimui visuomenėje. Vaikams, augantiems šeimose, socializacija vyksta natūraliai, stebint ir imituojant tėvų bei kitų šeimos narių elgesį. Tačiau vaikų globos namuose šis procesas yra sudėtingesnis, nes jie neturi nuolatinio šeimos modelio ir patiria institucinės globos poveikį.
Didžioji dauguma visų vaikų globos namų auklėtinių kontingentas - tėvų globos netekę vaikai. Vaikų namų auklėtiniai turi daugiau kognityvinio vystymosi sunkumų, patiria emocinių sunkumų, jaučiasi psichologiškai nesaugūs, blogai socialiai adaptuoti, sulėtėjęs jų lytinės identifikacijos procesas.
Vaikų globos namuose gyvenančių vaikų socialinė integracija dažnai būna sudėtinga dėl kelių priežasčių. Socialinė izoliacija: Globos namų aplinka gali izoliuoti vaikus nuo platesnės visuomenės. Ribotos galimybės bendrauti su bendraamžiais iš kitų socialinių sluoksnių gali trukdyti jiems įgyti socialinių įgūdžių ir susiformuoti normalius socialinius ryšius. Stigma: Vaikai, augantys globos namuose, gali susidurti su stigma ir diskriminacija iš visuomenės. Tai gali lemti žemą savivertę, gėdą ir sunkumus užmezgant santykius su kitais žmonėmis. Sunkumai kuriant prisirišimą: Nuolatiniai personalo pokyčiai globos namuose gali trukdyti vaikams sukurti tvirtus prisirišimo ryšius. Tai gali lemti emocinius sunkumus, sunkumus pasitikint kitais ir nesaugumo jausmą. Globos namų gyvenimo sąlygos lemia didesnį šių vaikų socialinį pažeidžiamumą ir apsunkina jų integraciją į visuomenę palikus globos namus.
Pagrindinis Socialinio-Edukacinio Darbo Tikslas
Pagrindinis socialinio-edukacinio darbo tikslas vaikų globos namuose yra padėti vaikams įsisavinti socialinius įgūdžius, vertybes ir normas, reikalingas sėkmingai integracijai į visuomenę. Tai apima įvairias veiklas, tokias kaip:
- Kasdienių gyvenimo įgūdžių ugdymas: Vaikai mokomi gaminti maistą, tvarkytis, skalbti drabužius, apsipirkti ir tvarkyti finansus.
- Socialinių įgūdžių lavinimas: Vaikai mokomi bendrauti, bendradarbiauti, spręsti konfliktus ir reikšti savo nuomonę.
- Emocijų valdymo įgūdžių ugdymas: Vaikai mokomi atpažinti ir valdyti savo emocijas, įveikti stresą ir nerimą.
- Savęs pažinimo ir savivertės ugdymas: Vaikai skatinami pažinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, pasitikėti savimi ir vertinti save.
- Profesinio orientavimo ir karjeros planavimo: Vaikai supažindinami su įvairiomis profesijomis, mokomi susirasti darbą ir planuoti savo karjerą.
Socialinė Našlaičio Problemos
Socialinė našlaitystė - tai situacija, kai vaikas neturi tėvų globos, nors jie ir yra gyvi. Tai gali sukelti emocinę deprivaciją, nepriežiūrą ir smurtą, žemą išsilavinimo lygį, socialinę atskirtį ir psichikos sveikatos problemas.
Psichologė Lina Plyskaitienė teigia, kad 99 proc. vaikų į globos namus patenka iš alkoholikų šeimų. Likęs procentas - dėl tėvų psichinių problemų, o našlaičiai - apskritai retenybė. Dažniausiai į globos namus patenka mokyklinio amžiaus, 9-12 metų, vaikai. Šie vaikai dažnai turi elgesio ir emocijų sutrikimų, aktyvumo ir dėmesio sutrikimų.
Vaikų Globos Namų Auklėtinių Pasirengimas Savarankiškam Gyvenimui
Tyrimai rodo, kad vaikų globos namų auklėtiniai dažnai stokoja savarankiško gyvenimo įgūdžių. Nors dauguma jų geba pasigaminti maisto, susitvarkyti kambarį, apsipirkti parduotuvėje ir išsiskalbti drabužius, jie dažnai neturi įgūdžių, reikalingų susirasti darbą, planuoti išlaidas ir pajamas, mokėti mokesčius.
Apklausa atskleidė, kad daugiau kaip pusė jaunuolių teigė kiekvieną dieną arba kartą per savaitę mokomi kasdienių gyvenimo įgūdžių, reikalingų paprastiems darbams atlikti, bet, jų subjektyviu vertinimu, nemokomi mokėti mokesčius - šio savarankiško gyvenimo įgūdžio jiems labiausiai trūksta ir labiausiai norėtų jį įgyti.
Psichologinės Problemos
Be socialinių problemų, globos namuose gyvenantys vaikai dažnai patiria įvairias psichologines problemas. Daugelis vaikų, patenkančių į globos namus, yra patyrę trauminių įvykių, tokių kaip smurtas, nepriežiūra ar tėvų netektis. Šie išgyvenimai gali sukelti potrauminio streso sindromą (PTSS), depresiją, nerimą ir kitas psichologines problemas. Netekę tėvų globos, vaikai gali jausti liūdesį, pyktį, baimę ir vienišumą. Jiems gali būti sunku reguliuoti savo emocijas ir tinkamai išreikšti jausmus. Kai kurie vaikai, išgyvenantys emocinius sunkumus, gali elgtis destruktyviai, agresyviai ar impulsyviai. Tai gali būti būdas atkreipti dėmesį, išreikšti savo jausmus ar susidoroti su stresu. Nuolatinė kritika, atstūmimas ar nepriežiūra gali lemti žemą savivertę ir neigiamą savęs suvokimą. Vaikai gali manyti, kad yra nevertingi, nemylimi ir neverti sėkmės.
V. Lepeškienės, J. Zenkevič (2015), S. Steels, H. Simpson (2017) ir R. Evans ir kt. (2017) atlikti tyrimai rodo, jog tėvų globos netekę vaikai, išgyvenę pokyčius ir nestabilumą, pasižymi prastesniais mokymosi rezultatais ir patiria įvairių mokymosi sunkumų. M. Garcia-Molsosa ir kt. (2021) teigia, kad vaikų globos namų auklėtiniai yra ta grupė, kuri turi didelę riziką dėl patiriamų mokymosi sunkumų iškristi iš švietimo sistemos. Globotiniai stokoja motyvacijos mokytis, dažnai nelanko mokyklos, patiria adaptacijos sunkumų, stokoja mokėjimo mokytis įgūdžių, turi mokymosi spragų, pasižymi neigiamu elgesiu mokykloje, turi sveikatos problemų sąlygotų mokymosi sutrikimų, negalių.
Priklausomybę Sukeliančių Medžiagų Vartojimas
Klaipėdos apskrities vaikų globos namų auklėtinių apklausa parodė, kad daugiausiai vaikų globos namų auklėtinių (didžiausias procentas) vartoja alkoholinius gėrimus (75,4 proc.), 44,4 proc. - yra bandę rūkyti arba ir šiuo metu rūko. Bent kartą kitas priklausomybę sukeliančias medžiagas yra bandę 38,1 proc. vaikų globos namų auklėtinių.
| Priklausomybę sukelianti medžiaga | Procentas |
|---|---|
| Alkoholinius gėrimus | 75,4% |
| Rūkymas (bandę arba rūko) | 44,4% |
| Kitos priklausomybę sukeliančios medžiagos | 38,1% |
Socialinio Darbuotojo Vaidmuo Sprendžiant Psichosocialines Problemas
Vaikų globos namuose svarbų vaidmenį atlieka socialinis darbuotojas, kuris dirba su nepilnamečiais, netekusiais tėvų ar tėvų globos dėl įvairių priežasčių. Socialinis darbuotojas turi mylėti vaikus ir mokėti su jais bendrauti, gerai išmanyti vaiko amžiaus tarpsnių psichologiją, žinoti traumą patyrusio vaiko elgesio ypatumus, turėti įgūdžių kalbėtis su vaiku jautriomis temomis, mokėti valdyti savo emocijas ir turėti gerus stebėjimo įgūdžius.
Socialinis darbuotojas atlieka daugybę funkcijų, kurias įprastai šeimoje atlieka tėvai. Pagrindinis socialinio darbuotojo, dirbančio su vaikais globos namuose, uždavinys - pasiekti atvirumu ir pasitikėjimu grįstą tarpusavio bendravimą. Tik esant tokiai aplinkai galima aptarti su vaiku jo problemas ir padėti jam jas išspręsti.
Socialinio darbuotojo veikla apima:
- Psichosocialinės pagalbos teikimą
- Socialinių įgūdžių ugdymą
- Mokymosi motyvacijos skatinimą
- Pagalbos organizuojant laisvalaikį teikimą
- Bendravimą su vaiko šeima (jei įmanoma)
- Atstovavimą vaiko interesams
Koks yra socialinių darbuotojų vaidmuo vaikų apsaugos srityje? - Vaiko gerovės tinklas
Sprendimo Būdai
Siekiant sumažinti socialines ir psichologines problemas, su kuriomis susiduria globos namuose gyvenantys vaikai, būtina imtis kompleksinių priemonių. Vaikams, patyrusiems traumų ar jaučiantiems emocinius sunkumus, būtina suteikti individualią ir grupinį psichoterapiją. Svarbu, kad psichologai ir psichoterapeutai turėtų patirties dirbant su vaikais, patyrusiais traumų ir netekusiems tėvų globos. Vaikams reikia padėti įgyti socialinių įgūdžių, užmegzti santykius su bendraamžiais ir integruotis į visuomenę. Tai galima pasiekti organizuojant socialinius renginius, stovyklas, ekskursijas ir kitas veiklas, kuriose vaikai galėtų bendrauti su kitais žmonėmis. Vaikams reikia užtikrinti kokybišką išsilavinimą ir padėti įveikti mokymosi sunkumus. Svarbu, kad mokytojai ir auklėtojai suprastų vaikų, gyvenančių globos namuose, poreikius ir galėtų suteikti jiems individualią pagalbą.
Būtina gerinti globos namų sąlygas, užtikrinti vaikams saugią ir jaukią aplinką, suteikti jiems daugiau dėmesio ir rūpesčio. Taip pat svarbu mažinti vaikų skaičių globos namuose ir skatinti šeimyninių globos formų plėtrą. Pagrindiniai veiksniai, skatinantys vaikų globos namų auklėtinius dalyvauti sveikatos stiprinimo renginiuose, yra sveikatos stiprinimo temos aktualumas (50,4 proc.) bei prizai ir apdovanojimai (32,2 proc.). Dauguma vaikų globos namų administracijos darbuotojų (88,9 proc.) palankiai vertina sveikatos stiprinimo veiklą, tačiau 77,8 proc. jų nurodo, kad Klaipėdos apskrityje trūksta organizuojamų sveikatos stiprinimo renginių. Jei įmanoma ir atitinka vaiko interesus, svarbu palaikyti ryšį su biologine šeima.
