Kūdikio gimimas - kiekvienam didelis stebuklas. Todėl su tuo susiję dalykai dažnai suvokiami kaip lemtingi ir pranašiški. Gimimo diena - ne išimtis, juk tikriausiai esate girdėję, kad penktadieniais gimsta neklaužados, o sekmadieniais lepūnėliai.
Teigiama, kad gimimo diena turi daug įtakos žmogaus likimui. Štai pirmieji Fortūnos sėkmės sąraše įrašomi tie, kurie pasaulį išvydo giedrą ir saulėtą dieną. Jei jūsų kūdikis gimė žiemą, geras ženklas - giedra diena ir lengvas šaltukas. Jei pavasarį, sėkmę lems vaiskus dangaus skliautas su retais debesėliais.
Tikrai reikšmingas ir paros laikas. Teigiama, kad vaikai, pasaulį išvydę auštant, pasižymės sumanumu ir veiklumu, bus judrūs ir smalsūs. Vidurdienio valandos lems gyvenime ypatingą pagarbą ir pripažinimą. Gimusieji saulėtą popietę ar giedrą pavakarę per gyvenimą keliaus lydimi didžiulio priešingos lyties dėmesio, nes neretai būna apdovanoti dailia išvaizda ir grakščia laikysena. O naktinukų norai ir grožis prieštaringesni, painesni ir netgi pavojingesni.
Kiekviena savaitės diena - skirtinga energija
Ne vienas atvejis patvirtina mažų vaikų ryšį su antgamtiniu pasauliu. Neretai mažyliai turi nematomų draugų arba save vadina kitu vardu, ir niekas negali išmušti tokio jo įsitikinimo. Neretai jie prisimena tam tikras vietas, žmones ar įvykius, kuriuose nėra dalyvavę, tad nereikėtų praleisti pro ausis nerealiais atrodančių pasakojimų.
Pirmadienis: Mėnulio įtaka
Pirmadienį gimusius vaikus labiausiai veikia Mėnulis. Jie būna svajingi ir ramūs, aplinkinius stebina lakia vaizduote bei neįtikėtina intuicija. Gali jums lyg niekur nieko papasakoti kokią nors istoriją, susijusią su praėjusiu gyvenimu.
Antradienis: Marso globotiniai
Antradienio kūdikius globoja Marsas. Šie vaikai labai judrūs ir triukšmingi, stiprūs, sveiki ir užsispyrę. Jie mėgsta piktus pokštus ir krėsti šunybes. Kai kuriuos kartais ištinka ir paiko plepumo priepuoliai.
Trečiadienis: Merkurijaus diena
Trečiadienis - Merkurijaus diena. Ją gimę vaikai linksmi ir labai smalsūs, daug čiauškantys. Dažnas būna apdovanotas didesniais nei vidutiniai gabumais. Ir beveik visi pasižymi nerūpestingumu ir išsiblaškymu.
Ketvirtadienis: Jupiterio išmintis
Ketvirtadienį, Jupiterio dieną, gimsta gabūs ir išmintingi, kilniaširdiški žmonės. Jie pasižymi puikia iškalba, todėl lengvai pelno autoritetą.
Penktadienis: Veneros grožis ir meilumas
Penktadienį gimsta Veneros globotiniai, kuriuos ši planeta apdovanoja grožiu ir meilumu, karšta širdimi ir temperamentu. Jie nelinkę persidirbti, mėgsta linksmintis. Užaugę šie žmonės patiria didelį pasisekimą tarp priešingos lyties atstovų.
Šeštadienis: Saturno rimtumas
Šeštadienio vaikais rūpinasi Saturnas, todėl jiems nestinga rimtumo ir ramybės, neretai jie būna ir linkę į melancholiją. Mėgsta vienatvę, yra mąslūs, užsisklendę savyje. Su jais svarbu kuo daugiau kalbėtis, stengtis juos suprasti, įsigilinti į jų dvasinį pasaulį.
Sekmadienis: Saulės prabanga ir malonumai
Sekmadienį - Saulės dieną - gimusieji vaikai mėgsta prabangą ir komfortą. Juos traukia visa, iš ko gali tikėtis pramogos, malonumų kūnui ir sielai, neretai būna dideli smaližiai.
Gimimo datos reikšmė ir psichologinis aspektas
Gimimo data suteikia mums tapatybę: iš asmens kodo galima pasakyti, kokios lyties, kada ir kelintas tądien žmogus gimė, o jei pas astrologą ateitų žmogus, nežinantis savo gimimo datos, šis nežinotų, ką pasakyti, - jam gimimo data yra pagrindinis atskaitos taškas. Taigi, su gimtadieniu susiduriame kur kas dažniau nei jį švenčiame. Bet ar daug apie jį žinome?
Gimimo diena - žmogaus atėjimo į šį pasaulį diena. Žmogaus raida prasideda dar iki jo gimimo, tad neretai diskutuojama, nuo kada gi prasideda naujo žmogaus egzistavimas: nuo jo pradėjimo ar nuo gimimo momento? Procesai, lemiantys fiziologinius ir psichologinius aspektus, vyksta dar motinos įsčiose. Ir nors pats gimimas kūdikiui galbūt yra labiau traumuojantis nei džiuginantis procesas, vėliau gimtadieniai tampa (ar bent jau turėtų tapti) džiaugsmo kupina švente. Gimimo diena - tai procesas, reguliariai besikartojantis žmogaus gyvenime. Pirmasis gimtadienis svarbiausias kūdikio tėvams ir artimiesiems, o vėliau gimimo dienos minėjimas tampa svarbus ir pačiam gimusiajam. Gimtadienis ir jo (ne)šventimas neabejotinai siejasi su tapatumu, tarpasmeniniais santykiais, saviverte, gyvenime iškylančiais egzistenciniais klausimais. Juk kiekvienas gimtadienis vis labiau priartina žmogų prie jo gyvenimo baigties, tad nekeista, kad su amžiumi žmonės vis mažiau linkę jį švęsti.
Gimimo dienos šventimas paliečia daug svarbių gyvenimo aspektų: santykius, savivertę, mirties baimę, o šie lemia gimtadienio šventimo įvairovę. Atvejis atvejui nelygus, tad sunku pasakyti, kuriose iš mano paminėtų sričių glūdi nepasitenkinimas. Bet kuo jis didesnis, tuo daugiau neigiamų jausmų sukelia gimimo diena. Šventei paprastai norime pasiruošti iš anksto, todėl, neišsipildžius mūsų tikslams (pavyzdžiui, „iki 30 metų būti..., turėti..., jaustis...“), mes nejaučiame pasitenkinimo dar vienais „tuščiai“ prabėgusiais metais...
Vaikai itin natūraliai reikalauja dėmesio, jiems būdingas stiprus egocentrizmas, mažėjantis metams bėgant. Vaikų gimtadieniai dažnai būna ypatinga diena, nes begalinis dėmesys ir liaupsės yra legalūs, lengvai gaunami. Juk gana įprasta matyti mažuosius, lakstančius su gimtadieninėmis karūnomis ant galvų. Suaugusiųjų gimtadieniuose rečiau pasitaiko nevaržomo džiaugsmo būti dėmesio centre apraiškų, nors jubiliatai kilnojami kėdėse, sakomi tostai į jų sveikatą. Dažnai tai nebeatneša besąlygiško džiaugsmo, veikiau sukuria spektaklio, kurio vaidmeniui ne kiekvienas yra pasirengęs, pojūtį. Tikiu, kad žinodamas, jog kažkas besąlygiškai tavimi džiaugiasi ir tave myli, daug labiau džiaugiesi savo gimimo diena.
Čia dera pratęsti dėmesio temą: bet koks dėmesio dalinimasis su kitais žmogui paprastai nėra malonus. Tokia gimimo diena tarsi praranda dalį ypatingumo, nes ji nebėra žinoma vien kaip tavo gimtadienis - šią datą žino ir dėl skirtingų priežasčių ja džiaugiasi daugybė žmonių. Neretai tenka išgirsti nedidelio apmaudo gaidelių žmonėms pasakojant, kad jų gimtadieniai tą pačią dieną, kaip mamos ar tėčio; kartais būna nepatenkinti ir tie, aplink kurių gimtadienius kelių dienų skirtumu būna kitų jiems svarbių žmonių gimtadieniai. Tiesa, iš dalies mes galime patys kurti savo gyvenimą, taigi, gimtadienių šventimą - taip pat. Jei norisi didelės šventės, o visuotinai minima diena neleidžia to daryti, šventę galima nukelti. Bet artimieji neturėtų pamiršti, kad „gimtadienininkui“ svarbiausia ta diena, kai jis gimė, vadinasi, kuklus sveikinimas ir subtilios staigmenos tinka bet kokią metų dieną.
Nors dažniau pasakau pirmąjį sakinį, mūsų aplinkoje vyraujantys stereotipai lemia, kad gimtadienio nešventimą ar atsakymą į kvietimą laikome neigiamais dalykais. Pastebiu, kad vertimas būtinai kažką daryti nugesina net ir labai stiprų norą: žinojimas, kad būtinai reikia ateiti ir švęsti, įpareigoja ir sukuria išankstines nuostatas, jog laukia prastas vakaras. Kita dalis žmonių bijo neigiamo kitų svečių vertinimo: jie „neturi kuo apsirengti“, jų „dovana prasta“ arba, atvirkščiai, pati brangiausia, bet labai skauda širdį dėl jai išleistų pinigų. Taigi, dalis jubiliatų, bijodami tokių „nusiminusių“ svečių, patys nebenori švęsti. Taip įsisuka vienas kitą pastiprinančio elgesio karuselė, ir gimtadienio šventimas, turėjęs būti džiuginantis bei įdomus, visiškai nebetenka prasmės.
Pamiršti gimtadieniai ir jų reikšmė
Pirma ir, ko gero, dažniausia mintis taip nutikus: „Aš jam nesvarbus.“ Ir kuo svarbesnis mums yra tas užuomarša, tuo didesnis skaudulys taip nutikus. Juk patys, stengdamiesi atsiminti kitą, tikimės iš jo mainais sulaukti to paties. Todėl dažnai, užmiršę kažką pasveikinti, užuot atsiprašę labai greitai prisimename, kad ir tas žmogus kadaise buvo pamiršęs... Tai savotiškas nusiraminimas, nes skaičiuojame kaip „lygiąsias“: „Jis manęs irgi nepasveikino!“
Ko gero, priimti juos kaip labai reikalingus ir kartais net savęs paklausti, ar tik nepamiršau, jog pasaulis sukasi ne aplink mane vieną? Manau, sveikinimo turinys visuomet yra neabejotinai svarbesnis nei uolus gimimo dienos prisiminimas. Žmonės skundžiasi, jog yra kviečiami į gimtadienį, kurio šventė organizuojama už 200 km, tad turėtų skirti kur kas daugiau laiko ir pinigų nei planavo, kad įkyriai skambinama pasiteirauti, ar ateis, net kelis kartus per dieną... „Jeigu mane myli, kitą savaitę nusiveši į Aliaską“ - panašūs motyvai skamba minėtuose pavyzdžiuose. Dažnai sukuriama sąlyga „jei“ - tarytum artimi žmonės turėtų kažką vieni kitiems įrodinėti. Labai norisi gimtadienių šventimo temoje atskirti du dalykus: dėmesį nuo paties pokylio. Labiau pasirūpinti reikėtų turiniu, ne forma. Turinys - tai mūsų nuoširdus dėmesys vienas kitam, ir ne tik per gimtadienį. Manau, jei žmonės būtų artimi, jaustųsi reikšmingi ir mylimi, tokių „jeigu“ apskritai nebeliktų.
Gimimo kultūra ir jos aspektai
Gimtadienių (ne)šventimui įtaką daro kultūra, šeimos tradicijos: jos ne tik perduodamos iš kartos į kartą, bet kiekvienos kartos yra ir pakoreguojamos. Laimingi prisiminimai apie džiaugsmingas vaikystės gimtadienių šventes, ko gero, skatina pratęsti šias tradicijas. Kita vertus, vaikai, matydami savo gimtadienių metu prislėgtus, besiskundžiančius tėvus, susikuria neigiamą gimtadienio šventės paveikslą. Maža to, jei vaikui sakoma: „Pažiūrėk, kaip nuvargau visą dieną ruošdama tau puotą“, noras būti dėmesio centre susipina su kalte. Ne veltui egzistuoja dar vienas jubiliato pavadinimas - šventės kaltininkas.
Nešvenčiantis asmuo taip pat gauna dėmesio porciją - juk jis yra „kitoks“. Norime to ar ne, gimtadienis ateina ir atsiranda žmonių, kurie nori jį paminėti. Įsisąmoninkime, kad gimtadienis nėra vieno žmogaus reikalas, tai - santykių šventė. Gimtadienių nešvenčiantys žmonės apskritai dažnai prastai jaučiasi dideliuose žmonių susibūrimuose, o kartais - tiesiog nesidžiaugia buvimu šiame pasaulyje. Pozicija nešvęsti gali būti susijusi su santykių problemomis, perdėm materialiu šventimo modeliu, baime „ne taip pasirodyti“ ar perdėta atsakomybe, kad visiems būtų linksma ir smagu. Tiesa, kartais tai yra labai malonu, nes taip slapčiomis kuriame savo, visagalio, paveikslą. Bet didelės savo galios kitiems suvokimas sekina ir kuria galimybes neigiamai save vertinti: jubiliatas, manantis, kad turi padaryti Joną įdomiu pašnekovu Pranui, neįgyvendins šių uždavinių. Beliks nusiminti ir prisiimti blogą svečių nuotaiką kaip savo įtakos rezultatą: „Aš nemoku pralinksminti.“ Teisingos pozicijos, švęsti ar ne, nėra. Svarbiausia - nuoširdžiai paaiškinti bet kokią savo poziciją artimiesiems.
Liūdniausia, kad pastaruoju metu šventės labai sumaterialėjo. Tikiuosi, neateis tokia baisi diena, kai gimimo dieną brangiam žmogui persiųsime piniginę perlaidą ir parašysime porą žodžių jo socialiniame tinklalapyje. Manau, išgelbėti šį reikalą gali kūrybiškumas ir dėmesys tarpusavio santykiams. Laimės bei džiaugsmo vaikams ir suaugusiesiems gali suteikti nuoširdus dėmesys, praėjusių metų aptarimas, vaikystės nuotraukų peržiūra, netikėta iškyla ir kiti dalykai, kuriuos kiekvienas iš mūsų galime sugalvoti.
Manau, dideli pokyliai - proga gauti didesnę dėmesio porciją, o teigimas, kad tai daroma tik dėl svečių, kuria aukos poziciją, kuri, tikėtina, suteikia galimybę gauti dar daugiau dėmesio. Be to, tuo pasakymu ir puikiai apsidraudžiama: jei pokylis kažkam nepatiks, argi bus galima kaltinti jubiliatą, kuris, aukodamas savo paties gerovę, šitaip stengėsi dėl kitų? Kad ir kai būtų, viso to reikia jam pačiam ir visai nesvarbu, jog prisidengiama gera svečių nuotaika.
Gimimo diena: gyvenimo ar mirties linija?
Mokslininkai D. P. Phillipsas, C. A. Van Voorheesas ir T. E. Ruth nustatė, jog moterys kur kas dažniau miršta ne eilinės savaitės metu, o per savaitę po savo gimtadienio. Tiesa, moterų mirčių atvejai prieš pat gimtadienį yra neįtikėtinai reti, o vyrų mirčių, priešingai, labai padažnėja. Mokslininkai teigia, jog simboliškai reikšmingi įvykiai trumpam prailgina moterų gyvenimą, o vyrams, priešingai, asocijuojasi su paskutiniu terminu ir riba, kurios nevalia peržengti. Lyg to dar būtų maža, B. M. Barraclough ir D. M. Shepherdas nustatė, jog didelė dalis savižudybių vyresniame nei 75 metų amžiuje yra įvykdomos likus mėnesiui iki gimtadienio arba 30 dienų po jo...
Nežinia, kaip stipriai tokia mirčių statistika susijusi su visuomenės požiūriu į senėjimą, bet profesorės V. Demos ir jos kolegės A. Jache tyrimo rezultatai nedžiugina. Ištyrus daugybę humoristinio pobūdžio gimtadienio atvirukų paaiškėjo, kad senėjimas kur kas dažniau vaizduojamas neigiamai: juokiamasi iš fizinių ir psichinių savybių, bandymo nuslėpti amžių ir panašių dalykų. Mokslininkės K. M. Dillon ir B. S. Jones, atlikusios panašų tyrimą, teigia, jog esti dvi tokio reiškinio priežastys: viena vertus, toks humoras padeda apsiginti nuo amžiaus keliamo nerimo, kita vertus, galbūt jis simbolizuoja sveiką susitaikymą su karčia tiesa? Beje, dr. L. Arcimavičienė, tyrinėjusi gimtadienių sveikinimo realijas lietuvių ir anglų kalba, nustatė, jog angliškuose sveikinimuose dėmesys skiriamas žmogui, o lietuviškuose - žmogaus aplinkai ir socialinėms realijoms.
tags: #su #gimimo #diena #kudikelias
