Šūkis „Lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būt“, tapęs neoficialiu Mažosios Lietuvos himnu ir vienu iš pretendentų į Lietuvos himną, giliai įsišaknijęs lietuvių savimonėje. Jis atspindi ne tik tautinį identitetą, bet ir nuolatinį siekį išsaugoti lietuviškumą. Panagrinėkime šio šūkio istorinę reikšmę, jo atspindžius kultūroje ir pilietybės klausimus, kurie yra itin svarbūs šiuolaikinėje Lietuvoje.
Istorinis Kontekstas: Nuo „Aušros“ Iki Stasio Šimkaus Dainos
Šūkis „Lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būt“ pirmą kartą pasirodė XIX a. pabaigoje, tautinio atgimimo laikotarpiu. Šis laikotarpis buvo paženklintas lietuvių inteligentijos pastangomis puoselėti lietuvių kalbą, kultūrą ir istoriją, siekiant atkurti tautinę savimonę ir valstybingumą.
„Aušra“ Ir Tautinio Atgimimo Idėjos
„Aušra“, pirmasis lietuviškas laikraštis, tapo svarbiu tautinio atgimimo varikliu. Nors istoriografijoje „Aušra“ dažnai laikoma kultūriniu leidiniu, kurioje dominavo straipsniai apie lietuvių kalbos grožį ir puoselėjimą, ji taip pat skatino lietuvius prisiminti kadaise turėtą savą suverenią valstybę. Taip buvo ugdomas vienas svarbiausių valstybingumo elementų - tauta.
Aušrininkai skatino suvokti apibrėžtą lietuvių etnografinę teritoriją - kitą ne mažiau svarbų valstybingumo elementą. Tai liudijo apie naują politinę lietuvių orientaciją. Pasak istoriko dr. Česlovo Laurinavičiaus, norint įvertinti „Aušros“ reikšmę, nepakanka apsiriboti vien XX a. įvykiais. Tenka apžvelgti praeitį ir ateitį, ieškoti genezės. Lietuvių valstybingumo užuomazgų prielaidų jau galima rasti XVIII a.
Pagrindinės „Aušros“ idėjos buvo šios:
- Lietuvių kalba yra neginčijama vertybė, garbė ir tautos istorija.
- Lotyniškas šriftas yra neatskiriama lietuvių kalbos dalis.
- Asimiliavimas ir asimiliavimasis yra blogis.
- Lietuviai turi teisę į savo kalbą, papročius, kultūrą.
- „Aušra“ apibrėžė etnografinę Lietuvos teritoriją kaip vientisą tautos erdvę.
- Būtina kova su asimiliavimu - lenkinimu, rusinimu.
- „Aušra“ diegė lietuviams pasitikėjimą, kūrė mentalinį lauką ir savasties suvokimą: „Lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būt.“
- Buvo suvokta, kad lietuviai gali kurti savo Tėvynę.
Jurgis Zauerveinas Ir Jo Indėlis
Svarbi figūra, susijusi su šiuo šūkiu, yra Jurgis Zauerveinas (Georg Sauerwein), Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, publicistas, poetas. Atsikėlęs į Klaipėdą iš Vokietijos, jis labai daug nuveikė lietuvių kultūros plėtrai. Jo giesmė „Lietuv’ninkai mes esam gimme“ tapo lyg antruoju himnu. Susižavėjimas lietuvių kalba paskatino J. Zauerveiną kovoti už lietuvių kalbos teises. Jis reiškėsi lietuvių spaudoje, bendravo su Didžiosios ir Mažosios Lietuvos tautinio sąjūdžio veikėjais, lietuviškai parašė daugiau kaip 300 eiliuotų kūrinių. Jo indėlis Lietuvai buvo ir politinis - sąsajos su Anglija, Norvegija, kurios siekė silpninti Vokietijos grėsmingas pozicijas pasaulinėje politikoje.
Stasio Šimkaus Daina
Galiausiai, šūkis „Lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būt“ išpopuliarėjo kaip Stasio Šimkaus daina. Nors J. Zauerveino eilėraštis buvo išspausdintas dar 1879 metais, būtent S. Šimkaus sukurta muzika ir įkvepiantis tekstas lėmė, jog ši daina tapo itin populiari. Caras valdininkai ją laikė „blogesne net už „Marselietę“! Dar Nepriklausomybės išvakarėse ji buvo giedama kaip himnas, kartu su Vinco Kudirkos „Tautiška giesme“.
V. Kudirkos „Tautiškos giesmės“ žodžiai ir melodija buvo išspausdinti 1898 metais šeštame „Varpo“ numeryje. Melodijos amžiumi „Tautiška giesmė“ yra tikrai vyresnė už S. Šimkaus „Lietuviais esame mes gimę“, tačiau jos tekstas - senesnis, o ir eilėraščio tapsmo daina kelias yra ilgesnis.
Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo, poeto, poligloto Georgo Sauerweino (Jurgis Zauerveinas, 1831-1904) eilėraštis „Lietuv’ninkai mes esam gimme“ pirmą kartą buvo išspausdintas laikraštyje „Lietuviška ceitunga“ 1879 metais, o „Aušros“, kurioje bendradarbiavo J. Zauerveinas, kalendoriuje - 1884 metais. Pasirašinėdamas pseudonimais Girėnas, Pilėnas, Rukšnaitis, Silvatikus ir kt., jis rašė lietuviškos tematikos eiles, straipsnius, knygas lietuvių kultūros klausimais. Dabar atrodo, jog šios eilės ieškojo būdų tapti daina ir tam rinkosi simbolines datas. Užfiksuota, jog daina pagal šias eiles buvo dainuota „Birutės“ dešimtmečio šventėje Tilžėje 1895 metų vasario 17 dieną, tačiau melodijos autorius liko nežinomas. 1896 metų vasario 16 dieną „Birutės“ šventėje vargonininko V. Nacevičiaus (1875-1943) vadovaujamas choras atliko jo šiuo tekstu sukurtą dainą. Vėl nenurodant autorystės minima, jog J. Gruodžio vadovaujamas choras Mintaujoje 1906 metais atliko keletą dainų, o daina pagal šias eiles buvo tiesiog ypatinga. Leidinyje „Lietuvių tėvynės dainos“ (Tilžė, 1911 m.) buvo publikuota Alberto Niemanno daina pagal šias eiles. Tačiau išpopuliarėjo tik 1908 metais sukurta ir 1912 metais Sankt Peterburge išleista Stasio Šimkaus daina, Kaune atlikta „Dainos“ draugijos koncerte 1911 metais - caro valdininkai ją laikė „blogesne net už „Marselietę“! Įkvepiantis tekstas ir uždeganti muzika lėmė, jog S. Šimkaus „Lietuviais esame mes gimę“ dar Nepriklausomybės išvakarėse buvo giedamas kaip himnas, kartu su V. Kudirkos „Tautiška giesme“, kuria koncertą pradėdavo, o S. Šimkaus daina - užbaigdavo. Lietuvos respublikos himnu tapo V. Kudirkos „Tautiška giesmė“ - ji buvo senesnė ir daugelio jau laikyta himnu. Tačiau jos visam laikui liko greta.
Kultūrinė Reikšmė Ir Atspindžiai
Šūkis „Lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būt“ įsitvirtino lietuvių kultūroje kaip tautinės tapatybės simbolis. Jis atspindi ne tik etninę priklausomybę, bet ir sąmoningą pasirinkimą būti lietuviu, puoselėti lietuvių kalbą ir kultūrą.
Šis šūkis dažnai skamba įvairiuose kultūriniuose renginiuose, dainų šventėse, minėjimuose. Jis įkvepia lietuvius didžiuotis savo tauta, kalba ir istorija.
Pilietybės Klausimai Šiuolaikinėje Lietuvoje
Šūkis „Lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būt“ šiandien įgauna naują prasmę, atsižvelgiant į sudėtingus pilietybės klausimus, su kuriais susiduria Lietuva. Globalizacija, migracija ir demografinės tendencijos kelia iššūkių tautinės tapatybės išsaugojimui.
Pilietybės Išsaugojimo Svarba
Šiuolaikinėje Lietuvoje pilietybės išsaugojimas yra itin aktualus klausimas. Daugeliui lietuvių, gyvenančių užsienyje, svarbu išlaikyti ryšį su savo tėvyne, kalba ir kultūra. Pilietybė yra vienas iš būdų tai padaryti. Teisės mokslų daktarė, advokatė, JAV ir Lietuvos pilietė Regina Gytė Narušienė savo knygoje „Lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būt. Pilietybės išsaugojimo pagrindai ir argumentai“ rašo apie pilietybės reikšmę, svarbą, sudėtį, trūkumus ir galimybes ją įteisinant. Autorė įsitikinusi, kad pilietybės klausimo sprendimo nebegalima atidėlioti, nes prarasime dar daugiau lietuvių tautos.
Iššūkiai Ir Galimybės
Lietuvos pilietybės įstatymas numato tam tikrus apribojimus dėl dvigubos pilietybės. Tai reiškia, kad lietuviai, įgiję kitos šalies pilietybę, gali prarasti Lietuvos pilietybę. Šis klausimas kelia daug diskusijų ir nesutarimų. Vieni argumentuoja, kad dviguba pilietybė gali susilpninti ryšį su Lietuva, kiti teigia, kad ji yra būtina siekiant išsaugoti lietuvių diasporą.
Svarbu rasti sprendimus, kurie leistų lietuviams išlaikyti pilietybę, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena. Dabar visi, kas domisi pilietybės reikalais, visą naudingą informaciją ras vienoje vietoje - šioje knygoje.
Apie knygą:
- Pavadinimas Lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būt.
- Stasys Šimkus. Lietuviais esame mes gimę, op. 11. - Peterburg, 1912
- Mūsų muzika, sąs. 11. Lietuviais esame mes gimę. - Brooklyn: X. Strumskis, 1921
- Stasys Šimkus, sąs. 4. Lietuviais esame mes gimę. - Vilnius, Kaunas: "Aušros" B-vės leidinys, 1921
- Lietuvos šaulių sąjungos chorams dainų repertuaras. - Kaunas, 1931
- Dainuojam. - Kaunas: Kariuomenės Štabo Spaudos ir Švietimo Skyriaus leidinys, 1935
- Dainų Šventės repertuaras, III. - Kaunas: Lietuvių muzikų draugijos leidinys, 1938
- Lietuvių karių dainos. 25 dainos vyrų chorui. - Kaunas: J. Petronio leidykla, 1944
- 101 daina. - Chicago: Chicagos Lietuvių Skautų Tuntas Lituanica, 1955
- JAV ir Kanados lietuvių 1961 m. dainų šventės repertuaras, I. - Chicago: Antrosios JAV ir Kanados Lietuvių dainų šventės komitetas, 1960
- Pasaulinės parodos lietuvių dienos chorų repertuaras. - New York: J. Stankūnas, 1963
- JAV ir Kanados lietuvių III-osios dainų šventės repertuaras, I. - Chicago: LB Čikagos apyg. v-ba, 1965
- Kanados ir J.A.V. lietuvių 5-osios dainų šventės 1978 m. liepos mėn. 2 d. Toronte repertuaras. - Torontas: K.L.B. Krašto Valdyba, 1978
- Tautos giesmės ir dainos. - Vilnius: Žinija, 1988
- Lietuviškos patriotinės giesmės ir dainos chorui, dideliam ir mažam pučiamųjų instrumentų orkestrams, I. - Vilnius, 1989
- Dainuojam Lietuvą. XIII Lietuvos Tautinė Dainų Šventė. - Vilnius: Vaga, 1990
- A. Mikulskis. Tau, brangi Tėvyne. To You, My Dear Fatherland, III. - Cleveland, 1991
- Giedok, kad esi, I. Pasaulio lietuvių dainų šventė.
Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriaus muziejininkė Aušra Strazdaitė-Ziberkienė.
