Daugiau nei pusę amžiaus scenoje praleidęs kompozitorius, dainininkas, ilgametis ansamblio „Armonika“ vadovas Stasys Liupkevičius šiandien džiaugiasi ramiu gyvenimu Kupiškyje, kur jį atviliojo širdies draugė, poetė Irena Gildutytė-Navikienė. Jiedu ne tik kuria kartu, bet ir dalijasi gyvenimu, džiaugsmais bei iššūkiais.
„Esu labai patenkintas gyvenimu. Tokiame amžiuje turėti šaunią, jauną, gerą moterį - argi ne laimė?“ - prisipažįsta kompozitorius, dainininkas, ilgametis ansamblio „Armonika“ vadovas Stasys LIUPKEVIČIUS. Ir patvirtindamas savo žodžius pakšteli į skruostą šalia sėdinčiai širdies damai poetei Irenai GILDUTYTEI-NAVIKIENEI.
Ankstyvasis gyvenimas ir muzikinės šaknys
Stasys Liupkevičius gimė pačiame Lietuvos viduryje, Šėtos miestelyje Kėdainių rajone. Tėvas buvo kalvis, o mama su seserimis garsėjo gražiais balsais ir dainavimu. Muzika jį lydėjo nuo pat vaikystės. Nors mažas vaikas armoniką vos apimdavo, jau nuo mažų dienų grodavo kone visuose mokyklos renginiuose.
„Mano toks charakteris: jei dirbu, tai iš visos širdies. Nemanykite, kad aš koks pagyrūnas, bet visada mėgau ne ramiai stovėdamas scenoje dainuoti, o per natą į priekį išsiveržti ir vis gražiai į damas pasižiūrėdamas, pasišypsodamas dainuoti energingai, su ugnele“, - prisimena savo požiūrį į sceninį pasirodymą.
„Tikrai esu gimęs griovyje (bombarduojant miestelį) ne tik prie laukinės obels, bet ir prie upės, vardu Obelis, kuri teka per mano gimtąją Šėtą“, - pasakoja S. Liupkevičius, pabrėždamas gamtos, ypač obelų, jam svarbią reikšmę. Jo repertuare yra daugybė kūrinių, skirtų šiam namų jaukumą simbolizuojančiam medžiui.
„Armonikos“ legendos ir kūrybinis kelias
Studijuodamas Juozo Gruodžio konservatorijoje, S. Liupkevičius dainavo Kauno muzikiniame teatre, grojo ir dainavo dainų ir šokių ansamblyje „Nemunas“ bei Medicinos darbuotojų dainų ir šokių ansamblyje. Vėliau baigė Vilniaus muzikos ir teatro akademijoje solinio dainavimo specialybę. Studijų metais pradėjo įrašinėti dainas su Radijo ir televizijos lengvosios muzikos orkestru.
Vis tik labiausiai S. Liupkevičių išgarsino darbas ansamblyje „Armonika“. Nors 1969-aisiais ansamblį įkūrė Vytautas Juozapaitis, 1979 m. iš jo vadovo vairą perėmęs S. Liupkevičius daugeliui iki šiol yra kolektyvo siela ir širdis. Su ansambliu jis yra išmaišęs visą Lietuvą, aplankęs daugybę pasaulio kraštų: nuo JAV, įvairių Europos šalių iki Australijos.
„Armonikos“ ansamblis buvo reikalingas Balio Dačiulio laidai „Subatvakaris“. Anot jo, vyresnio amžiaus žmonės šią laidą dar prisimena. Tad ir „Armonikoje” buvo visko: pokštų, humoro, dainų, kupletų, pasakorių, koncertų, nuostabių vedėjų. B. Dačiulis turėjo labai lengvą ranką rašyti, sueiliuodavo - kaip yra sakęs vienas pirmų „Armonikos“ vokalistų Balys Urbonas - labai arti liaudies.
Žinomiausios „Armonikos“ dainos: „Kur tas kelelis“, „Berniukai“, „Gromatėlę parašiau“, „Ridigdo“, „Ir atskrido sakalėlis“, „Elektrėnų žiburiai“, „Vėjas man pasakė“, „Mėlynakė rasa“ ir kt.
„Keliavome po Lietuvą, apvažiavome daugybę šalių. Įdomu tai, kad tos dainos, kurias pamilo Lietuva, patikdavo ir užsieniečiams“, - pasakoja S. Liupkevičius.
Kūrybinis bendradarbiavimas ir asmeninis gyvenimas
Laikai, kai Stasys buvo Operos ir baleto teatro solistas: „Traviata“, 1961-ieji.
Pastaruoju metu legendinio ansamblio „Armonika“ siela Stasys Liupkevičius interviu dalija retai - vasarą 81-ąjį gimtadienį paminėjęs kūrėjas mėgaujasi ramiu gyvenimu Kupiškyje, ten jį atviliojo eiles kurianti Irena Gildutytė-Navikienė, tapusi ne tik kūrybos, bet ir širdies drauge.
„Taigi, neturiu kuo skųstis, Kupiškyje turiu, kas mane palaiko, kas gražių tekstų parašo“, - sako jis.
S. Liupkevičius ir I. Gildutytė-Navikienė - puikus kūrybinis duetas. I. Gildutytė-Navikienė rašo eiles, o S. Liupkevičiaus dėka jos tapo dainomis. Irena atskleidžia, jog be to, kad mėgsta laiką leisti gamtoje, S. Liupkevičius mielai žiūri sporto varžybas, skaito, neužmiršta ir armonikos - kone kasdien ima ją į rankas ir ką nors pagroja.
„Man tai tokia didelė laimė, - sako S. Liupkevičius. - Mane Irenos eilės taip įtraukia, taip įsijaučiu - vartau, ieškau, bandau atrasti tinkamą melodiją. Aš jos eilėse tiesiog paskęstu.“
Prieš porą dešimtmečių eteryje jis pasirodydavo ir su dukromis Audra ir Ugne. Abi jos mokėsi muzikos mokykloje, dainavo legendinėje „Dainų dainelėje“, o vėliau - ir su tėčiu.
„Muziką jos myli, tačiau nusekė ne tik tėvo, bet ir motinos pėdomis - pasuko į mediciną“, - apie dukras kalba S. Liupkevičius.
Įvertinimas ir atminimas
Šiandien ant scenos S. Liupkevičių galima pamatyti rečiau, tačiau jo dainas gerbėjai niūniuoja iki šiol, o LRT archyvai saugo koncertų ir interviu įrašus. Jo kūryba gyva ir perduodama iš kartos į kartą.
„Turbūt muzika ir yra mano ilgaamžiškumo paslaptis! Svarbiausia, kad namuose netrūksta juoko, optimizmo ir geros nuotaikos“, - susimąsto garsus muzikantas.
„Armonikos“ repertuare turime tikrai nemažai su vardais susijusių kūrinių: „Petruko polka“, Stasio polka“, dainas „Jonis“, „Motiejus“, „Barbora“… Daug dainų skirta Joninėms. Taip jau sutapo, kad mano gimtadienis yra per Jonines.
„Niekada nežinai, kiek turi tos ateities. Tačiau planus mes visada kuriame ir daug tikimės. Turiu programoje solinių koncertų, vyksta „susitikimai - koncertai“. Dalyvauju knygų pristatymuose, kur literatų eilėms nuskamba mano muzika. Neretai esu kviečiamas į televizijos ir radijo laidas. Nesiskundžiu žmonių dėmesiu - dažnai groju ir dainuoju miestų ir miestelių jubiliejinėse šventėse ar kitomis progomis… Mėgstame kartu su žmona keliauti. Kasmet aplankome nors po vieną šalį, lankomės teatre, koncertuose. O laikui bėgant vis plačiau „apkabiname tą metų tekėjimą“. Tokiu pavadinimu yra išleista ir kompaktinė plokštelė, kurioje įrašyta apie 25 mūsų abiejų bendros kūrybos dainos.
„Atsibundame ir džiaugiamės, kad viskas gerai, kad dar esame kartu. Branginame kiekvieną dieną“, - patikina ir priduria besistengiantys, kad netrūktų džiaugsmingų akimirkų, todėl dažnai einantys pasivaikščioti prie ežero, prie Kupiškio marių, piliakalnio, kasdienybę paįvairinantys išvykomis į netoliese esančią Irenos tėviškę.
Žinomiausios Stasio Liupkevičiaus dainos:
| Daina | Žodžių autorius | Pastabos |
|---|---|---|
| Su obelim pražilusia žydėki, mama | Stasys Liupkevičius | Skirta namų jaukumui simbolizuojančiam medžiui |
| Prie obelėlės | Stasys Liupkevičius | Skirta namų jaukumui simbolizuojančiam medžiui |
| Kai susiūbuos po mano langu | Stasys Liupkevičius | Skirta namų jaukumui simbolizuojančiam medžiui |
| Obelėlė ir upelis | M. Vaitkevičius |
tags: #stasys #liupkevicius #gime #ir #mokesi
