Nėštumas - tai vienas didžiausių stebuklų moters gyvenime, kupinas tiek nuostabos, tiek mitų, kurie kartais klaidina ir kelia nerimą. Kai kurie nėštumo mitai tęsiasi jau šimtmečius ir gali lemti, kad nėščiosios jaučiasi netiksliai informuotos. Štai keletas įdomiausių faktų apie nėštumą, kurie stebina labiausiai.
Nėštumo trukmė ir naujagimiai
Nėštumas tęsiasi 280 dienų, 40 savaičių arba 10 mėnesių (po 28 dienas). Tai išeina devyni mums įprasti kalendoriniai mėnesiai. Ilgiausias kada nors užregistruotas nėštumas truko 375 dienas, t. y. ilgiau nei kalendorinius metus! Keista, kad po tokio ilgo laikotarpio mamos įsčiose, kūdikis gimė sverdamas tik 3,18 kg. Nors dažniausiai moters nėštumas trunka 9 mėnesius, tačiau 1975m. Beulah Hunter, 25 metų moteris iš Los Andželo, savo dukterį pagimdė praėjus net 375 dienoms. Pasaulyje pastebima tendencija, kad moterys pagimdo vis didesnio svorio naujagimius. Vidutinis naujagimio svoris išsivysčiusiose šalyse yra apie 3,5 kg, įdomu, kad prieš mažiau kaip šimtą metų šis rodiklis buvo 2,7 kg. Pastebėta, kad gegužę gimsta šiek tiek sunkesni naujagimiai, negu kitais metų laikais. Tai galima paaiškinti, kad vaikučiai mamos pilve drauge su mamomis “švenčia” tokias dosnias šventes, kaip Kalėdos, Užgavėnės, Velykos. Vienas iš 2000 kūdikių gimsta su dantuku/ais.
Daugiausiai vaikų gimsta antradieniais. Mažiausiai - šeštadieniais ir sekmadieniais.
Kūdikio vystymasis ir lyties nustatymas
Kas trys sekundes pasaulyje gimsta žmogus. Kas gims - berniukas ar mergaitė - yra nulemiama apvaisinimo metu. Kiaušinėlis visada turi lytinę chromosomą X, o spermatozoidas gali turėti X arba Y chromosomą. Jei su kiaušinėliu susijungia spermijas X, gims mergaitė, jei Y - berniukas. Mergaičių organizme dar būnant mamos gimdoje susiformuoja visi reprodukcijai reikalingi kiaušinėliai. Berniukų organizme sperma gamintis pradeda tik atėjus brendimo amžiui. Kūdikiai, būdami mamos pilvelyje, jaučia skonį maisto, kurį valgo jų mamos. Moksliniai tyrimai parodė, kad dar negimę kūdikiai gali pajusti skonį maisto, kurį valgo motina. Apie ketvirtą nėštumo mėnesį kūdikis pradeda šlapintis - per dieną susidaro apie litras šlapimo, kurį kūdikiai tiesiog… išgeria. Vaikučio širdelė ima plakti penktą nėštumo savaitę. 9-12 nėštumo savaitę vaisius jau turi visiškai susiformavusius pirštų antspaudus. Kūdikis taip pat gali verkti motinos pilvelyje, tačiau dėl jį supančių skysčių verkimo nesigirdi. Apie 16-22 nėštumo savaitę ultragarsinio tyrimo pagalba gydytojas gali nustatyti būsimo kūdikio lytį. Nustatyta lytis pasitvirtina ne visada - tyrimo tikslumas yra 70-95 proc. Ultragarsinio tyrimo metu užfiksuojamos įvairiausios kūdikių pozos ir keisčiausias elgesys. Kartais jie mojuoja, rodo gestus, šypsosi, dvyniai laikosi už rankų. Taip pat jie tyrinėja savo lyties organus.
Mitas: kūdikio lytis gali būti nustatyta pagal pilvo formą. Tiesa: nors populiarus įsitikinimas teigia, kad pilvo forma gali rodyti kūdikio lytį, tai neturi mokslinio pagrindo. Pilvo forma priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip mamos kūno tipas, raumenų tonusas ir kūdikio padėtis gimdoje.
Fiziniai pokyčiai moters organizme
Per visą nėštumo laikotarpį moters gimda padidėja iki 500 kartų! Nėštumo metu gimda padidėja maždaug 500 kartų! Į įprastą dydį ji grįžta maždaug 6-8 savaitės po gimdymo. Nėštumo pradžioje moters gimda būna maždaug persiko dydžio, o vėliau padidėja iki arbūzo apimties. Nėštumo metu paaštrėja moters maisto pojūčiai ir, manoma, neatsitiktinai. Tokie lengvai gendantys maisto produktai, kaip mėsa ar žuvis, o taip pat kiti dalykai, kurių nėščioji turėtų vengti (alkoholio, kavos, cigarečių), būsimoms motinoms nemaloniai kvepia. Taigi, jų vengimas tarsi apsaugo moterį nuo galimų nemalonumų nėštumo metu. Nėščiųjų jautrumas kvapams - vienas žinomiausių simptomų. Tačiau tai nėra šalutinis nėštumo poveikis, kaip mano kai kurie. Ypač jautri uoslė besilaukiančiai moteriai nulemta genetiškai ir reikalinga tam, kad ji nesuvalgytų nešviežio ar kūdikiui netinkamo maisto. Hormoniniai pokyčiai gali sutrikdyti nėščios moters skonio ir kvapo receptorius, todėl ji ima norėti „keisto maisto“. Potraukis į tam tikrus maisto produktus taip pat gali reikšti, kad motinai ir kūdikiui trūksta tam tikrų maistinių medžiagų. Nėštumo metu moters kraujyje sumažėja deguonies. Dėl šios priežasties joms pasireiškia didesnis užmaršumas nei paprastai. Tyrimų duomenimis, maždaug 80 proc. nėščių moterų patiria atminties sutrikimų. Tačiau neaišku, kas tai sukelia. Nėštumo metu moters pėdos dydis gali padidėti vienu dydžiu. Taip nutinka dėl kelių priežasčių: nėštumo hormono veikiami atsipalaiduoja raiščiai, be to, kai kurioms moterims nėštumo metu organizme linkę kauptis skysčiai. Nėštumo metu dėl organizme besikaupiančių skysčių moters pėdos paprastai gerokai patinsta ir gali padidėti visu dydžiu. Kartais tokios jos gali likti ir po nėštumo. Daugumai moterų nėštumo metu plaukai tampa labiau žvilgantys, blizgantys, vešlesni. Taip yra dėl to, kad veikiamas hormonų plaukas yra ramybės fazėje, kumet jų iškrenta mažiau, negu įprastai. Deja, po gimdymo tai baigsis. Nėštumo hormonai gali stebuklingai atgaivinti moters plaukus ir nagus, tačiau po nėštumo dažniausiai ištinka priešingas efektas - plaukai gausiai nuslenka, nagai ima lūžinėti. Pastebėta, kad didesnis estrogeno ir progesterono kiekis gali skatinti plaukų augimą, taip pat atpalaiduoti stemplę. Tačiau jų bendras kūno plaukuotumas taip pat padidėja. Nėštumo metu moteris gali justi, kad jos plaukai tapo storesni ir sveikesni, nes jie tiesiog greičiau auga. Trims iš keturių nėščiųjų ant pilvo atsiranda tamsi vertikali linija, vadinama linea nigra. Ji išnyksta pagimdžius. Trims iš keturių moterų nėštumo metu ant pilvo atsiranda tamsi, vertikali linija, vadinamoji „juodoji linija“ (lot. linea nigra). Makštis taip pat gali pakeisti spalvą. Ji gali tapti violetinė arba melsva, gali atsirasti vadinamas Čadviko ženklas (angl. „Chadwick Sign“). Nėščių moterų rankos gali patinti dėl skysčių kaupimosi audiniuose ir tai gali sukelti riešo kanalo sindromą. Kartais skystis gali kauptis riešo kanale ir spausti nervus, taigi rankos ir pirštai gali pradėti dilgčioti ir tirpti. Nėščioms moterims gali padidėti kraujo spaudimas, todėl kraujuojanti nosis ar dantenos yra gana įprastas dalykas. Nėštumo metu moters širdies darbas suaktyvėja, nes dėl augančio kūdikio širdis turi daugiau darbo - perpumpuoti daugiau kraujo.
Nėštumo metu vykstantys procesai ir simptomai
Apie 10 procentų nėštumų baigiasi persileidimais. Tačiau šis skaičius gali būti gerokai didesnis, nes labai daug ankstyvųjų persileidimų įvyksta labai anksti, kol moteris net nespėja suprasti, jog buvo apvaisinta. Vienas, du, trys. Kas tris sekundes pasaulyje gimsta žmogus. Kokią savaitės dieną gimsta daugiausiai naujagimių? Kuo nuo kitų kūdikių skiriasi gimusieji gegužės mėnesį? Šie ir kiti įdomieji nėštumo faktai - mūsų parengtoje apžvalgoje. Skaičiuojant numatomą gimdymo datą svarbi yra paskutiniųjų mėnesinių pirmoji diena, tai tarsi atskaitos taškas. Todėl, kad dauguma moterų nežino tikslios pastojimo dienos, tai yra svarbiausia informacija nėštumą prižiūrinčiam gydytojui. Tik 1 iš 10 moterų prieš prasidedant sąrėmiams nuteka vaisiaus vandenys, paprastai būtent pastarieji yra prasidedančio gimdymo pranašai. Yra versija, jog nėščiųjų, kurios laukiasi mergaitės, krūtinės dydis nėštumo metu padidėja labiau, negu tų, kurios gimdys berniukus. Taip pat žr. Mamos pieno gamyba pasideda jau antrą nėštumo trimestrą. Nei pilvo dydis, nei jo forma niekaip nėra susiję su vaikučio lytimi. Tai priklauso nuo moters kūno ypatumų ir fiziologijos. Apie 70 procentų nėščiųjų pirmąjį trimestrą skundžiasi pykinimu. Nėštumo metu moters gimdos kaklelyje būna susidaręs gleivių „kamštis”, kuris apsaugo gimdą nuo bakterijų. Šis darinys pasišalina prasidėjus sąrėmiams. Vos pastojus, moters organizme ima formuotis placenta. Žmonės yra vieninteliai žinduoliai, kurie po gimdymo jos nevalgo. Įdomus ir keistas sutapimas (?), kad žodis placenta lotyniškai reiškia pyragą… Viena iš trijų moterų kūdikio susilaukia cezario pjūvio pagalba. Šis skaičius per pastaruosius dešimt metų patrigubėjo. Pasitvirtinantis pastebėjimas - moterys, kurios nėštumo metu kenčia nuo rėmens, dažniau susilaukia kūdikių vešlesniais plaukais. Mitas: jei nėščioji turi stiprų rėmenį, kūdikis gims su gausiais plaukais. Tiesa: rėmuo yra dažnas nėštumo simptomas, atsirandantis dėl hormoninių pokyčių ir augančios gimdos spaudimo skrandžiui. Tai, kad kūdikis gims su daug plaukų, nėra susiję su rėmens intensyvumu. Kai kurioms moterims paskutiniais nėštumo mėnesiais gali imti negausiai tekėti pienas vien išgirdus šalimais verkiantį kūdikį. Ir tai nebūtinai turi būti savas kūdikis. Pienas savaime gali imti tekėti išgirdus verkiantį ir svetimą kūdikį. Besilaukiančioms moterims padidėja tikimybė patirti kaulų lūžių dėl hormono relaksino išsiskyrimo. Šis hormonas padeda gimdymo metu, padidindamas sąnarių paslankumą klubų srityje. Nėštumo metu organizme gaminasi hormonas, vadinamas relaksinu, kuris minkština raiščius - audinius, jungiančius žmogaus sąnarius. Nėščiųjų jautrumas kvapams - vienas žinomiausių simptomų. Tačiau tai nėra šalutinis nėštumo poveikis, kaip mano kai kurie. Ypač jautri uoslė besilaukiančiai moteriai nulemta genetiškai ir reikalinga tam, kad ji nesuvalgytų nešviežio ar kūdikiui netinkamo maisto. Trims iš keturių nėščiųjų ant pilvo atsiranda tamsi vertikali linija, vadinama linea nigra. Ji išnyksta pagimdžius. Nesistebėkite, jei vaiko tėvelis, laukdamas kūdikio, taip pat priauga svorio - šis fenomenalus reiškinys, kai vyrui pasireiškia nėštumo simptomai, pastebimas visame pasaulyje. Apie tai netgi buvo sukurtas dokumentinis filmas. Vaisiaus kamieninės ląstelės gali iš placentos migruoti į motinos organus ir padėti atstatyti pažeistus audinius. Dubenį jungia siaura kremzlės ir raiščio dalis, kuri gimdymo metu gali atsiskirti. Vienintelis natūralus moksliškai įrodytas indukcijos (gimdymo skatinimo) metodas yra krūtų spenelių stimuliacija. Taigi, visi kiti būdai, kaip ananasų sulčių gėrimas ar baklažanų valgymas - tik pramanai! Natūraliu keliu pastojus (be vaistų ir gydytojų pagalbos) tik 3 procentai moterų laukiasi dvynių. Apie 33 procentus dvynių yra iš vieno kiaušinėlio, taigi identiški, likę 67 procentai gimsta apvaisinus dvi kiaušialąstes, taigi, neidentiški. Aukštos ar turinčios antsvorio moterys dažniau patiria daugiavaisį nėštumą palyginus su įprasto ar mažesnio kūno svorio moterimis. Halima Cissė, moteris iš Malio, 2021 m. gegužės 4 d. pagimdė devynis vaikus - penkias mergytes ir keturis berniukus, ir pagerino 2009 m. rekordą, mat tais metais sausio 26 d. Kūdikiai, būdami mamos pilvelyje, jaučia skonį maisto, kurį valgo jų mamos.
Nėštumo mitai ir tiesa
Nėštumas - vienas iš labiausiai gąsdinančių ir tuo pačiu nuostabiausių laikotarpių kiekvienos moters, pirmą arba nebe pirmą kartą gyvenime, tampančios motina. Tiesa, nėštumą dažnai lydi įprasti ir ne tokie įprasti simptomai, o kai kurie moters organizme tuo metu vykstantys procesai skamba tiesiog neįtikėtinai. Kai kurie nėštumo mitai tęsiasi jau šimtmečius ir gali lemti, kad nėščiosios jaučiasi netiksliai informuotos. Mitas: nėščiosioms reikia „valgyti už du“. Tiesa: nors nėščiųjų energijos poreikis didėja, tai nereiškia, kad reikia valgyti dvigubai daugiau. Antrame trimestre energijos poreikis padidėja tik apie 300 kalorijų, o trečiame trimestre - apie 450 kalorijų per dieną. Svarbu ne kiekis, bet kokybė - rinktis maistingus produktus, kurie užtikrintų visavertę mitybą. Mitas: nėštumo metu negalima sportuoti. Tiesa: fizinė veikla yra naudinga nėščioms moterims, jei ji atliekama saugiai. Lengvas fizinis aktyvumas, pvz., vaikščiojimas, joga ar plaukimas, gali padėti išlaikyti sveiką kūną, sumažinti stresą ir pagerinti bendrą savijautą. Visada svarbu pasitarti su gydytoju prieš pradedant ar tęsiant intensyvų sportą. Mitas: nėščioji neturėtų gerti kavos. Tiesa: nors didelis kofeino kiekis gali kelti pavojų, saikingas kavos vartojimas dažniausiai nėra kenksmingas. Dauguma specialistų rekomenduoja nėščioms moterims neviršyti 200 mg kofeino per dieną, tai yra apie vieną puodelį kavos. Mitas: negalima dažyti plaukų nėštumo metu. Tiesa: naujausi tyrimai rodo, kad plaukų dažymas nedideliais kiekiais, ypač po pirmo trimestro, yra saugus. Tačiau rekomenduojama naudoti švelnius arba natūralius dažus, jei kyla nerimas dėl galimo cheminių medžiagų poveikio. Mitas: būsimoji mama negali miegoti ant nugaros. Tiesa: nors vėlesniais nėštumo mėnesiais rekomenduojama gulėti ant kairiojo šono, kai kurios moterys gali jaustis patogiai ir ant nugaros. Svarbu atsižvelgti į individualią savijautą. Jei gulint ant nugaros moteriai pasidaro nepatogu arba pradeda svaigti galva, geriau rinktis šoninę poziciją. Mitas: nėštumo metu negalima valgyti žuvies. Tiesa: žuvis yra puikus baltymų ir omega-3 riebalų rūgščių šaltinis, svarbus kūdikio smegenų vystymuisi. Rekomenduojama rinktis mažiau gyvsidabrio turinčias žuvis, tokias kaip lašiša, upėtakis ir sardinės, bei vengti žuvų, kuriose gali būti daug gyvsidabrio, pvz., ryklio ar skumbrės. Mitas: vengti kelionių nėštumo metu. Tiesa: daugelis nėščiųjų gali keliauti be problemų, ypač antrame trimestre, kai energijos lygis ir bendra savijauta paprastai geriausi. Keliaujant svarbu dažnai judėti, kad pagerėtų kraujotaka, ir pasirinkti patogias kelionės priemones. Mitas: nėščios moterys turėtų valgyti tik virtą ar keptą maistą. Tiesa: nors kai kurie produktai, tokie kaip žalios mėsos patiekalai ar nepasterizuoti pieno produktai, gali būti rizikingi dėl bakterijų ir parazitų, dauguma šviežių vaisių ir daržovių yra saugūs ir labai naudingi nėščiosioms.
Cholesterolis mitai ir tiesa....
