Stasys Gudvalis yra žinoma figūra Lietuvos geležinkelių istorijoje, kurio karjera truko daugiau nei tris dešimtmečius. Jo darbas ir sprendimai turėjo reikšmingos įtakos įmonės veiklos plėtrai ir modernizavimui.
Karjeros pradžia ir ilgametė patirtis
Stasys Gudvalis „Lietuvos geležinkeliuose“ dirbo daugiau nei 30 metų. Ši ilga ir turininga karjera leido jam įgyti neįkainojamos patirties įvairiose srityse, susijusiose su geležinkelių transportu ir krovinių pervežimu.
Vadovaujančios pozicijos ir svarbūs projektai
S. Gudvalis užėmė svarbias vadovaujančias pozicijas, tarp kurių - Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus pareigos. Jo iniciatyva buvo pradėta Draugystės stoties kelyno rekonstrukcija, kurios vertė viršijo 100 mln. litų, o projektą iš dalies finansavo ES struktūrinių fondų lėšos.
Jis taip pat pastebėjo ir akcentavo poreikį įvertinti uosto kompanijų plėtros planus ir pagal būtinybę praplėsti darbų sąrašą. Glaudus „Lietuvos geležinkelių“, uosto direkcijos bei uosto kompanijų bendradarbiavimas, jo nuomone, galėtų paspartinti geležinkelio atkarpos iki kompanijos "Bega" modernizavimą ir antrojo kelio statybą.
Pagal Darbo kodeksą, darbdavio iniciatyva atleidžiamam S. Gudvaliui už jo stažą priklausytų 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinė kompensacija. Siekiant greitesnio vadovybės atsinaujinimo, susitarta darbo sutartį nutraukti nedelsiant ir išmokėti 8 mėnesių kompensaciją, kuri siekė 46 tūkst. vienetų valiutos.
Bendradarbiavimas su kitomis įmonėmis ir uostu
Bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" generalinio direktoriaus pavaduotojas, Krovinių vežimo direkcijos direktorius Stasys Gudvalis pastebėjo, kad pradedama Draugystės stoties kelyno rekonstrukcija. Pasak kompanijos "Bega" geležinkelių tarnybos viršininko Vytauto Gudinavičiaus, uosto geležinkelio atšaka nuo Draugystės stoties iki kompanijos "Bega" naudojasi ir kitos pietinės uosto dalies krovos kompanijos, tarp kurių antroji pagal krovos apimtis - "Klaipėdos Smeltė".
Vertindamas eksperimentinį traukinio reisą jūrų krovinių kompanijos "Bega" generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis pažymėjo, kad reisu buvo suinteresuoti ir "Lietuvos geležinkeliai" bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Kompanija "Bega" suplanavo ir pradeda vykdyti plėtros planus, numatytus iki 2015 metų. Pastačius naujus žemės ūkio produktų terminalus, po penkerių metų kompanijos krova gali siekti 5,5-6 mln. tonų per metus, o pajėgumai - 8-10 mln. tonų. Į kompaniją varomų geležinkelio vagonų kiekis per metus padidėtų dvigubai.
Iš viso per metus planuojama iškrauti apie 12 laivų - per 200 tūkst. tonų fosforitų. 144 krantinė uoste buvo rekonstruota 2009-aisiais. Tačiau krova prie jos vyko tik epizodiškai. „Dabar, kai nutiesta geležinkelio atkarpa, KLASCO galės atlikti įvairias gamybines operacijas. Malkų įlankoje tarp Jūrų perkėlos ir Klaipėdos konteinerių terminalo pastatyta 469 metrų ilgio krantinė, kurios gylis - 11 metrų. Į ją nutiesta 931 m geležinkelio kelių, kurių vertė 1,24 mln. „Pripažinus tinkamu naudoti geležinkeliu, nebelieka kliūčių šioje krantinėje visu pajėgumu vykdyti veiklą.
Veikla po pasitraukimo iš "Lietuvos geležinkelių"
Po to, kai iš pareigų pasitraukė ilgametis bendrovės generalinis direktorius Stasys Dailydka, naujasis bendrovės vadovas M. Bartuška iš pareigų jau atleido kitą pavaduotoją Albertą Šimėną. Jam išmokėta 7 mėn. kompensacija.
„LGC Cargo“ valdyboje nuo liepos pabaigos taip dirba buvęs S. Dailydkos pavaduotojas, „Lietuvos geležinkelių“ Krovinių vežimo direkcijai vadovavęs Stasys Gudvalis, atleistas 2016-ųjų pabaigoje, taip pat Latvijoje gyvenantis Olafas Vitolas. Tiek S. Dailydka, tiek S. Gudvalis yra ir „LGC Cargo“ akcininkai.
2017-ųjų rugpjūtį vienintele „LGC Cargo“ akcininke tapo „Baltloco“, tačiau šių metų vasarį jos valdomas akcijų paketas jau buvo sumažėjęs iki 34 proc., o po 33 proc. bendrovės akcijų valdė S. Dailydka ir S. Gudvalis. Vėliau per kelis kartus „LGC Cargo“ įstatinis kapitalas buvo padidintas nuo 2,5 tūkst. iki 239,8 tūkst. eurų, o jos akcininkų sąrašą papildė S. Gračiovas ir Latvijos bendrovė „Baltijas tranzita serviss“. BNS skaičiavimais, šiuo metu „Baltijas tranzita serviss“ valdo 51 proc., „Baltloco“ - 16,5 proc., S. Dailydka ir S. Gudvalis - po 16 proc.
