Persileidimas - tai skausminga ir emociškai sunki patirtis, su kuria kasmet susiduria tūkstančiai moterų. Nors tai dažna, apie tai vis dar kalbama per mažai, o vienas svarbiausių klausimų, kuris iškyla porai po tokios netekties, - kada vėl galima planuoti nėštumą?
Šis klausimas neturi vieno universalaus atsakymo - jis priklauso nuo fizinės ir emocinės moters būklės, persileidimo aplinkybių ir gydytojų rekomendacijų. Svarbu žinoti: persileidimas nereiškia, kad negalėsite susilaukti vaikų. Dauguma moterų po persileidimo sėkmingai pastoja ir pagimdo sveikus kūdikius.
Persileidimu laikomas nėštumo nutrūkimas iki 22 nėštumo savaitės. Dauguma persileidimų įvyksta pirmąjį trimestrą - iki 12 savaitės. Dažniausiai tai būna atsitiktinis genetinis sutrikimas, kurio nei išvengti, nei numatyti neįmanoma.
Po persileidimo rekomenduojama palaukti mažiausiai 3 mėnesius prieš vėl bandant pastoti. Tai leidžia organizmui atsigauti ir sumažina komplikacijų riziką. Tačiau šios rekomendacijos - bendro pobūdžio.
Lietuvoje veikiantys akušeriai ginekologai dažniausiai vadovaujasi šiuo principu: Jei persileidimas buvo ankstyvas (iki 12 savaitės) ir be komplikacijų, naują nėštumą galima planuoti jau po vieno ar dviejų menstruacinių ciklų. Jei buvo atlikta medicininė intervencija (kiretazas) arba buvo infekcija, gydytojas gali rekomenduoti palaukti 3-6 mėnesius. Jei moteriai buvo keli persileidimai iš eilės, būtina atlikti papildomus tyrimus ir nėštumą planuoti tik gavus gydytojo leidimą.
✅ Svarbu: prieš planuojant naują nėštumą rekomenduojama apsilankyti pas ginekologą, kuris įvertins gimdos būklę, ciklą ir bendrą sveikatą.
Fizinė ir emocinė sveikata - vienodai svarbios
Persileidimas paveikia ne tik kūną, bet ir psichiką. Daugelis moterų patiria liūdesį, kaltę, pyktį, baimę dėl būsimo nėštumo. Todėl emocinis pasiruošimas naujam nėštumui yra ne mažiau svarbus nei fizinis.
Jei jaučiate, kad negalite susitaikyti su netektimi, neskubėkite. Leiskite sau išgedėti, pasikalbėkite su artimaisiais, gydytoju ar psichologu.
Genetinės priežastys ir tyrimai
Kas ketvirtas persileidimas įvyksta dėl genetinių priežasčių. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja genetikė Sandra Tumėnė pataria jau po antro nesėkmingo nėštumo nuodugniai išsitirti, kas lemia, kad vaisius neišsilaiko įsčiose.
Persileidimas gali būti natūrali moters organizmo reakcija į užsimezgusio vaisiaus sklaidos ydas arba kai embrionas implantuojasi ne gimdoje. Jei vaisiui nėra užtikrinama pakankama kraujotaka, jis negalės sėkmingai vystytis, todėl sunyksta ir pasišalina.
„Jeigu moteris patyrė du ir daugiau persileidimų, o ginekologiškai yra visiškai sveika, rekomenduojama kreiptis į genetikus ištyrimui. Taip pat tiriame ir moteris, kurioms nepavyksta pastoti metus ar ilgiau. Būna situacijų, kai iš tiesų jos pastoja, tačiau įvyksta labai ankstyvas persileidimas, kurio jokiais tyrimais nespėjama patvirtinti.“
Ką tiria genetikai?
„Visų pirma moterį ir jos vyrą rekomenduojama ištirti dėl chromosomų pokyčių. Mama ar tėvas, būdami subalansuotos chromosominės anomalijos nešiotojai, vaisiui gali perduoti nesubalansuotą chromosomų variantą. Mamos organizmas atpažįsta anomaliją ir atmeta tokį vaisių. Šiuo atveju tėvai be genetinių tyrimų net negali įtarti, kad savo vaisiui perduoda genetinę būklę, kuri gali būti nesuderinama su gyvybe.“
Moteris taip pat ištiriama dėl genų, atsakingų už kraujo krešėjimo sistemos veiklą ir folio rūgšties pasisavinimą. Ginekologai ir šeimos gydytojai nėštumą planuojančioms moterims visuomet paskiria folio rūgšties preparatus, nes ji atlieka labai svarbų vaidmenį nėštumo metu. Tačiau dalies moterų organizmas negali pasisavinti su maistu gaunamos ar kaip papildo vartojamos folio rūgšties. Nustačius, kad moteris turi tokį sutrikimą, jai skiriama aktyvi folio rūgšties forma. Be to, folio rūgšties trūkumas didina riziką, kad kūdikis gims su nervinio vamzdelio defektu. Laiku diagnozavus šį mamos sutrikimą, galima išvengti vaisiaus apsigimimų“, - sakė gydytoja genetikė S. Tumėnė.
Jei nustatomi už kraujo krešėjimo sistemos darbą atsakingų genų pakitimai, moteris nukreipiama pas hematologus, kurie paskiria tinkamą gydymą ir režimą, kad nėštumas būtų išsaugotas.
Genetiniai tyrimai prieš planuojamą nėštumą
Kai būsimieji tėvai serga tam tikromis ligomis, dažnai jiems kyla dvejonių, ar neperduos savo ligų būsimiems vaikams. Genetiniai tyrimai šį nerimą išsklaido arba patvirtina.
„Iš pradžių nustatome, ar žmogaus liga yra genetinė ir ar žinomas už šią ligą atsakingas genas. Tuomet ištiriame sergantį tėtį arba mamą, jei iki tol jis dar nebuvo tirtas. Ligos paveldėjimo tipas gali būti autosominis dominantinis arba recesyvinis. Jei liga paveldima recesyviniu būdu, reikia ištirti ir kitą tėvą, ar jis nėra tokios ligos nešiotojas. Nustačius, kad kitas tėvas nėra ligos nešiotojas, rizikos, jog liga pasireikš jų būsimam vaikeliui, nėra“, - sakė Medicinos diagnostikos ir gydymo centro genetikė S. Tumėnė.
Jei nustatomas autosominis dominantinis ligos paveldimumo tipas, net jei kitas tėvas nėra ligos nešiotojas, rizika, kad liga bus perduota vaikui, yra didelė - apie 50 procentų. Jei pora jau laukiasi, dėl šios genetinės ligos rekomenduojama ištirti vaisių. Jeigu kūdikis dar planuojamas, tėvai gali pasirinkti dirbtinio apvaisinimo procedūrą su preimplantacine diagnostika. Preimplantacinė diagnostika leidžia ištirti embrionus dėl galimų genetinių ligų, todėl į gimdą įvedami tik sveiki embrionai, o tėvai susilaukia sveiko kūdikio.
Rizikos grupės
Pasak gydytojos S. Tumėnės, į genetikus reikėtų kreiptis, jei besilaukianti moteris anksčiau patyrė du ar daugiau persileidimų, taip pat jeigu ankstesnis nėštumas buvo nutrauktas dėl vaisiui nustatytos genetinės ligos, kai šeimoje jau auga genetine liga sergantis vaikas, genetinėmis ligomis serga artimi giminaičiai.
Pasitaiko, kad šeimos kuriamos tarp giminių, pavyzdžiui, pusbrolių. Jei planuojamas tokios šeimos pagausėjimas, reikėtų pasikonsultuoti su gydytojais genetikais ir įvertinti genetinių ligų riziką būsimiems palikuoniams.
Genetiko konsultacija reikalinga, jei moteris pastoja ar gimdymo terminas numatomas jau sulaukus 35 metų, taip pat kai būsimasis tėvas vyresnis nei 42 metų. Deja, su amžiumi įvairių apsigimimų rizika tik didėja. Vyresnėms mamoms išauga rizika pagimdyti vaiką su chromosomų skaičiaus pakitimais, kurie atsakingi už Dauno, Edvardso ar Patau sindromus. O vyresni tėčiai didina autosominių dominantinių ligų perdavimo riziką, tokių kaip achondroplazija, Aperto, Kruzono, Reto sindromai.
Ginekologai ar šeimos gydytojai genetikų konsultacijai nukreipia moteris, jei nėštumo metu jos karščiuoja >38,5 °C, vartoja tam tikrus vaistus, serga infekcinėmis ligomis. Visa tai gali paveikti vaisiaus vystymąsi, sukelti apsigimimus, širdies ydas, smegenų anomalijas.
Genetiniai vaisiaus tyrimai
Genetiniai tyrimai skiriami, kai yra tam tikrų indikacijų ir padidėjusi rizika dėl būsimo vaikelio sveikatos ir raidos. Kai vaisius jau užsimezgęs, genų nebepakeisi. Genetinis vaisiaus ištyrimas tik suteiks aiškumo: vienais atvejais pašalins nerimą ir tėvai ramiai lauks nėštumo pabaigos, kitais - tėvams teks priimti sunkų ir atsakingą sprendimą - auginti neįgalų vaiką arba nutraukti nėštumą.
Net jeigu tėvai pasiryžę bet kuriuo atveju išsaugoti vaikelį, jiems verta pasidaryti genetinį vaisiaus tyrimą, kad būtų nustatyta, kokių sutrikimų vaikas turės. Tai svarbu žinoti ruošiantis gimdyti, nes vos gimusiam kūdikiui gali prireikti sudėtingų operacijų. Geriausia, kai tokie gimdymai yra planiniai, o netoliese laukia atitinkamos specializacijos gydytojų komanda.
Ligi šiol Lietuvoje genetiniai tyrimai dažniausiai atliekami iš vaisiaus vandenų arba pirminio placentos audinio. Tai invaziniai tyrimai, jie šiek tiek padidina persileidimo riziką.
„Medicinos diagnostikos ir gydymo centre moterys gali būti ištirtos pagal pažangiausią NIPT vaisiaus tyrimų metodiką. Tai kraujo tyrimas, neinvazinė procedūra, jos metu tausojami motinos ir vaisiaus organizmai ir nesukeliama jokia rizika nėštumui, - sakė gydytoja genetikė Sandra Tumėnė. - Tyrimas atliekamas nuo 10 nėštumo savaitės. Paimtus kraujo mėginius siunčiame į specializuotą laboratoriją Šveicarijoje. NIPT tyrimo tikslumas - 99,9 procento, jo metu ištiriama dėl dažniausiai pasitaikančių 21, 18 bei 13 chromosomų trisomijų, lytinių chromosomų skaičiaus pokyčių ir mikrodelecijų - chromosominių ligų, kurios lemia ne visos chromosomos, bet nedidelių jos dalių trūkumą arba perteklių. Dėl mikrodelecijų išsivysto širdies ydos, intelekto ir kiti sutrikimai, jos būdingos tiek vyresnių, tiek ir jaunų mamų vaisiams. Kadangi tyrimas nekelia jokios grėsmės nėštumui, jis gali būti skiriamas nepriklausomai nuo moters amžiaus, gretutinių ligų, taip pat esant dvivaisiam nėštumui.“
Kada kreiptis į specialistus?
Įvykus persileidimui patariu - pirmiausia bandykite išsiaiškinti priežastis. Tai ne visada pavyksta, bet bandyti verta. Kitą nėštumą būtinai planuokite, neskubėkite vėl be atodairos pastoti. Laikas Jums reikalingas, kad pailsėtumėte ir atliktumėte kelis svarbius tyrimus.
Pirmiausia išsitirkite dėl lytiniu keliu plintančių ir bendrų organizmo infekcijų. Jei sužinojote, kad sergate chlamidijoze ar kita lytiniu keliu plintančia infekcija, būtinai prieš vėl pastodama išsigydykite. Prieš vėl pastojant reikėtų atlikti hormoninius tyrimus, apie juos smulkiau irgi papasakos ginekologas, jei reikia, jis skirs siuntimą pas gydytoja endokrinologą. Būtinai atlikite echoskopinį bei rengenologinį gimdos tyrimą, gali daug kas paaiškėti (gal persileidimas įvyko dėl kokių gimdos patologijų).
Jei tai ne pirmas nesėkmingas bandymas, pasikonsultuokite su gydytoju, atlikite reikiamus tyrimus, apsilankykite genetiko konsultacijoje. Pasitarkite su ginekologu, kiek laiko jums reikėtų saugotis nėštumo. Paprastai kitas nėštumas praeina be jokių komplikacijų, ir šeimai gimsta visiškai sveikas vaikelis.
Kada įvyksta persileidimas?
Persileidimas - tai savaiminis nėštumo nutrūkimas iki 22 savaitės, kurį patiria iki 20 proc. visų besilaukiančių moterų. Apie 80 proc. persileidimų įvyksta pirmąjį trimestrą. Vėlyvas persileidimas įvyksta tarp 13 ir 22 nėštumo savaičių. Jis sudaro maždaug 25 proc. visų persileidimo atvejų.
Vėlesnis persileidimas įvyksta dėl sutrikimų moters organizme - per mažos hormonų gamybos, neteisingo vaisiaus prisitvirtinimo.
Ankstyvas persileidimas yra tuomet, kai jis įvyksta iki 12 nėštumo savaitės. Būtent tokiu metu persileidimas įvyksta dažniausiai. Įprastai moteris tuomet jaučia skausmus ir pilvo spazmus centrinėje pilvo dalyje. Kartais pasireiškia aštrus skausmas pilvo apačioje, kuris gali trukti net keliasdešimt valandų. Skausmus gali, bet nebūtinai lydi kraujavimas. Neretai gali pasireikšti nežymūs „tepimai“, kurie tęsiasi net kelias dienas. Apie prasidėjusį persileidimą gali perspėti atsiradę kraujo krešuliai.
Simptomai ir tipai
Nėštumo nutrūkimo simptomai priklauso nuo jo trukmės, priežasties ir kiekvienos moters organizmo ypatybių. Kraujavimas iš makšties yra dažniausias požymis. Jis gali pasireikšti įvairiai: nuo lengvo tepliojimo iki gausaus kraujavimo su krešuliais. Svarbu žinoti: ne kiekvienas kraujavimas nėštumo metu reiškia nėštumo netektį.
Pilvo apačios ir apatinės nugaros dalies skausmas, primenantis mėnesinių spazmus, yra antras pagal dažnumą simptomas. Taip pat gali pasišalinti audinių ar krešulių, staiga išnykti nėštumo simptomai, pasireikšti karščiavimas ar šaltkrėtis, galvos svaigimas ar alpimas.
Dalinio persileidimo metu vaisius pasišalina iš moters organizmo tik su dalimi placentos. Vėliau specialistai privalo iki galo išvalyti likusią placentos dalį. Visiškas persileidimas - tai toks procesas, kurio metu vaisius visiškai pasišalina iš moters organizmo. Papildomos procedūros nereikalingos. Jis dažnesnis vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu.
Kai gresia persileidimas, nėščiajai gali skaudėti arba mausti pilvo apačią, skauda nugaros apačią, iš gimdos pasirodo kraujingos išskyros, gali kietėti gimda. Jeigu persileidimo priežastis - gimdos kaklelio nepakankamumas, moteris gali nejausti ypatingų požymių, pranašaujančių persileidimą.
Prasidedantis persileidimas pasireiškia stipriais skausmais, pilvo spazmais ir itin gausiu kraujavimu. Gimda kietėja, nors jos dydis atitinka nėštumo laiką, tačiau gimdos kaklelis būna prasivėręs ir šiek tiek sutrumpėjęs.
Ankstyvasis nėštumo kraujavimas: skirtumas tarp gresiančio persileidimo ir negimdinio nėštumo
Nėštumo išsaugojimas ir gydymas
Kai gresia persileidimas, nėščiajai gali skaudėti arba mausti pilvo apačią, skauda nugaros apačią, iš gimdos pasirodo kraujingos išskyros, gali kietėti gimda. Jeigu persileidimo priežastis - gimdos kaklelio nepakankamumas, moteris gali nejausti ypatingų požymių, pranašaujančių persileidimą.
Nėščiajai skiriamas tausojantis (apsauginis) režimas. Kartais moteris net paguldoma į ligoninę. Specifinių vaistų nuo persileidimo nėra, tačiau tokiai moteriai paprastai skiriama vitaminų ir mineralinių medžiagų, raminančių vaistų, pavyzdžiui, valerijono. Labai svarbu moters gera psichologinė būsena, ramumas, tvirtybė ir tikėjimas sėkminga pabaiga.
Jei yra hormonų sutrikimų, nepakankama geltonkūnio funkcija, skiriama choriongonadotropino arba progesterono. Didrogesteronas (Duphaston) gali pagerinti nėštumo prognozę esant įprastiniam ar gresiančiam abortui.
Jeigu yra gimdos sąsmaukos ir kaklelio nepakankamumas, gimdos kaklelis ties vidiniais žiomenimis apsiuvamas. Labai svarbu planuoti nėštumą, vengti žalingų įpročių, kenksmingų darbo sąlygų. Jei reikia, sureguliuojama hormonų pusiausvyra, gydomas uždegimas, stiprinamas organizmas. Nėščioji turi žinoti režimo, higienos, mitybos principus ir jų laikytis.
Privaloma važiuoti į ligoninę, kai nėštumo nepasiseka išsaugoti ir įvyksta persileidimas, ligoninėje su narkoze išvaloma gimdos ertmė. Taip nepadarius, gimdoje gali likti negyvų audinių, kurie sukeltų lytinių organų uždegimus ir kitas problemas. Po gimdos išvalymo procedūros skiriami gimdą sutraukiantys vaistai, antibiotikai, vitaminai, raminantys vaistai.
Nėštumo planavimas po persileidimo
Nėštumo planavimas patyrus persileidimą visada kelia daugiau ar mažiau nerimo - ką daryti, kad netektų to išgyventi dar kartą? Neretai galima išgirsti nuomonę, jog persileidimas - tai natūralus pačios gamtos apspręstas dalykas, kurio priežasčių nelabai ir verta ieškoti, bent jau kol persileidimai nepasikartoja du ar daugiau kartų.
Tačiau kuo toliau, tuo labiau aiškėja, jog jie nėra atsitiktinumas - persileidimus lemia konkretūs genetiniai, endokrinologiniai, anatominiai, imunologiniai, mikrobiologiniai ir kt. veiksniai. Vaisingumo požymių sekimas taipogi gali nukreipti gydytoją teisinga linkme ieškant giliau slypinčio sutrikimo, dėl kurio moteriai nepavyksta išnešioti pradėtos gyvybės.
Persileidimo riziką ypatingai didina sutrumpėjusi liuteininė fazė. Nepriklausomai nuo nėštumo laikotarpio, net jei neprasideda stipresni skausmai, o tik pasirodo mažos kraujo dėmės ar „tepimai“, reikėtų nedelsiant kreiptis į ginekologą. Ne visi persileidimai turi tokią pačią eigą ir simptomus, todėl specialisto apžiūra yra būtina.
Dauguma moterų po persileidimo sėkmingai išnešioja kitą nėštumą. Net po dviejų persileidimų iš eilės 85 proc. moterų sėkmingai išnešioja kitą nėštumą. Vienas atvejis nepadidina rizikos ateityje.
Seksas nesiūlomas dvi savaites po persileidimo, kad būtų išvengta infekcijos. Moterys gali ovuliuoti ir pastoti jau po dviejų savaičių po persileidimo. Jos gali paprašyti gydytojo patarimo, kai jaučiasi emociškai ir fiziškai pasirengusios nėštumui.
Kai moterys vėl pastoja po vieno persileidimo, jos greičiausiai jausis ir džiaugsmingos, ir nerimaujančios. Moterys gali psichiškai susidoroti po persileidimo, kreipdamosi į licencijuotą terapeutą, kuris gali padėti joms įveikti emocijas, kurias jos jaučia. Jie taip pat gali išmokyti juos, kaip jie gali susidoroti su savo emocijomis.
Nors moterys negali nieko padaryti, kad išvengtų persileidimo, jos gali pačios pasirinkti sveiką gyvenimo būdą. Vaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio.
Prieš bandydami vėl pastoti, jie turi skirti laiko protiškai apdoroti viską, kas įvyko. Kai kurie iš jų atranda, kad sunku susidoroti su persileidimu. Nėštumas suteikia moterims laimės. Tačiau tai taip pat gali būti kupina nerimo, jei jie anksčiau patyrė persileidimą. Įprasta, kad po nėštumo praradimo jie jaučia daugybę emocijų.
Į dienotvarkę įtraukite kasdieninius pasivaikščiojimus gryname ore. Padėti gali ir meditacija ir malda. Norą tapti tėvais ir vaikelio troškimą gali pakeisti baimė vėl patirti netektį ir abejonės, kad sugebėsite tai išgyventi dar kartą.
tags: #as #imanoma #issaugoti #nestuma #persileidimas
