Saulės spinduliai ne tik džiugina, bet ir gali sukelti įvairių rūpesčių. Vienas jų - alergija, apie kurią pamatę išbertą mažylio kūnelį ne visada susimąstome. Jeigu saulėtą vasaros dieną vaiko kūnelį nusėja smulkus bėrimas, mažylis nebūtinai ko nors „užvalgė” arba suprakaitavo. Galbūt jis alergiškas saulei.
Alergija saulei (kaip tik A tipo ultravioletiniams spinduliams (UVA)) išsivysto tada, kai padidėja organizmo reakcija ne į saulės spindulius, o į medžiagas, kurios būnant tiesioginiuose saulės spinduliuose pradeda gamintis odoje. Ši liga nėra dažna. Jai būdinga tai, kad pabuvus saulėje oda greitai parausta, pradeda niežėti, atsiranda smulkus rožinis bėrimas, panašus į nudilginimą arba uodo įkandį. Labiausiai išberia tas kūno vietas, kurios nebuvo pridengtos drabužiais. Retkarčiais kartu gali varginti silpnumas, galvos skausmas.
Gali paskatinti kremai ir augalai
Saulė odą gali ne tik alergizuoti, bet nudeginti ir sudirginti. Jeigu vaiko (arba savo) odą tepame kremais su vitaminu A, oda, veikiama tiesioginių saulės spindulių, gali sureaguoti ir atsirasti bėrimas, paraudimų. Kūdikiams ir mažiems vaikams skirti kremai be kvapiklių ir kitų priedų odos neturėtų dirginti. Kartais vaiko odelę išberia, kai jis šviečiant saulei čiupinėja pomidorų lapus, salierus, rūtas. Tuomet išberia pirštelius arba veiduką, jeigu mažylis pasilenkęs uosto augalą, tai vadinama kontaktine odos reakcija. Tačiau tie patys augalai nesukels alerginės odos reakcijos, jeigu vaikutis juos lies debesuotą dieną.
Kaip apsaugoti vaikus nuo saulės
Gydytoja pataria visus kūdikius ir mažus vaikus bent iki 2 m. amžiaus pasaugoti nuo saulės spindulių pavasarį ir pirmąją vasaros pusę, kol vaikutis daugiau laiko būdamas lauke pripras prie saulės, pamažu įdegs odelė. Svarbiausia, kad mažylis nebūtų atviroje saulėje - išeikite pasivaikščioti ryte arba vakare, kad saulė „nenubučiuotų” odelės, o jeigu turite savo kiemą, žaiskite su juo pavėsyje.
Karštomis saulėtomis dienomis patartina visus mažus vaikus rengti plonais drabužiais, tačiau palaidinėmis ilgomis rankovėmis ir ilgomis kelnėmis. Jeigu vaikas nėra alergiškas saulei, antroje vasaros pusėje jį jau galima rengti drabužėliu trumpomis rankovėmis. Karštomis vasaros dienomis užtraukite užuolaidas.
Saulėtomis dienomis vaikai į lauką turėtų eiti su kepuryte su „snapeliu”, dengiančiu veiduką. Labai sveika vaikams kuo ilgiau būti lauke, nes judesys ir grynas oras stiprina imuninę sistemą, tačiau vasarą jie turėtų žaisti pavėsyje: po medžiais, pavėsinėje. Tai labai svarbu, nes vaikui pakanka 15-20 min. karštą dieną pabūti saulėje ir jis gali gauti saulės smūgį.
Vaikų oda yra ypatingai jautri, nes jos natūralios barjerinės funkcijos dar tik formuojasi ir ji turi mažas sebumo ir skvaleno atsargas. Joje taip pat yra mažos apsaugančių odą nuo UV oksidacijos ir ilgalaikės pažaidos antioksidantų atsargos. Nuo 12 mėnesių amžiaus vaikų oda pradeda bręsti, bet jai vis dar reikia papildomos pagalbos apsisaugoti nuo saulės žalingo poveikio. Vaikų oda net penkis kartus plonesnė negu suaugusiųjų, nors ir turi tiek pat sluoksnių. Raginis sluoksnis, viršutinė epidermio dalis, mus aktyviai saugo nuo aplinkos poveikio ir neleidžia išgaruoti drėgmei. Vaikų odos epidermio sluoksnis plonesnis, o jo ląstelės išsidėsčiusios ne taip glaudžiai. Todėl šio sluoksnio barjerinė funkcija yra silpnesnė, o medžiagos greičiau įsiskverbia į gilesnius sluoksnius. Vaikų odos pigmentacijos (melanino sintezės) funkcija nėra iki galo išsivysčiusi. Melaninas - tai medžiaga, suteikianti odai natūralią spalvą (t. y. pigmentaciją). Mums būnant saulėje, ląstelės gamina daugiau melanino, taip apsaugodamos mus nuo nudegimo.
Renkantis priemonę nuo saulės, svarbiausias yra SPF rodiklis. SPF (Sun Protection Factor -apsaugos nuo saulės faktorius) trumpinys indikuoja apsaugos nuo saulės lygį. Tarp SPF 15 ir SPF 50 yra vos 1 % skirtumas kalbant apie apsaugos intensyvumą. Vis dėlto vaistinių ir parduotuvių lentynose galima įsigyti ir SPF 75 ar SPF 100. Tam, kad priemonė būtų išties veiksminga, ji turi saugoti ne tik nuo UVB, bet ir nuo UVA spinduliuotės. Kitaip tariant, tai turi būti plataus spektro apsauga nuo saulės. Siekiant tinkamos apsaugos nuo saulės, UVA apsauga turėtų būti lygi mažiausiai 1/3 UVB apsaugos. Taigi, ieškodami geriausios apsaugos, rinkitės kremą, kuris būtų nuo SPF 15 iki SPF 50 ir saugotų nuo UVA bei UVB spinduliuotės. Renkamasi apsaugą nuo saulės nepamirškite atidžiau perskaityti priemonės sudėties ir tam, kad išvengtumėte odą erzinančių ar alergizuoti galinčių priedų.
Vaikų odai būtina ypač aukšta SPF apsauga ir UVA bei UVB filtrai. Jautrią odą gali sudirginti tam tikros medžiagos, todėl vertėtų vengti dažiklių, kvapiųjų medžiagų ir parabenų. Geriausia rinktis priemones, kurių tinkamumas įrodytas klinikiniais tyrimais.
Visose priemonėse nuo saulės (tiek vaikams, tiek suaugusiems) naudojami cheminiai ir mineraliniai apsaugos nuo UVA ir UVB spindulių filtrai. Cheminiai filtrai sugeria UV spindulius ir jų energiją paverčia termine šiluma (juntamas šilumos pojūtis). Mineraliniai filtrai (paprastai - neorganiniai mineraliniai pigmentai) atspindi arba išskaido UV spindulius, pasiekusius išteptos odos paviršių. Mineraliniai filtrai sukuria apsauginį barjerą, todėl jie ypač tinkami naudoti kūdikiams, mažiems vaikams ir visiems, kurių oda ypač jautri saulei.
Kremas nuo saulės nepradeda veikti vos tik juo pasitepus - reikia maždaug 30 min., kol jis įsiskverbia į odą ir pradeda saugoti. Tad, planuodami pasivaikščiojimus lauke, iš anksto apsaugokite save ir savo mažuosius! Likus pusvalandžiui iki išėjimo į lauką vaiko odą ištepkite kremu nuo saulės su ne mažesniu kaip 30 SPF apsauginiu faktoriumi. Tokio kremo užteks 300 minučių (kuriam laikui užtenka kremo, galima apskaičiuoti SPF skaičių padauginus iš 10 min.). Vėl pasitepti reikės išsimaudžius ar labiau suprakaitavus. Gausiai ir kruopščiai ištepkite veido, ausų ir kaklo srities odą. Ypatingą dėmesį skirkite sritims, kurias ištepti dažnai pamirštama, pvz., keliams, viršutinei ir galinei pėdų daliai. Po 30 minučių odą ištepkite dar kartą. Taip užtikrinsite, kad oda būtų apsaugota ir neliktų neišteptų vietų.
Kaip vaikams tepti apsaugos nuo saulės priemones | WebMD
Kaip gydoma?
Saulės spindulių sukeltas odos bėrimas gydomas įvairiai. Vieniems vaikams pakanka odą patepti gydomuoju kremu, kiti gydomi hormoniniais vaistais. Jeigu saulės spindulių sukeltas odos bėrimas yra stiprus, gydytojai gali skirti ir hormoninių vaistų, tačiau su jais reikia elgtis atsargiai: tepti labai plonai ir nepiktnaudžiauti. Tad jeigu odelę išbėrė, kreipkitės į gydytoją, kuris apžiūręs mažylį galbūt nusiųs jį ištirti gydytojui dermatologui arba alergologui.
Jeigu pastebėjote, kad pabuvusio saulėje vaikučio oda rausta, tepkite ją apsauginiais kremais, o jeigu nepadeda, saulės vonių jam reikėtų vengti.
Kaip suprasti, kad vaikas persikaitino saulėje?
Oda po pernelyg didelio saulės vonių kiekio parausta, tampa skausminga prie jos prisiliesti. Vaikas, kai mama jį bando apkabinti ar paglostyti, priešinasi, nes jam nemalonu. Esant itin dideliems nudegimams, ant odos gali net susidaryti pūslės.
Perkaitusiam vaikui pasireiškia gausus prakaitavimas, jo oda tampa blyški ir vėsi, drėgna, vaikas taip pat gali skųstis pykinimu ir silpnumu, jam gali nežymiai pakilti temperatūra ir krėsti šaltis. Pastebėjus pirmuosius perkaitimo simptomus vaikui reikia suteikti pirmąją pagalbą: duokite atsigerti vėsių skysčių, nuneškite vaiką į vėsesnę patalpą, dėkite vėsinančius kompresus, jeigu vaiko būklė negerėja - būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
Dar vienas su perkaitimu susijęs sveikatos sutrikimas - saulės smūgis, kai tiesioginiai saulės spinduliai kaitina nepridengtą galvą ir sprandą, dirgina galvos smegenų dangalus, todėl padidėja smegenų temperatūra ir sutrinka jų funkcijos. Saulės smūgį patyrusiam žmogui būdinga itin aukšta kūno temperatūra, kuri gali pakilti iki 40°C ir daugiau, taip pat stiprus galvos skausmas, negilus, tačiau dažnas kvėpavimas, karšta, paraudusi ir sažka oda, neretais atvejais netenkama sąmonės. Pastebėjus šiuos simptomus reikia iškart kviesti medicininę pagalbą, o laukiant kol ji atvyks, būti vėsioje vietoje ir stengtis žmogų atvėsinti.
Kaip padėti vaikui, jei jis nudegė saulėje?
Nemalonius pojūčius sušvelnins bei padės gyti šie žingsniai:
- Nuraminkite apdegusią odą. Tam tinka sušlapinti rankšluostį vėsiame vandenyje ir uždėti ant paraudusios odos 10-15 minučių kelis kartus per dieną. Tačiau būkite atidūs ir nelaikykite šalto audinio per ilgai, kad vaikas neperšaltų.
- Ant paraudusios nuo saulės odos galima užtepti drėkinamojo losjono. Arba specialaus losjono, skirto odai po saulės vonių. Tai ramina odą ir padeda išvengti niežulio, kuris yra dažnai neišvengiamas nudegusios odos palydovas.
- Nudegimus saulėje gali lydėti ir dehidratacija, kai vaikui ima trūkti skysčių, todėl labai svarbu duoti jam gerti pakankamai skysčių. Jeigu dar maitinate krūtimi vaiką, kuo dažniau glauskite jį prie krūties.
- Jeigu vaikas ima karščiuoti, duokite jam temperatūrą slopinančių vaistų.
- Kai oda ima luptis - tai pirmasis ženklas, kad ji gyja. Paprastai taip nutinka nuo trečios iki dešimtos dienos po deginimosi. Tuo metu renkite vaikus plačiais ir laisvais rūbais, kad jie kuo mažiau liestųsi prie odos ir jaudrintų ją.
- Jeigu jums neramu ir kyla klausimų, visada geriau pasikonsultuoti su gydytoju. Geriau apsidrausti, negu kažko svarbaus nepastebėti.
Ko negalima daryti, kai nudega oda?
- Negalima tepti kūno aliejais ar tepalais, kurie tam neskirti: jie sulaiko karštį ir prakaitą, todėl padėtį tik pablogins.
- Negalima dėti ledo arba ledinio vandens kompresų ant kūdikio odos.
- Nepradūrinėkite susidariusių pūslelių, nes tai gali sukelti infekciją.
Dehidratacija - nelaukite, kada vaikas jausis ištroškęs
Kai aplinkos oro temperatūra yra aukštesnė už odos temperatūrą, kūnas pradeda prakaituoti. Nors tai yra vienintelis būdas kūnui atiduoti šilumą, gydytoja pažymi, kad su prakaitu organizmas netenka ir daug skysčių. Dehidratacija - tai kūdikiams ir vaikams iki 4 metų ypač pavojinga būklė, nes dėl mažos kūno masės vaikai gali labai greitai prarasti daug vandens, o kartu ir vitaminų bei mineralų, pavyzdžiui, magnio ir kalio.
„Norint išvengti dehidratacijos, svarbu nedideliais kiekiais nuolat vaikui duoti atsigerti vandens, vėsios arbatos ar negazuoto mineralinio vandens. Stipriai saldintų ar gazuotų gėrimų duoti vaikams nerekomenduojama - jie skatina vandens pasišalinimą iš organizmo. Svarbiausia, nelaukite, kada vaikas jausis ištroškęs, nes troškulys yra vienas dažniausiai pasireiškiančių dehidratacijos simptomų“, - aiškina vaikų ligų gydytoja A. Gurevičienė.
Karštomis vasaros dienomis vaikui duokite mažiau valgyti, nes organizmas natūraliai mažiau reikalauja maisto. Mes visi valgome, kad gautume energijos, kuri mūsų kūno viduje palaiko 37,5 laipsnio temperatūrą (odos temperatūra - 36,6 laipsnio). Žiemą turime valgyti daugiau, nes reikia daugiau energijos, kad raumenys sugebėtų sušildyti organizmą.
Pasirūpinkite, kad vaikas gertų užtektinai skysčių. Gerti vandenį reikia nuolat, po truputį. Karštą dieną neduokite vaikams gazuotų limonadų ir kitų gėrimų su saldikliais, nes jie skatina skysčių pasišalinimą iš organizmo. Renkite vaiką lengvais drabužiais iš natūralaus audinio.
