Tiek Lietuvoje, tiek ir kitose pasaulio šalyse gyvena sveiki vaikai ir susiduriantys su intelekto ar fizinių funkcijų sutrikimais, sukeliančiais jų veiklos ribotumą, kuris įvardijamas kaip negalia. Mokslinėje literatūroje galima rasti tokius vaikus su negalia apibūdinančius terminus - vaikai, turintys specialiųjų poreikių, ypatingi vaikai, vaikai su negalia ar neįgalūs vaikai. Specialieji poreikiai - tai žodžių junginys, galintis nuskambėti itin grėsmingai kiekvienai šeimai, atsidūrusiai situacijoje, kai tai paliečia jų vaiką.
Visame pasaulyje tėvai ir pedagogai pastebi vaikų, kuriems kasdienybės pažinimas yra ribotas. Šiems vaikams dažnai yra nustatomi intelekto ir/ar fiziniai sutrikimai. Tėvams šią žinią dažnai sunku pripažinti, o pedagogams tenka tokiems vaikams skirti didesnį dėmesį. Specialusis poreikis - tai specialiosios pagalbos poreikis vaikui ar žmogui, kuris atsiranda dėl įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų bei nepalankių aplinkos veiksnių.
Tėvams arba pedagogams pastebėjus, jog vaikui yra sunku mokytis, kyla elgesio, emocijų ar dėmesio sutelkimo sunkumų, reikia kreiptis į ugdymo įstaigos specialistus. Pirminį vaiko specialiųjų poreikių įvertinimą atlieka ugdymo įstaigos vaiko gerovės komisija. Svarbu, jog specialistai, prieš atliekant pirminį vaiko įvertinimą, turi gauti tėvų sutikimą. Gavus vaiko tėvų sutikimą, ugdymo įstaigos specialistai aprašo vaiko pasiekimus, elgesį, gebėjimus bei sunkumus, kurie yra pastebėti. Ugdymo įstaigos specialistams gavus tėvų sutikimą dėl vaiko specialiųjų poreikių įvertinimo, atliekamas vaiko raidos vertinimas. Vaikui pateikiama medžiaga, o specialistai stebi ir fiksuoja, kaip atliekamos užduotys.
Kaip nustatyti, ar vaikas turi specialius poreikius?
Specialiųjų poreikių nustatymas nepriklauso nuo žmogaus amžiaus. Su tuo gali susidurti tiek ką tik gimęs kūdikis ar paaugęs vaikas, tiek suaugęs ar garbaus amžiaus sulaukęs žmogus. Tačiau labai dažnai negalia pasireiškia ir yra pastebima pirmaisiais penktaisiais vaiko gyvenimo metais. Todėl šiuo laikotarpiu būtina tiek tėvams / globėjams, tiek vaiką prižiūrintiems gydytojams stebėti mažylio raidą (fizinį, psichologinį, emocinį vystymąsi).
Dėl specialiųjų poreikių nustatymo reikia kreiptis gavus šeimos gydytojo siuntimą į NDNT, kuri, remiantis sveikatos priežiūros specialistų nustatytais vaiko sveikatos sutrikimais įvertina ne tik diagnozės sunkumo lygį, bet ir nusako vaiko gebėjimą funkcionuoti savarankiškai. Jeigu tėvai arba mokytojai mato, kad vaikui sunkiai sekasi perprasti mokomąją medžiagą, kyla elgesio, emocijų, dėmesio sutelkimo sunkumų, jie turi kreiptis į ugdymo įstaigos Vaiko gerovės komisiją, kuri atlieka pirminį vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimą ir parengia dokumentus Pedagoginei psichologinei tarnybai (PPT) / Švietimo pagalbos tarnybai (ŠPT). Šie juos išnagrinėja ir kviečiasi vaiką mokymosi sunkumams įvertinti.
Mokyklos Vaiko gerovės komisijai nusprendus, kad mokiniui tikslinga vertinti specialiuosius ugdymosi poreikius tam, kad būtų galima skirti individualią ugdymo programą ar pritaikyti bendrojo ugdymo programą, tuo viskas nesibaigia. Būtina gauti raštišką tėvų sutikimą, o tada kreiptis į miesto ar rajono pedagoginės psichologinės arba švietimo pagalbos tarnybų specialistus dėl išsamesnio vaiko įvertinimo. PPT specialistai (logopedai, specialieji pedagogai, psichologai, socialiniai pedagogai, surdopedagogai, tiflopedagogai, neurologai ir kt.) įvertina specialiuosius vaiko ugdymosi poreikius bei nustato jų lygį. Aptarę tyrimų rezultatus su tėvais / globėjais, vaikui skiria specialųjį ugdymą ir / ar švietimo pagalbą.
Kokiu tikslu vertinami specialieji vaiko poreikiai?
- sudaryti optimalias ugdymo bei ugdymosi sąlygas.
- suteikti reikiamas paslaugas (asmeninio asistento, mokytojo padėjėjo pagalba), technines (kompensacines priemones), medicininę pagalbą (asistavimas geriant vaistus, maitinimas per gastrostomą, kateterizavimas, kineziterapija, logopedo pagalba ir pan.), aplinkos ir būsto pritaikymą, finansinę pagalbą (nuo negalios priklausančios išmokos, transporto išlaidų kompensavimas ir pan.).
- socialinės reabilitacijos ir socialines paslaugas, pvz., kito asmens pagalba, atokvėpio, socialinio darbuotojo ir pan.
Ekstremalios situacijos metu į NDNT atvykti nereikės. Medicininė dalis vertinama pagal gydytojo siuntime pateiktus duomenis, o savarankiškumo klausimynas užpildomas nuotoliniu būdu, t. y., su vaiko tėvais (ar teisėtais atstovais) per 15 d. d. telefonu susisieks NDNT darbuotojas.
Specialiojo ugdymo formos ir paslaugos
Specialiojo ugdymo ištakos siekia senovės Graikiją (aklieji mokyti pagal specialiąją programą). Aristotelis veikale Apie sielą (De Anima, lietuviškai 1959) teigė, kad kurčnebylystė turi įtakos vaikų protiniams gebėjimams ir pažintinei veiklai, todėl būtini specialiojo ugdymo ir mokymo metodai. 12 metų mokymo programa akliesiesiems 10 amžiuje buvo parengta al Azharo universitete Egipte. Senovės Romoje kurtieji buvo laikomi pamišėliais ir silpnapročiais. Viduramžiais Bažnyčia teigė, kad kurčiam vaikui atimta kalba už tėvų nuodėmes, todėl jis turi būti atskirtas nuo visuomenės. Renesanso epochoje humanistinės pažiūros skatino mokslininkus tyrinėti specialiųjų poreikių asmenų problemas, pritaikyti teorines žinias juos mokant. 15-18 amžiuje specialiųjų poreikių asmenys buvo mokomi individualiai (dažniausiai juos mokydavo vienuoliai ir patys tėvai). Pirmosios specialiojo ugdymo įstaigos atsirado 18 amžiuje Prancūzijoje. 1775 prancūzų kunigas Ch. M. de l’Épée Paryžiuje įsteigė pirmąją pasaulietinę kurčiųjų mokyklą, prancūzų tiflopedagogas V. Haüy 1784 - Nacionalinį jaunų aklųjų institutą. 18-19 amžiuje specialiojo ugdymo įstaigos įkurtos Airijoje, Austrijoje, Didžiojoje Britanijoje, Danijoje, Italijoje, Vokietijoje. 1865 Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo pradėtas aukštesnysis ir aukštasis specialiųjų poreikių asmenų mokymas, įsteigtos kelios kolegijos ir skyriai prie universitetų. Lietuvoje pirmoji kurčiųjų mokykla 1805 įkurta Vilniuje (veikė trumpai). 1823 prie Vilniaus universiteto įkurtas Kurčiųjų institutas (veikė iki 1833). 1927 P. Daunio iniciatyva įsteigtas Kauno aklųjų institutas (1941 pertvarkytas į Kauno aklųjų mokyklą; aklųjų mokykla). 1940 SSRS okupavus Lietuvą įvesta sovietinė švietimo sistema.
1990 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pagal Specialaus ugdymo įstatymą (1999, nauja redakcija 2011) specialusis ugdymas yra Lietuvos švietimo dalis, apimanti visus mokymo lygmenis. Ugdymosi specialieji poreikiai (pagalbos ir paslaugų reikmė) skirstomi į nedidelius, vidutinius, didelius ir labai didelius. Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo formos - visiška ar dalinė integracija, ugdymas specialiojo ugdymo įstaigose arba namuose.
Specialiojo ugdymo įstaigos priima turinčius didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ir negalinčius lankyti bendrojo ugdymo įstaigų asmenis, padeda jiems pasirengti ugdymuisi bendrojo ugdymo įstaigoje, teikia metodinę pagalbą tų įstaigų pedagogams, tėvams (globėjams).
Vaikams (nuo gimimo iki 3 metų) ankstyvoji specialioji pedagoginė pagalba teikiama namuose, šeimynose, vaikų globos, sveikatos priežiūros įstaigose ir kitose institucijose. Ikimokyklinio amžiaus vaikai (3-6/7 metų) ugdomi ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendrosiose ar specialiosiose grupėse, specialiojo ikimokyklinio ugdymo ir kitose specialiojo ugdymo įstaigose. Vaikai, neturintys galimybės kiekvieną dieną atvykti į tam tikrą specialiąją įstaigą, gali būti ugdomi šių įstaigų savaitinėse grupėse arba jiems suteikiama specialioji pedagoginė pagalba.
Bendrojo lavinimo specialiųjų poreikių moksleiviai ugdomi visų tipų bendrojo lavinimo mokyklų bendrosiose ar specialiosiose klasėse, specialiosiose mokyklose, profesinėse mokyklose pagal atitinkamo pagrindinio profesinio mokymo pakopą (moksleiviai, neturintys galimybės kiekvieną dieną atvykti į specialiąją mokyklą ar kitą specialiąją ugdymo įstaigą, turi teisę nemokamai gyventi bendrabutyje). Specialiųjų poreikių moksleivių mokymosi trukmė gali būti 1-2 metais ilgesnė negu bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių. Mokoma bendrųjų ir specialiųjų dalykų pagal Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytus mokymo planus, bendrąsias ir specialiąsias programas.
Profesinį ir aukštąjį mokslą specialiųjų poreikių asmenys gali įgyti profesinėse mokyklose, profesinio mokymo centruose ir kursuose, specialiosiose profesinio mokymo įstaigose, specialiųjų mokyklų profesinio lavinimo skyriuose, aukštosiose mokyklose (į jas priimami pirmumo tvarka). Egzaminai laikomi pagal nustatytus reikalavimus, jei asmuo pageidauja, egzaminų organizavimo tvarka pritaikoma pagal jo specialiuosius poreikius.
Vaiko gerovės komisijos vaidmuo
Švietimo įstatymas reglamentuoja, kad bendrojo ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo mokyklose saugios ir palankios mokiniams aplinkos kūrimu rūpinasi Vaiko gerovės komisija. Ji organizuoja ir koordinuoja švietimo programų pritaikymą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, švietimo pagalbos teikimą ir atlieka kitas su vaiko gerove susijusias funkcijas. Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių pirminį įvertinimą atlieka Vaiko gerovės komisija. Tarnybos specialistai (specialusis pedagogas, psichologas, logopedas, vaikų gydytojas neurologas ir (ar) neurologas, socialinis pedagogas, surdopedagogas, jeigu vaikas turi klausos sutrikimų, tiflopedagogas, jeigu vaikas turi regos sutrikimų) atlieka įvertinimą, nustato specialiųjų ugdymosi poreikių lygį ir pildo tarnybos pažymą dėl. Įvertinimo rezultatai aptariami su tėvais (globėjais).
Specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai gali būti ugdomi bendrojo ugdymo mokyklose visiškos integracijos forma (kai specialiųjų ugdymosi poreikių turinys mokiniai yra ugdomi bendrojo ugdymo mokyklos bendrojoje klasėje) ir dalinės integracijos forma (kai specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai yra ugdomi lavinamosiose, išlyginamosiose, specialiosiose bendrojo ugdymo mokyklų klasėse).
2020 m. priimti Švietimo įstatymo pakeitimai numato, kad nuo 2024 m. visos mokyklos ir visi darželiai turėtų priimti specialiųjų ugdymosi poreikių vaikus, jei jų tėvai, pasitarę su specialistais, nuspręs, kad lankyti tokią įstaigą yra geriausias sprendimas vaikui. Tačiau išliks ir specialiosios mokyklos.
Švietimo pagalbos rūšys
Specialioji pedagoginė pagalba mokiniams teikiama formaliojo ir neformaliojo švietimo mokyklose, mokinio namuose ir pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybose. Jos paskirtis - didinti asmens, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymosi veiksmingumą. Socialinė pedagoginė pagalba teikiama švietimo įstaigose, vaikų globos įstaigose, nevyriausybinėse organizacijose ir kitose įstaigose ar organizacijose. Jos paskirtis - padėti vaikui įgyvendinti jo teisę mokytis, stiprinti vaiko ir mokinio socialines ir emocines kompetencijas, skatinti saugios vaiko ir mokinio mokymosi aplinkos kūrimą.
Specialioji pagalba teikiama formaliojo (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir neformaliojo švietimo mokyklose. Jos paskirtis - didinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčio mokinio ugdymosi veiksmingumą. Psichologinė pagalba teikiama ikimokyklinio ugdymo mokyklose, bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, vykdančiose pirminį profesinį mokymą, pedagoginėse psichologinėse tarnybose ir kitose švietimo pagalbos įstaigose ar atitinkamo psichologinės pagalbos teikėjo, su kuriuo savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl Pagalbos teikimo.
Kaip įveikiau mokymosi sutrikimus, kad tapčiau gydytoju | John Rhodes | TEDxCharleston
Sutikimas ir duomenų tvarkymas
Naudodamasis www.mukis.lt . Jūs patvirtinate, kad susipažinote su Politika, suprantate jos nuostatas ir sutinkate su joje nurodytais Jūsų asmens duomenų tvarkymo tikslais, būdais bei tvarka. Svetaine gali naudotis 14 (keturiolikos) metų amžiaus arba vyresni asmenys. Juridinio a.k. Buveinės adresas: Žirmūnų g. El. p. +370 604 66346, el. p. Tvarkydami asmens duomenis, mes laikomės 2016 m. balandžio 27 d. 1. Jūsų sutikimo (BDAR 6 straipsnio 1 dalies a punktas), kuris išreiškiamas Jūsų aktyviais veiksmais, t. y. kreipimusi į mus ir asmens duomenų pateikimu, arba kitais aktyviais veiksmais. Sutikimą galite bet kada atšaukti susisiekę su mumis el. 2. 3. vykdant pavestas viešosios valdžios funkcijas (BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktas), kai tvarkyti asmens duomenis įpareigoja atitinkami teisės aktai. Asmens duomenų tvarkymas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. 847 „Dėl profesinio orientavimo teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 15 p. ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1334 „Dėl rekomendacijų dėl karjeros specialistų funkcijų ir profesinio orientavimo paslaugų teikimo švietimo įstaigose patvirtinimo“ ir kt.
Tvarkomų duomenų tipai:
- sutarties sudarymo bei vykdymo tikslais tvarkome šiuos duomenis: vardas, pavardė, gimimo data ar asmens kodas, gyvenamoji vieta, parašas, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento duomenys, individualios veiklos pažymos, verslo liudijimo duomenys, sąskaitos duomenys, adresas, telefono ryšio numeris, el.
- tiesioginės rinkodaros tikslais Jūsų sutikimo pagrindu tvarkome šiuos asmens duomenis: vardas, pavardė, telefono numeris, el. pašto adresas.
- Svetainės tobulinimo tikslu tvarkome lankytojo IP adresą, tinklo ir vietos duomenis, kai lankytojas juos suteikia.
- įvairių renginių organizavimo ir vykdymo tikslu užsiregistravusių ir dalyvaujančių asmenų asmens duomenys: vardas, pavardė, telefono numeris, gimimo data (arba amžius), asmens kodas (jeigu būtina), el. pašto adresas, darbovietės arba mokymo įstaigos pavadinimas, pareigos, mokinio klasė, kurią pateikia pats duomenų subjektas, ir kiti pateikti duomenys apie trečiuosius asmenis (šeimos narius), siųsti priminimus el.
- mūsų veiklai skirtų socialinių tinklų paskyrų administravimo tikslu Jūsų sutikimo pagrindu: vardas, pavardė, el.
- profesinio orientavimo stebėsenos vykdymo tikslu (duomenų tyrimai, apklausos, analizė ir statistika) tvarkomi asmens duomenys: vardas (-ai); pavardė (-ės); kontaktiniai duomenys: telefono numeris (-iai), elektroninio pašto adresas; pareigų pavadinimas, švietimo įstaigos, kurioje dirbama, duomenys; profesijos kodas; profesijų grupė; profesijų pogrupis; darbo teisinių santykių pradžios data švietimo įstaigoje; darbo teisinių santykių pabaigos data švietimo įstaigoje; pareigybės dydis (jeigu būtina), darbo patirtis; kvalifikacijos tobulinimui skirtų ak. val.
Asmens duomenys gali būti gaunami tiesiogiai iš duomenų subjekto, kuris juos pateikia, atsiunčia mūsų nurodytais kontaktais arba kitu būdu kreipiasi į Duomenų valdytoją arba kitų išorinių šaltinių. Mes galime pateikti Jūsų duomenis duomenų paslaugų teikėjams, kurie teikia mums paslaugas (atlieka darbus) ir tvarko Jūsų duomenis mūsų, kaip duomenų valdytojo, vardu. Duomenų tvarkytojai turi teisę tvarkyti asmens duomenis tik pagal mūsų nurodymus ir tik ta apimtimi, kiek tai yra būtina siekiant tinkamai vykdyti sutartyje nustatytus įsipareigojimus. Pasitelkdami paslaugų teikėjus, imamės visų reikiamų priemonių, kad užtikrintume, jog būtų įgyvendintos tinkamos organizacines ir technines saugumą užtikrinančios priemonės bei išlaikytas asmens duomenų konfidencialumas.
Duomenų valdytojas įsipareigoja užtikrinti, kad Jūsų asmens duomenys būtų apsaugoti. Duomenų valdytojas naudoja technines ir organizacines priemones, kurios apsaugo Jūsų asmens duomenis nuo neteisėto Jūsų duomenų naudojimo ar jų atskleidimo ar neteisėto sunaikinimo ar pakeitimo.
Duomenų subjektas, pateikęs asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba teisės aktų nustatyta tvarka ar elektroninių ryšių priemonėmis, kurios leidžia tinkamai identifikuoti asmenį, patvirtinęs savo asmens tapatybę, turi asmeniškai, paštu, per pasiuntinį ar el. Jeigu Jūs manote, kad Duomenų valdytojas nesilaiko ar netinkamai vykdo teisės aktuose numatytas pareigas asmens duomenų apsaugos srityje, Jūs galite kreiptis į Duomenų valdytoją su skundu. Mes Jūsų skundą išnagrinėsime ir atsakymą pateiksime per 20 darbo dienų.
Slapukų naudojimas
Jums besilankant mūsų Svetainėje www.mukis.lt, norime pateikti tokį turinį ir funkcijas, kurios būtų pritaikytos būtent Jūsų poreikiams. Tam reikalingi slapukai (angl. cookies). Tai nedideli informacijos elementai, išsaugomi Jūsų interneto naršyklėje. Jie padeda mums atpažinti Jus kaip ankstesnį interneto svetainės lankytoją, išsaugoti Jūsų lankymosi svetainėje istoriją ir pagal tai pritaikyti turinį. Taip pat slapukai padeda užtikrinti sklandų svetainių veikimą, leidžia stebėti lankymosi interneto svetainėje trukmę, dažnumą bei rinkti statistinę informaciją apie svetainių lankytojų skaičių.
Kai naudojate naršyklę mūsų teikiamam turiniui pasiekti, galite konfigūruoti savo naršyklę taip, kad būtų priimti visi slapukai, atmesti visi slapukai arba būtų pranešama, kai slapukas atsiunčiamas. Kiekviena naršyklė skirtinga, todėl, jei nežinote, kaip pakeisti slapukų nuostatas, pasižiūrėkite jos žinyno meniu. Jūsų įrenginio operacinėje sistemoje gali būti papildomų slapukų valdiklių. Jei nenorite, kad informacija būtų renkama slapukų pagalba, pasinaudokite daugelyje naršyklių esama paprasta procedūra, kuri leidžia jums atsisakyti slapukų naudojimosi.
Būtini slapukai įgalina pagrindines tinklapio funkcijas.
Naudojama kartu su iššokančia reklama ir svetainės turiniu. Renka duomenis apie vartotojų apsilankymus svetainėje, pvz., kokiuose puslapiuose buvo apsilankyta.
Svetainėje gali būti pateikta nuorodų į išorines svetaines - mūsų partnerių svetaines ar svetaines, kuriose reklamuojamos mūsų paslaugos. Sekdami pagal tokias nuorodas į kurią nors iš svetainių, atkreipkite dėmesį į tai, kad šios svetainės ir per jas pasiekiamos paslaugos turi savo atskiras privatumo politikas ir mes neprisiimame atsakomybės ar įsipareigojimų už šias politikas ar už šiose svetainėse ar teikiant paslaugas renkamus asmens duomenis, pavyzdžiui, kontaktinius ar vietos duomenis.
Ši Politika peržiūrima ne rečiau kaip kartą per dvejus metus.
tags: #specialiuju #poreikiu #vaiku #ugdymas
