Pastarieji metai Lietuvoje, kalbant apie vaikų globos sistemos reformas, buvo patys aktyviausi. Buvo priimtas įsakymas „Dėl Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 metų veiksmų plano patvirtinimo", kuris ir išjudino seną, ydingą ir vaikų poreikių neatliepiančią vaikų globos namų sistemą. Jo tikslas - atsisakyti institucinės globos pripažįstant, kad ši sistema yra netinkama, ir yra senas, posovietinis palikimas. Tad buvo pradėtas vaikų globos namų išformavimas iškeliant vaikus gyventi į butus šeimynomis. Taip pradėta plėtoti globėjų sistema, tam, kad kuo mažesniam skaičiui vaikų iš vis tektų gyventi globos namuose. Tačiau šio plano tikslas nėra vien tik vaikų globos namų išformavimas, bet ir palydimoji globa, kuri yra suteikiama jaunuoliams, jau palikus globos namus.
Palydėjimo paslauga jaunuoliams - tai socialinė paslauga, skirta padėti jaunuoliams, likusiems be tėvų globos arba patiriantiems socialinę riziką, prisitaikyti prie socialinės aplinkos ir ugdyti jų gebėjimus spręsti kylančias socialines bei kitas problemas. Tai paslauga, kurioje jaunuoliai apgyvendinami savarankiško gyvenimo namuose. Tai paslauga, teikiama jaunuoliams jų namuose arba kitoje gyvenamojoje vietoje, neapgyvendinant jų savarankiško gyvenimo namuose. Pagrindinis palydimosios globos tikslas yra padėti jaunuoliui išmokti būtinų įgūdžių, padėsiančių jam tvarkytis su kasdieninėmis gyvenimo užduotimis. Šiuo metu šios paslaugos yra teikiamos visuose Lietuvos regionuose, jas teikia 12 paslaugų teikėjų.
Susiduriama su supaprastinta ir pasenusia samprata, kad pilnametis yra suaugęs ir nepriklausomas. Tačiau asmens nepriklausomybė yra tikslas, ji neatsiranda vien sulaukus pilnametystės. Jaunuoliams iš globos namų sulaukus 18 metų valstybės globa baigiasi ir jie turi išsikraustyti bei pradėti gyventi savarankiškai. Tačiau vaikai, gyvenantys šeimoje, neatsiskiria nuo šeimos vos sulaukus pilnametystės. Jaunuoliams vis dar būna reikalinga tiek finansinė, tiek emocinė parama.
Jungtinėse Amerikos Valstijose jau yra pripažįstama, kad jaunuoliai, išėję iš globos namų, yra itin pažeidžiama grupė. Šiai grupei būdingas žemesnis išsilavinimas, kas lydi ateityje prastesnes darbo perspektyvas, taip pat dažnesnis skurdas, įsitraukimas į kriminalinę veiklą, benamystė, ankstyva tėvystė. Net jų vaikams gresia didesnė psichikos ligų tikimybė, sunkumai mokantis bei tikimybė patekti į globos namus. Tad, įvertinus šias rizikas, amžius, kuomet jaunuoliai palieka globą, buvo pakeistas į 21-uosius metus tam, kad jie būtų geriau paruošti savarankiškam gyvenimui.
Atsižvelgiant į jaunuolių amžių ir potencialą tolesniam asmenybės augimui ir vystymuisi, išplėsta parama pereinant į suaugusio gyvenimą galėtų padidinti tikimybę, kad daugiau jaunuolių gyvens produktyvų suaugusiojo gyvenimą. Tam yra svarbi ankstyva pagalba. Mokslininkai siekia išsiaiškinti, kokie veiksniai lemia asmenų, esančių sudėtingoje situacijoje, sugebėjimą tapti sėkmingais. Egzistuoja įvairūs šaltiniai, kurie padeda jaunuoliams atsilaikyti atsiradus problemoms: asmeniniai įgūdžiai ir savybės, turimi artimi santykiai su asmenimis, kurie juos palaiko, įsitraukimas į bendruomeninę veiklą (įvairūs klubai, bažnyčia). Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos faktorius tam, kad būtų formuojama efektyvi socialinė politika.
Palydimoji globa yra viena iš tų priemonių, galinčių suteikiantį reikiamą palydėjimą jaunuoliui ką tik palikus globos namus. Tai yra globos forma, kai teikiama ilgalaikė kompleksinė pagalba jaunuoliams, kurie išeina iš globos namų, globėjų šeimos ar šeimynos ir pradeda savarankišką gyvenimą.
Bakalauro autorės tyrimo metu buvo apklausta 12 žmonių, susijusių su palydimaja globa (5 darbuotojai, 3 iš jų dirba „A.C. Patria" ir 2 „Mauros name" ir 7 jaunuoliai, iš kurių 3 gyvenantys ar gyvenę „A.C. Patria" lydimajame būste, bei 4 merginos, gyvenančios „Mauros name". Gauti tyrimo rezultatai atskleidė, kad dauguma jaunuolių, kuomet jie jau turėjo palikti globos sistemą ir gyventi savarankiškai, tam jautėsi nepasiruošę, jiems vis dar sunku buvo planuoti savo finansus, susitvarkyti įvairius dokumentus, juos taip pat gąsdino atsiradusi nežinomybė, kaip viskas bus gyvenime, kai reikės veikti pačiam savarankiškai, be niekieno pagalbos. Priežastys, kodėl jaunuoliai jaučiasi nepasiruošę gyventi savarankiškai, yra dėl netinkamo paruošimo globos namuose. Iki paauglystės jaunuoliai praktiškai nėra ruošiami savarankiškam gyvenimui. Tik maždaug nuo 14 metų atsiranda galimybė patiems gamintis maistą, kartais pirktis maisto produktus, skalbti rūbus, prisižiūrėti save. Atėjus išėjimo laikui, darbuotojai gana fragmentiškai užsiima jaunuolio palydėjimu po globos. Tai daugiau apima dokumentų sutvarkymą ir suradimą, kur toliau gyventi - dažniausiai tai būna mokyklos bendrabutis. Tačiau ruošiant tiek savarankiškam gyvenimui, tiek pačiam išėjimui, daugiau dėmesio skiriama praktiškoms užduotims.
Pavyzdžiai organizacijų teikiančių palydimosios globos paslaugas Kaune:
- VŠĮ „Acto Catholica Patria": veikiantis savarankumo ugdymo centras „Kitaip". Šiame „Lydimajame būste" jaunuoliai gyvena iki 1 metų laiko. Gali gyventi merginos ir vaikinai. Jaunuoliai mokosi finansų planavimo, problemų sprendimo ir konfliktų, socialinių įgūdžių kasdienėse veiklose, intensyviose individualios konsultacijos (kas 2 savaites) ir kas savaitiniuose grupiniuose užsiėmimuose. Būstas skirtas mažiau savarankiškiems, tačiau gana motyvuotiems jaunuoliams, kuriems reikia intensyvesnio prižiūrėjimo.
- „Mauros namai": čia gyvena tik merginos. Šiuose namuose merginos gali gyventi iki tol, kol pabaigs mokslus ir bus pasiruošusios gyventi atskirai. „Mauros namuose" merginos taip pat gauna individualias konsultacijas, vyksta finansų planavimo mokymai.
Vertinant valstybės įtaką formuojant palydimąją globą, matoma, kad tik perėjimo prie bendruomeninių paslaugų plane yra įvardyti planai, siekiant suteikti apsaugotą būstą jaunuoliams, paliekantiems globos sistemą. Mažas finansavimas yra ne tik kliūtis patiems darbuotojams plėsti savo veiklą bei suteikti paslaugą didesnei daliai asmenų. O jaunuolių gaunama pašalpa 152 EUR yra labai maža, žinant tai, kad 18 metų jaunuolis, geriausiu atveju, būna įgijęs tik vidurinį išsilavinimą. Išgyventi su tokia suma, ypač neplanavus savo pinigų, sudėtinga.
Kitas iššūkis, su kuriuo susiduria jaunuoliai, tai yra būsto problema. Jaunuoliai, palikę globos namus, ne visada turi, kur gyventi. Norint gauti socialinį būstą, reikia „stoti" į socialinių butų eilę, kuri yra labai ilga. Paprastai iki 24 m. nesulaukiama. O suteikiama 3000 eurų vienkartinė įsikūrimo pašalpa ne visada išleidžiama efektyviai, nes jaunuoliai nespėja susirasti savo pastovios gyvenamosios vietos, kad galėtų įsikurti. Neretai dėl patiklumo jie būna apgauti ir pinigus išgrynina su „draugų" pagalba, jiems atiduodami dalį pinigų.
Kita problema yra asmeninė jaunuolių motyvacija ir aplinkos palaikymas. Tyrime dalyvavę jaunuoliai buvo gana savarankiški. Tačiau nereikia atmesti ir fakto, kad jie buvo motyvuoti. Patys ėmėsi iniciatyvos ir buvo linkę priimti palydimosios globos paslaugą. Tačiau pripažįsta, kad augant globos sistemoje, daug palaikymo jaunuoliai nesulaukia, trūksta tikėjimo jų gebėjimais, palaikymo ir skatinimo judėti pirmyn.
Apibendrinant tyrimo rezultatus, galima teikti, kad trūksta iniciatyvos bei paramos iš valstybės formuojant palydimąją globą, kuria Kaune užsiima tik nevyriausybinės organizacijos. Jaunuoliai, palikę globos sistemą, nėra tinkamai paruošti savarankiškam gyvenimui. Kaip pastebi pertvarkos ekspertai, jaunuoliai, palikę globos namus, rūpintojų ar socialinę riziką patiriančių šeimų namus, yra itin pažeidžiama tikslinė grupė. Šie jaunuoliai dažnai stokoja savarankiškumo, socialinių, vertybinių bei profesinio orientavimo įgūdžių, nebūna pakankamai pasirengę naujam gyvenimui, todėl tai dažnai tampa jų socialinės atskirties priežastimi. Nuolatinė priežiūra ir kontrolė nepadeda ugdyti atsakingos ir savarankiškos asmenybės.
El. Projekto trukmė - 2025 m. sausio 17 d. - 2029 m. Projektas finansuojamas 2021-2027 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos „Europos socialinio fondo +" ir 2021-2027 m. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetų lėšomis.
tags: #socmin #del #palydimosios #globos #pasikeitimu
