Socialinės paslaugos - tai pagalba asmenims ar šeimoms, kai dėl amžiaus, neįgalumo ar socialinių problemų nepakanka galimybių savarankiškai rūpintis savo gyvenimu. Šių paslaugų tikslas - sudaryti sąlygas asmeniui ar šeimai ugdyti gebėjimus spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius ir įveikti socialinę atskirtį.
Lietuvos visuomenė senėja, todėl nuolat auga socialinių paslaugų poreikis. Atsižvelgiant į Lietuvos gyventojų amžiaus struktūros pokyčius ir prognozuojamas tendencijas ateityje - vyriausiųjų gyventojų gausėjimą, vidurinės ir jauniausios dalies mažėjimą - Lietuvą galima priskirti prie labiausiai senėjančių šalių pasaulyje, taip pat galima prognozuoti vyresnio amžiaus asmenų ilgalaikės socialinės globos poreikio augimą.
Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. pradžioje šalyje gyveno 557 tūkst. (20 proc.) 65 metų ir vyresnių žmonių. Jų dalis padidėjo nuo 15,8 proc. (2005 m. pradžioje) iki 20 proc. (2021 m.). Remiantis Eurostato prognozėmis, Lietuvoje visuomenė toliau senės. Tikėtina, kad 2050 m. pradžioje Lietuvoje 28,5 proc. visų gyventojų bus vyresnio amžiaus.
Kasmet auga integruotų globos, priežiūros ir slaugos paslaugų poreikis vyresnio amžiaus gyventojams. Siekiame atliepti individualius vyresnių žmonių poreikius, nesvarbu kur jie begyventų - mieste, rajono centre ar kaime, ar kur norėtų gauti paslaugas - savo namuose, dienos centre ar įstaigose su apgyvendinimu.
Visuomenės požiūris keičiasi, vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių renkasi senatvės dienas praleisti socialinės globos namuose. Sprendimas keisti gyvenamąją vietą gali būti išties nelengvas, juo labiau, kai tenka spręsti ir finansinius apgyvendinimo klausimus.
Daugelį tokios sumos gali išgąsdinti, bet svarbu žinoti, kad galima pasinaudoti valstybės kompensacija senjoro apgyvendinimui tiek privačiuose, tiek valstybiniuose socialinės globos namuose.
Lietuvoje steigiama vis daugiau privačių socialinės globos namų. Daugelis vis dar galvoja, kad šios paslaugos visada yra labai brangios ir nepasiekiamos daugeliui senjorų, arba kad už jas teks mokėti tik savo lėšomis. Iš tiesų, privačių globos namų kainos gali labai skirtis, priklausomai nuo teikiamų paslaugų lygio, įstaigos vietos ir siūlomų patogumų. Visgi, kaip matyti socialinių paslaugų portale www.slauga24.lt, daugelyje privačių globos namų paslaugų kainos yra panašios, kaip ir valstybės ar savivaldybių globos namuose.
Socialinių paslaugų poreikio nustatymas ir teikimas
Socialinių paslaugų poreikį nustato savivaldybės paskirti socialiniai darbuotojai. Poreikis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens nesavarankiškumą ir jo gebėjimus ugdyti savarankiškumą arba kompensuoti jį socialinėmis paslaugomis. Sprendimas dėl paslaugų skyrimo priimamas savivaldybės nustatyta tvarka.
Vertinimo procesą sudaro: Kompleksinis asmens poreikių vertinimas, atsižvelgiant į jo amžių, organizmo funkciniai sutrikimus, negalią, socialinę padėtį, gebėjimus kasdieninėje veikloje, rizikos ir kitas aplinkybes. Kitos institucijos (pvz., sveikatos priežiūros specialisto) išvados apie asmens būklę ir problemas. Asmens ir šeimos interesai bei poreikiai.
Socialinių paslaugų, finansuojamų savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšomis, teikimą organizuoja savivaldybės. Jos vertina ir analizuoja savo teritorijos gyventojų poreikius, nustato socialinių paslaugų teikimo mastą ir rūšis, atsako už paslaugų kokybę.
Socialinių paslaugų poreikis nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą ir jo galimybes savarankiškumą ugdyti arba jį kompensuoti socialinėmis paslaugomis. Kompleksiškai įvertinamas asmens organizmo funkciniai sutrikimai, negalia, socialinė situacija, gebėjimai kasdieninėje veikloje, rizikos ir kitos aplinkybės. Socialinės paslaugos teikiamos pagal asmens ar jo šeimos individualius poreikius ir interesus, įvertinus, kokios pagalbos jam reikia.
Senyvo amžiaus žmogui parenkamos tokios socialinės paslaugos, kurios leistų kuo ilgiau jam gyventi savo namuose, šeimoje, dalyvauti socialinėje, ekonominėje ir kitose veiklose, savarankiškai tvarkyti savo buitį. Dažnai senyvo amžiaus žmonės turi ir vienokią ar kitokią negalią. Organizuojant pagalbą, ji derinama su užimtumu, asmens sveikatos priežiūra ir specialiosios pagalbos priemonėmis, padedama palaikyti socialinius ryšius su šeima, artimaisiais ir visuomene.
Pavyzdžiui, senyvo amžiaus vienišas asmuo gali gauti pagalbą ar dienos socialinę globą savo namuose, tačiau tokias paslaugas taip pat gali gauti su artimaisiais gyvenantis senyvo amžiaus asmuo ar asmuo su negalia, jei darbo dienomis artimieji negali juo pasirūpinti arba jiems reikalingas atokvėpis. Asmeniui ar šeimai gali būti nustatytas kelių rūšių bendrųjų socialinių ar (ir) socialinės priežiūros paslaugų poreikis.
Socialinių paslaugų teikimo srityje egzistuoja nemažai trūkumų, tokių kaip finansavimo trūkumas, personalo stygius ir kvalifikacijos problemos, infrastruktūros būklė, socialinė izoliacija ir užimtumo stoka, taip pat pastebimi teigiami pokyčiai. Trumpėja socialinių paslaugų skyrimo terminai, atsiranda daugiau būdų kreiptis dėl savivaldybės ar valstybės finansuojamų paslaugų.
Nuo šiol asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis bus nustatomas per 10 kalendorinių dienų (k. d.) nuo prašymo gavimo dienos, o ilgalaikės socialinės globos poreikis - per 20 k. d. Sprendimo dėl socialinės priežiūros priėmimas sutrumpėjo nuo 14 iki 10 k. d.
Asmens (šeimos), pageidaujančio gauti socialines paslaugas, kurias finansuoja Savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, socialinių paslaugų poreikį nustato: Priekulės socialinių paslaugų centro socialinio darbo organizatoriai (toliau - Socialiniai darbuotojai) - asmenų (šeimų), dėl socialinių paslaugų besikreipiančių pirmą kartą; Įstaigos (viešosios ir biudžetinės) socialiniai darbuotojai taip pat Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų ligoninės socialinis darbuotojas (toliau - Įstaigos socialiniai darbuotojai)- dėl socialinių paslaugų besikreipiančių pirmą kartą ir asmenų (šeimų), jau gaunančių socialines paslaugas, bei pasikeitus aplinkybėms ar asmens sveikatos būklei, socialinių paslaugų teikimo laikotarpiu; socialiniai darbuotojai teikiantys socialinę priežiūrą šeimoms, patiriančioms socialinę riziką (toliau - Šeimos socialiniai darbuotojai) - šeimų, patiriančių socialinę riziką.
Atskirais atvejais, kai asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikiui vertinti reikalingos kitų sričių specialistų išvados, Klaipėdos rajono savivaldybės meras gali sudaryti socialinių paslaugų poreikio vertinimo komisiją, kuri priima rekomendacinio pobūdžio sprendimą dėl socialinių paslaugų skyrimo.
Socialinės paslaugos teikiamos pagal socialinės globos kokybės reikalavimus, kurie yra pagrįsti asmens teisių užtikrinimu, dalyvavimo ir bendradarbiavimo, pasirinkimo ir socialinės globos tikslingumo, asmens savarankiškumo ugdymo ir socialinės integracijos, nediskriminavimo principais. Paslaugų komplekto sudėtį kiekvienam gyventojui sudaro socialiniai darbuotojai, kartu su kitais įstaigoje dirbančiais specialistais, kurie atsakingi už individualių socialinės globos planų sudarymą bei jų vykdymo priežiūrą.
Socialinių paslaugų rūšys ir kreipimasis dėl jų
Socialinės paslaugos parenkamos taip, kad asmuo kuo ilgiau galėtų išlikti savo namuose, dalyvauti sociokultūrinėje, ekonominėje ir kitose veiklose, išlaikydamas kuo didesnį savarankiškumą. Asmeniui, turinčiam demenciją, gali būti nustatytas kelių rūšių socialinių paslaugų poreikis. Jam gali būti skiriamos tiek bendrosios, tiek specialiosios socialinės paslaugos, kurios gali būti teikiamos asmens namuose arba socialinių paslaugų įstaigose.
Bendrosios socialinės paslaugos
- Asmens konsultavimas, tarpininkavimas, informavimas, atstovavimas.
- Psichosocialinė pagalba.
- Maitinimo organizavimas, jeigu dėl nepakankamo savarankiškumo ir pajamų asmuo nepajėgia maitintis savo namuose.
- Skurstančiųjų aprūpinimas būtiniausiais drabužiais ir avalyne.
- Transporto organizavimas, jei dėl judėjimo problemų ir nepakankamų pajamų asmuo negali naudotis visuomeniniu ar individualiu transportu.
Specialiosios socialinės paslaugos
Socialinės priežiūros paslaugos:
- Pagalba į namus: maisto produktų nupirkimas, pagalba buityje, namų ruošoje, konsultavimas, lydėjimas į įvairias įstaigas ir kt. (iki 10 val./sav.).
- Socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas asmens namuose ar socialinių paslaugų įstaigose, atliekant įvairias kasdienes gyvenimo veiklas (paslaugos trukmė pagal poreikį).
- Laikino atokvėpio paslauga senyvo amžiaus asmenį prižiūrintiems artimiesiems asmens namuose ir institucijoje (iki 720 val. per metus, išimtiniais atvejais, esant krizinei situacijai - iki 90 parų).
Dienos socialinė globa:
- Integrali pagalba asmens namuose (iki 10 val. per parą, iki 7 d./sav.).
- Dienos socialinė globa dienos socialinės globos centre (iki 3 val. per dieną, 1-5 d./sav.).
Trumpalaikė socialinė globa:
- Asmens namuose (daugiau kaip 10 val. per parą iki 6 mėn. per metus).
- Institucijoje (iki 6 mėn. per metus arba iki 5 parų per savaitę).
Ilgalaikė socialinė globa:
- Slaugos ir socialinės globos namuose (daugiau nuo 6 mėn. per metus, neterminuotai).
Socialinių paslaugų pasirinkimo mastai tarp savivaldybių skiriasi, todėl pageidaujamos paslaugos gali tekti laukti. Tokiu atveju gali būti pasiūlytos alternatyvios paslaugos ar galimybė gauti paslaugą kitoje savivaldybėje.
Savivaldybių seniūnijose dirbantys socialiniai darbuotojai organizuoja socialinių paslaugų teikimą, rengia dokumentus ir konsultuoja asmenis, norinčius gauti socialines paslaugas. Pirmas žingsnis siekiant gauti socialines paslaugas yra kreiptis į seniūniją pagal asmens deklaruotą gyvenamąją vietą arba tiesiogiai į savivaldybės socialinių paslaugų skyrių.
Kai norima gauti socialines paslaugas, kurių teikimą savivaldybė finansuoja iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto, asmuo, kuriam reikalingos paslaugos, ar jo globėjas, kitas besirūpinantis asmuo turi kreiptis į seniūniją pagal asmens gyvenamąją vietą. Jeigu asmuo yra vienišas, dėl šių paslaugų gali kreiptis giminystės ryšiais nesusijęs asmuo, pavyzdžiui, kaimynas, tačiau asmuo, kuriam reikalingos paslaugos, turi būti veiksnus. Galima kreiptis raštu tiesiogiai į seniūniją, paštu, elektroniniu paštu ar kai į namus ateina socialinis darbuotojas.
Seniūnijos darbuotojai pateiks informaciją, kokius dokumentus reikia pateikti norint gauti tam tikrą socialinę paslaugą. Atsižvelgiant į paslaugos rūšį, reikia pateikti šiuos dokumentus: Prašymą. Asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją. Pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Pensininko, neįgaliojo pažymėjimų kopijas. Specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymos (SPS-1 forma) ar specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos (SPP-2 forma) kopiją. Medicinos dokumentų išrašą (forma 027/a). Pažymą apie asmens pastarųjų 3 mėn. pajamas.
Asmenys, kuriems reikalingos socialinės paslaugos, gali pageidauti paslaugų iš konkrečios įstaigos, tačiau ar jie galės gauti socialines paslaugas toje įstaigoje, priklausys, ar joje yra laisvų vietų ir kitų aspektų. Įstaigas, kurios teiks socialines paslaugas, skiria savivaldybė.
Jeigu asmeniui, turinčiam demenciją, ir jo globėjui dėl saugumo skubiai reikalingos socialinės paslaugos, į šias paslaugas teikiančią įstaigą galima kreiptis tiesiogiai, tuomet paslaugos būtų apmokamos asmens lėšomis. Pareiškus pageidavimą, socialines paslaugas teikianti įstaiga tarpininkaus pateikiant prašymą savivaldybei įvertinti socialinių paslaugų poreikį ir spręsti dėl jų finansavimo.
Dėl socialinių paslaugų, kurių teikimą finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto, skyrimo asmuo ar jo globėjas g kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, seniūniją ar kitą nurodytą įstaigą.
Galima kreiptis raštu tiesiogiai į savivaldybę, paštu ar elektroniniu būdu, o jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tokios rūšies elektroninė paslauga - prašymą galima teikti per SPIS sistemą. Taip pat yra galimybė asmeniui ar šeimai, kuriems dėl saugumo skubiai reikalingos socialinės paslaugos, kreiptis tiesiai į socialinių paslaugų įstaigą, kuri tarpininkaus pateikiant prašymą savivaldybei.
Asmuo, apsigyvenęs socialinės globos namuose savo lėšomis, gali teikti prašymą dėl socialinės globos, finansuojamos savivaldybės ar valstybės biudžeto lėšomis.
Mokėjimo už socialines paslaugas tvarka
Tai priklauso nuo paslaugų tipo ir teikėjo. Bendrosios socialinės paslaugos, tokios kaip informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, atstovavimas, teikiamos nemokamai.
Mokėjimo už kitas socialines paslaugas dydį asmeniui arba šeimai nustato savivaldybė, priklausomai nuo teikiamų socialinių paslaugų rūšies, periodiškumo ir asmens arba šeimos finansinių galimybių už jas mokėti.
Socialinės priežiūros paslaugos, pavyzdžiui, pagalba į namus, socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas, yra nemokamos tiems, kurie gauna socialinę pašalpą, arba kurių vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui, yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, tai yra, 258 eurus.
Mokėjimo dydis už trumpalaikę socialinę globą neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą nustatomas pagal asmens pajamas ir atsižvelgiant į asmens turtą. Suaugusiam asmeniui jis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų.
Jei asmens turto vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą. Pavyzdžiui, savivaldybėje nustatytas turto vertės normatyvas yra 10 tūkst. eurų, o asmens turto vertė - 15 tūkst. eurų, reiškia, asmuo kas mėnesį turės papildomai mokėti 1 proc. nuo 5 tūkst.
Senėjimo iššūkiai ir socialinės paslaugos
Senėjimo procesas asmenims kelia įvairias problemas, įskaitant sveikatos, fizinės būklės problemas, liguistumą ir pažeidžiamumą. Vyravo nuomonė, kad vienas svarbiausių senėjimo požymių yra energijos, gyvybingumo ir gebėjimo atgauti fizines ir dvasines galias praradimas. Pastebėta, kad žmonės, laikydamiesi sveikesnės gyvensenos (nerūkantys, normalaus kūno masės indekso, fiziškai aktyvūs), sendami patyrė mažiau negalių. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ne tik gyvenimo trukmei, bet ir gyvenimo kokybei.
Senėjimą derėtų traktuoti kaip laipsnišką visų fizinių požymių ir psichinės struktūros kitimo procesą. Visa tai gali sukelti nerimą ir depresiją. Šios problemos seniems žmonėms gyvenime neleidžia tinkamai tenkinti socialinius poreikius.
Senyvo amžiaus žmonių socialiniai poreikiai kinta, kadangi jie pereina į kitą amžiaus tarpsnį, galbūt pakinta šeimyninė padėtis (tampant našliu), pakinta dienos užimtumo eiga. Kai kuriems žmonėms su tuo tampa sunkiau susitaikyti, todėl šiuo atveju socialiniai darbuotojai galėtų būti tokiems žmonėms pagalba ir parama siekiant prisitaikyti prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų.
Svarbu rasti šių problemų sprendimo būdus. Turint ribotas galimybes įgyvendinti socialinius poreikius, amžiaus problemos tampa ryškesnės.
Varnelienės teigimu, senatvę įprasta apibūdinti kaip sunkesnės adaptacijos amžių. Tai lemia padidėjęs pagyvenusio amžiaus žmonių pažeidžiamumas, ryškėjanti visų organizmo funkcijų, lėtėjimo ir nykimo tendencija. Daliai pagyvenusio amžiaus žmonių savo gyvenimo pabaigoje tenka rinktis stacionarias globos įstaigas. Šioje aplinkoje kur kas mažiau įprastinės veiklos galimybių, retesni kontaktai su išoriniu pasauliu, mažiau privatumo negu gyvenant namuose.
Šepūnaitė išskiria socialinę atskirtį ir jos pasekmes - pagyvenusio amžiaus žmonių nedalyvavimas bendruomenės gyvenime. Tai susiję su daugeliu faktorių: skurdu, kuriam pirmiausia turi įtakos mažos pajamos, diskriminacija, bedarbyste, nepakankamais įgūdžiais, netinkamu ar nepritaikytu būstu, prasta sveikata, šeimos problemomis, nusikalstamumu, socialinių paslaugų, informacijos nepasiekiamumu ir kt.
Adamsas ir kt. teigia, jog tokie tikslai inicijuojami suvokimo procesu, jog laikas ribotas. Tikslai, susiję su žinių įgijimu ir informacijos rinkimu, sumenksta ir jie daugiau sutelkia dėmesį į tikslus, susijusius su emocijomis. Mockus ir kt. apžvelgę teorijas nustatė, kad vyresniame amžiuje svarbu ne tik aktyvumas pats savaime, bet taip pat svarbūs su aktyvumu susiję psichologiniai mechanizmai, kai žmogus susitelkia į tikslus, susijusius su emocijomis, o ne su žiniomis ir informacijos rinkimu, kai adaptacija grindžiama selekcijos, optimizacijos ir kompensacijos mechanizmais. Taigi, kalbant apie socialinio aktyvumo sąsajas su pasitenkinimu gyvenimu, svarbu atsižvelgti į šį psichologinį aspektą.
Pagal šiuos požymius žmogus gali būti priskirtas senimo kategorijai bei susiduria su rizika prarasti vertę, galią ir įtaką, o su tuo atsidurti ties skurdo riba, patirti diskriminaciją siekdamas pasinaudoti paslaugomis. Fiziniai senatvės požymiai (odos raukšlės, žili plaukai, silpstantis regėjimas, klausa ir pan.) tampa senatvės kauke, nuoroda į tą neigiamą prasmę, kurią senėjimui suteikia visuomenė.
Kadangi jis siejamas su nykimu, destrukcija ir ligomis, kūnas senatvėje konstruojamas kaip marginalus atskiriamas nuo pagrindinio kultūrinio atstovavimo. Biomedicininio negatyvaus požiūrio į senėjimą dominavimas rodo įsitvirtinusią senatvės sampratos medikalizaciją ir disciplinarinę galią.
Dėl senėjimo proceso asmenims kyla ir kitokios problemos, tai gali būti sveikatos problemos, fizinės būklės problemos, liguistumas ir pažeidžiamumas. Vyravo nuomonė, kad vienas svarbiausių senėjimo požymių yra energijos, gyvybingumo ir gebėjimo atgauti fizines ir dvasines galias praradimas. Pastebėta, kad žmonės, laikydamiesi sveikesnės gyvensenos (nerūkantys, normalaus kūno masės indekso, fiziškai aktyvūs), sendami patyrė mažiau negalių. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ne tik gyvenimo trukmei, bet ir gyvenimo kokybei.
Anot Bikmanienės (1998), senų žmonių globa neretai reikalauja specialistų (medikų, psichiatrų, psichologų ir pan.) pagalbos. Reikalinga institucinė priežiūra ar specialios paslaugos namuose. Žinoma, lieka didelė tikimybė, kad pagyvenusio amžiaus žmonės liks gyventi su savo artimaisiais ir jais bus tinkamai pasirūpinta. Šiuo žmogumi ir tinkamai tenkinti jo fizinius bei socialinius poreikius. Arba didės socialinių darbuotojų darbo krūvis. Būtina kreipti dėmesį į senų žmonių ne tik fizinius, bet ir socialinių poreikių tenkinimą. Socialinių poreikių kokybiškas tenkinimas leidžia gerinti senų žmonių gyvenimo kokybę, ilginti gyvenimo trukmę. Todėl galima manyti, kad socialiniai darbuotojai pagyvenusio amžiaus žmonių socialinių poreikių tenkinimo procese užima labai svarbų vaidmenį.
Kadangi šeimos dominuoja mažos, dviejų kartų šeimos, suaugę vaikai ir pagyvenusio amžiaus tėvai dažniausiai gyvena atskirai. Šiais tėvais ir tenkinti jų socialinius poreikius. Šių žmonių globa patikima stacionarioms senų žmonių globos įstaigoms, kuriose tenkinami žmogui reikalingi fiziniai ir socialiniai poreikiai.
Mokslininkų teigimu, pagyvenusio amžiaus globa dažnai reikalauja specialistų (medikų, psichiatrų, psichologų ir pan.) pagalbos. Reikalinga institucinė priežiūra ar specialios paslaugos namuose.
Privatūs senelių slaugos namai yra tinkamiausias pasirinkimas tiems, kurie ieško ne pigiausio, o kokybiškiausio prieglobsčio. Senjorų globos/slaugos namuose „Lumos“ Batėgaloje vyresnio amžiaus žmonės gali įsikurti erdviai...
Socialinių paslaugų teikimo problemos ir naujovės
Socialinių paslaugų teikimas globos namuose yra itin svarbi sritis, užtikrinanti tinkamą priežiūrą ir pagalbą asmenims, kurie dėl įvairių priežasčių negali savarankiškai pasirūpinti savimi. Vis dėlto, šioje srityje egzistuoja nemažai trūkumų ir iššūkių, kurie neigiamai veikia paslaugų kokybę ir prieinamumą. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines problemas, su kuriomis susiduria socialinių paslaugų teikėjai globos namuose, bei galimus sprendimo būdus.
Pagrindinės Socialinių Paslaugų Teikimo Problemos
Finansavimo trūkumas
Viena iš didžiausių problemų, su kuriomis susiduria socialinių paslaugų teikėjai globos namuose, yra nepakankamas finansavimas. Dėl ribotų biudžeto lėšų įstaigos negali užtikrinti tinkamos personalo kvalifikacijos, aprūpinti gyventojų reikiamomis priemonėmis ir organizuoti kokybiškų užimtumo programų. Tai neigiamai veikia paslaugų kokybę ir gyventojų gerovę.
Personalo trūkumas ir kvalifikacija
Socialinių darbuotojų, slaugytojų ir kitų specialistų trūkumas yra dar viena opi problema. Dėl mažų atlyginimų ir didelio darbo krūvio sunku pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus. Tai lemia, kad vienas darbuotojas turi prižiūrėti didelį skaičių gyventojų, o tai neigiamai veikia priežiūros kokybę ir individualų dėmesį kiekvienam asmeniui.
Infrastruktūros būklė
Daugelio globos namų infrastruktūra yra pasenusi ir neatitinka šiuolaikinių reikalavimų. Pastatai yra prastos būklės, trūksta specialios įrangos, pritaikytos žmonėms su negalia. Tai apsunkina priežiūrą ir mažina gyventojų komfortą.
Socialinė izoliacija ir užimtumo stoka
Globos namuose gyvenantys asmenys dažnai jaučiasi socialiai izoliuoti ir atskirti nuo visuomenės. Trūksta galimybių dalyvauti socialiniame gyvenime, bendrauti su artimaisiais ir užsiimti mėgstama veikla. Užimtumo stoka taip pat yra didelė problema, nes gyventojai neturi galimybių realizuoti savo potencialą ir jaustis naudingais.
Socialinių Paslaugų Poreikio Nustatymo Trūkumai
Socialinių paslaugų poreikis nustatomas vadovaujantis Metodika. Socialinis darbuotojas arba Įstaigos socialinis darbuotojas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo Prašymo gavimo dienos privalo įvertinti ir nustatyti asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį užpildydami socialinių paslaugų poreikio vertinimo formą, patvirtintą Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu. Jeigu reikalinga papildoma informacija, susijusi su asmens socialinių paslaugų poreikio vertinimu ir nustatymu, šis terminas gali būti pratęsiamas iki 15 kalendorinių dienų nuo Prašymo gavimo dienos. Asmens dienos ar ilgalaikės socialinės globos poreikis turi būti įvertintas ir nustatytas per 20 kalendorinių dienų, o trumpalaikės socialinės globos - per 15 kalendorinių dienų nuo Prašymo gavimo dienos.
Socialinis darbuotojas, Įstaigos socialinis darbuotojas arba Šeimos socialinis darbuotojas, įvertinęs ir nustatęs asmens socialinių paslaugų poreikį, pateikia asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio vertinimo ir nustatymo išvadas (toliau - Išvados) Sveikatos ir socialinės apsaugos skyriui (toliau - Skyrius).
Nepaisant nustatytų terminų, praktikoje pasitaiko atvejų, kai poreikio vertinimas užtrunka ilgiau dėl didelio darbo krūvio, specialistų trūkumo ar sudėtingų asmens situacijų. Šioje srityje taip pat iškyla problemų, susijusių su biurokratiniais procesais ir sprendimų priėmimo trukme. Nors teisės aktai nustato konkrečius terminus, praktikoje jie ne visada yra įgyvendinami. Nepaisant formalaus skundų nagrinėjimo proceso, praktikoje asmenys dažnai susiduria su sunkumais, bandydami apginti savo teises. Skundų nagrinėjimas gali užtrukti ilgai, o sprendimai ne visada būna palankūs pareiškėjams.
Socialinių Paslaugų Asmeniui (Šeimai) Skyrimas, Jų Teikimo Sustabdymas, Atnaujinimas Ir Nutraukimas
Sprendimą dėl socialinių paslaugų asmeniui (šeimai): skyrimo ir nutraukimo, išskyrus mirties atveju, priima Skyriaus vedėjas; sustabdymo ir nutraukimą mirties atveju priima socialines paslaugas teikianti įstaiga.
Socialinių paslaugų teikimas, nesibaigus sprendime dėl sustabdymo nurodytam terminui, atnaujinamas gavėjui ar jo atstovui pateikus prašymą paslaugų įstaigai, įstaiga atnaujina paslaugas ir pateikia sprendimą Skyriui bei teikia paslaugas asmeniui tomis pačiomis sąlygomis, kurios buvo numatytos prieš sustabdant.
Sprendimas dėl socialinių paslaugų skyrimo: socialinę riziką patiriančiai šeimai, socialinę riziką patiriančiam vaikui ir jo šeimai priimamas ne vėliau nei per 10 kalendorinių dienų, nuo Šeimos socialinio darbuotojo Išvados pateikimo; asmeniui, rengiamam išvykti iš kitų įstaigų, taip pat asmeniui, kuris už jau gaunamas socialines paslaugas moka savo lėšomis, priimamas ne vėliau nei per 10 kalendorinių dienų nuo Socialinio darbuotojo arba Įstaigos socialinio darbuotojo Išvadų pateikimo; asmeniui dėl socialinės globos skyrimo Globos namuose priimamas per 20 kalendorinių dienų, o dėl trumpalaikės socialinės globos skyrimo per 10 kalendorinių dienų nuo Socialinio darbuotojo arba Įstaigos socialinio darbuotojo Išvadų pateikimo.
Prieš apgyvendinant asmenį, kuriam skirta ilgalaikė socialinė globa, Globos namuose, Skyrius išrašo asmens siuntimą į Globos namus.
Naujovės Socialinių Paslaugų Srityje
Pasikeitus Socialinių paslaugų įstatymui, vaikų dienos centrų finansavimas ir akreditavimas pereina į Savivaldybę. Taip pat nuo šių metų liepos 1 dienos įsigaliojo pakeitimas, kuris leidžia savivaldai kartu su įstaigomis, turinčiomis licenciją, sudaryti sutartis, kad asmuo gautų dienos globos asmens namuose paslaugas.
Kitais metais jau nuo sausio 1-osios įsigalios Vaikų teisių pagrindų įstatymui, bus pradėtos teikti paslaugos vaikams, kuriems yra nustatyas apsaugos poreikis kartu su teisėtu vaiku atstovu.
Atsiranda daugiau būdų kreiptis dėl savivaldybės ar valstybės finansuojamų paslaugų. Dėl socialinių paslaugų galima kreiptis raštu tiesiogiai į savivaldybę, paštu ar elektroniniu būdu, o jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tokios rūšies elektroninė paslauga - prašymą galima teikti per SPIS sistemą.
Taip pat atsiranda galimybė asmeniui ar šeimai, kuriems dėl jo ar jos saugumo skubiai reikalingos socialinės paslaugos, kreiptis tiesiai į socialinių paslaugų įstaigą, kuri tarpininkaus pateikiant prašymą savivaldybei.
tags: #socialines #globos #namu #gyventoju #poreikiai
