Menu Close

Naujienos

Pertvarka Lietuvoje: Nuo Institucinės Globos Link Bendruomeninių Paslaugų Plėtros

Institucinės globos pertvarka Lietuvoje - tai ilgalaikis procesas, siekiantis užtikrinti kokybiškesnes ir į asmens poreikius orientuotas socialines paslaugas. Ši pertvarka apima institucinės globos sistemos keitimą, pereinant prie bendruomeninių paslaugų plėtros, kurios suteikia daugiau galimybių ir savarankiškumo žmonėms su negalia.

Institucinės Globos Istorija ir Jos Trūkumai

Institucinės globos tradicija Europoje atsirado kaip būdas apsaugoti silpnesnius visuomenės narius ir užtikrinti jų išgyvenimą sudėtingais visuomenės raidos etapais. Tačiau per pastaruosius porą dešimtmečių vis dažniau pasigirsta pranešimų apie dideles globos institucijas, kuriose vaikai ar žmonės su negalia gyvena blogomis sąlygomis, o darbuotojai elgiasi žiauriai ir asmenybę žeminančiai. Gyvendamas institucijoje žmogus ar vaikas, užuot artimai bendravęs su tėvais, šeimos nariais ar globėjais, jaučia individualizuoto emocinio prieraišumo stoką. Akivaizdu, jog institucinė globa, ypač jeigu ji prasideda nuo kūdikystės, sėkmingos integracijos į visuomenę galimybę sumažina iki minimumo. Prie viso to dar galima pridurti ir stigmą, siejamą su faktu, kad vaikystė ar dalis gyvenimo buvo praleista globos įstaigoje. Visos šios problemos smarkiai susiaurina šių vaikų ar žmonių su negalia gyvenimo galimybes, ypač jei žmogus globos įstaigoje praleido savo ankstyvąją vaikystę.

Nuotrauka, vaizduojanti didelę globos įstaigą

Teisinė Bazė ir Pertvarkos Pradžia

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija pabrėžia būtinybę investuoti į paramą šeimai ir bendruomenines paslaugas, o institucinę globą įvardija tik kaip kraštutinę priemonę. Institucinės socialinės globos sistemos pertvarka Lietuvoje prasidėjo 2012 m. patvirtinus Neįgalių vaikų, likusių be tėvų globos vaikų, suaugusių neįgalių asmenų socialinės globos namų deinstitucionalizacijos strategines gaires. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatos numato, kad negalią turintys, kaip ir kiti asmenys, turi teisę pasirinkti gyvenamąją vietą, su kuo gyventi, naudotis bendruomenėje teikiamomis paslaugomis ir pagalba. Globos įstaigų pertvarka pereina į aktyvią stadiją, t. y. pradeda veikti globos įstaigų pertvarkos organizacinė grupė. Pertvarkos gairės pradėtos kurti 2013 m. Š.m. pavasarį vyko mokymai-diskusijos apie didelių socialinių globos institucijų pertvarką Lietuvoje pagal partnerių sukurtą programą projekto „Kartu link efektyvios ir tvarios socialinės globos“ („Towards efficient and sustainable social care“) rėmuose.

Projektas „Nuo Globos Link Galimybių: Bendruomeninių Paslaugų Plėtra“

Institucinės globos pertvarkos projekto antrasis etapas - projektas „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ (projekto Nr. 08.4.1-ESFA-V-405-03-0001), finansuojamas Europos Socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. Jį nuo 2020 m. gegužės pradžios įgyvendina Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su partneriais - socialinių paslaugų srityje dirbančiomis įstaigomis bei neįgaliųjų nevyriausybinėmis organizacijomis.

Logotipai, simbolizuojantys Europos socialinį fondą ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą

Tikslas ir Naujos Paslaugos

Šio projekto tikslas - bendruomeninių paslaugų plėtra darbingo amžiaus asmenims, turintiems psichikos ir (ar) proto negalią. „Bendruomeninės paslaugos - tai puiki alternatyva institucinei globai. Projekto rėmuose šiuo metu vystomos keturių rūšių naujos paslaugos intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią turintiems darbingo amžiaus žmonėms su negalia:

  • socialinių dirbtuvių paslaugos,
  • apsaugoto būsto paslaugos,
  • įdarbinimo su pagalba paslaugos,
  • pagalbos priimant sprendimus paslaugos.
Anot G. Baltrūno, projektas svarbus tuo, kad sudaro galimybę sukurti arba pritaikyti ir išbandyti Lietuvoje naujas, institucinei globai alternatyvias paslaugas, kurias galima įvertinti, išanalizuoti ir gauti grįžtamąjį ryšį, kaip jos veikia, ką reikėtų tobulinti. „Paslaugas išbandžius praktikoje ir pripažinus, kad jos reikalingos ir puikiai veikia, ateityje svarbu ieškoti galimybių toliau tokias paslaugas tęsti bendradarbiaujant su savivalda. Svarbu tai, kad neįgalūs asmenys, kuriems reikalinga pagalba, projekto metu jau gauna paslaugas. Taigi, reali nauda jaučiama čia ir dabar“, - sako G. Baltrūnas.

Schema, iliustruojanti keturių naujų paslaugų tipus

Socialinių Dirbtuvių Paslaugos

Socialinių dirbtuvių paslauga yra socialinės priežiūros paslauga, pretenduojanti tapti dienos globos alternatyva. Šios paslaugos poreikis yra labai didelis. Socialinės dirbtuvės kuriamos tam, kad neįgalieji dirbtų jiems prieinamus darbus ir net galėtų simboliškai užsidirbti. Veiklų, kurias gali atlikti socialinių dirbtuvių lankytojai, iš tikrųjų yra labai daug. Vieni pakuoja kačių kraiką, kiti siuva maišelius, treti valo laiptines, tvarko aplinką. Dirbtuvėse vienu metu dirba 10 žmonių. Didžioji jų dalis neturi darbo įgūdžių, dažną reikia pripratinti prie darbinės veiklos, todėl su jais dirba socialinis darbuotojas, socialinio darbuotojo padėjėjas ir užimtumo specialistas, kuris moko konkretaus darbo. Paslaugos teikimo grafike (socialinių dirbtuvių paslauga), nurodomas ne darbuotojo darbo laikas, o laikas skirtas paslaugos gavėjams. Kiek jiems suteikta paslaugų valandomis per mėnesį (kontaktinės valandos). Socialinių dirbtuvių grafike reikia nurodyti visus socialinių dirbtuvių darbuotojus išskyrus rinkodarininką. Pietų pertrauka yra įskaičiuojama į socialinių dirbtuvių darbo su klientu laiką (6 valandas).

Nuotrauka, vaizduojanti žmones, dirbančius socialinėse dirbtuvėse

Įdarbinimo su Pagalba Paslaugos

Šia paslauga siekiama paskatinti intelekto ir psichosocialinę negalią turinčius žmones įsilieti į atvirą darbo rinką. Įdarbinimo su pagalba specialistas su vienu žmogumi dirba metus. 4-6 mėnesiai skirti padėti surasti darbą, o likusieji 6-8 - padėti jam išsilaikyti darbo vietoje. Atsiranda įvairių faktorių, dėl kurių jiems sunku išsilaikyti darbo vietoje, vienas iš jų yra neigiamos kolektyvo nuostatos. Šios paslaugos tikslas yra ne tik įdarbinti, bet ir paruošti žmones dalyvauti darbo rinkoje. Arba net visiškai savarankiškai.

Apsaugoto Būsto Paslaugos

Žmogui, kuris turėtų gyventi globos namuose, sudaroma galimybė gyventi išnuomotame name ar bute. Išsikėlusieji iš globos namų iš pradžių džiaugiasi laisve, bet greit pavargsta, nes viską tenka daryti patiems. Turime leisti jiems „atkristi“ ir vėl pradėti iš naujo. Angliškai tai vadinasi loop - žmogui gali tekti 10 ar net 15 kartų grįžti į ankstesnę institucinę rutiną, o po to vėl iš naujo bandyti, kol jis taps savarankiškas. Vykdant Apsaugoto būsto nuomos atranką numatyta, kad partneris turi vadovautis 2017-12-13 LRV nutarimu Nr. 1036 ” Dėl žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo patvirtinimo VPĮ 6 str. 1 d. 1 p. Kuriame nurodyta, kad VPĮ netaikomas žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimui arba nuomai bet kokiomis finansinėmis priemonėmis ar teisių į šiuos daiktus įsigijimui.

Pagalbos Priimant Sprendimus Paslaugos

Sakyčiau, tai yra naujausia ir sudėtingiausia paslauga. Šią pagalbą dažniausiai teikia socialiniai darbuotojai. Taip susiklostė, kad socialinis darbas Lietuvoje yra pernelyg paternalistinis, t. y. per daug globėjiškas. Svarbu suprasti, kad pagalbos priimant sprendimus užsakovas yra klientas, todėl paslaugą teikiantis darbuotojas be kliento noro nieko negali daryti. Šią paslaugą kai kas sieja su neveiksnumo institutu. Aš pats mėgstu sakyti, kad reikia žmogui leisti nusipirkti per mažus batus.

Iššūkiai ir Perspektyvos

Manau, tai, kad mūsų visuomenė kol kas nėra pasirengusi priimti kitokių žmonių. Užsieniečiai, atvykę į Lietuvą, paprastai manęs klausdavo, kur mūsų neįgalieji, nes jų pas mus nėra, gali sutikti tik vieną kitą. Apklausų duomenys rodo, kad psichosocialinę negalią turintys žmonės vertinami kaip pavojingesni už kenčiančius nuo priklausomybės ar išėjusius iš įkalinimo įstaigų. Kai ieškome būstų neįgaliesiems, nuomotojai, išgirdę, kam reikalingas butas, dažnai nuomoti atsisako. Šiems žmonėms paslaugas neretai atsisako teikti net fizinę negalią turinčius asmenis jungiančios draugijos - manoma, kad jie neprognozuojami, pavojingi. Pagal statistiką intelekto ir psichosocialinę negalią turintys žmonės nusikalsta gerokai rečiau nei „sveikieji“. Jie turi grįžti į visuomenę, tada visuomenė ims keistis. Europos šalyse didelis skaičius žmonių gyvena nuolatinės globos įstaigose: vaikai, žmonės su negalia ir vyresnio amžiaus žmonės. Valstybės privalo apsaugoti žmones nuo apgyvendinimo rūpybos įstaigose. Kalbama apie visavertį vaiko, netekusio tėvų globos, žmogaus su negalia gyvenimą, kuris garantuotų jo orumą, ugdytų pasitikėjimą savimi ir leistų aktyviai dalyvauti visuomenės veikloje. Būtent šiuo tikslu turėtų vadovautis valstybės dalyvės, siekiančios neįgalių vaikų teisių įgyvendinimo.

Infografika, lyginanti institucinės globos ir bendruomeninių paslaugų privalumus

Pagrindiniai pertvarkos etapai apima:

  • Globos įstaigų pertvarkos organizacinės grupės įsteigimą.
  • Pertvarkos gairių parengimą (pradėtas 2013 m.).
  • Kompleksinės pagalbos šeimai didinimą.
  • Nevyriausybinių organizacijų ir krizių centrų veiklos rėmimą.
Šio straipsnio tikslas - įvertinti Marijampolės regiono savivaldybėse esamą situaciją bei perspektyvas institucinės socialinės globos psichikos ar intelekto negalią turintiems asmenims pertvarkos kontekste.

tags: #socialines #globos #istaigu #pertvarka