Socialinė aplinka yra vienas iš svarbiausių veiksnių asmenybės formavimuisi. Socialinė aplinka yra viskas, kas susiję su žmonėmis, t.y. šeima, draugai, bendruomenė, mokykla, darbovietė ir t.t. Visais laikais žmonės domėjosi vaikų ugdymu, jų santykiais su tėvais, todėl šiame straipsnyje siekiama atskleisti šeimos, kaip vaiko socializacijos institucijos, ypatumus ir mokyklos vaidmenį šiame procese.
Asmenybės formavimuisi didelę įtaką turi aplinka, kurioje asmuo auga. Aplinka apima daugybę veiksnių, tokių kaip šeima, mokykla, draugai, bendruomenė ir kultūra. Vaikystė - vienas iš svarbiausių žmogaus gyvenimo tarpsnių. Juk būtent šiuo laikotarpiu formuojasi kalbos įgūdžiai, išmokstama pagrindinių normų bei vertybių, formuojasi pati asmenybė.
Ugdomosios aplinkos svarba
Ugdomoji aplinka yra asmens ugdymosi ir formavimo veiksnys ir jis yra labai svarbus ankstyvojo vaiko ugdymo raidos etapuose. Aplinka suteikia vaikui šansą susipažinti su naujais daiktais ar procesais, juos pažinti, suvokti, kaip jie veikia. Tinkamoje ugdymosi aplinkoje vaikas jaučiasi saugus, nebijo tyrinėti, atrasti ir išmokti naujus dalykus. Sukurta saugi tyrinėjimams aplinka skatina vaiką atrasti savo socialinį tapatumą, kuris suteikia galimybę pažinti pasaulį, įgyjant naujus įgūdžius bei žinias.
Ugdomoji aplinka yra erdvė, kurioje ugdytinis gyvena nuolatos, ir kuri skatina vaiko ugdymosi pasiekimus, jo individualų tobulėjimą. Ikimokyklinio amžiaus vaikas aplinkoje ne tik susipažįsta su įvairiais daiktais ir jų funkcijomis, tačiau kartu vaikas patiria įvairių įspūdžių, įgyja naujas patirtis, tyrinėja, eksperimentuoja ir atranda.
Ankstyvajame amžiuje vaikai daug tyrinėja. Todėl ypač svarbu sukurti saugią aplinką, kurioje vaikas galėtų tyrinėti daiktus, procesus. Aplinką, kurioje galėtų realizuoti save. Sukurkite namuose vaikui skirtą erdvę, kuri būtų saugi ir kurioje vaikas galėtų susipažinti su jį supančiu pasauliu.
Socialinės aplinkos įtaka
Aplinka visuose gyvenimo etapuose yra itin svarbi, nes daro įtaką mūsų sprendimams, jausmams, emocijoms ir pasirinkimams. Ankstyvajame amžiuje ji svarbi dėl saugumo, drąsos tyrinėti ir pažinti formavimosi.
Įvairaus tipo neigiamas aplinkos poveikis, stresoriai (angl. stressors) ankstyvojoje vaikystėje gali sutrikdyti neurologinę, metabolinę ir imuninę sistemas, neigiamai įtakodami vaiko ne tik fizinį, bet ir emocinį, kognityvinį, kalbos vystymąsi bei bendras mokymosi kompetencijas. Tai sulėtina ar ne iškreipia vaiko vystymosi trajektoriją.
Šeimos vaidmuo vaiko socializacijoje
Šeima yra pirmoji socialinė aplinka, kurioje vaikas auga. Šeimos narių elgesys, požiūris į gyvenimą, vertybės ir pan. gali turėti didelę įtaką vaiko asmenybės formavimuisi. Tyrimai rodo, kad šeimos, kuriose yra mažai meilės, palaikymo ir dėmesio, gali turėti neigiamą poveikį asmenybės vystymuisi. Šeimos, kuriose yra daug konfliktų ir netolerancijos, vaikai dažniau patiria stresą ir nerimą, o tai gali sukelti neigiamą poveikį jų psichinei sveikatai.
Šeima yra pirmoji socialinė aplinka, su kuria asmenybė susiduria. Šeima yra pirmoji socialinė aplinka, kurioje vaikas auga. Šeimos narių elgesys, požiūris į gyvenimą, vertybės ir pan. gali turėti didelę įtaką vaiko asmenybės formavimuisi.
Šeima atlieka daugybę funkcijų, kurios užtikrina vaiko gerovę. Nevykdydami jų, tėvai kenkia tiek vaikui, tiek sau. Reprodukcinė funkcija: Ši funkcija yra susijusi su giminės pratęsimo būtinybe. Pirminės socializacijos funkcija: Šeima yra pirmoji vieta, kur vaikas mokosi socialinių normų, vertybių ir elgesio modelių. Edukacinė funkcija: Kadangi tėvai yra pirmieji ugdytojai, tai jie turėtų nuosekliai auklėti vaiką, atsižvelgiant į jo poreikius ir galimybes. Rekreacinė ir psichoterapinė funkcija: Ji paremta idėja, kad šeima turi sudaryti visas sąlygas, kad vaikas jaustųsi saugus. Ekonominė ir namų ūkio tvarkymo funkcija: Nuo to, kokia šeimos materialinė padėtis, priklauso ir vaiko gerovė.
Bendraamžių ir mokyklos įtaka
Bendraamžiai yra dar viena svarbi socialinė aplinka, kurioje asmenybė mokosi bendrauti ir bendradarbiauti su kitais žmonėmis. Jei bendraamžiai remia vienas kitą ir skatina pozityvų elgesį, tai gali padėti vaikui vystytis kaip atsakingam ir pasitikinčiam savimi žmogui.
Mokykla yra dar viena svarbi socialinė aplinka. Mokykloje vaikas susiduria su bendraamžiais, mokytojais, taisyklėmis ir t.t. Mokyklos aplinkoje vaikas mokosi bendrauti, bendradarbiauti, taip pat įgyja žinių ir įgūdžių, kurie reikalingi ateityje. Mokytojų elgesys, mokymo metodai ir mokyklos kultūra gali turėti didelę įtaką vaiko elgesiui ir mokymuisi. Jei mokytojai skatina pozityvų elgesį ir remia savarankiškumą, tai gali padėti vaikui tapti atsakingu ir pasitikinčiu savimi žmogumi.
Socialinės kompetencijos ugdymas
Socialinės kompetencijos ugdymo svarba ikimokykliniame amžiuje neabejotina, kadangi socialinė kompetencija lemia vaiko kaip pilnateisės ir savimi pasitikinčios asmenybės sėkmę kitose ugdymosi srityse bei tolimesniame gyvenime. Ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinės kompetencijos ugdymo tikslas - supažindinti ugdytinius su įvairiomis vertybėmis ir visuomenei priimtinu elgesiu, kad ugdytiniai gebėtų orientuotis aplinkoje, tinkamai joje elgtis, bendrautų ir bendradarbiautų su kitais, kontroliuotų savo elgesį bei emocijas.
Tyrimo rezultatai atskleidė: ugdomoji aplinka yra erdvė, kurioje ugdytinis gyvena nuolatos, ir kuri skatina vaiko ugdymosi pasiekimus, jo individualų tobulėjimą. Ikimokyklinio amžiaus vaikas aplinkoje ne tik susipažįsta su įvairiais daiktais ir jų funkcijomis, tačiau kartu vaikas patiria įvairių įspūdžių, įgyja naujas patirtis, tyrinėja, eksperimentuoja ir atranda.
Pedagogai kuria vaiko poreikius atitinkančią ugdomąją aplinką, tačiau kartais kyla sunkumų dėl lėšų trūkumo ar per didelio vaikų skaičiaus grupėje. Nepaisant to, pedagogai sutinka, kad tinkamai paruošta, pritaikyta konkrečioms situacijoms ir veikloms ugdomoji aplinka daro didelę įtaką vaikų socialinės kompetencijos ugdymui.
Aplinką harmonizuojantys patarimai
Paskatinimas ir padrąsinimas. Ankstyvajame vaiko ugdyme ypač svarbu vaiką paskatinti tyrinėti, palaikyti ir drąsinti. Nuraminkite vaiką, jeigu verkia, prajuokinkite, džiaugsmingai nustebinkite vis naujais dalykais, reikškite nuostabą dėl naujai atliktų dalykų ar veiksmų, atšvęskite pasiekimus, džiaukitės mažais momentais. Nuostaba ir palaikymas sukurs saugią aplinką, kurioje vaikas norės ir toliau drąsiai pažindintis su pasauliu.
Abipusis pasitikėjimas ir tikėjimas vaiku. Labai svarbu, kad vaikas ir tėvai pasitikėtų ugdymosi specialistais ir suaugusiais. Visų pirma, patys tėveliai turi komunikuoti su pedagogais, bendradarbiauti ir dalintis informacija apie savo vaiką.
Tyrimo rezultatai atskleidė: tėvai patenkinti savo vaikų ugdomąja aplinka darželyje, domisi vaikų socialinės kompetencijos ugdymu, supranta socialinės kompetencijos svarbą vaikų gyvenime ir sutinka, kad ugdomosios aplinkos kūrimas svarbus ne tik darželyje, bet ir namuose.
Vaikų darželis yra vienas efektyviausių būdų mažinti socialinę atskirtį ir suteikti visiems vaikams vienodas galimybes. Tai ypač reikšminga vaikams iš socialinės rizikos šeimų, nes darželis jiems tampa ne tik mokymosi, bet ir socialinės įtraukties vieta. Ikimokyklinio ugdymo patirtys suteikia vaikams tvirtą pagrindą lengviau įsilieti į visuomenę ir prisitaikyti prie kasdienių gyvenimo iššūkių, o pirmieji šešeri gyvenimo metai - ypač svarbūs asmenybės formavimuisi.
Pozityvi tėvystė ir socialinė parama yra labai svarbūs veiksniai, siekiant užtikrinti vaiko gerovę ir tinkamą asmenybės formavimąsi.
tags: #socialines #aplinkos #vaidmuo #vaiko #asmenybes #sklaidai
