Septintajį dešimtmetį pasaulis turėjo „The Beatles“. Teatre jų nebėra jau beveik 20 metų. Kai iš jo išėjo režisierius Eimuntas Nekrošius. Neseniai parodytame Gintaro Varno spektaklyje „Junas Gabrielis Borkmanas“ (Henrikas Ibsenas) - trise iš dešimties: Kostas Smoriginas (63 m.), Vidas Petkevičius (67 m.), Dalia Overaitė (65 m.). Vaidina gal savo jausmus - per gyvenimą temptą aistrų, triumfo, skausmo šleifą.
Garbinami ir pamiršti
Visą sovietinį dešimtmetį jūs buvote Lietuvoje garbinami. E.Nekrošius sakė: „Mes visi buvome apsvaigę nuo to galingo neršto ir neįvertinome šlovės pavojaus. Kaip jūs, trisdešimtmečiai, anuomet ištvėrėte taip netikėtai jūsų pečius prislėgusį triumfą?
Kostas Smoriginas: D.Tamulevičiūtė buvo mus taip išauklėjusi. Tik darbas. Visas „dešimtukas“ šlovės gavo po lygiai, apie ją negalvojome, todėl ištverti nebuvo sunku.
Dalia Overaitė: Tiesiog netikėtai pasijunti laimingas. Ir tai mus dar labiau sujungė, tas buvimas kartu. Supratimas, kad kito kelio nebėra.
Vidas Petkevičius: Todėl, kad mes buvome šeima, kaip kumštis. Kad tik jam, jai pasisektų, apie save negalvoji. Supratome - šiandien tu karalius, rytoj - niekas. Arėme be poilsio dienų, naktimis, šlove mėgautis laiko nebuvo.
1999-ieji, spalio 24-oji. Jums, Vidai, sukako 50 metų. „Uždangai leidžiantis atsiklaupiau ir pabučiavau scenos grindis. Žinojau, kad nebegrįšiu. Atleista buvote ir jūs, Dalia, suvaidinusi H.Ibseno „Norą“. Kaip sakėte, savo gyvenimo vaidmenį. Ir jūs, Kostai.
K.S.: Prasidėjo trintis, kai ėmėme po pasaulį važinėti su E.Nekrošiumi. Pavydas - juk jie ir taip užsidirba! Meno vadovas, kolega iš „dešimtuko“ Algis Latėnas mus atleido. 7 metus kabėjome ore. Gal manė, kad pulsime ant kelių. Bet nepuolėme. Ir praradome 7 metus.
E.Nekrošius išėjo ne savo noru.
V.P.: Tuo metu susirgau ir pakliuvau į ligoninę. Man sako - tavęs negalime priimti, vien už lovą turi mokėti 200 litų. Sakau - neturiu tokių pinigų, nedirbu nei teatre, nei kine. Nuogas bedarbis. Mes su Eimiu (E.Nekrošiumi. - Aut.) į Konservatoriją įstojome drauge, per papildomą priėmimą. Nuo pirmų etiudukų mes kartu. Staiga - meta ir išeina. Asmeniškai man tai buvo baisu... Buvome garbingi, triukšmo nekėlėme.
Jūsų kolega Arūnas Storpirštis yra pasakęs: „Aš anksčiau nei kiti suvokiau, kad teatras - tik akimirkos didybė. O mums atrodė - amžinybė.
D.O.: Tai buvo nesuvokiamas dalykas. Algis juk mūsų kurso draugas. Jis turėjo pagalvoti apie pasekmes, pats juk važinėjo. Eimis staiga išėjo. Geriausi spektakliai, geriausi vaidmenys išėjo drauge. Tuštuma... Kuo tu lieki teatre? Dabar mes vyresni, racionalesni. Bet anuomet... Kodėl?
K.S.: Gal mes buvome įpratę šuoliuoti ant balto žirgo. Jis nupurtė mus ir nubėgo. Tačiau po septynerių metų jūs, Kostai, ir jūs, Vidai, buvote vėl priimti etatiniais Jaunimo teatro aktoriais.
K.S.: Vieną kartą užėjau į teatrą, sutikau mūsų D.Tamulevičiūtę. Ji prie manęs pasakė A.Latėnui: „Algi, kaip tau ne gėda? Bet tie 7 metai taip ir liko išbraukti.
Laimingas aktorius, matyt, nebūtų aktorius. Jo šlovės kaina gal didesnė nei kitų menininkų. Kiekvieną kartą išverti save prieš žiūrovą ir keliauji per gyvenimą vilkdamas aistrų, sopulių, nevilties, neišsipildžiusių vilčių kalną. Parsidavęs šėtonui. Už grašius, kurie net nesidabriniai...
K.S.: Vaidindamas žmogžudį, juo netampi. Gal dar valandą galvoji apie spektaklį, kaip jis pavyko, sudėlioji pliusus, minusus, kad kitą kartą pavyktų geriau.
V.P.: Kostas kalba apie dabartį. Bet aš net sapnuodamas galvodavau - kaip suvaidinti tą epizodą? Tu niekaip nuo vaidmens nepabėgi. Tu gyveni absoliučiai tik dėl jo. Tau neegzistuoja nei šeima, nei vaikai, net tu pats sau. Visa galva į vandenį. Egoizmas baisus.
K.S.: Aš buvau blogas tėvas. Viskas atgulė ant žmonos Dalios (D.Brenciūtė) pečių, o ji taip pat juk aktorė. Neturėjau tėvų, bet turėjau labai rūpestingą vyrą. Vaikai augo teatre nuo vystyklų. „Koks čia šikalius sėdi ant puodo?“ - raukydavo nosį kolegos išeidami į sceną. Privalėjau su viskuo susitvarkyti. Manoma, kad vienintelis aktoriaus gyvenimas - scenoje. Bet aktorius - laimingas žmogus, nes dirba mylimą darbą. Manęs niekas neverčia. Aš atsikeliu ir trokštu dirbti.
Žinai, kad kam nors nepatiks. Kai atėjo didžioji šlovė, jums visiems buvo tik 30 metų. Bendros gastrolės, bemiegės naktys, vynas, ginčai... Vienoje scenoje ir žmona, ir galbūt mylimoji.
V.P.: Aš pirmas vedžiau, dar antrame kurse, savo bendrakursę Kristiną Kazlauskaitę. Nors D.Tamulevičiūtė buvo pasakiusi: „Kategoriškai draudžiu tarpusavy ženytis!“ Mes ėmėme ir sulaužėme. Ateiname susirašę, kas dabar bus? Ji patylėjo. Vėliau A.Storpirštis vedė Dalią Storyk. Bet režisierė buvo teisi - neišbuvote kartu.
V.P.: Iš pradžių buvo skaudu, baisu, kaip ir kiekvienam žmogui. Bet laikas viską sustato į savo vietas. Visi bendraujame kaip draugai.
Aktoriaus pašaukimas ir žiūrovas
Jūs mylite savo žiūrovą? O gal nekenčiate jo? Juk tiek daug privalote jam atiduoti - įtikinti, jaudinti, net įtikti.
K.S.: O vardan ko dirbi? Vardan jo. Aš profesionalas, dirbu, kad mane pastebėtų. Jei ne - velniam dirbti?
V.P.: Aš kitaip mąstau. Mes net nežinome, kas mūsų žiūrovas. Rusijoje, kitose šalyse aktorius yra Dievas. Visame pasaulyje afišose aktoriaus pavardė didelėmis raidėmis, režisieriaus mažesnėmis. Pas mus atvirkščiai. Aktoriaus beveik nėra.
Atsakydavo - apie tai nekalbėsime. Jis visada mus nusodindavo. Galiu paimti bet ką iš gatvės ir jis suvaidins, kaip man reikia, - sakydavo.
D.O.: Kad ir kaip būtų, aktoriaus misija - vaidinti žiūrovui, ne keturioms sienoms. Girdėti jo kvėpavimą, aplodismentus, nors dabar žiūrovai stojasi kartais dėl nieko. Taip, Maskvoje išeina į sceną aktorius - plojimai. Žiūrovai myli juos. Gal mes ne tokie temperamentingi. Bet žiūrovai pasiilgę aktorinio teatro.
K.S.: Pirmieji E.Nekrošiaus spektakliai Jaunimo teatre buvo aktoriniai. O paskui atsitiko taip, kad teatras visur virto režisūriniu.
Pacituosiu Mają Pliseckają: „Sušokti - niekas.
K.S.: Taip, nes tai galioja ir teatro kritikai. Dabartiniai kritikai apie aktorius beveik neužsimena.
D.O.: Tų užkulisių visada buvo. Bet grįžkime į šiandieną. Spektaklis „Junas Gabrielis Borkmanas“ - visiškai aktorinis, prie jūsų trijulės prisidėjo ir Jūratė Onaitytė.
K.S.: Taip, tai režisieriaus G.Varno dovana mums. Scenoje jūs - seni. Atrodote apdulkėję su savo moraliniais vertinimais, tiesomis, praėjusio gyvenimo skaudžiu suvokimu, žlungančiomis iliuzijomis. Svetimi ir neįdomūs jaunimui. Ar nesijaučiate, kad vaidinate patys save, savo situaciją?
K.S.: Vaidinu Borkmaną, jo iliuzijų žlugimą, supratimą, kad prarado brangiausią žmogų. Bet aš jo nekaltinu, bandau ginti. Jis dėl savo idėjos garbingai pasirenka galą. Tas spektaklis labai susisieja su mūsų jaunystės darbais. O dabar - aš pensininkas.
D.O.: Mūsų trijulė spektaklyje - tai ir pagarba praeičiai, tam, kas mus siejo, ir čia yra kai kas amžino.
V.P.: Fantastiškas jausmas vėl vaidinti drauge. Jis lyg apšvarina, numalšina visus skaudulius.
V.P.: Negali jo nemylėti. Aš visą sveikatą jam padėjau. Nesu piktas nė už vieną akimirką. Galiu tik perfrazuoti Salomėjos Nėries žodžius apie tėvynę: „Aš niekad nesakiau, kad myliu, negyvas, piktas žodis tas.
Atšiauri aktorės karjeros realybė
Daiva Petrulytė gimė 1957 m. spalio 4 dieną Vilniuje. 1986 m. baigė Lietuvos dailės akademiją, tekstilės specialybę. Nuo 1986 m. kuria kostiumus kino ir TV filmams. Nuo 1993 m. dalyvauja tarptautiniuose kino projektuose. 2004 m. nominuota aukščiausiam Lenkijos kino apdovanojimui Orly (už kostiumus režisieriaus Viktor Grodecki filmui „Nepasotinamumas“).
Kostiumų dailininkės darbai:
- „ŠTIORTEBEKERIS“, TV filmas, rež. M.
- „POŽEMIAI IR DRAKONAI II“, TV filmas, rež. G.
- „DĖDĖ ADOLFAS“, TV filmas, rež. N.
- „KOLETĖ“, 4 valandų TV serialas, rež. N.
- „KARO BELAISVIAI“, 6 valandų TV serialas, rež. J. Strickland, R.
- „NEPASOTINAMUMAS“, vaidybinis filmas, rež. W. Grodecki, vaidina Cezary Pazura, Katarzyna Gniewkowska, Sting
- Z.P.O.O. „BARBARAI“, dokumentinis filmas, rež. R.
- „LAIKO SAUGOTOJAS“, TV vaidybinis filmas, rež. R.
- „DAKTARAS DŽEKILAS IR MISTERIS HAIDAS“, TV vaidybinis filmas, rež. M.
- „SPECIALIOSIOS PAJĖGOS“, TV vaidybinis filmas, rež. I. Florentine, vaidina Marshall Teague, Tim Abell, Daniela Deutscher, Martien Holdings
- A.V.V. „PAKILUSI IŠ PELENŲ“, TV vaidybinis filmas, rež. J.
- „ANGELAI KOVOTOJAI“, vaidybinis filmas, rež. B. W.
- „NYKSTANTI RŪŠIS“, vaidybinis filmas, rež. K.
- „NUŽUDYMAS“, vaidybinis filmas, rež. V.
- „AMAZONĖS IR GLADIATORIAI“, vaidybinis filmas, rež. Z.
- „RIZIKA“, vaidybinis filmas, rež. J.
- „ATILA“, 4 valandų TV serialas, rež. D. Lowry ir D.
- „NAUJIEJI ROBINO HUDO NUOTYKIAI“, 52 epizodų TV serialas, rež. T. Kuhn, F. Weintraub ir S. Weintraub, vaidina Mathew Porretta, John Bradley, Barbara Griffin, Martyn Ellis, Richard Ashton, Warner Bros.
- „VELNIO ARITMETIKA“, vaidybinis filmas, rež. D.
- „KAUKAZIETIŠKA NAKTIS“, vaidybinis filmas, rež. G.
- „ŽIAURI FANTAZIJA“, vaidybinis filmas, rež. A.
- „VASAROS ALBUMAS“, vaidybinis filmas, rež. K.
- „BALTIŠKA MEILĖS ISTORIJA“, vaidybinis filmas, rež.
tags: #snipu #vaikuciai #laiko #sergetojas #vaidina
