Menu Close

Naujienos

Modestas Pitrėnas ir jo šeima: meilė muzikai ir vaikams

Dirigentas Modestas Pitrėnas, garsus Lietuvos kultūros veikėjas, savo gyvenime derina intensyvią karjerą su gilia meile šeimai. Jo kelias muzikos pasaulyje prasidėjo nuo vaikystės, o šiandien jis yra ne tik pripažintas menininkas, bet ir mylintis tėvas bei vyras. Straipsnyje nagrinėjame Modesto Pitrėno biografiją, jo karjeros pasiekimus ir, žinoma, jo šeimą - didžiausią vertybę.

Ankstyvasis gyvenimas ir muzikinės pradžios

Modestas Pitrėnas gimė 1974 m. Muzikinį kelią pradėjo anksti, kai tėvai, tarpusavyje pasitarę, nuvedė jį į LRT vaikų chorą.

Muzikavimo sėkla buvo pasėta, kai tėvai tarpusavy pasitarę nuvedė jį į LRT vaikų chorą.

Šis žingsnis tapo lemtingu, tačiau tėvai niekada neverčią jo pasirinkti muziko kelio.

Bet tuo pat metu manęs nevertė pasirinkti muziko kelio.

Baigęs devynias klases, M. Pitrėnas pats priėmė sprendimą tęsti mokslus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje, gavęs tėvų palaiminimą.

Kai atėjo laikas apsispręsti, kur stoti baigus devynias klases, sprendimą eiti specializuotus muzikos mokslus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje priėmiau pats.

Žinoma, su tėvų palaiminimu.

Mokslai ir tobulinimasis

M. Pitrėnas Lietuvos muzikos akademiją baigė du kartus: 1997 m. - chorinį dirigavimą prof. Liongino Abariaus klasėje, o 2003 m. - simfoninį bei operinį dirigavimą prof. Juozo Domarko klasėje. 2002-2004 m. toje pačioje mokslo įstaigoje tęsė meno aspirantūros studijas. 1995-1996 m. dirigentas tobulinosi Zalcburgo muzikos ir vaizduojamojo meno mokykloje „Mozarteum“ profesorių W. Hagen-Groll ir K. Kamper klasėse, kur įgijo bakalauro diplomą su pagyrimu.

Pirmieji pasiekimai

Dar studijų metais M. Pitrėnas demonstravo išskirtinius gebėjimus, pelnydamas pripažinimą įvairiuose konkursuose:

  • Pirmąją premiją nacionaliniame jaunųjų dirigentų konkurse (1991).
  • Specialų dirigento prizą Tarptautiniame chorų konkurse Debrecene (1992, Vengrija).
  • Antrąją premiją ir prizą už geriausią šiuolaikinės muzikos interpretaciją Tarptautiniame J. Naujalio dirigentų konkurse (1994).
  • Antrąją vietą ir specialius prizus už geriausias latvių kompozitorių interpretacijas Tarptautiniame dirigentų konkurse „Rīga '97“ (Latvija).

Ryškiausias M. Pitrėno laimėjimas - I premija ir Aukso medalis VII-me tarptautiniame G. Fitelbergo dirigentų konkurse Katovicuose (Lenkija). Tai pirmas Aukso medalis, paskirtas Lietuvos dirigentui tokiame prestižiniame konkurse.

Karjeros kelias

Modesto Pitrėno karjera apima platų veiklos spektrą - nuo darbo su chorais ir orkestrais iki reikšmingų pasiekimų teatrų scenose.

Darbas su chorais ir orkestrais

1990-aisiais, būdamas 16 metų, M. Pitrėnas įkūrė chorą „Psalmos“, kuriam vadovavo iki 2000-ųjų. Su šiuo choru dirigentas atliko beveik visų epochų Europos chorinę muziką - nuo Renesanso iki šiuolaikinės, parengė daugelį stambių koncertinių programų Lietuvoje ir už jos ribų.

Modestas Pitrėnas kaip simfoninis dirigentas parengė nemažai koncertų su Lietuvos Nacionaliniu, Valstybiniu, Mažosios Lietuvos, Lietuvos muzikos akademijos simfoniniais, Lietuvos ir Šiaulių kameriniais orkestrais.

Jungtinėmis Klaipėdos ir Vilniaus muzikų pajėgomis, M. Pitrėnui diriguojant, įgyvendinti stambūs projektai - atlikta E. Balsio oratorija „Nelieskite mėlyno gaublio“ bei G. Verdi „Requiem“.

Bendradarbiavimas su Lietuvos Nacionaliniu Simfoniniu Orkestru (LNSO)

Pastaraisiais metais dirigento veikloje ypatingą vietą užima bendradarbiavimas su Lietuvos Nacionaliniu simfoniniu orkestru. Nuo 2004 m. jis buvo orkestro vyriausiojo dirigento asistentas.

Su LNSO jis parengė puikiai kritikų įvertintas programas - solidžius Witoldo Lutosławskio, Ludwigo van Beethoveno, Roberto Schumanno, Gustavo Mahlero ir Claude‘o Debussy simfoninius opusus, daugybę sekmadieninių programų visai šeimai.

Maestro 2009 m. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje koncertavo su Violeta Urmana, surengė koncertų su kitais garsiais atlikėjais - tai dainininkai M. Salminenas, J. Ryhänenas, A. Antonenko, V. Noreika, E. Montvidas, E. Silins, A. Angeris, V. Prudnikovas, S. Stonytė, E. Scherbachenko, I. Kalna, A.K. Behnke, A. Grigorian, I. Prudnikovaitė, K. Opolais, P. Yende ir A. Nigro, smuikininkai T. Grindenko, B. Skride, P. Bermanas, V. Čepinskis, violončelininkai D. Geringas ir A. Darbas.

Darbas teatruose

Nuo 2000 m. M. Pitrėnas diriguoja G. Bizet operos „Karmen“ bei K. Weillio „Trijų grašių operos“ spektaklius Klaipėdos muzikiniame teatre. 2006 m. pakviestas rengti Richardo Strausso operos „Salomė“ ir Rachelės Portman operos vaikams „Mažasis princas“ premjeras Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, diriguoja baletus „Raudonoji Žizel“ ir „Graikas Zorba“, Peterio Eötvöso operą „Meilė ir kiti demonai“ ir Richardo Wagnerio „Valkiriją“, o 2008 m. Nuo 2009 m. pradėjęs eiti Latvijos nacionalinės operos meno vadovo ir vyriausiojo dirigento pareigas šiame teatre M. Pitrėnas pastatė J. Massenet „Wertherį“ ir G. Puccini „Triptiką“, rengia G. Rossini „Sevilijos kirpėjo“ premjerą, diriguoja R. Wagnerio „Skrajojantį olandą“, G. Verdi „Aidą“, P. Čaikovskio „Pikų damą“, G. Puccini „Turandot“. 2010 m. pavasarį Varšuvos Didžiajame teatre M. Pitrėnas vadovavo baleto vakaro „Let's dance Bach“ premjerai. 2010 m. gruodį maestro debiutavo Kelno operos ir Diuseldorfo „Deutsche Oper am Rhein“ teatruose.

Darbas su jaunimu ir pedagoginė veikla

Jau daugelį metų dirigentas kviečiamas dirbti su Šiaurės Reino-Vestfalijos jaunimo simfoniniu ir kameriniu orkestrais, 2004 dirigavo Silezijos Filharmonijos (Filharmonia Sląska), Sudetų filharmonijos (Filharmonia Sudecka) bei Bydgoščiaus filharmonijos (Filharmonia Pomorska) orkestrams. 2000-2004 metais M. Pitrėnas dėstė Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje ir vadovavo jos auklėtinių chorui; išleido liturginį bendruomenės „Giesmyną“.

Kauno Miesto Simfoninis Orkestras

2006 m. sausį jis buvo paskirtas Kauno miesto simfoninio orkestro vyriausiuoju dirigentu, su šiuo kolektyvu rengia koncertines programas.

Modestas Pitrėnas diriguoja orkestrui

Santuoka su Ieva Prudnikovaite-Pitrėne

Modestas Pitrėnas yra vedęs operos solistę Ievą Prudnikovaitę-Pitrėnę, kilusią iš garsios muzikų šeimos. Ieva yra solisto Vladimiro Prudnikovo ir koncertmeisterės Nijolės Ralytės dukra. Keturių garsių muzikų šeima - solistas Vladimiras Prudnikovas, jo žmona koncertmeisterė Nijolė Ralytė, jų dukra solistė Ieva Prudnikovaitė ir jos vyras dirigentas Modestas Pitrėnas - žmonės, jau nuo ankstyvos vaikystės žinoję, kuriuo gyvenimo keliu pasuks.

Keturių garsių Lietuvos muzikų šeima - solistas Vladimiras Prudnikovas, jo žmona koncertmeisterė Nijolė Ralytė, jų dukra solistė Ieva Prudnikovaitė ir jos vyras dirigentas Modestas Pitrėnas - žmonės, jau nuo ankstyvos vaikystės žinoję, kuriuo gyvenimo keliu pasuks.

Priėję kryžkelę, jie vadovaudavosi vidiniu pojūčiu ir neklysdavo - pasirinkti keliai tikrai buvo jų.

„Kai dirbame, išspaudžiame iš savęs viską, - visos šeimos nuomonę išsako Ieva Prudnikovaitė, - jeigu ko nors nepadarome, būname sau negailestingi.“

Ieva Prudnikovaitė yra sukūrusi ne vieną vaidmenį „Aalto“ muzikiniame teatre Esene, Vokietijoje, ir dainuoja Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, Vilniaus miesto operoje, Latvijos nacionalinėje operoje, Vienos liaudies operoje, Braunschweigo operos teatre, Theater an der Wien. 2009 m. už Karmen vaidmenį G. Bizet operoje „Karmen“ I. Prudnikovaitė buvo apdovanota „Operos švyturiu“ kaip Metų operos solistė. 2010 m. pelnė „Metų solistės“ vardą.

Ieva Prudnikovaitė-Pitrėnė

Vaikai ir šeimos vertybės

Pora augina dvi dukras - Veroniką ir Magdaleną.

Veronika ir Magdalena - mūsų su Ieva kūnas ir kraujas.

M. Pitrėnas teigia, kad vaikams svarbiausia būti laimingiems ir užaugti be nereikalingų lūkesčių ir štampų.

Svarbiausia, kad vaikai būtų laimingi, svarbiausia, kad užaugtų be nereikalingų lūkesčių ir štampų, akmenų po kaklu, kuriuos jie turėtų traiškyti psichologų kabinetuose.

Tėvystė jam - pirmiausia dovana, kurią gera ir sunku priimti.

Už ją dėkoju ir be jos jau negalėčiau savęs įsivaizduoti, pasikeisti, savęs įprasminti.

Jis yra nuolaidesnis dukroms nei jų mama.

Nesu šia prasme išskirtinis, todėl lydausi nuo savo panelių žvilgsnių, pasakymų, įžvalgų, poelgių.

Dar ir todėl, kad mano profesija mus dažnai išskiria porai savaičių ir kartkartėmis ilgiau.

Tada Ievai tenka tramdyti jau nebe dvi dukras, o mus tris.

M. Pitrėnas jaučia labai didelį poreikį ir malonumą būti su vaikais.

Būtinasis poreikis būti su vaikais sutampa su pareiga.

Grįžęs iš kelionių, savaime suprantama, stengiasi būti kiek galima arčiau Ievos ir vaikų.

Tas bendravimas tada galbūt nėra šimtaprocentinis, nes esi pavargęs ir žvilgsnis jau nefiksuojantis po skrydžių, bet vis tiek buvimas kartu su vaikais harmonizuoja, gydo.

Pasiilgsti šių šiltų padarėlių, pasigendi jų kvapo ir prisilietimo.

Santuoka yra darbas, bet ne nuo aštuonių iki penkių, o nuolat kiekvieną dieną, LRT RADIJO laidoje „Geros istorijos“ pažymi dirigentas Modestas Pitrėnas.

„Šiurpiai skamba, bet santuoka, santykiai yra darbas.

Tai nėra kasdienis darbas nuo aštuonių iki penkių, nors kartais gal reikia dirbti ir ilgiau, turi visą laiką bandyti suvesti tuos dantračius vieną ant kito, kalibruoti, kartas nuo karto juos sutepti.

Tai procesas, kuris vyksta kiekvieną dieną“, - kalba M.

Vaikai dviejų žmonių santykį labai pakeičia: kartais labai sulipdo, tačiau kartais įneša tam tikros destrukcijos.

„Aš pastebėjau, kad su Ieva nesame labai dėl kažko pykęsi, dėl kažkokių požiūrio klausimų.

Jeigu mūsų šeimoje susipykstama, dažniausiai - dėl vaikų, kaip bebūtų keista.

Jie tapo ir mūsų santykių išbandymu, kita vertus, jie labai cementuoja, lipdo.

Tai ir gydo, ir sargdina vienu metu“, - pasakoja M.

Modesto Pitrėno ir Ievos Prudnikovaitės-Pitrėnės šeima su vaikais

Šeimos tradicijos

Apie šeimos tradicijas I. Prudnikovaitė sako:

"Pagrindinė ir neginčijama mūsų šeimos tradicija - kokybiškas laiko leidimas su vaikais.

Rasti laiko sau pagal visus psichoemocinius dėsnius ir madą tarsi ir privalomas dalykas, bet šiuo metu mums neaktualus.

Su Modestu juokaujame, kad atsigriebsime išėję į užtarnautą poilsį - plaukiosime kruiziniais laivais ir jaukios prieplaukų užeigose gersime šampaną."

Ryšys su tėvu

M. Pitrėno tėtis nebuvo muzikas, bet jo karjera intensyviai domėjosi, lankydavosi kone visuose jo diriguojamuose koncertuose.

Tėtis kažkokiu būdu pirmas pastebėdavo spaudos straipsnius apie jį, koncertų reklamas ir tuoj pat jam skambindavo.

Pagirdavo arba susirūpindavo, nelygu rašinio turinys.

Nuolat jautė jo smalsų žvilgsnį ir susidomėjimą.

M. Pitrėno tėtis yra meniškos sielos, ko gero, iš jo paveldėjęs polinkius į humanitarinius žanrus, menus.

Sužinojęs onkologinę diagnozę tėtis, rodės, nepalūžo, puolė kovoti mus ramindamas, užtikrindamas, kad netrukus ir vėl važiuosime, darysime…

Visą pastarąjį laiką stengiausi skirti jam, mums.

Jis nesikišo į jo šeimą, už tai esu jam dėkingas.

Bet kalbant delikačiomis temomis jausdavau jo poziciją ir nuotaikas, taupius patarimus.

Žavėjosi anūkėmis ir Ieva.

Rodės, pasididžiavimas mumis jį laikė „vandens paviršiuje“, kai prasmės jo gyvenime sumažėdavo.

Ieva Prudnikovaitė – operos meistrė | Švyturys Nealkoholinis

Tėvo diena

M. Pitrėnas teigia, kad Tėvo diena Lietuvoje minima kukliau nei Motinos diena.

Anot jo, Tėvo institutas pas mus - labai aptrintas reliktas.

Fasadinis patriarchatas slepia daug vyriškų visuomenės bėdų, kai moteris tiesiog priversta tapti „galvos kaklu“, imančiu šeimines, pilietines, kultūrines ir valstybines iniciatyvas kaip misiją.

Todėl ir ta Tėvo diena tokia pablukusi, sunkiai tradicijomis dogmatizuojama.

Galų gale mūsų šeima - tai visuomenės ląstelė, kuri sunkiai įrėminama tradicijų.

Dirigentas Modestas Pitrėnas įsitikinęs - šalia didžiųjų pasaulio scenų, gražiausių simfonijų, neįkainojamo meno ir disciplinos, jo širdis visada arčiausiai jo šeimos, kurioje jis gali grįžti į savo mėgstamiausią būseną - stebėtojo būseną. LRT.lt laidoje „Lengvai su Ignu“ M. Pitrėnas pasakoja, ko linki savo vaikams ir kaip kompensuoja prarastą laiką su artimiausiais žmonėmis. M. Pitrėnas teigia, kad save priskiria prie normalesnių žmonių, nes yra vadovaujančiose pareigose, kur yra mažai demokratijos. Jis save stebi ir mėgsta stebėti kitus. Vaikystėje save įsivaizduodavo iš šalies, tarsi būtų kamera ar Dievo akis, kuri jį stebi, o jis yra savo gyvenimo pagrindinis veikėjas. Emocinis intelektas ir vertybės M. Pitrėnas galvoja, kad mes su savimi labai daug atsinešame ir kuo daugiau turime bagažo iš vaikystės, tuo daugiau turime potencialo išsivystyti. Jis stengiasi neprarasti emocinio intelekto, kuris susiformuoja vaikystėje ir paauglystėje, o vėliau turi visą laiką stengtis prižiūrėti ir saugoti. Šeima padeda derinti jo kompasą, tai yra visuotinai priimtini dalykai, kurie jam yra brangūs ir valdo jo žvėrį. Šeima - svarbiausia vertybė M. Pitrėnas bando kompensuoti laiką, kurį su šeima praleidžia atskirai. Tačiau, kita vertus, dirbdamas svetur, jis nepamiršta, iš jo neįmanoma atimti šeimos. Jo piramidėje svarbiausia - Modestas, šeima, tėtis ir profesionalas. Vaikai muzikuoja, bet kaip ir mes su Ieva niekuomet nebuvo leidžiami į muziką per prievartą, taip ir jie. Svarbiausia, kad vaikai būtų laimingi, svarbiausia, kad užaugtų be nereikalingų lūkesčių ir štampų, akmenų po kaklu, kuriuos jie turėtų traiškyti psichologų kabinetuose.

Modestas Pitrėnas su dukromis

Pastaruoju metu M. Pitrėnas su savo šeima nemažai laiko praleidžia Šveicarijoje, kur ir jį, ir žmoną nuvedė karjeros keliai. Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas prieš aštuonerius metus debiutavo Sankt Galeno operoje, o nuo šio sezono yra ir jos vyriausiasis dirigentas. Į Šveicariją išvyko ir maestro žmona, ir abi dukros - Veronika (7 m.) ir Magdalena (3 m.). Todėl ryžomės iškeliauti su vaikais.

Artimieji dirigentą su Tėvo diena pasveikins Šveicarijoje, tačiau birželio pradžioje šeima sugrįš į Vilnių. Bet ši šventė bus kitokia, nes pats Modestas išgyvena savo tėvo netektį. L.Pitrėno gyvybė užgeso einant 74-uosius metus.

tags: #modestas #pitrenas #vaikai