Bendras kraujo tyrimas (BKT) yra vienas iš pagrindinių profilaktinių kraujo sudėties tyrimų, leidžiantis įvertinti bendrą organizmo būklę.
Šis tyrimas padeda aptikti įvairius sveikatos sutrikimus, tokius kaip uždegimai, mažakraujystė, taip pat gali padėti atskirti bakterinės ir virusinės kilmės infekcijas.
Jei tyrimo rezultatai rodo galimą patologiją, gydytojas gali paskirti išsamesnius diagnostinius tyrimus.
BKT leidžia įvertinti kraujo forminių elementų - eritrocitų, trombocitų, leukocitų - kiekį, tūrį, formą ir pasiskirstymą pagal rūšį. Taip pat gali būti nustatomos netipinės ląstelės (pvz., LUC - didelės nespecifinės ląstelės).
Kraujo tyrimas yra greičiausias ir efektyviausias būdas įvertinti organizmo būklę. Tai mūsų organizme vykstančių procesų veidrodis, kuris atspindi mažiausius sutrikimus, infekcijas, virusus ar net itin rimtus vėžinius susirgimus, genetines ligas.
Bendras kraujo tyrimas yra pati pirminė profilaktinė kraujo sudėties analizė, suteikianti informaciją apie visas kraujo ląsteles (eritrocitus, leukocitus, trombocitus), ląstelių pasiskirstymą pagal dydį.
Jis paprastai skiriamas kaip pirmas sveikatos patikrinimo tyrimas ir yra pagrindinis atspirties taškas tolesniems, tikslesniems tyrimams.
Rekomenduojama BKT tyrimą atlikti ne tik profilaktiškai, bet ir bet kurio negalavimo atveju.
Tyrimas padeda diagnozuoti ir stebėti daugybę būklių.
Kraujas paimamas iš rankos venos.
BKT rezultatai yra vertinami kompleksiškai, atsižvelgiant į visus matuojamus parametrus, asmens nusiskundimus ir kitus klinikinius požymius.
Rekomenduojama dėl rezultatų visada pasikalbėti su savo gydytoju.
Pagrindinės kraujo tyrimo sudedamosios dalys ir jų reikšmės
Bendras kraujo tyrimas apima daugybę parametrų, kurių kiekvienas suteikia svarbios informacijos apie Jūsų sveikatą.
Leukocitai (WBC)
Leukocitai, dar vadinami baltaisiais kraujo kūneliais, yra vienas iš pagrindinių uždegimo rodiklių.
Ši analizė matuoja bendrą penkių ląstelių grupių - neutrofilų, limfocitų, monocitų, eozinofilų ir bazofilų - koncentraciją.
Leukocitai atlieka svarbų vaidmenį apsaugant organizmą nuo infekcijų ir ligų.
Jie yra atsakingi už imuninės sistemos veikimą ir užkertant kelią kenksmingų mikroorganizmų įsiskverbimui.
Leukopenija (maža leukocitų koncentracija) gali rodyti kepenų pažeidimus, įsisenėjusias infekcijas, blužnies padidėjimą ar pažeidimus bei autoimuninius sutrikimus.
Leukocitozė (padidėjusi leukocitų koncentracija) dažniausiai rodo infekciją, tačiau gali būti ir kitų priežasčių, pvz., audinių pažeidimai, alerginiai ar autoimuniniai sutrikimai.
Padidėjęs leukocitų skaičius (leukocitozė) dažnai gali rodyti infekciją, uždegiminį procesą, imuninės sistemos reakciją ar net vėžio buvimą.
Užsitęsęs leukocitų padidėjimas gali kelti įtarimą dėl leukemijos.
Eritrocitai (RBC)
Eritrocitai, arba raudonieji kraujo kūneliai, atsakingi už audinių aprūpinimą deguonimi ir dujų apykaitą.
RBC arba eritrocitai yra raudonosios kraujo ląstelės, kurios atlieka svarbų vaidmenį organizme, nešant deguonį į audinius ir atvedant anglies dioksidą iš audinių į plaučius.
Eritrocitų kiekis gali suteikti informacijos apie organizmo sveikatą ir padėti diagnozuoti tam tikras problemas.
Eritrocitopenija dažniausiai susijusi su anemijomis, o eritrocitozė gali būti dėl dehidratacijos, širdies, inkstų ar plaučių ligų, rūkymo.
Paprastai, bendras eritrocitų skaičius vertinamas kartu su kitais rodikliais, pvz., hemoglobino kiekiu, hematokrito (eritrocitų tūrio kraujyje) lygiu ir eritrocitų dydžiu.
Hemoglobinas (HBG)
Hemoglobinas - eritrocituose esantis baltymas, kuris geba prisijungti deguonį ir anglies dioksidą.
HBG (hemoglobinas) yra baltymas, kuris yra atsakingas už deguonies pernešimą iš plaučių į audinius bei anglies dioksido pernešimą iš audinių į plaučius.
Sumąžėjusi koncentracija dažniausiai siejama su anemijomis, o padidėjimas gali būti stebimas rūkantiems, gyvenantiems aukštai kalnuose, patiriantiems didelį fizinį krūvį.
Bendrame kraujo tyrime HBG (hemoglobino) kiekis matuojamas ir paprastai išreiškiamas gramais per decilitrą kraujo (g/dL).
Kartais tai gali būti kraujo ligų ar vėžinių susirgimų požymis.
Nuo šio lygio priklauso kraujo geba pernešti deguonį organizmui.
Hematokritas (HCT)
Hematokritas - apskaičiuojama vertė, nurodanti, koks santykis viso kraujo tūrio sudaro eritrocitai.
HCT (hematokritas) yra rodiklis, matuojantis eritrocitų tūrį kraujyje procentais.
Tai reiškia, kad hematokritas parodo, kiek procentų iš viso kraujo tūrio užima eritrocitai.
Šis rodiklis naudingas vertinant organizmo gebėjimą pernešti deguonį.
Bendrame kraujo tyrime hematokritas išreiškiamas procentais arba kaip skaičius, ir jis naudojamas kaip rodiklis organizmo kraujo sudėties vertinimui.
Paprastai, kai rezultatai yra žemiau normalaus hematokrito lygio, tai gali rodyti anemiją, kurioje sumažėja eritrocitų skaičius arba jų tūris kraujyje.
Vidutinis eritrocito tūris (MCV)
Svarbus rodiklis anemijos klasifikacijai ir gydymo sekimui.
MCV (vidutinis eritrocito tūris) yra rodiklis, matuojantis vidutinį eritrocito dydį kraujyje.
Tai parodo, kiek dideli ar maži yra eritrocitai.
MCV padidėjimas gali rodyti vitamino B12 ar folio rūgšties trūkumą, toksinį kepenų pažeidimą.
Mažėjimas gali būti dėl ilgalaikio geležies trūkumo ar apsinuodijimo švinu.
1. Mažas MCV: Mažas vidutinis eritrocito tūris gali rodyti mikrocitozę, kurioje eritrocitai yra mažesni nei įprasta.
2. Didelis MCV: Didelis vidutinis eritrocito tūris gali rodyti makrocitozę, kurioje eritrocitai yra didesni nei įprasta.
3. Normalus MCV: Normalus vidutinis eritrocito tūris gali rodyti normalų eritrocitų dydį.
Vidutinis eritrocitų hemoglobinas (MCH)
MCH padidėjimas ar sumažėjimas paprastai seka kartu su MCV.
MCH (vidutinis eritrocitų hemoglobinas) yra rodiklis, matuojantis vidutinį hemoglobino kiekį viename eritrocite.
Tai parodo, kiek hemoglobino yra perduodama vienam eritrocitui.
Rodiklio padidėjimą gali lemti kepenų pažeidimai, vegetarizmas, lėtinis alkoholizmas, o sumažėjimą - geležies trūkumas, lėtiniai uždegimai, navikai.
1. Mažas MCH: Mažas vidutinis eritrocitų hemoglobinas gali rodyti hipochrominę anemiją, kurioje eritrocitai turi mažai hemoglobino.
2. Didelis MCH: Didelis vidutinis eritrocitų hemoglobinas gali rodyti hiperchrominę anemiją, kurioje eritrocitai turi daugiau hemoglobino nei įprasta.
3. Normalus MCH: Normalus vidutinis eritrocitų hemoglobinas gali rodyti normalų hemoglobino kiekį eritrocituose.
Vidutinė hemoglobino koncentracija eritrocite (MCHC)
Šis rodiklis naudingas vertinant deguonies pernešimo gebą organizme.
MCHC (vidutinė hemoglobino koncentracija eritrocite) yra rodiklis, matuojantis vidutinę hemoglobino koncentraciją eritrocituose.
Tai parodo, kiek koncentruotas hemoglobinas yra eritrocituose.
MCHC mažėjimas gali rodyti hemoglobino sintezės sutrikimus.
1. Mažas MCHC: Maža vidutinė hemoglobino koncentracija eritrocituose gali rodyti hipochrominę anemiją, kurioje hemoglobino koncentracija yra mažesnė nei įprasta.
2. Didelis MCHC: Didelė vidutinė hemoglobino koncentracija eritrocituose gali būti retesnis reiškinys, kuris gali atsirasti dėl padidėjusio hemoglobino kiekio ar kitų kraujo sutrikimų.
3. Normalus MCHC: Normali vidutinė hemoglobino koncentracija eritrocituose rodo normalią hemoglobino koncentraciją.
Eritrocitų pasiskirstymas pagal dydį (RDW)
Leidžia įvertinti eritrocitų variaciją nuo mažiausio iki didžiausio dydžio.
RDW (eritrocitų pasiskirstymas pagal dydį) yra rodiklis, matuojantis eritrocitų dydžio variaciją kraujyje.
Jis parodo, kaip eritrocitai išsidėsto pagal jų dydį.
Naudingas anemijų diagnostikai.
1. Padidėjęs RDW: Padidėjęs eritrocitų pasiskirstymas pagal dydį gali rodyti, kad eritrocitų dydžio skirtumas yra didesnis nei įprasta.
2. Normalus RDW: Normalus eritrocitų pasiskirstymas pagal dydį rodo, kad eritrocitai turi panašų dydį ir jų pasiskirstymas yra harmoningas.
Trombocitai (PLT)
Trombocitai - kraujo ląstelės, atsakingos už kraujo krešėjimą.
PLT (trombocitai) yra kraujo ląstelės, atsakingos už kraujo krešėjimą ir trombocitų funkcijos palaikymą.
Trombocitozė gali būti dėl intensyvaus fizinio krūvio, streso ar lėtinių uždegimų.
Trombocitopenija dažniausiai pasitaiko dėl sumažėjusios trombocitų gamybos kaulų čiulpuose ar jų greitesnio ardymo.
Trombocitai - tai kraujo plokštelės, kurios sudaro krešulį ir sustabdo kraujavimą.
Vidutinis trombocitų tūris (MPV)
Šis rodiklis leidžia įvertinti trombocitų dydį ir atsinaujinimo procesus organizme.
Vidutinis trombocitų tūris - rodiklis leidžiantis įvertinti trombocitų dydį.
Neutrofilai (NE)
Didžiausia leukocitų klasė, dalyvaujanti uždegiminiuose ir infekciniuose procesuose.
NE (neutrofilai) yra viena iš baltojo kraujo kūnelių (leukocitų) kategorijų.
Neutrofilai yra svarbi dalis imuninės sistemos ir atlieka svarbų vaidmenį organizmo gynyboje nuo infekcijų.
Padidėjimas dažniausiai rodo bakterinę infekciją.
Limfocitai (LY)
Limfocitai skirstomi į B ir T tipo ląsteles, atsakingas už imuninį atsaką.
LY (limfocitai) yra viena iš baltojo kraujo kūnelių (leukocitų) kategorijų.
Limfocitai yra svarbi dalis imuninės sistemos ir atlieka įvairias funkcijas, įskaitant imuninės atminties formavimą ir specifinės imuninės atsakos reguliavimą.
Limfocitopenija gali atsirasti dėl virusinių infekcijų (pvz., ŽIV, gripo virusas, hepatitai), susilpnėjusio imuniteto.
Limfocitozė dažniausiai siejama su virusinėmis infekcijomis.
Monocitai (MO)
Monocitai dalyvauja toksinų šalinime, antikūnų susidaryme.
MO (monocitai) yra viena iš baltojo kraujo kūnelių (leukocitų) kategorijų.
Monocitai yra didelės ląstelės, kurios vaidina svarbų vaidmenį organizmo imuninėje ir uždegiminėje reakcijoje.
Jų padidėjimas stebimas sergant tuberkulioze, sifiliu, lėtiniais uždegimais ar tam tikromis kraujo ligomis.
Eozinofilai (EO)
Atsakingi už alerginių reakcijų ir parazitinių infekcijų kontrolę.
EO (eozinofilai) yra viena iš baltojo kraujo kūnelių (leukocitų) kategorijų.
Eozinofilai yra ląstelės, turinčios granulės, ir atlieka svarbų vaidmenį organizmo imuninėje reakcijoje, ypač alerginėse reakcijose ir parazitų infekcijose.
Padidėjimas dažniausiai siejamas su alergijomis, parazitinėmis infekcijomis ar autoimuninėmis ligomis.
Bazofilai (BA)
Dalyvauja greito tipo alerginėse reakcijose.
Bazofilai - dalyvauja greito tipo alerginėse reakcijose, todėl jų skaičius esant medikamentinei, maisto ir buitinei alergijai ryškiai padidėja.
Padidėjimas gali būti stebimas esant reumatoidiniam artritui, virškinimo trakto opoms.
Kitos netipinės ląstelės (LUC)
Atsiranda nepriklausomai nuo kitų netipinių ląstelių buvimo.
LUC (kitos netipinės ląstelės) yra bendras terminas, naudojamas norint apibūdinti kraujo tyrimo rezultatuose matomas ląsteles, kurios nėra standartinės kraujo ląstelės (pvz., eritrocitai, leukocitai, trombocitai) arba jų pavadinimas arba kategorija nėra aiškiai nustatyta.
Jų padidėjimas gali būti susijęs su leukemijomis, virusinėmis infekcijomis, imuninės sistemos sutrikimais.
Kai kraujo tyrimo rezultatuose nurodoma "LUC" arba "kitos netipinės ląstelės", tai gali reikšti, kad buvo pastebėtos ląstelės, kurių pobūdis nėra aiškus arba kurios nepriklauso įprastoms kraujo ląstelėms.
Kada reikalingas bendras kraujo tyrimas?
Išsitirti yra naudinga praktiškai visada, būtent todėl toks tyrimas atliekamas periodiškai profilaktiniais tikslais.
Kadangi yra tikrai daugybė negalavimų, kurių simptomų galima ir nejausti.
Tačiau būtent kraujo tyrimas bus pirminis indikatorius, kuris leis apie juos sužinoti.
Žinoma, jeigu savijauta nėra gera, tuomet jis bus neišvengiamas, kadangi būtent nuo to prasideda ligos identifikavimas, kas leidžia nustatyti preliminarią diagnozę.
Taip pat jis reikalingas periodiškai, kuomet moteriai įtariamas nėštumas ir visu jo metu, kadangi taip galima stebėti organizmo būklę.
Be to, tokie tyrimai gali būti reikalingi ir žmonėms, kurie turi įvairių lėtinių ligų, kuomet taip pat reikia nuolat stebėti sveikatos būklę ir ją vertinti.
Taip galima ne tik kontroliuoti ligą, bet ir analizuoti vaistų poveikį bei atrasti efektyviausią gydymo būdą.
Todėl toks tyrimas bus vienas iš svarbiausių praktiškai bet kuriuo atveju.
Tiek susidūrus su liga, tiek ir visiškai sveikam žmogui, norint kaip įmanoma anksčiau sužinoti apie galimus susirgimus bei jų išvengti.
Sveikiems suaugusiems asmenims iki 50 metų pilnas kraujo tyrimas rekomenduojamas atlikti kartą per metus arba bent kartą per dvejus metus.
Vaikams kraujo tyrimai profilaktiškai atliekami pagal poreikį: jei mažas vaikas sveikas ir nėra jokių negalavimo simptomų, kraujo tyrimas atliekamas kartą per metus, vyresniems sveikiems vaikams - kartą per dvejus metus.
Jei pacientas į gydytoją kreipiasi sunegalavęs, jaučia skausmą, karščiuoja ar turi kitų simptomų, pilnas kraujo tyrimas atliekamas nedelsiant.
Bendras kraujo ir šlapimo tyrimas gali būti atliekami tiek susidūrus su kažkokiais simptomais, tiek ir visiškai sveikiems žmonėms.
Kadangi tai yra pagrindiniai profilaktiniai tyrimai, kurių dėka galima įvertinti bendrą sveikatos būklę.
O tuomet jau viskas priklausys nuo to, kokia bus norma ir kaip ją atitiks gauti rezultatai.
Nes kartais net nedidelis nukrypimas gali signalizuoti apie kažkokią problemą, todėl to nereikėtų ignoruoti.
Tokiu atveju gydytojas gali paskirti kitus tyrimus, kurie leis patvirtinti arba paneigti galimas diagnozes.
Taip pat daugeliui nedaug ką gali sakyti neutrofilai, monocitai bei limfocitai, todėl ir jų normas bei galimus nukrypimus turėtų vertinti gydytojas.
Tad tikrai nereikia nerimauti dėl rezultatų ir savarankiškai ieškoti galimų to priežasčių.
Kadangi taip tik patirsite bereikalingą stresą.
Tuo labiau, jog dažnu atveju diagnozė nebus tokia baisi kaip galėtų pasirodyti.
O kartais nukrypimai yra visai natūralus dalykas, ypač, jeigu tai įvyksta dėl kažkokių priežasčių.
Kaip pasiruošti kraujo tyrimui?
Norint gauti tikslius rezultatus labai svarbus tinkamas pasiruošimas prieš tyrimą.
Mūsų kraujo rodiklius gali paveikti įvairūs faktoriai, todėl svarbu laikytis visų nurodytų bendrųjų reikalavimų bei, jei yra specifinių gydytojų rekomendacijų.
Visa instrukcija bei patarimai, ką reikėtų daryti ir ko reikėtų vengti prieš atliekant tyrimą yra pateikiama iš anksto, todėl belieka tik laikytis nurodymų.
Kadangi neretai jie gali turėti įtakos ir pagrindiniams faktoriams, kas įeina į atliekamą tyrimą.
Pirmiausia reikėtų pradėti nuo to, kad kraujo tyrimą reikia atlikti iš ryto, rekomenduojama iki 10 valandos ryto.
Prieš atliekant bendrąjį kraujo tyrimą reikia būti nevalgius bent 3 valandas.
Vienas iš bendrųjų reikalavimų taip pat bent 15 minučių iki tyrimo nerūkyti, nes nikotinas gali pakenkti rezultatų tikslumui.
Ir, nors dažnai akcentuojama, jog prieš tyrimus reikėtų vengti maisto, o kartais rekomenduojama nevalgyti net pusę paros, tačiau badauti taip pat nereikėtų.
Kadangi to kaina gali būti netikslūs rezultatai, ypač, jeigu tiriamas kažkoks specifinis baltymas arba fermentas.
Kadangi badaujant po ilgesnio laiko organizmas ima naudoti sukauptas medžiagas, kas taip pat iškreipia galutinius rezultatus.
Be to, rekomenduojama prieš tyrimus vengti ne tik maisto, bet ir streso, kuris sukelia daugybę reakcijų organizme.
Ir būtent dėl jo gali pakisti netgi tam tikrų dalelių santykis kraujyje.
Lygiai kaip ir užsiimant aktyvesne veikla, todėl patariama vengti ne tik sporto, bet ir didesnio fizinio krūvio.
Lygiai taip pat negalima vartoti ir alkoholinių gėrimų ir patariama jų prieš tyrimus vengti kaip įmanoma ilgesnį laiką.
Kadangi jie gali ne tik iškreipti rezultatus, tačiau ir turėti nemažai įtakos bendrai sveikatos būklei.
Todėl tokiu atveju gali tekti netgi visiškai iš naujo pakartoti tyrimą.
Jei kraujo tyrimą atliekate vasaros metu, venkite būti tiesioginėje saulėje.
Bendram, arba pilnam, kraujo tyrimui gali turėti įtakos stresas, įtampa, stiprus susijaudinimas, sušalimas, gausus pavalgymas, todėl tokiais atvejais, norint tikslesnių rezultatų, šeimos gydytoja pataria profilaktinį kraujo tyrimą atidėti.
Kraujo tyrimai bus tiksliausi, jei juos atliksite pirmoje dienos pusėje (geriausia - ryte).
Prieš kraujo tyrimus negalima vartoti alkoholio ir tabako gaminių, reikia vengti intensyvaus fizinio krūvio ir pranešti apie vartojamus vaistus.
Šeimos gydytojos pataria, kaip tinkamai pasiruošti kraujo tyrimui, norint gauti kuo tikslesnius rezultatus: patariama 12 val. nevalgyti.
Kraujo tyrimai, prieš kuriuos negalima valgyti ir gerti: daugumos tyrimų rezultatai bus geresni, jeigu prieš tai nevalgysite, tačiau badauti tikrai nereikėtų.
Kadangi tuomet organizmas pradeda vartoti savo sukauptas medžiagas, todėl gali sumažėti gliukozės, geležies bei hemoglobino kiekis ir netgi padaugėti ketoninių junginių.
Todėl optimalus nevalgymo laikas yra 12 valandų.
Ir to reikėtų laikytis, jeigu bus atliekamas, pavyzdžiui, gliukozės toleravimo tyrimas arba įtariamas cukrinis diabetas.
Taip pat tiriant bet kokius kepenų fermentus, geležies kiekį, vitaminą B12 bei atliekant lipidogramą.
Be to, prieš kiekvieną tyrimą yra pateikiamos rekomendacijos, kurių vertėtų laikytis norint gauti tikslius rezultatus.
Priešingu atveju to kaina gali būti netinkamai diagnozuota liga arba pakartotinai atliekamas tyrimas.
Ką parodo kraujo tyrimas?
Jis parodo skirtingų kraujo sudedamųjų dalių santykį, kiekį, jų dydį bei tūrį.
Ir nors daugeliui šios reikšmės gali nieko labai nesakyti, tačiau pagal jas gydytojas gali įvertinti esamą sveikatos būklę bei identifikuoti tam tikras problemas.
Aišku, kai kuriais atvejais jau prie rezultatų gali būti pateiktas ir paaiškinimas, kuris suteikia galimybę juos interpretuoti ir savarankiškai.
Tačiau tikrai nėra rekomenduojama tą daryti, kadangi vertinant reikia atsižvelgti į daugybę skirtingų niuansų, kuriuos žino tik gydytojas.
Dėl šios priežasties, jeigu bendro tyrimo rezultatai nėra geri, rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistais.
Kadangi tai gali reikšti ir kažkokią ligą, kurią reiktų identifikuoti.
Kai kuriais atvejais toks tyrimas parodo nikotiną, todėl į tai taip pat vertėtų atkreipti dėmesį.
Kadangi kartais galima netgi pagalvoti, jog tai bus vėžys, ypač, jeigu atliekamas ne bendras, o jau specifinis žymenų tyrimas, kuris skirtas nustatyti šios ligos užuomazgas.
Aišku, dažniausiai tai daroma jau įtariant apie onkologinius susirgimus arba esant rizikos grupėje.
Tačiau tokie tyrimai gali būti atliekami ir profilaktiniais tikslais, siekiant išvengti šios sunkios ligos arba ją aptikti kaip įmanoma anksčiau.
Kadangi tuomet ir gydymas bus paprastesnis ir galimybė įveikti vėžį bus žymiai didesnė.
Tad būtų visai pravartu pasidomėti, kiek kainuoja šie tyrimai, ir juos atlikti.
Tuo tarpu bendras tyrimas, imant kraują iš venos, gali pranešti tiek apie virusinius, tiek ir apie bakterinius susirgimus bei juos atskirti.
Kas labai svarbu parenkant gydymą, net jeigu liga ir nėra itin rimta.
Kadangi pagal tai yra paskiriami efektyviausi vaistai.
Taip pat gali būti nustatomos tokios ligos kaip anemija ar netgi leukemija.
Žinoma, tai tikrai nėra dažni atvejai, kadangi periodiškai atliekant tyrimus galima aptikti tik šių ligų užuomazgas ir tuomet bus galima jų netgi išvengti.
Bendras kraujo tyrimas: ką jis parodo ir kaip dažnai jį atlikti? Bendras, arba pilnas, kraujo tyrimas - tai pats pirmasis tyrimas, kuris atliekamas, norint įvertinti žmogaus sveikatos būklę.
Jis padeda atskirti, kokia infekcija - bakterinės ar virusinės kilmės - asmuo serga, ar turi kokių nors patologijų ir pan.
Ar mes kraujyje matome tam tikrus pokyčius, jei žmogus vartoja vaistus? Taip.
Pavyzdžiui, jei žmogus vartoja tam tikrus hormoninius vaistus, kraujyje galime matyti padidėjusį leukocitų kiekį.
Todėl gydytojas, vertindamas paciento kraujo tyrimo atsakymus, atsižvelgia į tai, kokius vaistus jis vartoja.
Žmogui įkvepiant, į organizmą patekęs oras prasiskverbia pro kvėpavimo alveolių membraną, patenka į kraujotaką, tuomet hemoglobinas su prijungtu deguonimi nešioja kraują po visus audinius ir juos maitina.
Taigi, vertindami raudonąjį kraują, matome, ar nėra mažakraujystės arba anemijos, kuri gali būti įvairios kilmės: geležies stokos, folio rūgšties stokos, vitamino B12 stokos ir kt.
Pagal tam tikrus gretutinius rodiklius numanome, kokios kilmės gali būti mažakraujystė, tuomet, esant poreikiui, atliekami papildomi bioheminiai tyrimai, pavyzdžiui, feritino kiekio arba folio rūgšties koncentracijos nustatymas kraujyje.
Vertindamas eritrocitų dydį ir tūrio pasiskirstymą gydytojas sprendžia, ar tai nėra įgimta talasemija (itin reta anemijos rūšis) arba kita piktybinė anemija.
Tad raudonųjų kraujo kūnelių tyrimas, gydytojos D. Berškienės teigimu, yra labai informatyvus.
Leukemiją, arba kraujo vėžį, anot specialistės, galima įtarti, kai kraujyje randama labai daug vienos rūšies leukocitų, tad bendras kraujo tyrimas šiais atvejais taip pat labai informatyvus.
Ar visada kraujo tyrimo nuokrypiai rodo ligą? Šeimos gydytojos D. Berškienės teigimu, pilnas kraujo tyrimas visuomet vertinamas su gautais klinikiniais rodikliais.
Jeigu paciento kraujo tyrime matome per dideles (+) ar per mažas (-) reikšmes prie tam tikrų ląstelių, tai nebūtinai rodo uždegimą ar ligą.
Mat būna, jog žmogus yra ką tik persirgęs virusine liga, tuomet jo leukocitų kiekis kraujyje gali būti mažesnis už normą; arba matome, jog vyrauja monocitai ar limfocitai, tačiau ne visada pagal pakitusius rodiklius žmogų reikia gydyti.
Būna atvejų, jog paciento kraujo tyrimo rodikliai atitinka normas, tačiau jis skundžiasi, jog vargina silpnumas, energijos trūkumas, pykinimas ‒ tokiu atveju atliekami papildomi tyrimai, norint patikslinti šiuos simptomus.
Net jei ir sužinojote, jog kai kurie kraujo tyrimo rodikliai neatitinka normos, šeimos gydytoja pataria neišsigąsti ir neprisigalvoti nebūtų diagnozių, geriau apie savo nuogąstavimus papasakoti gydytojui.
Kraujo tyrimai vertinami individualiai ir, pasak šeimos gydytojos D. Berškienės, gali priklausyti nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui: aktyviai sportuojančių žmonių organizme dažnai būna padidėjęs hemoglobino kiekis, taip pat gali būti didesnis eritrocitų ir hematokrito kiekis.
Stresas taip pat daro įtaką kraujo rodikliams.
Pavyzdžiui, jei žmogus yra įsitempęs ar pastaruoju metu išgyveno stiprų stresą, jo kraujyje gali sumažėti eozinofilų kiekis.
Būna atvejų, kai šių ląstelių skaičius ir padidėja, bet nebūtinai tai rodys alergiją.
Kraujo tyrimų atsakymai turėtų būti vertinami pasigilinus į paciento savijautą, gyvenimo būdą, gretutines ligas ir kt.
Aš ir mano kolegos, šeimos gydytojai visuomet papildomai užduodame pacientui klausimų, jei matome nuokrypius nuo normos.
Apie ką būtina informuoti gydytoją prieš tyrimus?
Svarbu, kad konsultacijos metu su gydytoju aptartumėte visus su sveikata susijusius klausimus.
Papasakokite, kokius vaistus, vitaminus šiuo metu vartojate.
Aišku, labai dažnai ir pats gydytojas paklaus pagrindinių dalykų, kurie gali turėti įtakos rezultatams.
O kartais gali būti pateikta netgi speciali anketa, kurią reikia užpildyti.
Taip gydytojas žinos pagrindinius aspektus, į kuriuos būtina atsižvelgti vertinant galutinius rezultatus.
Kadangi būtent tai kartais gali būti priežastis, kodėl tyrimas neatitinka vienos ar kitos normos.
Ir tai nebūtinai reikš kažkokią ligą.
Pavyzdžiui, sportuojančių ir aktyvesnį gyvenimo būdą gyvenančių žmonių kraujo sudėtis gali kažkiek skirtis, kas yra visiškai normalu.
Ji taip pat priklauso ir nuo amžiaus, lyties ir kitų esminių faktorių.
Rūpintis savo sveikata yra vienas esminiu dalykų, kurį turėtų daryti kiekvienas.
Atsakingas požiūris į save ir savo sveikatą, jos stebėjimas ir konsultavimasis su savo srities profesionalais, gali užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę.
Jei pacientas į gydytoją kreipiasi sunegalavęs, jaučia skausmą, karščiuoja ar turi kitų simptomų, pilnas kraujo tyrimas atliekamas nedelsiant.
Ar mes kraujyje matome tam tikrus pokyčius, jei žmogus vartoja vaistus? Taip.
Pavyzdžiui, jei žmogus vartoja tam tikrus hormoninius vaistus, kraujyje galime matyti padidėjusį leukocitų kiekį.
Todėl gydytojas, vertindamas paciento kraujo tyrimo atsakymus, atsižvelgia į tai, kokius vaistus jis vartoja.
Apie tai, kaip tinkamai pasiruošti pilnam kraujo tyrimui, kokie yra svarbiausi kraujo tyrimo rodikliai, ar visada nuokrypiai nuo normos reiškia ligą, pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro šeimos gydytoja Daiva Berškienė.
Ko negalima daryti po kraujo ėmimo?
Pirmiausiai reikėtų stebėti savo savijautą ir jaučiantis blogai apie tai pranešti slaugytojai.
Taip pat nereikėtų skubėti nusiimti pleistro, kuris bus užklijuotas ėmimo vietoje.
Tą rekomenduojama padaryti ne anksčiau nei po valandos.
Taip pat rekomenduojama vengti aktyvaus sporto bei sunkesnio fizinio darbo ar krūvio.
