Teisinė sąvoka „tėvų atsakomybė“ apibrėžiama kaip tėvams priskirtos teisės ir pareigos vaikams. Šios pareigos vykdomos, kol vaikai sulaukia pilnametystės arba kol jiems suteikiamos nepilnamečio teisės (emancipacija). Pilnametystė Lietuvoje pasiekiama sulaukus 18 metų amžiaus. Tėvų pareigos vaikams vykdomos atsižvelgiant į vaikų brandą, pripažįstant jų teisę savarankiškai kurti savo gyvenimą ir vertinant jų nuomonę svarbiais šeimos reikalais. Tėvai savo pareigas vykdo abipusiu sutarimu.
Jei tėvai nesutaria dėl ypatingos svarbos klausimų, bet kuris iš jų gali kreiptis į teismą, kuris deda pastangas, kad būtų pasiektas sutaikinimas. Jei tėvystė nustatoma tik vienam iš tėvų, teismo sprendimu tėvų pareigos gali būti priskiriamos to asmens sutuoktiniui arba registruotam partneriui, ir jie bendrai vykdo šias pareigas. Jei vienas iš tėvų negali vykdyti tėvų pareigų dėl pasišalinimo, nesugebėjimo ar kitų kliūčių, kaip nurodyta teismo sprendime, tėvų pareigas privalo vykdyti kitas iš tėvų arba kuris nors bet kurio iš tėvų giminaitis.
Tėvų pareigų vykdymas ir teismų vaidmuo
Slovakijos šeimos įstatymas (Įstatymas Nr. 36/2005 dėl šeimos) ir teismų praktika numato, kad atskirai nuo nepilnamečio vaiko gyvenantys tėvai gali bet kuriuo metu sudaryti susitarimą dėl savo teisių ir pareigų vykdymo. Jeigu tėvai nepasiekia susitarimo, teismas gali nustatyti jų teisių ir pareigų vykdymo tvarką, net jeigu prašymas nepateikiamas. Visų pirma, teismas turi nuspręsti, kuriam iš tėvų bus pavesta vaiko globa. Taip pat svarbu atskirti fizinę globą nuo tėvų teisių ir pareigų. Jeigu vaikas perduodamas vieno iš tėvų fizinei globai, tas tėvas gali priimti sprendimus dėl vaiko kasdienio gyvenimo be kito sutikimo. Tačiau visi svarbūs klausimai, susiję su vaiko turto administravimu, išvežimu į užsienį, pilietybe, sveikatos priežiūros paslaugų teikimu ar pasirengimu profesijai, turi būti sprendžiami gavus kito tėvo sutikimą.
Teismas gali nustatyti pakaitinę fizinę globą (bendrą globą) abiem tėvams, jei jie abu tinkami auginti vaiką ir suinteresuoti jo globa, o toks susitarimas atitinka vaiko interesus.
Teisminis procesas ir teisinė pagalba
Prašymai dėl tėvų teisių ir pareigų nagrinėjami apylinkės teisme pagal nepilnamečio gyvenamąją vietą. Netaikomi jokie oficialūs reikalavimai ir nereikia pridėti dokumentų, nes teismas gali pradėti procedūrą savo iniciatyva. Taikoma supaprastinta procedūra, kurioje oficialūs reikalavimai nėra tokie griežti, o žyminiai mokesčiai netaikomi visoms su teisių ir pareigų vykdymu susijusioms byloms. Teisinė pagalba Slovakijoje apima atleidimą nuo žyminių mokesčių ir nemokamo atstovo paskyrimą. Teismas visas šalis, prašančias paskirti advokatą ir atitinkančias atleidimo nuo žyminių mokesčių sąlygas, nukreipia į teisinės pagalbos centrą.
Sprendimų vykdymui užtikrinti, teritorinė jurisdikcija priklauso teismui, kurio apylinkėje gyvena nepilnametis. Kitoje valstybėje narėje priimti teismo sprendimai dėl tėvų teisių ir pareigų Slovakijoje pripažįstami ir vykdomi be specialių procedūrų, pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 nuostatas.
Tėvystės nustatymas ir DNR ekspertizė
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs dėl DNR ekspertizės atlikimo atvejų. Teismas konstatavo, kad DNR ekspertizė negali būti atliekama prieš tėvų valią, nes tai reikštų nepagrįstą kišimąsi į konstitucinę teisę į kūno neliečiamumą ir vientisumą. Kai asmuo, laikantis save vaiko tėvu, kreipiasi į teismą prašydamas nustatyti tėvystę, teismas turi įvertinti vaiko interesus, galimos biologinės tėvystės nustatymo atitiktį geriausiems vaiko interesams, taip pat ir kitų suinteresuotų asmenų teises. Teismo užduotis yra rasti teisingą balansą tarp konfliktuojančių interesų.
Teismas nagrinėja bylas dėl tėvystės nuginčijimo, atsižvelgdamas į vaiko gimimo aplinkybes ir tėvų pareiškimus. Pavyzdžiui, jei vaikas gimė susituokusiems tėvams, tėvystę galima nuginčyti tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.
Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas ir išvežimas į užsienį
Nepilnamečio vaiko motina gali kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir leidimo išvežti vaiką nuolat gyventi į kitą šalį. Sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vertina daug aplinkybių, įskaitant tėvų pastangas užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą ir gyvenimo sąlygas. Jei byla dėl vaiko grobimo ir jo grąžinimo jau yra pradėta, reikalavimas pakeisti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą ir leisti jam išvykti su motina į kitą šalį teisme negali būti nagrinėjamas, nes jau yra prasidėjęs procesas pagal Hagos konvencijos nuostatas.
Teismai, nustatydami vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vadovaujasi teismų praktika ir teisės normomis, užtikrinant tinkamą vaiko interesų gynimą. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad sprendimai dėl tėvų teisių ir pareigų, priimti kitose valstybėse narėse, yra pripažįstami ir vykdomi pagal Europos Sąjungos reglamentus.
Galutinis sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos ir galimybės jam gyventi kitoje šalyje priimamas atsižvelgiant į visas aplinkybes ir siekiant užtikrinti vaiko gerovę.
