Muskusinės antys - tai dėsliųjų ančių veislė, kilusi iš Brazilijos miškinės anties. Šie paukščiai vertinami dėl savo mėsos, kiaušinių ir naudos ūkiui. Lietuvoje muskusinės antys pradėtos auginti dar 1987 metais, tačiau ir dabar jos išlieka populiarios tarp smulkiųjų ūkininkų ir mėgėjų. Nors teigiama, kad antis auginti paprasčiau nei vištas, svarbu atsižvelgti į jų auginimo ir priežiūros ypatumus.
Muskusinių Ančių Apibūdinimas
Muskusinės antys išsiskiria savo išvaizda. Tokios rūšies ančių liemuo ilgas, platus ir gilus; galva pailgėjusi su išgaubta kakta (gaigalų - stambi, ančių - vidutinio dydžio su didelėmis blizgančiomis akimis). Paukščių akys žydros, kartais pilkos spalvos. Pas gaigalus nuo akių iki snapo yra raudonos spalvos dėmė su raukšlėmis ir išaugomis prie snapo pagrindo. Šių paukščių snapas vidutinio ilgio ir pločio, blyškios kūno spalvos, kitų ančių - tamsiai rožinės spalvos su juodu galu. Labai ryškus lytinis dimorfizmas, suaugę gaigalai sveria apie 6, o antys - apie 3 kg. Gaigalo masė siekia 5-6 kg, o anties - 2,5-3 kg. Jų liemuo ilgas, platus ir gilus, horizontalus. Oda aplink akis, snapo link, yra be plunksnų, su raukšlėmis. Prie snapo pagrindo yra ataugos, išskiriančios muskuso kvapo riebalus, dėl ko šios antys ir gavo savo pavadinimą. Kaklas yra vidutinio ilgio, krūtinė plati ir gili, sparnai ir uodega ilgi, o kojos trumpos ir juodos. Plunksnos gali būti žalsvai juodos ir baltos. Muskusinės antys nebylios, tik šnypščia.
Lytiškai subręsta per 210-230 dienų. Dėslumas siekia 80-120 kiaušinių (po apie 70 g) per metus. Mėsa tamsi, bet švelni ir sultinga, joje mažai poodinių riebalų (apie 13 %).
Muskusinių Ančių Priežiūra ir Laikymas
Turint tinkamas sąlygas, išėjimą prie vandens šaltinio, jas laikyti vienas malonumas. Muskusinės antys, palyginus su vištomis ir kalakutais, yra sveikesnės ir atsparesnės ligoms, todėl joms beveik nereikia vakcinų ir vaistų. Šių ančių tipiškas bruožas - eidamos jos judina pirmyn-atgal galvą, taip pat jos gerai skraido. Muskusinės antys yra visaėdės. Jos minta vandens ir sausumos augalų šaknimis, stiebais, lapais ir sėklomis.
Antys labai jautrios mikotoksinams, ypač aflatoksinams, kurių pasitaiko grūduose ir kituose lesaluose. Vienas iš neigiamų šių vandens paukščių bruožų - nervingumas su dideliu polinkiu į paniką. Jeigu jos išsigąsta, būdamos uždarose patalpose, bėga ratu didelėmis grupėmis, todėl gali stipriai susižaloti ir nuo patirto streso net žūti. Įvertinant minėtas ančių savybes, jos turi būti laikomos lauko aptvaruose. Tačiau, taikant naujas technologijas, vandens paukščiai galėtų būti auginami pusiau intensyviai (patalpose su lauke įrengtais aptvarais) ir intensyviai paukštidėse, kaip vištos bei kalakutai.
Kadangi antims plaukioti nereikia didelių vandens telkinių, patartina įrengti pakankamo gylio girdyklas, kad paukščiai galėtų panardinti galvą. Jeigu antys negali maudyti savo galvos, jos patiria stresą, gali susirgti įvairiomis akių ligomis.
Muskusinių Ančių Nauda Ūkiui
Muskusinės antys ne tik teikia mėsą ir kiaušinius, bet ir yra naudingos ūkiui, nes padeda kovoti su kenkėjais. Jos maitinasi įvairiais bestuburiais, taip pat ir šliužais. Naminės muskusinės antys naudojamos ūkiuose kaip būdas kontroliuoti musių, sraigių, skėrių, amūrų ir šliužų kenkėjų populiacijas. Esu matęs sodybų, kuriose gausias šliužų kolonijas sėkmingai mažina įprastos mėsinės antys.
Muskusinių Ančių Kiaušiniai
Per metus antys sudeda vidutiniškai apie 100-140 kiaušinių. Vienas kiaušinis sveria apie 85 g. Ančių kiaušiniai paprastai didesni ir sunkesni. Ančių kiaušinis yra didesnis už vištos, bet mažesnis už žąsies kiaušinį. Vienas kiaušinis sveria maždaug 90 gramų. Palyginus su vištų kiaušiniais, anties kiaušiniuose daugiau vitamino A, tačiau jie turi daugiau ir riebalų bei mažiau baltymų. Anties kiaušiniuose vitamino A yra net keturis kartus daugiau nei vištų kiaušiniuose. Ančių kiaušiniai turi sodresnį ir intensyvesnį skonį. Jie turi stipresnį skonį ir tamsesnį trynį. Ančių kiaušinių baltymas yra tirštesnis, o trynys - kremiškesnis.
Ančių kiaušinius galima naudoti taip pat, kaip ir vištų kiaušinius: virti, kepti, dėti į kepinius ir kitus patiekalus. Dėl didesnio riebumo jie suteikia patiekalams sodresnį skonį ir tekstūrą. Ančių kiaušiniai dažniausiai naudojami kepant mielinius pyragus. Jų tryniai būna sodrios spalvos, todėl kepiniai gražiai pagelsta.
Kaip Virti Ančių Kiaušinius
Anties kiaušinius galite išvirti įprastame puode. Prieš virdami ančių kiaušinius, juos reikia nuplauti po vėsiu vandeniu ir patikrinti, ar jie švieži. Kuo kiaušinis senesnis, tuo jis lengvesnis. Jei jis guli apačioje, tai reiškia, kad jis yra šviežias, laikosi viduryje ir vertikaliai, yra maždaug savaitės amžiaus, tačiau jei kiaušinis išniro į paviršių, patartina jo atsikratyti, nes toks kiaušinis tikrai sugedęs.
Anties kiaušinius kruopščiai nuplaukite po šaltu vandeniu. Tada kiaušinius įdėkite į puodą su šaltu vandeniu ir virkite mažiausiai 15 minučių (kietai virti), 7-8 minutes (minkštai virti). Anties kiaušinius prieš pat verdant rekomenduojama pašildyti kambario temperatūroje ir padėti į šiltą vandenį.
Atsargumo priemonės vartojant ančių kiaušinius:
Prieš vartojant ančių kiaušinius juos reikėtų atidžiai nuplauti soda. Ančių kiaušiniai būna kur kas dažniau užkrėsti įvairiomis bakterijomis nei vištų ar putpelių kiaušiniai. Taip pat reikia pabrėžti, kad vandens paukščių kiaušiniai neretai būna užkrėsti salmonelėmis ir kitais infekcinių ligų sukėlėjais, todėl juos virti reikia kur kas ilgiau nei vištų (bent 15 min nuo vandens užvirimo).
Hibridai: Mulardai
Kai kas dar augina ir iš Pietų Amerikos kilusias muskusines antis, arba vadinamus mulardus (dirbtinius tarprūšinius hibridus). Mulardai- tai muskusinės anties patinėlio ir naminės anties (Pekino, Ruano ar kokios kitos naminės veislės) patelės palikuonys. Kadangi tai yra tarprūšinis hibridas, jie yra nevislūs. Mulardai paveldėjo iš abiejų rūšių tokias teigiamas ūkines savybes, kaip greitesnį augimą, geresnę mėsos kokybę (joje mažiau riebalų) , tylesnį, ramesnį charakterį ir elgesį, didesnį atsparumą šalčiui.
Mulardų pateles, kaip taisyklė, augina mėsai, o patinėlius dažniausiai laiko kepenims. Lesinant kukurūzais, juos nupenėti kepenims galima per maždaug dvi savaites- greičiau, nei žąsis. Mulardų auginimas daugiausia dėl šios priežasties šiuo metu pasaulyje plačiai palitęs. Juos galima atskirti iš juodų dėmių ant galvos. Perkant mulardų ančiukus, reikia prisiminti, kad jų veislei palikti negalima, palikuonių jie neturės. Mulardus rekomenduojama skersti arba apie 60, arba apie 90 amžiaus dieną.
Naminio alaus tradicija Biržų ir Kupiškio krašte | Aludaris Valdas Alekna
Muskusinių Ančių Auginimas Lietuvoje
Nepriklausomai nuo statistikoje pateiktų duomenų, Lietuvos kaimuose laikomas nemažas pulkas ir žąsų, ir ančių. Remiantis augintojų apklausomis, šių rūšių paukščių veisliniai pulkai yra palyginti grynaveisliai. Muskusinės antys Lietuvoje pradėtos auginti 1987 metais Panevėžio eksperimentiniame medžioklės ir žūklės ūkyje bei Arvydų žuvininkystės ūkyje (Vilniaus rajonas), 1988 metais - Kintų žuvininkystės ūkyje (Šilutės rajonas.). Dabar muskusines antis augina tik pavieniai ūkininkai. Dažnas patvirtins, jog Lietuvoje antis jau nebėra toks dažnas paukštis kaip anksčiau. Teigiama, kad per metus pas mus jų užauginama tik apie 30-40 tūkstančių.
Jei žmonės mato laisvėje neįprastus paukščius - muskusines antis ar kitus egzotinės išvaizdos sparnuočius, jie gali pasidalinti nuotraukomis Lietuvos ornitologų draugijos feisbuko grupėje, kuri vienija daugybę paukščių stebėtojų.
tags: #baltos #muskusines #antys #ju #kiausiniai
