Visose tautose, taip pat ir mūsų, yra labai daug negatyvių, perspėjančių ir apsaugančių nuo įvairių bėdų ir nelaimių ženklų ir prietarų. Bet juk taip norisi, kad mūsų gyvenime būtų kuo daugiau optimizmo. Todėl čia pabandysiu surinkti kuo daugiau LAIMĖS IR SĖKMĖS ŽENKLŲ IR PRIETARŲ. Jei ir Jūs žinote mažai, arba dar visai negirdėtų ženklų, ar prietarų, prašau atsiųsti man. Jie bus kuo skubiau čia patalpinti. Pasidalinkime laime ir jos gausime daug daugiau.
Senoviniai prietarai ir liaudies išmintis siūlo įvairius metodus, kurie turėjo padėti susilaukti norimos lyties mažylio. Pavyzdžiui, sakoma, kad norint dukros, reikia po čiužiniu pasikišti šukas, o po pagalve - kaspiną. Jeigu laukiantis valgysite daugiau sūraus maisto, tai pagimdysite berniuką, o saldūs skanėstai lemia mergaitės gimimą. Tačiau ar šie prietarai turi bent kokį mokslinį pagrindį? Greičiausiai ne, tačiau jie atspindi žmonių norą kontroliuoti tai, kas nepavaldu.
Visų pirma, svarbu suprasti, kad vaiko lytį lemia vyro spermatozoidas. Moters kiaušialąstė visada turi X chromosomą. Jeigu spermatozoidas, apvaisinantis kiaušialąstę, turi X chromosomą, gims mergaitė. Jeigu jis turi Y chromosomą, gims berniukas. Y chromosomos yra mažesnės ir greitesnės, bet trumpiau gyvena, o X chromosomos - lėtesnės, bet atsparesnės.
Nors teigiama, kad kai kuriose šeimose auga vien trys sūnūs arba penkios dukros dėl genetinių priežasčių (kai kurie vyrai turi daugiau Y spermatozoidų), tačiau bet kuriuo atveju vaiko lytį nulemia vyras. Paprastai manoma, kad tai, jog kai kuriose šeimose auga vien trys sūnūs arba penkios dukros, yra grynas atsitiktinumas.
Vaiko lytį galima nustatyti ir nėštumo metu. Šiuolaikiniais diagnostikos metodais vaisiaus lytis gali būti nustatyta jau penktą, šeštą nėštumo savaitę, tiriant laisvo DNR buvimą motinos kraujyje. Taip pat šeštą nėštumo savaitę atliekamas trofoblasto ląstelių tyrimas iš gimdos kaklelio. Po apvaisinimo mėgintuvėlyje lytis gali būti nustatyta antrą, trečią embriono raidos dieną. Lietuvoje galima nustatyti kūdikio lytį taikant choriono gaurelių biopsiją nuo 11-tos nėštumo savaitės ir amniocentezę (vaisiaus vandenų tyrimą) nuo 16-tos nėštumo savaitės. Šie būdai taikomi chromosominėms ir genetinėms ligoms diagnozuoti, kai medikams kyla įtarimų, jog kažkas negerai. Kartu yra sužinoma vaisiaus lytis. Dar vienas būdas nustatyti vaisiaus lytį, kurio seniau mokydavo akušerės - nustatyti ją iš vaisiaus širdies tonų. Paprasčiausias ir labiausiai paplitęs būdas vaisiaus lyčiai sužinoti - tyrimas ultragarsu (echoskopija). Pirmuosius lyties požymius galima pastebėti nuo 11-tos nėštumo savaitės. Esant vėlyvesniam nėštumui, metodo efektyvumas siekia nuo 93 iki 100 proc.
Tačiau ką daryti, jei sužinojote, kad gims ne tos lyties kūdikis, kurios norėjote? Sužinojus, kad gims ne tos lyties, kurios norėjote, kūdikis, gali užklupti nusivylimas. Pirmas žingsnis - priimkite esamas emocijas. Nebijokite pati sau pasakyti, kad labai norėjote berniuko, taigi nusivylėte išgirdusi, jog gims mergaitė, ar atvirkščiai. Neturite to nusivylimo ir gėdytis. Nereikia manyti, jog noras susilaukti tam tikros lyties kūdikio - kažkas nedovanotino, nes turime mylėti visus vaikus po lygiai. Nebijokite savo jausmų parodyti ir gydytojui ar artimiesiems - jausmus geriau išjausti, ne slėpti.
Istorija apie Johannesą ir Vandą Kvindtus, kurie grįžo iš tremties su savo dukrelėmis Elvyra ir Marija, atspindi šeimos stiprybę ir meilę. Nepaisant patirtų sunkumų, jie sugebėjo išsaugoti savo šeimos ryšius ir grįžti į Lietuvą. Johannesas netgi savo rankomis nulipdė namelį savo šeimai, o Vanda rankomis pasisiuvo suknelę. Vėliau Johannesas įamžino savo šeimą fotografijose, palikdamas mums vertingą istorijos liudijimą.
Kitas pavyzdys - Teresė Mažalskienė ir jos šeima. Nors jos vyras Vladas Mažalskis buvo suimtas ir mirė tremtyje, o sūnus Jonas buvo sušaudytas, Teresė sugebėjo išsaugoti savo šeimos vertybes ir palaikyti ryšius su dukra Vanda, kuri taip pat patyrė tremtį ir kalėjimą. Nepaisant visų sunkumų, Teresė sugebėjo išsaugoti stiprybę ir viltį.
Vanda Kvindt (g. Mažalskytė) ir jos šeima - dar vienas pavyzdys, kaip šeima įveikia sunkumus. Vanda, patyrusi tremtį ir kalėjimą, sugebėjo sukurti laimingą šeimą su Johannesu Kvindtu. Jų keturios dukros - Elvyra, Marija, Margarita ir Viktorija - liudija apie šeimos tęstinumą ir meilę.
Šie pavyzdžiai rodo, kad šeimos meilė ir palaikymas yra svarbiausi dalykai, padedantys įveikti bet kokius sunkumus. Net ir susilaukus keturių dukterų, svarbiausia yra džiaugtis kiekviena akimirka ir branginti savo šeimą.
Nors susilaukti keturių dukterų gali būti iššūkis, tai taip pat gali būti ir didžiulė laimė. Kiekviena dukra - tai unikalus asmenybė, turinti savo svajones, talentus ir charakterį. Svarbiausia yra suteikti joms meilės, palaikymo ir galimybę atsiskleisti.
Prietarai ir laimės ženklai
Visose tautose, taip pat ir mūsų, yra labai daug negatyvių, perspėjančių ir apsaugančių nuo įvairių bėdų ir nelaimių ženklų ir prietarų. Bet juk taip norisi, kad mūsų gyvenime būtų kuo daugiau optimizmo. Todėl čia pabandysiu surinkti kuo daugiau LAIMĖS IR SĖKMĖS ŽENKLŲ IR PRIETARŲ. Jei ir Jūs žinote mažai, arba dar visai negirdėtų ženklų, ar prietarų, prašau atsiųsti man. Jie bus kuo skubiau čia patalpinti. Pasidalinkime laime ir jos gausime daug daugiau.
- Jei jūs norite, kad jūsų namuose vyrautų gėrovė, o visi to namo gyventojai būtų laimingi, pakabinkite ant įėjimo durų pasagą.
- Rasti keturlapį dobilą ir alyvos penkialapį žiedą - laimei.
- Rasti akmenėlį su skylute, kuris dar kitaip vadinamas vištų dievu - laimei.
- Jei aižant žirnelių ankštį, jums pasiseka ir randate 9 žirnelius, tai jų nevalgykite, bet sugalvoję norą meskite jį per petį.
- Kai virš savo galvos pamatysite krentančią žvaigždę - sugalvokite norą.
- Jei jūs gegužės 1 d. ar sausio 1 d. nupjausite nuo bet kokio medžio vytelę ir ją nešiosite kišenėje, tuomet ištisus metus jus lydės sėkmė.
Šie prietarai atspindi žmonių norą tikėti gerumu ir laime, net ir sunkiausiais gyvenimo momentais.
Šeimos istorija: Kvindtų ir Mažalskių likimai
Johannesas ir Vanda Kvindtai su dukrelėmis Elvyra ir Marija grįžta iš tremties. Sėdi (pirma iš kairės) Teresė Mažalskienė. Maskva, 1957 m. Antroji straipsnio „Šeimos istorija: Marija Kvindt - Vandos dukra, Teresės anūkė“ dalis. Johannesas iš molio ir šiaudų savo šeimai nulipdė namelį, kokius statėsi evenkai, jame ir gyveno. Marija prisimena tėvelio pasakojimą: „Atvažiuoja elnių traukiamomis rogėmis evenkai, susėda su kailiniais namelio viduje, o po kurio laiko pradeda visi judėti krutėti - kai sušildavo prie ugnies, juos puldavo kąsti utėlės ir blusos. Naktimis iš tundros atrisnodavo elniai, jie belsdavo ragais į sieną. 1955-ųjų pabaigoje reabilitavo Vandą, dar po metų dokumentus gavo Johannesas. Teresė ragino grįžti į Lietuvą. Iš tremties jie plaukė laivu, vėliau keliavo traukiniu iki Maskvos. Kelionei kruopščiai ruošėsi. Johannesui pavyko nusipirkti kostiumą, o Vanda rankomis pasisiuvo suknelę. Siuvimo mašina tose geografinėse platumose buvo retenybė. Maskvoje apsilankė fotoateljė. Nuotrauka atspindi nuotaiką, su kuria važiavo į Lietuvą: džiugus Teresės veidas, vilties ir ramybės sklidinos Vandos ir Johanneso akys. Vėliau, jau įsikūrus Lietuvoje, Johannesas nusipirko fotoaparatą. Jis ryškino juostas, spausdino nuotraukas, visą gyvenimą fotografavo savo šeimą. Įamžino žmoną ir dukreles Vilniuje prie Arkikatedros ir Gedimino pilies, Palangoje prie Baltijos jūros ir Eglės žalčių karalienės skulptūros, prie Stelmužės ąžuolo ir prie Vandos gimnazijos Zarasuose, iš kur suėmę ją išvežė į tremtį. Nuotraukoje Vanda stovi ant buvusios gimnazijos laiptų su savo mergaitėmis. Praėjo vienuolika ilgų tremties metų. Pasikeitė išlikę gyvi ir namo sugrįžę žmonės, bet dar labiau pasikeitė šalis, kurios ilgėjosi tremtyje ir į kurią taip veržėsi sugrįžti. Žmonės dabar čia rodėsi įbauginti, įtarūs ir nenuoširdūs. Sutikę senus pažįstamus, suko į šalį akis. Atsitiktinis pokalbis galėjo tapti pretekstu būti kažkuo apkaltintam ar net suimtam. Sofija Šiožinienė su anūku Vidmantu Šiožiniu-Sažinu svečiuose pas Teresę Mažalskienę ir Kvindtų šeimą. Centre stovi Kvindtų dukros Viktorija, Margarita, Marija ir Elvyra. Kretinga, apie 1964 m. Gyventi į Zarasus Teresė Mažalskienė nebegrįžo. Laikinai, iki išvykdama į Kretingą, ji prisiglaudė Vilniuje pas jaunystės draugę Sofiją Šiožinienę. Ši keturių vaikų mama Liepkalnio gatvėje nuomojosi kuklų dviejų kambarių butą palėpėje. Į vieną iš kambarėlių priėmė Teresės penkių asmenų šeimą. Prieš karą draugavo ne tik Sofija su Terese, bet ir jų vaikai Mykolas ir Jonas. Mykolas ketverius metus partizanavo, žuvo 1948-aisiais miške. Motina kalėjo. Dukra įstojo į vienuolyną. Kalbantis joms nereikėdavo vienai kitos bijoti. Viešai Vanda niekuomet nekalbėdavo apie tremtį, neužsimindavo, kad buvo teista ir įkalinta. Nors buvo reabilituota, Vanda ir jos artimieji nesijautė saugūs - vaikų prašoma papasakoti apie tremtį atsakydavo: „Nereikia apie tai kalbėti.“ Kaip sako Marija, ji visada žinojo turinti laikyti truputį žemiau nuleistą galvą. Kai pačiai Vandai kildavo klausimų, ji važiuodavo pas žmones, kuriais pasitikėjo, - lankydavo kanauninką Petrą Raudą, bendravo su politiniu kaliniu Juozu Brazausku.
Johannesas Kvindtas su dukromis Elvyra ir Marija (dešinėje), šalia stovi Rimantas Mačiulskis, būsimasis Marijos vyras. Stelmužė, apie 1964 m. Marijos Kvindt šeimos archyvo nuotrauka Johannesas Kvindtas, Vilhelmina Mažalskienė-Mačiulskienė laiko Dalytę Mačiulskytę, stovi Rimantas Mačiulskis, Marija Kvindt ir Aleksas Mačiulskis. Zarasai, apie 1964 m. M. Kvindt šeimos archyvo nuotrauka Vanda Kvindt su Elvyra, Marija ir Rimantu Mačiulskiu, būsimu Marijos vyru. Zarasai, apie 1964 m. Vanda santuokoje išgyveno 43 metus, dirbo su Johannesu toje pačioje įmonėje, drauge atostogaudavo. Mirė būdama 64-erių, Lietuvai jau atgavus nepriklausomybę. Nors galėjo išvykti gyventi į Vokietiją, Johannesas nepanoro palikti žmonos kapo. Marija yra sakiusi: „Kai mamą ištiko insultas, mano tėtė atvažiavo iš Kretingos į Klaipėdą: jam atrodė netinkama apie nelaimę man pranešti telefonu. Išgirdusi apie mamą ištikusį insultą, jaučiausi sukrėsta. Tėtė guodė mane. Bandėme perkelti ją į Klaipėdos ligoninę, bet gydytojai nepatarė to daryti - ji buvo be sąmonės. Atvažiavusios sesutės Margarita ir Elvyra patarė man pailsėti. Užsnūdusi sapnavau mamytę. Ji prašė atleidimo, prašė leisti jai išeiti. Aš pabudau, spėjau nusiprausti, ir sesutė pakvietė mane. Mes su sesute Margarita pačios nuprausėme kūną ir aprengėme. Pašarvota buvo Kretingoje, darbovietės salėje, žmonės ėjo, ėjo ir ėjo atsisveikinti. Mūsų vaikams Mariui, Simonui ir Margaritos sūnui Mykolui močiutės mirtis buvo labai skaudi netektis. Verkė susirinkę tvartelyje, kur Vanda laikė ožką ir ožiuką.
Marijos močiutė Teresė Žurauskaitė gimė 1898 metais. Dvidešimties ištekėjo už trejais metais vyresnio Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios zakristijono Vlado Mažalskio. Kaip bažnyčios tarnautojo šeima, Teresė su vyru gyveno klebonijoje. 1920 metais jiems gimė sūnus Jonas, vėliau šeima susilaukė Onutės, ši mirė tik gimusi. Vladas Mažalskis laisvalaikiu siuvo rūbus. Teresė buvo pavasarininkė, o Zarasuose įsikūrus Lietuvos katalikių moterų draugijai (LKMD) priklausė jos valdybai. Turėjo dailų braižą, apie tai liudija užrašai ant išlikusių nuotraukų. Buvo dalykiška, gebanti organizuoti savo ir kitų darbą. Teresė išsaugojo nuotrauką, kurioje įamžintos LKMD Zarasų valdybos narės, nufotografuotos su kunigais Petru Rauda ir Edvardu Vaišnoru. Nuotrauka daryta 1934 m. balandžio 4 d. Zarasų fotografo M. Botviniko ateljė. Lietuvos katalikių moterų draugijos (LKMD) valdyba. Sėdi: pirmas iš kairės - kun. Petras Rauda, Antanina Čeilytkaitė-Žagrakalienė (trečia), šalia kun. Edvardas Vaišnoras. Stovi: pirmas iš kairės - Teresė Mažalskienė, greta - Sofija Šiožinienė. Zarasai, 1934 m. Marijos Kvindt šeimos archyvo nuotrauka Teresė Mažalskienė Zarasuose 1938 m. Štai kaip apie draugijos veiklą rašė to laiko Lietuvos spauda: „Nepaprastai gražų vakarą suruošė Lietuvos Katalikių moterų draugijos Zarasų skyrius 1929 m. sausio mėn. 6 dieną. Vaidino „Patricija arba Nežinomoji kankinė“, IV veiksmų dramą. Nors veikalas sunkus, bet dėka šio vakarėlio režisūriaus p-no mok. Bružio, suvaidinta neblogai. Baigiant vaidinti bene kiekvieno akyse žibėjo ašaros. <…> Matyti, jog spektakliai buvo labai populiarūs. Štai 1930 m., Vytauto Didžiojo metais, zarasiškės moterys suorganizavo vakarą, kur rodė IV veiksmų Petro Vaičiūno dramą „Sudrumstoji ramybė“. Vaidinime dalyvavo buvę ateitininkai. Gautas pelnas daugiau kaip 150 litų. Padėka kunigui kapelionui už gerą režisūrą.“ (Zarasų parapijos istorija, 2011, p. Spaudoje minima, kad Zarasų parapija buvo paskutinė Lietuvoje, kur įsikūrė Katalikių moterų draugija. Troškimui suburti tikinčias moteris ir paskatinti jas aktyviai veikti trukdė krašto neraštingumas, tautinis susipriešinimas ir provincijos prietarai. Katalikių moterų draugijos dvasios vadovu vyskupas Kazimieras Paltarokas paskyrė kun. Petrą Raudą. Šis pastoracijai pasišventęs kunigas darbavosi Zarasų parapijoje septynetą metų. Kunigams talkino negausi, bet veikli miesto šviesuomenė, tarp jų žurnalistė, žinomo advokato žmona Antanina Čeilytkaitė-Žagrakalienė. Mažalskių šeima gyveno darniai. Darbštūs, dar jauni tėvai, jau sukūręs šeimą sūnus. Išliko nuotrauka iš dukrelės Vandos aštuntojo gimtadienio - mergaitė augo lyg paukštelis, apsupta aplinkinių dėmesio: ji turėjo muzikinę klausą ir malonaus tembro balsą, giedojo bažnyčioje. Vaizduotė piešia šviesias perspektyvas, bet 1939 metais į Lietuvą įžygiavo svetima kariuomenė: šalis buvo okupuota, žmonės pavergti. Nuo pirmų dienų okupantai ėmėsi represijų prieš vietos gyventojus. 1939-aisiais buvo areštuotas Zarasų bažnyčios zakristijonas Vladas Mažalskis. Praėjus 84 metams nuo vyro suėmimo, tvirtai pasakyti apie Vlado likimą galima tik tai, kad mirė tremtyje Krasnojarsko krašte. Vandos gimtadienis. Centre stovi papuošta balta suknele Vanda Mažalskytė, klūpi dešinėje kun. Feliksas Zenkevičius, už jo stovi Teresė Mažalskienė. Zarasai, 1938 m. gegužės 29 d. „Norint suvokti deportacijų tikslą, būtina įvertinti, prieš ką ši represinė priemonė buvo taikoma. 1940-1941 m. buvo naikinami (įkalinami ir tremiami) tikri ir tariami sovietinės sistemos priešai ar grupės, kurios nederėjo prie naujos sovietinės sistemos. Represijoms buvo ruošiamasi jau nuo 1939 m., kai buvo suformuota teroro doktrina aneksuotų ir numatytų aneksuoti teritorijų atžvilgiu. Joje nurodyta, kurias žmonių grupes represuoti atsižvelgiant į komunistinės ideologijos reikalavimus, įvertinus tų žmonių socialinę kilmę ir padėtį. 1944-ųjų rugpjūtį sugrįžusi sovietinė armija Joną suėmė. 1945 m. vasario 28 d. jį sušaudė. Vyras buvo dvidešimt penkerių metų amžiaus. „Zarasų parapijos istorijoje“ minimas faktas, kad 1941 m. birželio 21 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras informacijos apie Jono dalyvavimą šioje akcijoje nei paneigia, nei patvirtina: „395. Mažalskis Jonas, Vlado (1920) Rs58-1a, 1945 02 28. Palaidotas Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse.“ Trys raidės, trys skaičiai, mirties data ir palaidojimo vieta - tai viskas, ką žino artimieji apie jo mirties aplinkybes. Vienas Zarasų gyventojas Jono žmonai Vilhelminai Mažalskienei liudijo matęs kalėjime žiauriai iškankintą Joną, vyriškis prieš mirtį svėręs ne daugiau kaip dvidešimt kilogramų. Žmona Vilhelmina apraudojo mylimo vyro mirtį, dukrelės Danutė ir Aldutė liko našlaitėmis. Vladas, Teresė, Jonas ir Vanda Mažalskiai Kaune 1932 m. Marijos Kvindt šeimos archyvo nuotrauka Jonas Mažalskis Zarasuose 1940 m. kovo 1 d. M. Botvinikos / Dalios Bakanavičienės šeimos archyvo nuotrauka Vilhelmina Mažalskienė-Mačiulskienė laiko Dalytę Mačiulskytę, šalia stovi Aleksas Mačiulskis, pirmame plane - Rimantas Mačiulskis. Zarasai, apie 1964 m. Jono Mažalskio dukra Danutė Mažalskytė-Mačiulskytė su močiute Terese Mažalskiene Kretingoje. Praėjus metams nuo Jono žūties, gimnazijoje per pamoką buvo suimta Teresės dukra Vanda. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pateikia informaciją: „Vanda Mažalskytė (1930) - sovietų okupacinės valdžios represuota (1946) politinė kalinė. Kalinta Komijoje. Teisiama grupinėje (iš viso teisiami 32 asmenys) byloje. Bylos numeris P-8783, LYA. Šešiolikmetė gimnazistė vykdė aktyvią antisovietinę griaunamąją veiklą. Kokią? Ji rašė eilėraščius. Buvo apkaltinta ryšiais su partizanais. Kalinta Vilniaus saugumo kalėjime su kunigu Petru Rauda ir disidentu Juozu Brazausku. Tardymų metu buvo kankinama. Merginą pakabindavo už riešų karceryje, ten ji kabodavo valandomis. Vandos rankos, prisimena mamos pasakojimą Marija, pradėjo gangrenuoti, kalėjimo gydytoja bandė jai padėti. Po trijų mėnesių buvo ištremta. Teresę Mažalskienę, grįžtančią iš Vilniaus, Turmanto geležinkelio stotyje įspėjo rūpestingi žmonės - Zarasuose, šeimos namuose, vyksta krata, jos tyko sovietinis saugumas. Teresė į namus negrįžo. Glaudėsi vienuolyne Vilniuje, vėliau laisva valia pasirinko gyvenimą Sibire, išvyko pas tremtinę dukrą. Teresė Mažalskienė Vilniaus Kalvarijose, I Kryžiaus kelio stotyje, 1946 m.
Marija: „Nors augau Kretingoje, mano gimtinė yra Zarasai. Čia susituokė ir gyveno mano seneliai Teresė ir Vladas, čia gimė, augo, lankė mokyklą mano mama Vanda ir jos brolis Jonas, kurio man neteko pažinti. Čia gimė, augo ir mokėsi mano vyras Rimantas ir jo sesutė Dalia, kurią dažnai aplankome. Vaikščiodama Zarasų gatvėmis, plaukiodama ežere, dalyvaudama šventinėse iškilmėse aš visur jaučiu savo išėjusius Amžinybėn artimuosius, tarsi pats oras būtų prisodrintas prisiminimų apie juos. Marija ištekėjo už savo pusbrolio Rimanto Mačiulskio, Vilhelminos Mažalskienės sūnaus, gimusio antroje santuokoje; Marijos ir Rimanto nesieja kraujo ryšys, tik nuo mažens puoselėta draugystė. Marijos dukterėčios Margaritos krikštas Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje. Elvyra Kvindt laiko sūnų Povilą, greta jos vyras Jonas Stonys, krikšto tėvai Rimantas Mačiulskis ir Marija Kvindt laiko krikšto dukrą Agnę Kalantavičiutę, Margarita Kalantavičienė, Vanda Kvindt ir Juozas Kalantavičius, Johannesas Kvindtas, berniukai: Marius Mačiulskis, Simonas Mačiulskis ir Margaritos sūnus Mykolas Stonys, Mažeikiuose, 1989 m. rugpjūčio 24 d. Marija yra liudijusi: „Šeima yra viskas, ką turėjau, ką turiu gyvenime, - mano močiutė, tėvai, seserys, vyras, vaikai ir anūkai Ema, Gabrielė, Kornelijus, Eva, o dabar jau ir proanūkė. Kai po sunkios ligos mirė sūnus Simonas, ypač glaudus ryšys atsirado su jo žmona ir vaikais. Su Eva mane sieja panašus ryšys, kokį aš išgyvenau su savo močiute Terese. Taip pat yra su šeimos kulinarinėmis paslaptimis; aš mėgstu gaminti, nes ruošti maistą mane išmokė močiutė Teresė, o mamytė man perdavė savo tortų receptus. Pamenu, tik susituokę su Rimantu gavome vieno kambario butą Klaipėdoje, tai visa didžiulė šeima nuolat rinkdavosi pas mus švęsti gimtadienių, Kalėdų ir Velykų. Tilpdavome visi: meilei ir draugystei nebūtinos pokylių salės, kad tik būtų sutarimas. Rinkomės per šventes ir pas tėvus Kretingoje. Mamos balsas labai gražus buvo, mes irgi neatsilikome, visos dainuojame ir grojame: aš akordeonu, sesuo Margarita skambina pianinu, tėtė Johannesas grojo bajanu. Esu dirbanti 69 metų moteris. Nuotraukas restauravo fotografas Algimantas Navickas.
Lyties planavimo metodai: nuo prietarų iki medicinos
Klausimas, kaip lemti vaiko lytį, kamuoja žmoniją nuo neatmenamų laikų. Susilaukti berniuko ar mergaitės - tai loterija, kurioje tikimybė visada yra 50:50. Visgi, kai kurios šeimos stengiasi savo jėgomis šią tikimybę pakeisti vienos ar kitos lyties naudai. Ar tai įmanoma? Panagrinėkime įvairius metodus ir teorijas, nuo senovinių prietarų iki šiuolaikinių technologijų.
Senoviniai prietarai ir liaudies išmintis
Mūsų senoliai taikė įvairius metodus, kurie turėjo padėti susilaukti norimos lyties mažylio. Pavyzdžiui, sakoma, kad norint dukros, reikia po čiužiniu pasikišti šukas, o po pagalve - kaspiną. Jeigu laukiantis valgysite daugiau sūraus maisto, tai pagimdysite berniuką, o saldūs skanėstai lemia mergaitės gimimą. Tačiau ar šie prietarai turi bent kokį mokslinį pagrindį? Greičiausiai ne, tačiau jie atspindi žmonių norą kontroliuoti tai, kas nepavaldu.
Lyties planavimas: etiniai aspektai ir medicininės indikacijos
Šiuolaikiniai lyties planavimo metodai, susiję su laboratorijomis ir genetika, kelia etinių klausimų. Ar turėtume rinktis vaiko lytį? Kita vertus, tokie metodai buvo sukurti, norint išvengti genetinių ligų, ypač susijusių su vaiko lytimi. Tikriausiai prisimenate hemofilijos atvejį Rusijos caro Nikolajaus II-ojo šeimoje, kuomet liga buvo perduodama moterų savo sūnums. Jeigu caro sūnus Aleksejus būtų gimęs mergaite, hemofilijos nebūtų paveldėjęs. Yra ir kitų taip paveldimų ligų: ichtiozė (oda, lyg ir žvynų), Diušeno raumenų distrofija, Bekerio raumenų distrofija, Brutono liga (labai silpnas imunitetas, vaikų vystymasis dėl nuolatinių ligų smarkiai atsilieka) ir kt.
Moksliškai pagrįsti metodai
Egzistuoja įvairių metodikų, siūlančių vaiko lytį tiesiog „užsisakyti“. Kiek tai patikima, vėlgi spręsti kiekvienam asmeniškai, nes medicinos mokslas nėra nė vieno iš šių būdų patvirtinęs kaip patikimo.
Ovuliacijos metodas (Šetlso metodas)
Patikimiausias iš mokslinės ir medicininės perspektyvos yra vaiko lyties nustatymas pagal ovuliacijos kalendorių. Šį metodą 1960-aisiais metais pasiūlė amerikietis biologas Landrumas Breweris Shettlesas. Jeigu dar prisimenate iš biologijos, vaiko lytį lemia tai, kokią chromosomą nešasi spermatozoidas, kuris apvaisina kiaušialąstę. Jeigu tai X chromosoma, gims mergaitė, o jeigu Y - berniukas. Y chromosoma yra žymiai mažesnė ir lengvesnė, todėl šie spermatozoidai yra greitesni, tačiau jų gyvavimo laikas trumpesnis. Situacija su X chromosomą turinčiais spermatozoidais yra atvirštinė - šie lėtesni, bet ilgaamžiskesni. Taigi, jeigu norite susilaukti dukrelės, turėtumėte mylėtis dvi dienas iki ovuliacijos, o jeigu norite berniuko, reiktų pasistengti ovuliacijos dieną arba vieną dieną po ovuliacijos. Jei pora prisimena, kada apytikriai buvo pradėtas vaikas, o moteris žymisi mėnesinių ciklo kalendorių, šią datą reikia sulyginti su ovuliacijos data. Tai aiškinama fiziologiniais vyriško ir moteriško organizmo ypatumais: „moteriški” (X) spermatozoidai gerokai ištvermingesni, nei „vyriški” (Y). Verta pažymėti, kad ovuliacijos kalendorius padeda gana tiksliai nustatyti vaiko lytį tik tuo atveju, jei moters mėnesinių ciklas reguliarus. Jei ciklas nereguliarus ir neįmanoma nustatyti liuteininės fazės, kuri turi įtakos ovuliacijos dienai, trukmės, ši metodika negali būti laikoma patikima.
Kaina: Minimali, ovuliaciją galite apsiskaičiuoti matuodamos temperatūrą arba naudodamos ovuliacijos testus, kurių kaina svyruoja nuo 5 iki kelių dešimčių litų.
Eriksono metodas
Šis metodas yra tik dešimtmečiu naujesnis nei aukščiau aprašytas. Jį 1970-aisiais pasiūlė daktaras Ronaldas J. Ericssonas. Paimama vyro sperma, kuri vėliau filtruojama specialiame prietaise - spermatozoidai su X ir Y chromosomis dėl skirtingo svorio išsisluoksniuoja. Skirtinguose sluoksniuose būna didesnė (bet ne absoliuti) vienų, ar kitų spermatozoidų koncentracija. Pagal jūsų norą paimami vieni, ar kiti spermatozoidai ir moteris apvaisinama.
Kaina: 600 - 1 200 JAV dolerių.
Dirbtinis apvaisinimas su preimplantacine genetinė diagnostika (IVF + PDG)
Dirbtinio apvaisinimo atveju paimamos mamos kiaušialąstės ir tėčio sperma. Kiaušialąstės apvaisinamos, o embrionai auginami in vitro. Embrionui pasiekus 6-8 ląstelių stadiją viena iš ląstelių paimama padarius mažą pjūvį lazeriu - embrionui tai nekenkia. Paimtoji ląstelė tiriama, šiame etape galima nustatyti ne tik besivystančio embriono lytį, bet ir galimus genetinius pažedimus. Tokiu pačiu principu patikrinami ir kiti embrionai, o pageidaujamos lyties nei neturinčiais genetinių sutrikimų embrionais apvaisinama mama.
Kaina: Dirbtinio apvaisinimo kaina svyruoja nuo 3 000 JAV dolerių iki dvigubai daugiau. Preimplantacinė genetinė diagnostika kainuoja papildomus 4 000 - 7 000 JAV dolerių.
MicroSort apvaisinimas
Šis metodas yra pats naujausias ir šiuo metu vyksta jo bandymai, norint jį pritaikyti žmonėms. Spermos mėginys valomas ir prie genetinės medžiagos prijungiamas dažas. Kadangi X chromosoma didesnė, tai ją turintys spermatozoidai peršviesti lazeriu švies ryškiau. Tokiu būdu atskiriami norimi spermatozoidai, kurie vėliau bus naudojami apvaisinime. Šio metodo efektyvumas yra apie 90%, dabar jis taikomas tik keliuose Meksikos miestuose bei Kipre.
Kaina: 4 000 JAV dolerių, neskaičiuojant kelionės ir pragyvenimo išlaidų.
Kitos teorijos ir metodai
Be mokslu pagrįstų metodų, egzistuoja ir daugybė kitų teorijų bei patarimų, kurie, nors ir neturi tvirto mokslinio pagrindo, vis dar yra populiarūs:
- Mitybos pokyčiai: Teigiama, kad vartojant tam tikrus mineralus galima paveikti medžiagų apykaitą ir terpę, kurioje vystosi kiaušinėliai.
- Orgazmo laikas: Manoma, kad moters orgazmas prieš vyrą sukuria palankesnę terpę „vyriškiems“ spermatozoidams.
- Seksualinė poza: Kai kurios pozos gali padidinti tikimybę, kad spermatozoidai pateks į šarmingesnę terpę.
- Mėnulio padėtis: Tikima, kad Mėnulio padėtis apvaisinimo metu gali lemti vaiko lytį.
- Speciali dieta: Norinčiai susilaukti berniuko moteriai patariama tris mėnesius vyrą maitinti maistu su kuo daugiau aštrių prieskonių, juodos duonos, vengti pieno, pieniškų produktų ir kiaušinių. Norint padidinti tikimybę moteriai prieš pat lytinį aktą patariama kaip tik gerti pieno, valgyti pieniškų produktų. Norint susilaukti dukters vyrui patariama duoti kuo daugiau pieniškų produktų, pieno, kiaušinių, saldumynų, vengti į maistą berti druskos ir pan. Jis turėtų atsisakyti kavos, stiprios arbatos, burokėlių, marinuotų daržovių, persikų ir pan. Šis būdas neturi jokio mokslinio pagrindo.
Lyties atrankos metodai: mitai ir faktai: kas veikia? Kas ne? – Dr. Lora Shahine
Gydytojų nuomonė
Dalis vyriškųjų lytinių ląstelių - spermatozoidų - turi X, kita dalis - Y chromosomas. Moteriška lytinė ląstelė kiaušialąstė turi tik X chromosomas. Spermatozoidai tarpusavyje šiek tiek skiriasi. X chromosomą turintys spermatozoidai yra didesni, lėtesni ir atsparesni. Y chromosomą turintys spermatozoidai yra greiti, judrūs ir greičiau pasiekia tikslą. Bet kartu jie mažiau atsparūs ir greičiau žūsta. Kiaušialąstė būna pasirengusi apvaisinimui maždaug 24 val. Berniukų gimsta mažumėlę daugiau - statistiškai 100 mergaičių tenka 106 berniukai. Bet kuriuo atveju vaiko lytį nulemia vyras. Paprastai manoma, kad tai, jog kai kuriose šeimose auga vien trys sūnus arba penkios dukros, yra grynas atsitiktinumas. Tačiau tai gali būti ir nulemta genetiškai, kadangi kai kurie vyrai turi daugiau Y spermatozoidų. Taigi kai kuriose giminėse iš kartos į kartą gali gimti vien sūnūs. Vis dėlto vyro spermatozoidai negali turėti vien Y chromosomą.
Lyties atskleidimo vakarėliai: nauja mada Lietuvoje
Lietuvoje vis populiarėja nauja tendencija tarp būsimų tėvų - lyties atskleidimo vakarėliai. Šios šventės esmė - išradingu, įspūdingu ir netikėtu būdu pranešti draugams ir artimiesiems apie būsimo kūdikio lytį. Nuo tradicinio balionų sproginimo iki įspūdingų spalvotų dūmų efektų ar konfeti šūvių - šiandien lietuviai renkasi vis išradingesnius būdus atskleisti, ar šeimoje laukiama mergaitės, ar berniuko.
Kūdikio lyties atskleidimo šventė - tai specialiai organizuotas renginys, kurio metu būsimi tėvai atskleidžia savo artimųjų rate, kokios lyties kūdikio jie laukiasi. Tradicija kilusi iš JAV, tačiau per pastaruosius kelerius metus tapo populiari ir Lietuvoje. Lyties atskleidimo vakarėliai Lietuvoje įgauna vis daugiau lietuviškų tradicijų atspalvių, nors pagrindinė idėja išlieka panaši kaip ir visame pasaulyje - spalvų kodas, kur rožinė spalva simbolizuoja mergaitę, o mėlyna - berniuką.
Nors kai kurie gali painioti šias dvi šventes, lyties atskleidimo vakarėlis ir tradicinė krikštynų puota yra visiškai skirtingi renginiai. Kūdikio lyties šventė paprastai vyksta dar nėštumo metu, dažniausiai tarp 20 ir 24 nėštumo savaitės, kai jau galima patikimai nustatyti kūdikio lytį per ultragarso tyrimą. Kai kurios šeimos pasirenka sujungti lyties atskleidimą su tradicine “baby shower” švente, kurios metu būsima mama apsupta draugių ir apdovanojama dovanomis kūdikiui.
Kūdikio lyties atskleidimo būdai
Kūdikio lyties atskleidimo būdų įvairovė stebina - nuo paprastų ir jaukių iki sudėtingų ir grandiozinių.
- Balionai su konfeti: Vienas populiariausių ir paprasčiausių būdų atskleisti kūdikio lytį - didelis balionas, pripildytas mažų rožinių arba mėlynų konfeti.
- Spalvoti dūmai: Vienas įspūdingiausių ir fotogeniškiausių būdų atskleisti kūdikio lytį - spalvoti dūmai. Šie efektai sukuria magišką atmosferą ir nuostabias nuotraukas, ypač kai naudojami lauke, gamtoje. Svarbu naudoti šiuos efektus tik lauke ir laikytis saugaus atstumo. Dūmai geriausiai atrodo nuotraukose, kai yra šiek tiek vėjo, bet ne per didelio.
- Konfeti patrankos: Dar vienas įspūdingas būdas pranešti džiugią naujieną. Pasukus specialų mechanizmą, į orą išsiveržia spalvotų konfeti debesis, sukurdamas tikrą fejerijos įspūdį.
- Kitos alternatyvos: Piñata (pripildyta spalvotų saldainių ar konfeti), specialūs tortai su spalvotu įdaru viduje, ar netgi specialūs balionai, pripildyti spalvotų miltelių, kuriuos galima saugiai sprogdinti.
Kaip organizuoti sėkmingą lyties atskleidimo vakarėlį?
Sėkmingam renginiui reikia kruopštaus planavimo ir dėmesio detalėms.
- Pasirinkite temą: Tai gali būti kažkas, kas atspindi jūsų, kaip poros, pomėgius ar gyvenimo būdą. Populiarios temos Lietuvoje apima “Kas čia bus: princesė ar riteris?”, “Kamuolys ar balerina?”, “Batai ar kaklaraiščiai?”.
- Sukurkite kvietimus: Kvietimai taip pat gali tapti išskirtine šventės dalimi. Sukurkite specialius kvietimus su mįslėmis, užuominomis ar žaidimais, kurie jau iš anksto nuteiktų svečius šventiškai.
- Atsakingai planuokite: Organizuojant renginį, svarbu nepamiršti saugumo aspektų. Jei naudojate spalvotus dūmus ar kitus specialius efektus, visada rinkitės patikimų gamintojų produktus ir naudokite juos tik lauke, atvirose erdvėse, atokiau nuo medžių ar pastatų. Lietuvos įstatymai reglamentuoja pirotechnikos naudojimą, todėl prieš planuodami renginį, įsitikinkite, kad jūsų pasirinkti efektai yra legalūs ir jums nereikia specialių leidimų.
- Būkite ekologiški: Kad šventė būtų dar labiau įsimintina, galima sukurti specialias atminimo dėžutes su svečių palinkėjimais būsimam kūdikiui, kurias jis galės perskaityti, kai užaugs.
- Įamžinkite akimirkas: Įamžinkite momentą ne tik nuotraukomis, bet ir svečių reakcijų vaizdo įrašais.
