Vyriausybės nuomone, ankstyvesnis vaikų atėjimas į švietimo įstaigas yra naudingas ne tik visapusiškai vaikų raidai vaikystėje, bet ir vėlesniems mokinių bei suaugusių žmonių pasiekimams. Be to, tokiu būdu siekiama vaikams iš skirtingo socialinio sluoksnio šeimų suteikti galimybę tolygesniam startui pirmoje klasėje. Moksliniai tyrimai vis akivaizdžiau patvirtina, kokia svarbi aplinkos įtaka pirmaisiais vaiko gyvenimo metais, kai per trumpą laiką ir labai intensyviai formuojasi žmogaus „smegenų architektūra“. Ankstinti privalomąjį ugdymą Lietuvoje rekomenduoja ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).
Ne visiems vaikams pasiseka su tėvais. Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) duomenimis, apie 25 proc. vaikų šiuo metu gyvena atskirties sąlygomis ir nelanko darželio. Dalis į juos nepateko dėl vietų trūkumo, dalis į ikimokyklinio ugdymo įstaigas nevedami tėvų valia. Dažniausiai tai - vaikai iš socialinės rizikos šeimų. „Ne visiems vaikams pasiseka su tėvais, - konstatavo ŠMM viceministras Gražvydas Kazakevičius. - Tokiems vaikams priešmokyklinio ugdymo paankstinimas reikštų starto galimybių mokykloje išlyginimą.“
Nuomonių skirtumai ir praktiniai iššūkiai
Nepaisant lyg ir gražių ŠMM paskatų, tėvų, pedagogų, specialistų ir politikų nuomonės dėl ankstyvojo vaikų ugdymo skiriasi. Trečiadienį Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje dalyvavusi sostinės darželio „Atžalėlis“ auklėtoja Aldona Skamarakienė pažymėjo, kad dabartiniai penkiamečiai priešmokykliniam ugdymui per maži ir nesubrendę. „Dauguma jų dar prastai kalba. Iš 24-ių vaikų 12-kai reikia logopedo pagalbos“, - atkreipė dėmesį moteris.
A.Skamarakienė lygino Lietuvos ir Didžiosios Britanijos patirtis: „Jos pačios anūkas gyvena Didžiojoje Britanijoje, kur priešmokyklinis ugdymas pradedamas anksti. Tačiau ten grupėje dirba keturi žmonės: auklėtoja, dvi jos padėjėjos ir studentė. Tuo metu Lietuvoje dalis penkiamečių dar nemoka užsirišti batų, apsirengti striukės ir pan. Jiems padedame mes - auklėtoja ir vadinamoji šeimininkutė.“
ŠMM viceministras Gražvydas Kazakevičius į tai atsakė: „Šešiamečiai irgi nevienodo lygio. Ir dabar į vieną klasę supuola nevienodi vaikai.“
Pedagogų perkvalifikavimas ir finansiniai aspektai
ŠMM didžiausią dėmesį nori skirti ankstyvesnio priešmokyklinio ugdymo naudai, užsienio šalių patirtims ir praktikoms. Be to, didelis dėmesys turi būti skiriamas auklėtojų ir mokytojų perkvalifikavimui arba kvalifikacijos keitimui. „Turės įsijungti perkvalifikavimo linija, tarkime, mokytojų, kurie galbūt dėl etatų ar krūvio mažėjimo lieka be darbo. Pedagogams, atėjusiems iš ikimokyklinio ar pradinio ugdymo, užtenka kvalifikacijos tobulinimo programos. Kitiems persikvalifikuojant vyks studijos, tik dar diskutuojama, kokia apimtimi - ar 90 kreditų, kaip dabar numatyta, ar susiaurinant iki 60 kreditų, nes baziniai dalykai jau yra“, - aiškino G.Kazakevičius.
Antros kvalifikacijos pedagogams suteikimui reikės valstybės kofinansavimo. Lėšų savivaldybėms teks atseikėti ir sukuriant infrastruktūrą, įrengiant klases. Didžiausi iššūkiai guls ant didmiesčių, kurių ugdymo įstaigos ir taip perpildytos, pečių. „Nelabai gerai vaikus leisti į antrą pamainą, reikės tai kažkaip spręsti“, - svarstė G.Kazakevičius.
Priėmus švietimo įstatymo pataisas dėl priešmokyklinio ugdymo ankstinimo, 2019 metų rugsėjį Vilniuje reikėtų sudaryti 42 penkiamečių grupes, Kaune - apie 30 grupių. Lietuvos savivaldybių asociacija įžvelgia grėsmę, kad pasirengimas pertvarkai savivaldybėms kainuos labai brangiai, tačiau po kelerių metų investicijos nueis šuniui ant uodegos. „Ateis laikas, kai tų įrengtų patalpų nebereikės, parengtų specialistų poreikis irgi sumažės“, - pažymėjo asociacijos atstovas ir išsakė nuomonę, kad pertvarkos įgyvendinimą būtų racionalu atidėti dar bent metams.
Finansavimas ir alternatyvios priemonės
Skaičiuojama, kad priešmokyklinio ugdymo ankstinimas valstybei gali kainuoti apie 46 mln. eurų. Švietimo ir mokslo komiteto narys Gintaras Steponavičius kalbėjo: „Tokie pinigai ant medžių neauga. Ar ši reforma tikrai yra numeris vienas? Mano manymu, investicijos į mokytojus, pedagogus, jų motyvaciją ugdymo kokybei turėtų didesnės įtakos.“
Jo įsitikinimu, papildomas neformaliojo švietimo finansavimas vaikams iš socialinės rizikos šeimų irgi galėtų būti efektyvesnis nei priešmokyklinio ugdymo ankstinimas. „Optimistiniai scenarijai realiame gyvenime pasitaiko retai“, - konstatavo komiteto pirmininko pavaduotojas Mantas Adomėnas ir paprašė viceministrą įvardyti didžiausias įstatymo pataisų priėmimo grėsmes.
G.Kazakevičius perspėjo: „Jei pataisos būtų priimtos, o finansavimas savivaldybėms neskirtas, turėtume kompromituojantį reikalą. Panašiai nutiko su privalomu šešerių metų priešmokykliniu ugdymu, kai savivaldybės liko be paramos. Jei tai nutiks antrą kartą, pasitikėjimą sugriautume visiškai.“
Teisinė bazė ir laiko taisyklės
Galimi ugdymo ankstinimo modeliai aptariami ir derinami su švietimo bendruomene, įtraukiant pedagogus, tėvus bei savivaldybių švietimo specialistus. Daug diskutuojama apie mokyklų pritaikymą ankstyvajam ugdymui - kokia turi būti aplinka, programos, dienos režimas. Vis dėlto Seimas jau praėjusių metų pabaigoje yra pritaręs Seimo Švietimo ir mokslo komiteto iniciatyvai ankstinti vaikų ugdymą. Parlamentas iki 2018-ųjų sausio 31 dienos švietimo ir mokslo ministrą įpareigojo priimti patvirtino įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. Švietimo įstatymu įteisintas privalomas priešmokyklinis ugdymas, kuris pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 6 metai. Nuo 2018 metų rugsėjo penkiamečiai vaikai priešmokyklinio ugdymo grupes galės lankyti, jeigu taip nuspręs jų tėvai. „Nuo kada bus įvestas privalomo ugdymo ankstinimas - tai yra, nuo kada 5 metų vaikams būtų privaloma lankyti priešmokyklinio ugdymo grupę, o nuo 6 metų ateiti į pirmą klasę, - apie tai dar diskutuojama.
Nuo 2022 m. sausio 1 d.:
- priešmokyklinis ugdymas teikiamas vaikams, kuriems 2022 m. sausio-gruodžio mėnesiais sueina 6 m.
- priešmokyklinis ugdymas gali būti vykdomas antrus metus kai kuriems iš tų vaikų, kurių tėvai (globėjai) nusprendė nuo 2021 m. rugsėjo 1 d.
Nuo 2023 m.:
- vadovaujantis Tvarkos aprašu, priešmokyklinis ugdymas gali būti vykdomas dvejus metus vaikams, kurie 2022 m. rugsėjo 1 d.
- Priešmokyklinis ugdymas teikiamas vaikams, kuriems 5 metai sueina iki tų metų balandžio 30 d. arba rugsėjo 1 d.
Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. bus įvestas privalomas penkerių metų vaikų ugdymas.
Kas daro didžiausią įtaką vaiko raidai | Tom Weisner | TEDxUCLA
„Daugelis šalių į mokyklas pradeda leisti jaunesnius vaikus. Septyneri metai yra labai vėlus startas. Aukštos kokybės ankstyvasis ugdymas turi didelę reikšmę vaikų kognityviniams gebėjimams ir jų socioekonominei raidai. Nenuostabu, kad metai, kuriuos vaikas praleidžia ankstyvojo ugdymo įstaigoje, labai aiškiai atsispindi penkiolikmečių PISA rezultatuose“, - sakė A. Nuo 2018 metų rugsėjo penkiamečiai vaikai priešmokyklinio ugdymo grupes galės lankyti, jeigu taip nuspręs jų tėvai.
tags: #smm #priesmokyklinis #ugdymas #ankstinimas
