Moterims labai svarbu miegoti patogiai, ypač nėštumo metu. Tačiau augantis vaisiaus dydis gali apsunkinti tinkamos miego padėties radimą. Ypač sudėtinga gali būti toms, kurios visada miegojo ant nugaros arba ant pilvo, nes nėštumui progresuojant ir vaisiui didėjant, tampa sunkiau pakeisti pozą lovoje.

Nėštumo metu moters organizme vyksta daugybė pokyčių, kurie gali paveikti miego kokybę. Dažnas noras šlapintis atsiranda dėl intensyvesnio inkstų darbo filtruojant didėjantį kraujo tūrį. Auganti gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl padažnėja apsilankymai tualete. Padidėjęs širdies susitraukimų dažnis yra būtinas, nes širdis turi pumpuoti daugiau kraujo. Dusulys gali atsirasti dėl nėštumo hormonų, skatinančių gilesnį kvėpavimą. Papildomas svoris nėštumo metu gali sukelti kojų mėšlungį ir nugaros skausmus. Taip pat, organizmas gamina hormoną relaksiną, kuris atpalaiduoja raiščius, ruošdamas kūną gimdymui. Rėmuo ir vidurių užkietėjimas yra dažni dėl sulėtėjusios virškinimo sistemos veiklos.

Miego problemų gali sukelti ir kiti veiksniai, tokie kaip stresas, nerimas, košmarai ir ryškūs sapnai.

Miegojimo pozos nėštumo metu

Nėštumo pradžioje miegoti ant pilvo nėra pavojinga, nes vaisių apsaugo gimdos siena ir vaisiaus vandenys. Tačiau antrojo trimestro viduryje, kai vaisius ir gimda pradeda sparčiai augti, daugumai moterų reikėtų ieškoti kitos miegojimo pozos. Trečiajame trimestre, kai pilvukas tampa didelis, miegoti ant pilvo nerekomenduojama.

Geriausia nėščiųjų miego padėtis - ant kairiojo šono. Ši poza užtikrina optimalią kraujotaką tiek motinai, tiek kūdikiui. Miegant ant kairiojo šono, gimdos svoris nespaudžia kepenų (kurios yra dešinėje pilvo pusėje) ir pagerėja kraujotaka į širdį, taip užtikrinant tinkamą kraujo ir maistinių medžiagų tiekimą placentai. Kai kurie gydytojai pataria vengti miegoti ant nugaros antroje nėštumo pusėje, nes augančios gimdos svoris gali spausti žarnyną ir apatinę tuščiąją veną. Tai gali sutrikdyti kraujotaką ir bloginti vaisiaus būklę.

Kodėl miegoti ant nugaros pavojinga?

Miegant ant nugaros, ypač antroje nėštumo pusėje, augantis vaisius ir gimda gali spausti apatinę tuščiąją veną ir pilvinę aortą. Tai gali sukelti:

• Apatinės tuščiosios venos suspaudimą: Vena yra plonesnė ir mažiau elastinga, todėl lengviau suspaudžiama. Tai sutrikdo veninio kraujo grįžimą į širdį, sumažina širdies tūrį ir kraujospūdį, blogina gimdos ir placentos kraujotaką.
• Pilvinės aortos suspaudimą: Nors aorta yra storesnė ir elastingesnė, jos suspaudimas taip pat gali sumažinti kraujotaką į gimdą ir placentą.

Šie suspaudimai gali sukelti kompensacinius procesus organizme, tokius kaip simpatinės nervų sistemos tonuso padidėjimas ir tachikardija. Tačiau apie 10% nėščiųjų šie mechanizmai gali būti nepakankami, todėl gali išsivystyti aortos ir apatinės tuščiosios venos spaudimo sindromas, pasireiškiantis bradikardija, kritusiu kraujospūdžiu, silpnumu, pykinimu, sąmonės pritemimu ir vaisiaus būklės blogėjimu.

Naujausias tyrimas, aprašytas leidinyje „British Journal of Obstetrics and Gynaecology“, parodė, kad nėščiosios, miegojusios ant nugaros po 28-os nėštumo savaitės, turėjo 2,3 karto didesnę riziką pagimdyti negyvą kūdikį, palyginti su tomis, kurios miegojo ant šono. Šios išvados sutampa su ankstesnių tyrimų rezultatais.

Ką daryti, jei pabudote ant nugaros?

Jei pabudote ant nugaros, nereikia panikuoti. Svarbu ne keisti pozos, kuria pabundama, o stengtis užmigti ant šono. Tai įmanoma ir padeda sumažinti riziką.

Kaip pagerinti miego kokybę nėštumo metu?

Nėštumo metu miego sutrikimai yra dažni. Apie 66% - 90% nėščiųjų susiduria su miego problemomis. Siekiant pagerinti miego kokybę, rekomenduojama:

• Laikytis reguliaraus miego grafiko: Miegoti ir keltis tuo pačiu metu kiekvieną dieną.
• Naudoti daug pagalvių: Jos gali padėti patogiai įsitaisyti, pavyzdžiui, sulenktą koją ant kitos padėti ir įdėti pagalvę tarp jų. Dar viena pagalvė gali būti atrama nugarai.
• Vengti sunkaus maisto likus 3 valandoms iki miego.
• Mankštintis: Reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti pagerinti miegą.
• Praktikuoti atsipalaidavimo pratimus: Meditacija, kvėpavimo pratimai, šiltas dušas prieš miegą gali padėti atsipalaiduoti.
• Vėdinti miegamąjį kambarį.
• Vengti ilgo popiečio miego: Jis neturėtų trukti ilgiau nei 30 minučių (arba 90 minučių, jei naktis buvo bemiegė).
• Nemiegoti daugiau nei 9 valandas per naktį.
• Vengti miegą skatinančių tablečių.

Jei miego problemos yra sunkios ar kelia nerimą, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju.

Kiti miego sutrikimų ir diskomforto šaltiniai nėštumo metu

Be nepatogios miego pozos, nėštumo metu gali pasireikšti ir kiti simptomai, turintys įtakos miegui:

• Dažnas šlapinimasis: Didėjanti gimda spaudžia šlapimo pūslę.
• Kojų mėšlungis: Dažna problema antrajame ir trečiajame trimestre, susijusi su mineralų disbalansu ar nervų suspaudimu.
• Nugaros skausmas: Dėl pasikeitusio kūno svorio centro ir hormoninių pokyčių.
• Rėmuo ir vidurių užkietėjimas: Sulėtėjusi virškinimo sistema.
• Knarkimas ir dusulys: Hormonų pokyčiai ir padidėjęs kraujo tūris gali sukelti paburkimą nosies gleivinėje.
• Šlapimo takų anatomijos pokyčiai: Gimdos spaudimas į šlapimo pūslę.
• Vidurių užkietėjimas: Hormoniniai pokyčiai ir gimdos spaudimas į žarnyną.
• Niežėjimas: Gali signalizuoti apie intrahepatinę nėščiųjų cholestazę (INC).
• Vaisiaus judesiai: Aktyvūs vaisiaus judesiai gali sutrikdyti miegą.
• Nuotaikų kaita: Hormoninių pokyčių įtaka.

Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos simptomus ir, jei reikia, pasikonsultuoti su gydytoju. Ramus ir kokybiškas miegas nėštumo metu yra labai svarbus tiek moters sveikatai, tiek tinkamam vaikelio vystymuisi.

tags: #sleikstulys #nestumo #metu

• Naujienos dėl gydytojų darbo Anykščiuose
• Vilkaviškio Gimdymo Ligoninės naujagimių dovanėlės
• Staliukas su skėčiu mažyliams
• Kada reikia vaikų neurologo?
• Vaikų auklėjimas Norvegijoje: mitai ir tiesa