Šlapimo tyrimas (BŠT) yra svarbus atrankinis inkstų ligų ir šlapimo takų infekcijų tyrimas, ypač naujagimiams ir kūdikiams. Jis padeda įvertinti bendrą organizmo būklę, inkstų ir šlapimo organų sistemos funkcionavimą.
Kada reikia atlikti tyrimą?
BŠT yra atliekamas įprastinių medicininių patikrinimų metu. Nustačius BŠT rodiklių pokyčių, rekomenduojama atlikti mikroskopinį šlapimo nuosėdų tyrimą. Jei kūdikis gerai jaučiasi, miega, taisyklingai maitinamas, svoris ir ūgis auga nuosekliai, profilaktiškai tirti šlapimą nebūtina. Tačiau, jei kūdikis serga, karščiuoja, nevalgo, prastai auga svoris, šlapimo tyrimas gali padėti nustatyti ar patikslinti negalavimo priežastį. Šlapimo pokyčiai paprastai rodo šlapimo organų sistemos problemas. Būtina atminti, kad kūdikiui pradėjus karščiuoti, temperatūra gali pakilti ne tik dėl peršalimo ligų, bet ir dėl infekcinio šlapimo organų sistemos uždegimo.
Ūmaus pielonefrito simptomai - karščiavimas daugiau kaip 38 °C, galimas apsinuodijimas, pilvo ar šono skausmas. Esant ūmiam cistitui, gali būti dažnas, skausmingas šlapinimasis. Kreiptis į gydytoją reikia, jeigu vaikas karščiuoja daugiau kaip tris paras, temperatūra aukšta ir sunkiai krenta, jei nėra kataro požymių. Tuomet reikalingi kraujo ir šlapimo tyrimai.
Koks mėginys tyrimui yra reikalingas?
Tyrimui reikalingas šlapimas. Rekomenduojama surinkti tik rytinį šlapimą. Tyrimui reikia surinkti tik vidurinę šlapimo porciją, t. y. pirmajai šlapimo porcijai leisti tekėti į klozetą, surinkti vidurinės šlapimo porcijos apie 50-100 ml, o likusį šlapimą leisti tekėti į klozetą. Šlapimo tyrimui atlikti reikia apie 30-50 ml (minimalus kiekis - 10 ml).
Norint, kad šlapimo tyrimo rezultatai būtų tikslūs, reikia tirti šlapimą, gautą iš šlapimo pūslės. „Sugauti” šlapimą iš šlapimo srovės vidurio sauskelnes seginčiam kūdikiui nėra paprasta.
Kaip pasiruošti tyrimui ir surinkti mėginį?
Prieš tyrimą reikia kruopščiai nusiplauti muilu rankas ir lytinius organus (gerai nusiplauti paprastu vandeniu, nusausinti išorinius lytinius organus). Moterims nerekomenduojama šlapimo tyrimą atlikti mėnesinių metu, geriausia 2-3 dienos po jų.
Šlapimo mėginį ištyrimui į laboratoriją būtina pristatyti per 2 valandas. Ilgesnį nei pusvalandį laikyti šlapimo kambario temperatūroje nereikėtų. Jei yra galimybė, šlapimas į laboratoriją turėtų būti nuvežtas tuojau pat. Jei tiriame karščiuojančio kūdikio šlapimą, jis gali būti paimtas bet kuriuo paros metu. Tiksliausia būtų vertinti tuoj pat surinktą šviežią šlapimą. Jeigu tirsime rytinį, bet jis bus rinktas į maišelį, priklijuotą kūdikiui iš vakaro, rezultatas vargu ar bus tikslus.
Šlapimo pasėliui pakanka nedidelio kiekio šlapimo - vos mililitro ar pusės. Bendram tyrimui reikėtų „pagauti” bent 15-20 ml šlapimo (kelių šaukštelių). Antra vertus, kalbant apie kūdikius, tai nemažai.
Specialūs metodai kūdikiams
Šiandien galima įsigyti specialių maišelių, skirtų šlapimui surinkti, tačiau juos naudojant šlapimo tyrimas paprastai nėra labai tikslus. Maišelis yra klijuojamas ant varputės (berniukams) ar lytinio plyšio (mergaitėms), į jį šlapimas teka jau liesdamasis su išorine aplinka, kitais audiniais: apyvarpe ar tarpvietės sritimi. Dėl šios priežasties į šlapimą gali patekti bakterijų, gleivių, epitelio ląstelių ar leukocitų, taip iškraipomi tyrimų rezultatai. Tikslesni tyrimo rezultatai būtų, jei kūdikis pasišlapina ne į maišelį, o tiesiai į sterilų indelį.
Kalbant apie vyresnius kūdikius, kurie jau „daro” į puoduką, jeigu šlapimas renkamasi infekcijai nustatyti, mums, gydytojams, reikia paimti šlapimo pasėlį, t. y. įvertinti bakterijų rūšį ir kiekį. Tokiu atveju šlapimas turi būti renkamas būtinai tik į sterilų indelį, geriausia - iš šlapimo srovės vidurio. Puodukas, naujas ar švariai išplautas, niekada nebūna sterilus, nes bakterijų nuplauti nepavyksta, tad pasėliui šlapimas iš puoduko netinka. Jeigu vaikas jau sąmoningai šlapinasi, tuomet jam sėdint ant puoduko reikia pakišti sterilų indelį, kad šlapimas šlapinantis tekėtų į jį.
Kūdikio lytiniai organai, prieš jam šlapinantis į maišelį ar indelį, turi būti švarūs, tačiau prausti dezinfekuojamųjų žolelių nuovirais nebūtina. Labai svarbu mažylį apiplauti po tekančio vandens srove, jokiu būdu ne sėdintį vonelėje ar kokiame kitame inde, nes tuomet ant jo lyties organų pateks vėl to paties suteršto vandens. Prausiant kūdikį, ypač mergaitę, svarbu kryptis - nuo gaktos išangės link. Antraip į lytinį plyšį gali „nukeliauti” įvairių bakterijų. Mergaitėms galima atsargiai praskėsti ir apiplauti didžiųjų lytinių lūpų tarpą. Berniukams - plaunant atitraukti apyvarpę.
Taip pat svarbu žinoti, kad per vatą filtruotas šlapimas yra nevertas tyrimams. Toks per vatą perfiltruotas šlapimas absoliučiai nieko vertas. Jei prieš tai jame kas nors ir buvo, tai po tokios „filtro” gausime neaišku ką, bet tikrai ne šlapimo tyrimą.
Taip, ypač tai būdinga alergiškiems kūdikiams, gali pasireikšti alerginė reakcija į lipduką ar maišelio medžiagą. Nuėmus maišelį, paraudusias vietas reikėtų švariai nuplauti ir patepti vaikišku aliejumi.
Kokie požymiai rodo, kad kūdikis serga inkstų ar šlapimo organų sistemos ligomis?
Negalavimą paprastai išduoda pakitusi šlapimo spalva ir kvapas - jis tampa aštresnis, nemalonus. Sauskelnėse galima rasti geltonų ar rusvų dėmių, panašių į pūlingas išskyras. Kūdikis paprastai būna neramus, riečiasi nuo skausmo, kai šlapinasi. Vyresnis vaikas gali pats pasakyti, kad jam skauda šlapinantis, dažniau bėgioja į tualetą arba kojytes laiko suspaustas, trina vieną į kitą, tarsi šlapintis jam būtų nemalonu. Dažniausias požymis, rodantis šlapimo organų sistemos infekciją, - pakilusi aukšta temperatūra.
Ką reiškia mano rezultatai?
Šlapimo tyrimas (BŠT) - rezultatą galima interpretuoti įvairiai. Nenormalus rezultatas reiškia padidėjusią sutrikimų, dėl kurių reikia papildomų tyrimų, tikimybę. Kuo didesnis medžiagų, tokių kaip gliukozė, baltymai, ar didelis raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) kiekis, tuo didesnė patologinių pokyčių tikimybė, todėl būtina atlikti papildomus laboratorinius ir instrumentinius tyrimus.
PASTABA: patologiniai BŠT rezultatai nenurodo sutrikimo priežasties ar pakitimų pobūdžio, t. y. Normalūs BŠT rezultatai neatmeta ligos buvimo. Ankstyvoje ligos stadijoje padidėjęs tiriamųjų medžiagų kiekio išsiskyrimas gali likti nepastebėtas, nes medžiagos per inkstus pasišalina dienos eigoje nevienodai, o tai reiškia, kad vienkartiniame šlapimo mėginyje jų gali nebūti.
Pagrindiniai rodikliai ir jų reikšmė:
- Santykinis tankis (SG) - leidžia apytiksliai įvertinti šlapimo koncentraciją, taigi atspindi, ar šlapimas yra koncentruotas, ar atskiestas, atspindi vandens pusiausvyrą organizme. Skirtingu paros metu surinktas šlapimas turi skirtingą tankį 1,003 - 1,035. Jei tankis/koncentracija yra mažiau nei 1,010 - šlapimas yra labai skiestas, jei daugiau nei 1,025- labai koncentruotas šlapimas.
- pH - rūgščių / šarmų santykis. Optimalus rodmuo - 5-7. Parodo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizme.
- Eritrocitai (ERY) - norma - iki 5 μl. Eritrocitų kiekio padidėjimą lemia inkstų, šlapimo pūslės, prostatos ligos. Kraujo ar hemoglobino aptikimas šlapime gali byloti apie inkstų ar šlapimo takų ligas, pažeidimus.
- Leukocitai (LEU) - jų norma - iki 10 μl.
- Baltymai (PRO) - norma - nuo 0 iki 0,3 g/l. Jei rezultatas yra 14 mg/dL - normos ribose. Jei rezultatas yra virš normos ribų, tai gali byloti apie sutrikimus su inkstų ir šlapimo takų ligomis. Baltymų kiekis gali padidėti pakilus temperatūrai, dėl didelio fizinio ar emocinio krūvio.
- Gliukozė (GLU) - Kai kraujyje padidėja gliukozės kiekis, inkstai praleidžia gliukozę ir ji atsiranda šlapime.
- Nitritai (NIT) - normaliai nėra aptinkami šlapime.
- Ketonai (KET) - tai organiniai junginiai, kurie susidaro metabolizmo metu iš riebalų rūgščių.
- Bilirubinas (BIL) - normaliai nėra aptinkamas šlapime.
- Urobilinogenas (URB) - rodiklio norma - iki 3,4 μmol/l.
Šlapimo organų sistemos infekcijos vaikams
Šlapimo takų infekcija - mikroorganizmų sukeltas šlapimo organų sistemos uždegimas. Apie 3,6 proc. berniukų ir apie 11 proc. mergaičių serga šia liga. Kelis kartus dažniau serga mergaitės nei berniukai. Vaikų šlapimo takų infekcija dažnai yra vienkartinė liga, kuri greitai praeina ir, jei reikia, gydoma antibiotikais.
Pavojingesnės įgimtos ar genetiškai nulemtos inkstų ar šlapimo organų ligos, nes jos vystosi ir gali surandėti inkstai. Paprastos šlapimo organų sistemos infekcinės ligos nėra labai pavojingos ar keliančios didelę grėsmę vaikams. Jas reikia nustatyti ir laiku pradėti gydyti. Nustačius sukėlėją, jeigu nėra įgimtų šlapimo organų problemų, jos yra lengvai išgydomos ir dažniausiai nepalieka jokių padarinių.
Galimos šios ligos priežastys: anatominiai ypatumai (silpnos antibakterinės vaiko gleivinių ir šlapimo savybės), apatinių šlapimo organų disfunkcija, įgimtos anomalijos, vidurių užkietėjimas, išorinių lyčių organų uždegimas, kitų ligų gydymas antibiotikais, lytinis aktyvumas. Gydoma antibiotikoterapija pagal sukėlėją, kuris išauga iš šlapimo pasėlio.
Greitosios diagnostikos testai ir juostelės
Elektroninės medicinos priemonių parduotuvės „Biomed“ asortimentas siūlo platų greitosios diagnostikos testų pasirinkimą, įskaitant šlapimo tyrimų juosteles. Šlapimo tyrimų juostelės yra skirtos ištirti šlapime galimai esančius nitritus, baltymus, kraują, urobilinogeną, SG (specifinį santykinį tankį), bilirubiną, pH, gliukozę, ketonus ir leukocitus. Patikimi bei greitai atliekami diagnostikos testai nereikalauja jokio išankstinio pasiruošimo. Anksti diagnozavus nukrypimus nuo normalios sveikatos būklės, galima apsisaugoti nuo rimtų ligų.
Šlapimo tyrimas yra labai reikšmingas norint pasitikrinti sveikatą ar diagnozuojant ligą, kadangi atsiradus sveikatos pokyčiams, pasikeičia ir šlapimo sudėtis. Kadangi šlapimo tyrimas yra labai paprastas, jis gali būti atliekamas ir gydytojo kabinete, ir namuose.
tags: #slapimo #testas #naujagimiui
