Šlapimo takų infekcija (ŠTI) yra bakterijų ar, rečiau, kitų mikroorganizmų sukeliama infekcija, paveikianti šlapimo takus, įskaitant šlaplę, šlapimo pūslę, šlapimtakius ar inkstus. Šiltas šlapimas - labai palanki terpė toliau daugintis virusams bei bakterijoms. Uždegimas, sukeltas virusų arba bakterijų, gali apimti vaiko šlaplę, šlapimo pūslę arba šlapimtakius; tai gali būti inkstų geldelių, t.y. pačių inkstų viduje, arba tik inkstų audinio uždegimas. Jis paprastai prasideda išorėje ir per šlapimo lataką (šlaplę) keliauja į viršų iki šlapimo pūslės ar net iki inkstų. Dažniausia ŠTI forma yra cistitas (šlapimo pūslės uždegimas), tačiau sunkesniais atvejais infekcija gali plisti į inkstus, sukeldama pielonefritą. Dažniausias sukėlėjas yra bakterija Escherichia coli (E. coli). Šlapimo takų infekcija yra labai paplitusi, ypač tarp moterų dėl jų anatominės struktūros (trumpesnės šlaplės). Manoma, kad Lietuvoje kasmet šlapimo takų infekcija diagnozuojama šimtams tūkstančių žmonių, dažniau moterims, vaikams, pagyvenusiems ar tiems, kuriems yra šlapimo takų anomalijų. Negydoma infekcija gali sukelti komplikacijas, pvz., inkstų pažeidimą ar sepsį.
Šlapimo takų infekcija išsivysto, kai bakterijos patenka į šlapimo takus ir pradeda daugintis. Pagrindinės priežastys yra susijusios su bakterijų patekimo į šlapimo takus galimybėmis. Rizikos veiksniai vaikams apima trumpesnę šlaplę, todėl mergaitėms infekcija pasireiškia dažniau nei berniukams. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į higieną ir galimus anatominės struktūros pakitimus.
Šlapimo takų infekcija gana dažnai pasitaiko vaikams iki trejų metų amžiaus; mergaičių serga maždaug 5 %, berniukų - 1 %. Vaikams simptomai gali būti netipiniai, pvz., dirglumas, apetito stoka ar šlapinimasis į lovą. Ūminis susirgimas prasideda deginančiu skausmu šlapinantis, dažnu noru šlapintis, temperatūra pakyla iki 38,5 °C, vaikas skundžiasi galvos skausmais. Vaikai, jau pripratę prie naktipuodžio, vėl ima šlapintis į kelnes. Jei uždegimas persimeta ir į inkstus, temperatūra pakyla iki 39 °C, krečia šaltis ir prasideda inkstų uždegimas, kankina nuo pusiaujo kirkšnies link einantys stiprūs skausmai, kuriuos gali nusakyti tik didesni vaikai. Jei vaikas blogai jaučiasi, neturi apetito, jam skauda pilvą, viduriuoja, pakyla temperatūra, galima įtarti šlapimo takų uždegimą ir būtinai reikia pasikonsultuoti su gydytoju.
Kaip diagnozuojama šlapimo takų infekcija?
Jeigu vaikui pasireiškia šlapimo takų infekcijos (ŠTI) simptomai, reikėtų kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Kad būtų nustatyta diagnozė, pirmiausia atliekamas šlapimo tyrimas - ieškoma kraujo, padidėjusio baltųjų kraujo kūnelių kiekio ir kitų uždegimo požymių. Priklausomai nuo vaiko amžiaus bei gebėjimo naudotis tualetu, šlapimo mėginys surenkamas skirtingais būdais.
Kaip imamas šlapimo mėginys vaikams
- Vyresni vaikai paprastai gali pasišlapinti tiesiai į sterilų indelį, kad tyrimas būtų tikslus.
- Mažyliams, kurie dar nesinaudoja tualetu, šlapimas renkamasi su specialiu maišeliu, kuris priklijuojamas prie lyties organų.
- Kūdikiams, dėvintiems sauskelnes, dažnai naudojama plona vamzdelio (kateterio) pagalba - trumpam įkišamas į šlaplę, kad būtų paimtas šlapimas tiesiai iš pūslės.
- Retesniais atvejais, ypač kūdikiams, mėginys paimamas įšvirkščiant smulkų adatą per pilvo sieną tiesiai į pūslę.
Gydytojai dažnai naudoja greituosius tyrimus, kurie padeda nustatyti, kokios rūšies bakterijos sukėlė infekciją. Tai svarbu, kad būtų galima paskirti būtent tą antibiotiką, kuris veiksmingiausiai naikina šiuos mikroorganizmus. Jei tyrimui šlapimą imate namuose, svarbu žinoti kelis ypatumus: 10 min. pavirinkite uždaromą buteliuką, ryte vaiką gerai nuplaukite ir pasodinkite ant puoduko. Kai jis pradės šlapintis, pakiškite paruoštą buteliuką po srovele, tik ne iš karto, o nubėgus nedideliam šlapimo kiekiui ir pririnkite maždaug 10-15 ml šlapimo, vadinamojo vidurinio šlapimo. Šlapintis vaikas tegu pabaigia į puoduką. Uždarytas buteliukas su šlapimu gali iki 2 val. būti šaldytuve.
Kada skiriami papildomi tyrimai
Kartais, jei vaikas jau yra sirgęs keliomis ŠTI, gydytojas gali skirti išsamesnius tyrimus, kad būtų galima įvertinti inkstų ir šlapimo takų būklę ar aptikti galimus anatominius pakitimus. Kai šlapimo takų infekcija kartojasi dažnai, reikia nuodugniai ištirti inkstus, nes gali būti įgimtas vystymosi trūkumas.
- Ultragarsinis tyrimas padeda išryškinti galimas kliūtis, inkstų ar kitų šlapimo sistemos dalių pakitimus.
- Cistouretrografija (VCUG) - į pūslę įvedamas kontrastinis skystis, atliekamas rentgenas šlapinantis, siekiant išaiškinti, ar viskas tvarkoje su šlapimo pūsle ir šlaple.
- Branduolinis skenavimas įvertina, kaip efektyviai veikia inkstai. Naudojamos nedidelio kiekio radioaktyvios medžiagos.
- Kompaktinės tomografijos (KT) tyrimas sukuria detalius šlapimo sistemos vaizdus rentgenu.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) naudoja magnetinius laukus ir radijo bangas, kad gautų detalius inkstų ir pūslės vaizdus.
Gydymas: kaip valdoma šlapimo takų infekcija?
Šlapimo takų infekcijos gydymas priklauso nuo infekcijos tipo, sunkumo ir paciento būklės. Pagrindinis gydymas yra antibiotikai, skiriami pagal šlapimo pasėlio rezultatus. Jei vaikas blogai jaučiasi, neturi apetito, jam skauda pilvą, viduriuoja, pakyla temperatūra, galima įtarti šlapimo takų uždegimą ir būtinai reikia pasikonsultuoti su gydytoju. Šlapimo takų infekciją turi gydyti gydytojas. Pirmiausia jis atliks šlapimo tyrimą. Jei šlapime bus rasta bakterijų, paskirs antibiotikų ir po kiek laiko lieps tyrimą pakartoti.
Kadangi šiam susirgimui būdingas polinkis virsti lėtiniu su dažnai pasikartojančiais ligos simptomais, lengvesniais susirgimo atvejais gydytojas patars vartoti antibiotikus ilgesnį laiką. Po kiek kiekvieno šlapimtakių uždegimo reguliariai kelis mėnesius, maždaug kas 2-4 savaitės reikia daryti šlapimo tyrimus, norint išvengti pasikartojančios infekcijos, o ją suradus, laiku pradėti gydymą.
Medikamentinis gydymas
Pagrindinė priemonė gydant vaikų ŠTI - antibiotikai. Vaikams jie paprastai skiriami nuo 3 iki 10 dienų, dažniausiai septynioms-dešimčiai dienų, kad bakterijos būtų visiškai sunaikintos. Svarbu, kad vaikas suvartotų visą paskirtą antibiotikų kursą net ir tada, jeigu sveikata pagerėjo anksčiau. Per anksti nutrauktas gydymas gali paskatinti bakterijų atsparumą, tad infekcija gali atsinaujinti arba tapti sunkiau pagydoma. Dažniausiai simptomai išnyksta per savaitę, tačiau kai kuriems vaikams jie gali laikytis ilgiau. Jei po trijų antibiotikų vartojimo dienų vaiko savijauta nepagerėja arba pasidaro blogiau, svarbu vėl susisiekti su gydytoju.
Gyvenimo būdo pokyčiai
Jei gydytojas diagnozuoja ūminę arba sunkios formos šlapimo takų infekciją, vaikas turėtų gulėti lovoje, draudžiamas fizinis aktyvumas. Duokite jam kuo daugiau gerti, kad skalautųsi šlapimtakiiai. Žiūrėkite, kad vaiko kojos ir apatinė kūno dalis visada būtų šiltos. Reguliarus šlapinimasis: Šlapintis kas 2-3 val. Rekomenduojama dažnai keisti sauskelnes, kad sumažėtų bakterijų dauginimosi pavojus. Gerkite daug skysčių, ypač vandens. Vartokite spanguoles, gerkite jų sultis. Vartokite probiotikus. Probiotikai ir sveikos žarnyno mikrofloros palaikymas gali padėti organizmui apsisaugoti nuo įvairių infekcijų ir lengviau jas įveikti.
Šlapimo takų infekcijos prevencija
Antibiotikai ir kitos priemonės neišnaikina absoliučiai visų bakterijų šlapimo takuose, todėl peršalus ar nusilpus imunitetui, uždegimas gali pasikartoti. Kad taip nenutiktų, rekomenduojama naudoti spanguoles. Tyrimai įrodė, kad spanguolės kai kuriais atvejais pilnai apsaugo nuo šlapimo takų uždegimo pasikartojimo. Atsinaujinančios šlapimo takų infekcijos gali būti sumažinamos taikant kasdienes higienos priemones. Tinkamai valyti išangę. Maudytis duše, o ne vonioje. Švelniai nuplauti odą aplink makštį ir išangę. Kuo greičiau ištuštinti pūslę po lytinių santykių. Vengti naudoti purškiamus dezodorantus ar moteriškus produktus genitalijų srityje. Taisyklingai naudokite tualetinį popierių, t. y. įvertinkite, kiek saugios jūsų naudojamos kontraceptinės tabletės, ir prireikus jas pakeiskite. Norint prisitaikyti prie būklės, svarbu bendradarbiauti su gydytoju ar urologu, laikytis higienos taisyklių ir ieškoti mitybos specialistų patarimų.
Kada kreiptis į gydytoją?
Svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją pajutus simptomus ir reguliariai tikrintis, ypač turint rizikos veiksnių. Jei įtariate šlapimo takų infekciją ar pastebite simptomus, tokius kaip deginimas šlapinantis, dažnas šlapinimasis ar karščiavimas, būtina konsultuotis su gydytoju ar urologu, kad būtų atlikti tyrimai ir nustatyta diagnozė. Venkite savarankiškai vartoti antibiotikus, maisto papildus ar liaudiškas priemones be specialisto rekomendacijos, nes tai gali maskuoti simptomus ar sukelti atsparumą vaistams. Jei svarstote prevencines priemones, tokius kaip gausus skysčių vartojimas, higienos gerinimas ar spanguolių produktų vartojimas, aptarkite šias priemones su gydytoju, kad jos būtų saugios ir tinkamos jūsų būklei. Taip pat galite apsvarstyti reguliarius šlapimo tyrimus ar mitybos pokyčius, tačiau šių priemonių taikymą būtina suderinti su specialistu.
Šlapimo takų infekcijos poveikis kasdieniam gyvenimui
Šlapimo takų infekcija gali smarkiai sutrikdyti kasdienę veiklą dėl diskomforto, dažno šlapinimosi ar skausmo, ypač esant pasikartojančioms infekcijoms. Moterys dažnai patiria nerimą dėl infekcijų atsinaujinimo, o sunkios infekcijos gali apriboti darbingumą ar socialinį gyvenimą.
Laiku nepastebėtos ir negydomos šlapimo takų infekcijos greit virsta lėtinėmis, o vėlesniais gyvenimo metais dažnai būna inkstų uždegimo bei jų nepakankamumo priežastis. Jei juntami simptomai neišnyksta per kelias dienas ar pacientas patenka į rizikos grupę, gydytojai įprastai skiria antibiotikų kursą, nereceptinių, simptomus palengvinančių vaistų, tokių kaip ibuprofenas ar naproksenas, ir probiotikų, padedančių atkurti šlapimo takų mikroflorą. Laikytis gydytojo nurodymų ir tęsti gydymą tiek, kiek reikia - be galo svarbu. Nutraukus gydymą per anksti, net jei savijauta ir pagerėjo, infekciją sukėlusios bakterijos vis dar gali gyvuoti organizme ir, tikėtina, kad uždegimas pasikartos.
