Nėštumas - tai ypatingas metas moters gyvenime, kupinas pokyčių ir naujų iššūkių. Vienas iš galimų iššūkių - padidėjusi infekcijų rizika, ypač veikianti urogenitalinę sistemą. Nėščiųjų urogenitalinės sistemos infekcijos apima įvairias infekcijas, kurios gali paveikti šlapimo takus ir lytinius organus nėštumo metu. Tai gali būti šlapimo takų infekcijos (ŠTI), cistitas, pielonefritas ir kitos infekcijos. Šios ligos yra svarbios, nes jos gali sukelti rimtų komplikacijų tiek motinai, tiek vaisiui, įskaitant priešlaikinį gimdymą, vaisiaus augimo sulėtėjimą ir netgi sepsį. Nėštumo metu organizme vyksta daugybė fiziologinių pokyčių, kurie gali paveikti šių organų funkciją ir padidinti infekcijų riziką.
Maža to, organizmas negamina pakankamai antikūnų infekcijai įveikti. Tačiau reikia pabrėžti, kad ne visos infekcijos ar negalavimai laukiantis kūdikio būna itin rimti, ypač jeigu jus užpuolė įprastas peršalimo virusas, kankina rytinis pykinimas ar jaučiate nuovargį. Tačiau nėštumo metu padidėja tikimybė susirgti konkrečiomis bakterinėmis infekcijomis.
Pagrindinės nėščiųjų urogenitalinės sistemos infekcijų priežastys yra bakterijos, virusai ir grybai. Dažniausi patogenai, sukeliantys šlapimo takų infekcijas, yra Escherichia coli, Klebsiella, Enterobacter ir Staphylococcus saprophyticus. Nėštumo metu organizmo imuninis atsakas gali būti sumažėjęs, todėl infekcijos gali lengviau išsivystyti.
Dažniausios infekcijos nėštumo metu
Štai sąrašas labiausiai paplitusių infekcijų, kurios puola moteris nėštumo metu:
1. Šlapimo pūslės infekcija (cistitas)
Tai labiausiai paplitusi bakterinė infekcija tarp besilaukiančių moterų. Ja suserga dauguma nėščiųjų. Šlapimo pūslėje kyla uždegimas, nes auganti gimda sutrikdo šlapimo nutekėjimą ir šlapimo pūslėje pradeda kauptis bakterijos. Kaip rodo statistika, šlapimo infekcijos yra dažniausiai nėštumo metu pasitaikančios bakterinės infekcijos - teigiama, jog su ja susiduria 2-4 proc. nėščiųjų.
Paprastai bakterijos iš išangės patenka į šlaplę ir nukeliauja aukštyn į šlapimo pūslę, kur toliau dauginasi. Nėštumo metu cistito rizika didesnė dėl padidėjusio progesterono kiekio. Nėščios moters organizme vyksta daugybė pokyčių, tad ir dažnesnis nei įprasta šlapinimasis ir šiaip jau vargina dažną besilaukiančią moterį. Nėščiajai susirgus šlapimo takų infekcija pasireiškia tokie patys simptomai, kaip ir sergant nenėščioms moterims ar vyrams - tai yra labai įkyrus noras šlapintis, deginimas ir perštėjimas šlapinantis, skausmas, maudimas apatinėje pilvo dalyje. Šlapimas gali būti drumstas, neįprasto kvapo. Dėl šios ligos kaltas ne tik šaltas oras. Moteris šlapimo pūslės uždegimas kamuoja daug dažniau negu vyrus. Per gyvenimą maždaug pusė moterų bent kartą suserga cistitu, o kai kurioms liga pasikartoja. Tai lemia šlapimo sistemos organų skirtumai ir išsidėstymas. Moters šlaplė - kanalas, kuriuo iš pūslės teka šlapimas, trumpesnė ir platesnė negu vyrų, todėl mikrobams iš išorės lengva patekti į šlapimo takus. Bet dažniausiai cistitą moterims atneša į šlapimo pūslę patekę tiesiojoje žarnoje nuolat gyvenantys mikroorganizmai - žarnyno lazdelės. Cistitą gali sukelti ir lytiniu būdu perduodamos infekcijos, nes moterų šlaplės anga atsiveria į makšties prieangį, todėl su makšties išskyromis į ją gali lengvai patekti mikrobai ( chlamidijos, trichomonos, mikoplazmos ir kt.). Dažna cistito priežastis - kitų organų ir jų sistemų virusiniai ar bakteriniai uždegimai, ypač netinkamai gydomi. Liga gali atsirasti ir dėl nėštumo periodu sukeltų hormoninių pokyčių, nes silpnėja šlaplės raumenų tonusas, todėl į šlapimo takus lengviau įsiskverbti infekcijai. Nėštumo metu padidėjusi gimda spaudžia šlapimo pūslę, o joje užsilikusiame šlapime gali daugintis bakterijos. Cistitu galima susirgti dėl vaistų, pavyzdžiui, antibiotikų. Ligą sukelia ir kontraceptinės priemonės su spermicidais, nes jos pažeidžia natūralią mikroflorą.
Jeigu jums prasidėjo šlapimo pūslės infekcija, galite jausti tokius simptomus:
- Deginimo jausmas arba skausmas šlapinantis;
- Dažnas šlapinimasis;
- Skausmas ar spaudimas šlapimo pūslės srityje.
Esant lėtiniam cistitui, negalavimai gali būti vos juntami, bet ūmios ligos požymiai labai intensyvūs. Bene nemaloniausias iš jų - nuolatinis noras šlapintis, nedingstantis, nors šlapimo pūslė ir tuščia, šlapinimasis nedideliu šlapimo kiekiu, taip pat - apatinės pilvo dalies spazminis skausmas ir deginimas. Sergančiai cistitu moteriai gali atsirasti gausių makšties išskyrų, tuomet aišku, kad šlapimo pūslės gleivinės uždegimą sukėlė lytinių organų infekcija.
Paprastai šlapimo pūslės infekcijos nėštumo metu gydomos geriamaisiais antibiotikais. Jei susirgimas bus rimtesnis, nėščiajai gali būti skirta ir antibiotikų, tačiau kartu su jais patariama vartoti ir preparatų su spanguolėmis. Cistitui gydyti skiriami vaistai, slopintys ligą sukėlusias bakterijas. Ūminis cistitas gydomas 5-7 dienas. Gydytojas gali patarti gerti vaistus nuo skausmo ir spazmų. Reikia daug gerti skysčių, nes su jais pašalinamos bakterijos ir dėl uždegimo susidarančios medžiagos. Padeda, pavyzdžiui, meškauogių lapų, petražolių ir kitų šlapimo išsiskyrimą skatinančių bei uždegimą mažinančių savybių turinčių vaistažolių užpilai, svarainių gėrimai, spanguolių sultys. Vaistinėse galite nusipirkti specialių vaistažolių mišinių, padedančių nuslopinti skausmingus pojūčius šlapinantis.
2. Inkstų infekcija (pielonefritas)
Jei šlapimo pūslės uždegimas lieka neišgydytas, jis gali sukelti inkstų infekciją. Inkstų infekcija, savo ruožtu, gali paskatinti pirmalaikį gimdymą ir nulemti mažą kūdikio svorį. Jei laiku pastebėsite ir išsigydysite šlapimo pūslės uždegimą, jokios grėsmės jūsų vaisiui nekils.
Jei vis dėlto jums prasidėjo inkstų infekcija, galite justi šiuos simptomus:
- Karščiavimą, šaltkrėtį;
- Pykinimą;
- Skausmą apatinėje nugaros dalyje.
Jei nėštumo metu susirgote inkstų infekcija, jus kelioms dienoms gali paguldyti į ligoninę, kur medikai atidžiai stebės tiek jus, tiek jūsų vaisių. Sergant inkstų uždegimu labai svarbu vartoti kuo daug skysčių - nuo 2,5-3 litrų per dieną.
3. Bakterinė vaginozė (BV)
Ši liga, dar žinoma kaip BV, taip pat yra viena dažniausių vaginalinių infekcijų nėštumo metu. Ji prasideda tuomet, kai makštyje sumažėja laktobacilų ir padaugėja kitų bakterijų. Kadangi ši infekcija didina persileidimo ir naujagimio sveikatos komplikacijų riziką, į ją nevertėtų žiūrėti aplaidžiai.
Dažniausias BV simptomas yra nemalonaus kvapo makšties išskyros. Ginekologas paims jūsų išskyrų tepinėlį ir skirs atitinkamą gydymą. Gydymui dažniausiai skiriama medikamentų, slopinančių anaerobinių mikroorganizmų augimą. Jeigu delsiama arba liga gydoma netinkamai, padidėja persileidimo, priešlaikinio vaisiaus vandenų nutekėjimo ir priešlaikinio gimdymo bei pogimdyvinių ir pooperacinių infekcijų rizika.
4. Grybelinė infekcija (makšties kandidozė, arba pienligė)
Nėštumo metu padidėję hormonų estrogeno ir progesterono kiekiai sudaro palankias sąlygas grybeliams daugintis. Kandidozę sukelia Candida šeimos grybelis. Jis randamas kas trečios moters makštyje ir problemų sukelia tik kai ima sparčiau daugintis bei užgožia kitus mikroorganizmus. Pastojus padidėjęs estrogenų kiekis skatina sparčiau gamintis glikogeną - taip sukuriama palankesnė terpė šiam grybeliui daugintis.
Dažniausi grybelinės infekcijos simptomai yra šie:
- Deginimo ir niežėjimo pojūtis vaginoje;
- Makšties paraudimas ir patinimas;
- Tirštos, gelsvai balkšvos spalvos makšties išskyros, kurių kvapas gali priminti kepamą duoną.
Paprastai ši infekcija gydoma kremais arba makšties žvakutėmis. Gydytojas taip pat gali skirti priešgrybelinių vaistų. Kandidozė vaisiui nekenkia. Jei ši problema išliks gimdymo metu, yra nedidelė tikimybė, kad kūdikis susirgs pienlige. Ja sergančio kūdikio burnytėje atsiranda balkšvų lopinėlių.
5. B grupės streptokokai (BGS)
Tai viena naujagimiams pavojingiausių infekcijų, galinti padaryti daug žalos ir motinai. Daugumai nėščių moterų BGS gali sukelti šlapimo pūslės uždegimą, endometritą (gimdos gleivinės uždegimą) ir pražudyti naujagimį. B grupės streptokokai (BGS) - tai bakterijos, kurias žarnyne ir/ar makštyje turi apie 10-40 proc. moterų. Dažniausiai ši infekcija nėščiosioms nesukelia jokių simptomų, todėl 35-37 nėštumo savaitę visos moterys profilaktiškai tikrinamos dėl šių bakterijų. Jei tyrimai būna teigiami, nėščioji gimdymo metu gydoma antibiotikais. Gali būti, kad jūsų organizme yra BGS, jei jums prasidėjo pirmalaikis gimdymas, anksti nubėgo vaisiaus vandenys ar gimdymo metu jums prasidėjo karščiavimas. Jei nėštumo pradžioje nustatoma, kad moters organizme yra BGS, skiriama antibiotikų. Jų aptikus 35-38 nėštumo sav. Gimdymo metu vaisiui: gimdymo takais keliaujantis vaisius gali užsikrėsti bakterija, kuri gali sukelti sepsį ar meningitą.
6. Chlamidiozė
Tai lytiniu keliu plintanti infekcija, kuri nėštumo metu gali sukelti daug komplikacijų. Chlamidijos nėščiosioms gali sukelti cervicitą (gimdos kaklelio uždegimą), pogimdyminį endometritą ir kraujavimą nėštumo metu. Antruoju gimdymo etapu chlamidijomis gali užsikrėsti ir vaisius. Gydoma antibiotikais. Kyla didesnė priešlaikinio gimdymo ir vaisiaus dangalų ankstyvojo plyšimo, cervicito (gimdos kaklelio uždegimo), podimgyvinio endometrito (gimdos gleivinės uždegimo) rizika.
Dažniausi chlamidiozės simptomai:
- Žalsvai gelsvos ir nemalonaus kvapo makšties išskyros;
- Skausmas ir deginimas lytinių santykių metu.
Jei chlamidijomis užsikrečiama nėštumo metu, ši infekcija gydoma vaistais.
7. Raudonukė
Nėščioms moterims labai svarbu anksti diagnozuoti raudonukės virusą. Nors motinai jis gali būti nepavojingas, ši liga pražudo vaisių arba sukelia naujagimio apsigimimus (širdies ydas, smegenų pažeidimus, kurtumą, aklumą ir kt.). Ketvirtuoju nėštumo mėnesiu moterys tikrinamos dėl raudonukės viruso. Jei kraujo tyrimas būna teigiamas, labai didelė tikimybė, kad kūdikis gims apsigimęs. Geriausia dėl raudonukės viruso pasitikrinti dar prieš pastojant - tuomet nuo jo galima pasiskiepyti. Ši infekcija - ypač pavojinga dėl apsigimimų, dar vadinamų įgimtos raudonukės sindromu ir dažniausiai susijusi su šiomis komplikacijomis kūdikiui: širdies ydomis, kurtumu, aklumu, smegenų ir kitų organų pažeidimais. Kuo anksčiau nėštumo metu (t. y. pirmoje nėštumo pusėje) susergama raudonuke, tuo apsigimimai sunkesni, tad dažnai tai būna ir savaiminio persileidimo priežastis. Susirgus taikomas tik simptominis gydymas.
8. Chorioamnionitas (vaisiaus dangalų infekcija)
Tai bakterinė choriono (gemalo membranos) ir amniono (vaisiaus vandenų maišo) infekcija, galinti sukelti tokias rimtas komplikacijas kaip bakteremiją ir smarkų kraujavimą gimdymo metu. Dažniausi chorioamnionito simptomai yra šie:
- Motinos karščiavimas;
- Padidėjęs tiek motinos, tiek vaisiaus širdies pulsas;
- Gimdos skausmas ir nemalonaus kvapo amniono skysčiai.
Ši infekcija laikoma pavojinga, todėl dažniausiai gydoma intraveniniais antibiotikais, kurie nėštumo metu yra saugūs.
Gyd. akušerė-ginekologė Živilė Kiškienė apie šlapimo nelaikymą po gimdymo
Diagnostika ir gydymas
Nėščiųjų urogenitalinės sistemos infekcijos diagnozuojamos atliekant šlapimo tyrimus, įskaitant šlapimo kultūrą, kuri padeda nustatyti patogeną ir jo jautrumą antibiotikams. Be to, gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant patikrinti, ar nėra infekcijos požymių, tokius kaip leukocitozė. Nėštumo metu gydymas antibiotikais įprastai skiriamas tiek šlapimo takų infekcijos atveju, tiek ir esant besimptomei bakteriurijai. Nėščiosioms galima vartoti antibiotikus, tačiau svarbu parinkti saugius antibiotikus nėštumo metu.
Jeigu jums prasidėjo šlapimo pūslės infekcija, galite jausti tokius simptomus: deginimo jausmas arba skausmas šlapinantis; dažnas šlapinimasis; skausmas ar spaudimas šlapimo pūslės srityje. Paprastai šlapimo pūslės infekcijos nėštumo metu gydomos geriamaisiais antibiotikais. Vos atpažinus šiuos simptomus reikėtų pasitarti su savo gydytoju - ypač atsargios moterys turėtų būti pirmajame nėštumo trimestre ir savarankiškai nevartoti jokių medikamentų. Žinoma, ir antrajame, ir trečiajame nėštumo trimestre gydytojo konsultacija reikalinga, tačiau paprastai šiuo metu gydytojas patars vos išryškėjus šlapimo takų sistemos uždegimo požymiams pradėti vartoti preparatus, savo sudėtyje turinčiais natūralių spanguolių. Jei susirgimas bus rimtesnis, nėščiajai gali būti skirta ir antibiotikų, tačiau kartu su jais patariama vartoti ir preparatų su spanguolėmis.
Nėštumo metu šlapimo takų infekcijų (ŠTI) gydymas apima antibiotikus. Laiku diagnozavus ir pradėjus gydymą, nėštumo metu pasireiškiančių šlapimo takų infekcijų prognozė paprastai yra gera. Ankstyva diagnozė, gydymo laikymasis ir gyvenimo būdo pokyčiai gali reikšmingai paveikti bendrą prognozę.
Kaip išvengti šlapimo takų infekcijos nėštumo metu?
Pasak urologo V.Kamarausko, galioja tie patys universalūs patarimai: stengtis neperšalti, dėvėti pakankamai šiltus, natūralaus pluošto apatinius, kruopščiai laikytis asmens higienos, valyti tarpvietę judesiu iš priekio link nugaros, vartoti pakankamai skysčių (geriausiai - gryno vandens), šlapinantis stengtis visiškai ištuštint šlapimo pūslę - tą pavyks padaryti šlapinantis kiek pasilenkus į priekį. Jei jau šlapimo takų infekcijos nepavyko išvengti, svarbiausia nesijaudinti ir laiku imtis gydymo.
Kiti svarbūs prevencijos patarimai:
- Dėvėkite medvilnines kelnaites ir rinkitės orui laidžius natūralių medžiagų įklotus.
- Mėnesinių dienomis laikykitės ypatingos higienos.
- Laiku gydykite bet kurias infekcijas, nes net išplitęs dantų ėduonis tam tikromis sąlygomis gali paskatinti cistitą.
- Niekada nedelskite šlapintis. Svarbu nuolat ištuštinti šlapimo pūslę, nes joje likusiame šlapime gali daugintis bakterijos.
Dėmesio: Šis straipsnis skirtas tik informaciniams tikslams ir nepakeičia profesionalios medicininės konsultacijos.
