Antspenis - tai plono silikono „spenelio imitacija“. Antspenis tapo gana papuliaria papildoma priemone, traktuojama kaip panacėja visiems žindymo sunkumams spręsti. Ištiesų, tai yra laikinas pagalbininkas tam tikrose situacijose. Anstpenis gali būti gera pagalba ir kartais yra trumpą laiką naudojamas žindymo specialistų, kai speneliai yra ypatingai sužaloti, kai mažyliui yra krūties aversija dėl naudoto buteliuko, kai dėl anatominių ar kitokių priežasčių naujagimis tiesiog neapžioja krūties.

Priešas, kai rekomenduojamas nesigilinant į žindymo problemas. Tai nėra magiškas daiktas, kuris išspręs visus sunkumus. Tai nėra ir daiktas, kurį reikia gabentis į gimdymo namus „o jeigu“. Nors trūksta studijų, kaip žindymą veikia nauji silikoniniai antspeniai, tačiau senieji lateksiniai iki 32 procentų sumažindavo žindymo metu gauto pieno kiekį. Taip pat yra didelė problema ta, kad speneliai nėra universalaus dydžio, taigi antspeniai - irgi.

Patariama nenaudoti antspenių bent jau pirmas 24 valandas. Pirma, tai priešpienį per antspenį ištraukti yra nuo „sunku“ iki „neįmanoma“. Nes jo nedaug, jis tirštokas ir lipnus. Antra, naujagimiai gimsta be įsivaizdavimo, koks yra spenelis. Pirmieji žindymai „įspaudžia antspaudą“ naujagimio pasąmonėje, koks tas mamos spenelis yra.

Įdubusiais speneliais vadinami tokie, kurie užuot buvę iššokę į paviršių, yra įdubę į krūtį ar yra toje pat plokštumoje. Jei taip - jūs tikrai ne vienintelė. Įdubusius ar plokščius spenelius turinčios moterys dažnai sunerimsta - ar pavyks žindyti kūdikį? Skubame nuraminti. Svarbu suprasti, kad kūdikis žinda ne spenelį, o krūtį. Antspenis - skaidri, lanksti, plona krūties „skybėlaitė“ (jo forma iš tiesų primena plačiabrylę skrybėlę). Plokščius ar įdubusius spenelius taip pat galima suformuoti juos ištraukiant į krūties paviršių.

Kai žindymas yra skausmingas. Tai pagrindinė antspenio naudojimo priežastis, kai jis naudojamas kaip „barjeras“ skausmui mažinti. Visgi, didžioji dalis skausmingų žindymų yra dėl netinkamo naujagimio priglaudimo prie krūties įtakojamo negilaus apžiojimo. Šias problemas galima spręsti su žindymo pagalba, taisyklingu kūdikio priglaudimu. Kita skausmingo žindymo priežastis gali būti liežuvio/lūpos pasaitėliai. Tačiau tai jau funkcinė problema, nes vaikelio liežuvis, raumenys nedirba taip, kaip turėtų net ir naudojant antspenį.

Kai įtraukti/plokšti speneliai. Čiulpimo (ang.sucking) refleksas sužadinamas dirginant viršutinį gomurį. Būtent dėl to tokiais atvejais antspenis „veikia“. Tačiau svarbu žinoti, kad labai dažnai plokšti/ įdubę speneliai nėra problema - vaikelio burnytės vakuumas ištraukia ir suformuoja spenelį. Esant įtrauktiems/įdubusiems speneliams labai svarbu kokioje pozoje mama žindo, kaip priglaudžiant laikoma krūtis.

Kai naujagimis tiesiog neapžioja krūties. Kartais net su pagalba naujagimis iš pradžių tiesiog neapžioja krūties. Teisingas antspenio parinkimas yra labai svarbu, nes jei antspenis bus per mažas - žindymas su juo ir toliau/dar labiau traumuos spenelį. Per didelis mamai ar mažyliui antspenis neleis vaikeliui tinkamai apžioti ir žįsti, tai gali vesti į neefektyvų pieno ištraukimą.

Pamatuokite savo spenelį ramybės būsenoje milimetrais (tik spenelį, be rudojo laukelio) ir pridėkite 4 mm. Tinkamas antspenis parenkamas ne tik pagal spenelio dydį, bet ir pagal vaikelio burnytę.

Yra ne vienas būdas ar „gudrybė“ kaip pabandyti atsisakyti antspenio. Priglauskite vaikelį prie krūties su antspeniu ir leiskite pradėti žįsti. Sulaukus pieno atleidimo švelniai ištraukite krūtį iš burnos, nuimkite antspenį ir vėl taisyklingai priglauskite vaikelį. Tokį „manevrą“ reikia atlikti labai greitai. Stenkites neuždelsti tarp maitinimų ir per daug neišalkinti vaikelio. Pradėkite nuo pirmo dienos žindymo. Rytinių žindymų metu pienelis atleidžiamas greičiau, vaikelis pailsėjęs ir dar neišvargintas dienos įvykių.

Duokite vėl žįsti su antspeniu jeigu matote, kad vaikelis labai irzlus ir abu patiriate patiriate stresą, vėl ir vėl nepavykstant apžioti krūties. Išspauskite kelis lašus pieno ant mažylio viršutinės lūpytės, burnytės ir palikite šiek tiek lašų ant spenelio. Prieš žindymą galite kelias minutes nusitraukinėti pieną rankomis arba pientraukiu, vakuuminiu pientraukiu, kol sulauksite pieno atleidimo.

Priglauskite vaikelį prie krūties ją suformuojant, kad būtų patogiau giliai apžioti. Toks suformavimas dar vadinamas „sumuštiniu“ (ang. Sandwich hold). Jei speneliai plokšti ar įdubę, švelniai juos patrinkite tarp pirštų, kad dėl stimuliacijos susiformuotų. Pabandykite pasiūlyti krūtį be antspenio tuomet, kai vaikelis mieguistas, pvz., po trumpo miego.

Prisiminkite - antspenio procesas kiekvienai šeimai skirtingas procesas, tad jo trukmė priklausys nuo daugelio faktorių. Jei vaikelis nežinda be antspenio - žindykite su juo.

Dažnas (ne rečiau kaip 8-12 kartų per parą) žindymas, kurio metu girdimas ir rijimas leidžia kūdikiui suvalgyti reikiamą pieno kiekį. Negalite žindyti per daug, bet tikrai galite žindyti per mažai. Kūdikio šlapinimasis ir tuštinimasis yra požymiai, parodantys, kiek maisto gauna kūdikis. Pakankamas ar gausus šlapinimasis ir tuštinimasis rodo, kad kūdikiui pieno pakanka.

Jeigu antspenis buvo pradėtas naudoti dėl plokščių ar įtrauktų spenelių, prieš maitinimą galima pabandyti paformuoti spenelį pirštais ar šiek tiek pastimuliuojant krūtį pientraukiu. Pats spenelis savaime nėra reikalingas sėkmingam žindymui, tačiau pirmomis dienomis jis labiau veikia kaip fizinis orientyras kurią krūties vietą reikia apžioti.

Duodant kūdikiui krūtį be antspenio svarbu užtikrinti gerą krūties apžiojimą. Žindančio krūtį kūdikio burna turi būti plačiai pražiota, o abi lūpytės išsivertusios į išorę, panašiai kaip plačiai prasižiojusi žuvis. Jeigu taip neįvyko apžiojimo metu, galite pirštais išversti lūpytes į išorę.

Pareinant nuo antspenio prie krūties labai svarbus kūdikio paskatinimas, atlygis maistu. Neturėdamas galimybės žįsti tvirtą antspenį jis galbūt greičiau pakeis savo nusistatymą, jeigu tai, ką jis apžios, iš karto atlygins maistu. Todėl prieš glaudžiant kūdikį prie krūties verta sužadinti pieno tekėjimą arba stimuliuojant rankomis, ar pasinaudojant pientraukiu.

Grąžinimas prie krūties gali būti greitas ir efektingas, kuomet vaikas labai lengvai ir greitai persiorientuoja nuo antspenio prie krūties. Tačiau gali būti ir ilgas ir daug mamos kantrybės reikalaujantis darbas. Čia yra dar keletas patarimų, kurie galėtų padėti kūdikiui greičiau pereiti prie krūties: pasiūlyti krūtį pakankamai dažnai, kad nebūtų peralkęs ir galbūt būtų linkęs eksperimentuoti. Prieš duodama krūtį leiskite kūdikiui pačiulpti jūsų švarų pirštą, iš švelniai paspauskite liežuvėlį žemyn, link burnos dugno. Pirštais suspauskite krūtį per 4-5 cm nuo spenelio pagrindo taip, kad ji būtų plokščia, kaip sumuštinis. Maudykitės kartu su kūdikiu ant krūtinės.

Jeigu kūdikis neima krūties ne antspenio ir verkia, pabandykite nuraminti prieš vėl pasiūlydama krūtį, tačiau jeigu nepavyksta nuraminti, duokite krūtį su antspeniu. Nebandykite kūdikio “perauklėti” neduodama valgyti. Geriau tegul pavalgo su antspeniu, o tada vėl bandykite iš naujo. Kartais kūdikis gali imti krūtį be antspenio, o kartais gali reikalauti jo. Stenkitės nekovoti su tokiais kūdikio norais, mažinkite antspenio naudojimą pamažu, nebent matote, kad kūdikis be didelio pasipriešinimo ima krūtį ir žinda.

Tiek naudojant antspenį, tiek pereinant nuo antspenio prie krūties labai svarbu įvertinti, ar kūdikis pakankamai gauna pieno. Visų pirma klausykitės ir stebėkite kūdikį žindymo metu. Ar girdite, kaip jis ryja? Kiek ilgai trunka rijimo epizodai? Ar pažindęs kūdikis atsipalaiduoja, nusiramina, užmiega, paleidžia krūtį pats? Ar krūtis suminkštėja ir palengvėja pažindžius? Jeigu ne, būtina nutraukti likusį pieną rankomis ar pientraukiu, kad būtų išvengta pieno sąstovų, mastito ar pieno sumažėjimo. Antra, sekite kūdikio šlapinimosi ir tuštinimosi dažnumą. Pirmąsias 6 savaites kūdikis turėtų daug prišlapinti bent į 5-6 sauskelnes ir bent 2-3 kartus pasituštinti. Po 6-os savaitės tuštinimosi gali ir sumažėti, gali būti, kad kūdikis tuštinsis kas kelias dienas, tačiau išmatos vis tiek turi būti skystos ir gausios.

Jeigu galite pasirinkti, geriau nenaudokite antspenio, nes netinkamai naudojamas ar netinkamai parinktas antspenis gali sukliudyti kūdikiui ištraukti tiek pieno, kiek jam reikia, dėl to mamai gali kilti pieno sąstovų, mastito rizika, o tai mažina pieno gamybą.

tags: #kaip #atpratinti #nuo #antspenio

• Vaikų auskarų vėrimas Šiauliuose
• Tradiciniai ir modernūs daržo augalai
• Sąsajos tarp sekso ir gimdymo
• Kaip suprasti ir padėti vaikui su Dauno sindromu?
• Žaislų gimtadienio tortas vaikams