Tėvų skyrybos yra viena skaudžiausių patirčių gyvenime, kuri stipriai paveikia vaiko psichinę būklę. Tai ne tik suaugusiųjų krizė, bet ir ilgas, besitęsiantis procesas, kurio metu vaikui itin svarbu sulaukti artimųjų ir specialistų pagalbos. Pasaulyje skyrybų statistika sparčiai kinta, o Lietuvoje 2015 metais skyrybų rodiklis buvo vienas didžiausių tarp Europos Sąjungos narių. Kasmet apie 10-16 tūkst. vaikų Lietuvoje paliečia tėvų skyrybos.
Šio straipsnio tikslas - išnagrinėti literatūrą skyrybų poveikio vaiko psichinei sveikatai tema, aptarti įvairaus amžiaus vaikų patiriamus sunkumus yrant šeimai, pristatyti pagalbos principus ir pateikti iliustratyvius klinikinius pavyzdžius.
Skyrybų poveikis vaiko psichinei sveikatai
Skyrybos vaikui dažnai asocijuojasi su neigiamais padariniais: miego ir maitinimosi sutrikimais, padidėjusiu nerimu, įvairiomis baimėmis. Mokyklinio amžiaus vaikams kyla mokymosi sunkumų, pablogėja santykiai su bendraamžiais, dažniau jaučiamas vienatvės jausmas, svyruoja nuotaikos, pasireiškia elgesio problemos, žema savivertė. Kai kuriais atvejais gali padažnėti alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, pakisti socialiniai santykiai ir padidėti ateities santuokos nestabilumas.
Simptomų ryškumas priklauso nuo apsauginių veiksnių. Stresą sukeliantys veiksniai suaugusiesiems gali būti tapimas vienišu tėvu, globos ar kontakto su vaiku praradimas, emocinės paramos netekimas, besitęsiantis konfliktas su buvusiu sutuoktiniu, ekonominiai sunkumai. Vaikams stresą gali sukelti sumažėjusi tėvų parama ir kontrolė, santykio su vienu iš tėvų nutrūkimas.
Trumpalaikiai padariniai apima miego, maitinimosi pokyčius, nerimą, fobijas, mokymosi sunkumus, nuotaikos sutrikimus, elgesio problemas, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą. Ilgalaikiai padariniai gali pasireikšti problemomis užmezgant ir palaikant santykius, nuotaikos sutrikimais.
Svarbiausias psichopatologijos rizikos veiksnys - tarpasmeniniai tėvų konfliktai ir santykių nutraukimas. Kuo labiau vaikas įtraukiamas į tėvų konfliktus, tuo didesnė psichopatologijos tikimybė. Svarbų vaidmenį atlieka ir tėvo išėjimas, suprastėjusi motinos ekonominė padėtis, jei vaikas lieka su ja.
Tačiau skyrybų poveikis nėra vertinamas vienareikšmiškai. Dauguma tyrimų patvirtina žalą vaiko psichologiniam funkcionavimui, tačiau kitais atvejais skyrybos tampa palankesniu problemų sprendimo būdu, nes išvengiama buvusių konfliktų ar smurto. Vaikai, prieš skyrybas gyvenę nekonfliktinėje aplinkoje, į skyrybas reaguoja jautriau nei vaikai iš konfliktinių šeimų.
Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad didesnė dalis vaikų, kuriems diagnozuoti elgesio ar emocijų sutrikimai, gyveno nepilnose šeimose. Nepilna šeima laikytina svarbiu rizikos veiksniu psichikos sutrikimams formuotis.
Skyrybų etapai ir vaiko reakcijos
Skyrybų procesas išskiriamas į tris etapus:
- Pirmasis etapas: prasideda, kai galutinai nusprendžiama skirtis, ir tęsiasi iki 2 metų po skyrybų. Šiuo metu tėvai išgyvena psichologinę krizę, todėl pašlyja santykiai su vaikais, jie dažniau turi elgesio problemų. Vaikams sunkiausia būna pati skyrybų žinia ir vieno iš tėvų pasitraukimas iš namų.
- Antrasis etapas: vaikai pratinasi prie pakitusių santykių su tėvais, prie galimų naujų tėvų partnerių. Vaikų būklė šiuo atveju gali būti nestabili.
- Trečiasis etapas: nusistovi naujoji tvarka po išsiskyrimo.
Kai kurie pokyčiai aprašomi per gedėjimo dėl artimųjų netekties fazes:
- Neigimas: vaikas negali priimti skyrybų fakto ir gyvena fantazijų pasaulyje.
- Pyktis: gali pasireikšti išoriškai eksteriorizuota agresija arba liūdesiu, depresijos požymiais.
- Derybos: suvokiama, kad nei neigimas, nei pyktis nieko nekeičia.
- Depresija: pamažu susitaikoma su tėvų sprendimo negalėjimu kontroliuoti ar pakeisti. Pasireiškia liūdesys, neviltis, bejėgiškumas.
- Priėmimas: galutinai priimamas skyrybų faktas.
Trumpalaikiai ir ilgalaikiai skyrybų padariniai
Trumpalaikiai padariniai apima laikotarpį, per kurį vaikas fiziškai prisitaiko prie tėvų išsiskyrimo, patiria netikrumą dėl ateities, ūmų buvusio gyvenimo ritmo praradimą. Toks poveikis trunka apytiksliai iki pusės metų.
Ilgalaikiai padariniai yra susiję su tam tikru psichologinės raidos pažeidimu ir gali pasireikšti suaugus sunkumais kuriant, puoselėjant santykius, nuotaikos sutrikimais.
Vaiko amžius ir lytis - svarbūs veiksniai
Vaiko amžius yra svarbus aspektas nagrinėjant skyrybų poveikį. Kuo mažesnis vaikas, tuo jam sunkiau suvokti tėvų ir savo vaidmenį. Maži vaikai dažnai kaltina save, bijo prarasti ne tik išeinantį, bet ir pasiliekantį tėvą, svajoja apie tėvų susitaikymą.
Skirtingo amžiaus vaikų reagavimo į tėvų skyrybas ypatumai:
- Ikimokyklinio amžiaus vaikai: dažniau reaguoja regresuodami į ankstesnę raidos fazę, sutrinka miegas, dažnesni pykčio proveržiai, pasireiškia stipresnis atsiskyrimo nerimas.
- Pirmų klasių pradinukai: būdingesni liūdesio, įvairių baimių simptomai.
- 9-12 metų vaikai: pradeda pykti ant vieno ar abiejų tėvų, prastėja mokymosi rezultatai, linkę kaltinti save.
- Paaugliai: jaučiasi vieniši, liūdni, nesaugūs, prastėja mokymosi rezultatai, gali padidėti nusikalstamumo rizika. Tačiau paaugliai turi didesnes galimybes įveikti sunkumus ir adaptuotis prie pakitusios situacijos, ypač jei palanki socialinė aplinka.
Apibendrinant, kuo mažesnis vaikas, tuo padariniai jo psichinei sveikatai yra žalingesni.
1 lentelė. Skyrybų metu vaikams pasireiškiantys emocinių sutrikimų požymiai
| Amžius | Požymiai |
|---|---|
| 0-1 metų | Bendras dirglumas, stiprus atsiskyrimo nerimas, didesnis fizinio kontakto poreikis, maitinimosi, miego sutrikimai |
| 1-3 metų | Atsiskyrimo nerimas, įvairios fobijos, tikai, stiprūs pykčio priepuoliai, miego sutrikimai |
| 3-6 metų | Trauminės patirties pasireiškimas žaidybinėje veikloje, regresas tam tikroje raidos srityje, miego sutrikimai, verksmingumas, agresyvus elgesys |
| 6-12 metų | Kaltė, liūdesys, somatiniai simptomai, mokymosi sutrikimai, nerimas, sustiprėję konfliktai tarp brolių ir sesių, nagų graužimas |
| 12-18 metų | Gėda, kaltė, dėmesio koncentracijos sutrikimai, savęs žalojimas |
Nustatyta, kad po skyrybų šeimą palikus tėvui, sūnums būdingi dažnesni ir ilgiau užsitęsę elgesio sutrikimai, palyginti su mergaitėmis. Stebimi ir prastesni mokymosi rezultatai. Mergaitėms būdingesni nerimo, depresijos simptomai.
Tolimieji skyrybų padariniai ir pagalbos principai
Skyrybos paveikia ir vaikų gyvenimą suaugus - jie dažniau patys skiriasi. Viena vertus, jie naudoja skyrybas kaip iš vaikystės žinomą sunkumų sprendimo būdą, antra vertus, skyrybos nėra tabu.
Kai kuriais atvejais skyrybos tampa ir potrauminio streso sutrikimo priežastimi, ypač kai vaikas įtraukiamas į tėvų konfliktus ar neturi galimybės susitikti su vienu iš tėvų. Įvairiais amžiaus tarpsniais sutrikimo klinika skirsis.
Mokslinėje literatūroje ieškoma būdų, kaip padėti vaikams ir suaugusiesiems kuo sklandžiau įveikti skyrybas, išlaikyti kuo darnesnius šeimos santykius. Vaikams, patiriantiems ar patyrusiems skyrybas, reikalinga vaikų psichologo, o kartais ir vaikų psichiatro pagalba.
Pagalbos principai
- Atsakingas informavimas: Tėvai turėtų pranešti apie skyrybas, kai tvirtai apsisprendžia. Svarbu vaikus informuoti iš anksto apie pokyčius (gyvenamosios vietos, darželio ar mokyklos keitimą). Tai turėtų daryti abu tėvai, vaikui suprantama kalba paaiškindami priežastis. Leisti vaikui klausti ir išsakyti nerimą.
- Meilės patvirtinimas: Abu tėvai turi patvirtinti, kad skyrybos yra galutinis sprendimas, tačiau patikinti, kad, nors tėvai ir skiriasi, jie vaiką myli kaip ir anksčiau.
- Konflikto vengimas: Jokiu būdu neleistina vaiko įtraukti į konfliktą ir kito sutuoktinio kaltinimą.
- Bendravimo su tėvu užtikrinimas: Sudaryti sąlygas aiškiems periodiniams susitikimams su tėvu, su kuriuo vaikas negyvena nuolat. Bendravimas su abiem tėvais nepakeičiamas, išskyrus išskirtines situacijas (pvz., įrodytas fizinis ar seksualinis smurtas). Tėvams reikėtų vengti nepalankiai ar įžeidžiančiai atsiliepti apie buvusį sutuoktinį. Rutina teikia saugumą jaunesnio amžiaus vaikams.
- Paramos grupių lankymas: Grupių išsiskyrusiems tėvams, terapinių grupių vaikams ir paaugliams lankymas padeda įveikti skyrybų krizę.
- Individuali psichoterapija: Prireikus - individuali palaikomoji psichoterapija.
- Sveikos emocijų raidos stiprinimas: Žaidimai, piešimas, pasakos, įvairios kūrybinės veiklos, atitinkančios amžiaus tarpsnio ypatumus.
Uždraudimas vaikui matytis su tėčiu ar mama neigiamai atsiliepia vaiko gerovei ir emocinei būklei. Vaikas neretai įtraukiamas ne tik į ginčus, bet ir teisminius procesus. Patirtis, kuomet asmeninės tėvų ambicijos, tarpusavio nesutarimai nustelbia vaiko poreikius, gali sutrikdyti jo emocinę sveikatą visam gyvenimui.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai vertina situacijas, susijusias su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu, bendravimo su vaiku tvarka, vaiko išlaikymu. Dažniausiai besiskiriančios poros nesutaria dėl šių klausimų, tačiau didžiąją dalį nesutarimų pavyksta išspręsti taikiai.
Svarbiausia, kad abu tėvai, tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, dėtų visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. Tėvams svarbu spręsti savo asmenines emocines problemas po skyrybų, kurios dažnai būna pagrindinė nesusitarimo dėl vaiko bendravimo priežastis.
Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas ir bendravimo tvarka
Skyrybų atveju vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų. Jei tėvai nesutaria, sprendimą priima teismas, atsižvelgdamas į vaiko poreikius, tėvų gebėjimus juos patenkinti, gyvenimo sąlygas ir vaiko nuomonę (nuo 10 metų).
Teismas vertina ne tik formalias sąlygas, bet ir realią situaciją šeimoje, tėvų tarpusavio santykius, fizinę ir psichologinę aplinką namuose, tėvų darbo grafiką ir galimybes skirti laiko vaikui.
Net ir nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kitas tėvas išlaiko teisę bendrauti su vaiku. Teismas nustato konkretų bendravimo tvarkaraštį.
Klinikinių atvejų pavyzdžiai
Pirmasis atvejis: 9 metų berniukas, augęs konfliktuojančioje šeimoje, patyrė trumpalaikį tiką po šeimos iširimo. Teismo psichiatrai diagnozavo perdėto nerimo sutrikimą. Berniukas buvo įsitempęs, liūdnas, jo neigiama nuostata tėvo atžvilgiu buvo kategoriška. Tarp tėvų tęsėsi konfliktas dėl vaikų priežiūros. Rekomenduotos psichologinės konsultacijos ir ilgalaikė psichoterapija vaikui.
Antrasis atvejis: 8 metų berniukas, po tėvų skyrybų dėl fizinio smurto, tapo itin dirglus, agresyvus prieš brolį. Susitikimai su tėvu jį erzino, nes tėvas nuolat kalbėjo apie santykius su motina. Tęsiamos konsultacijos.
Trečiasis atvejis: 12 metų mergaitė, kurios tėvas 10 metų vengė bendrauti, o pastaruoju metu siekia kontakto grąsinančiu būdu. Mergaitei pasireiškė miego sutrikimai, sunkumai susikaupti ir mokytis, galvos skausmai. Vyksta teismo procesas dėl tėvo valdžios apribojimo, mergaitė lanko psichologo konsultacijas.
Visuose klinikinių atvejų pavyzdžiuose stebimi emocijų sutrikimų požymiai, palaikomi tėvų konfliktinės situacijos. Psichikos sveikatos centro specialistų teikiama kompleksinė pagalba dirbant ir su vaiku, ir su tėvais veikia kaip apsauginis veiksnys.
