Skyrybos nėštumo metu - neabejotinai sunkus etapas abiejų sutuoktinių gyvenime, tačiau kartais būna tiesiog neišvengiamas. Dėl šios priežasties svarbu žinoti, ar sutuoktinės nėštumas turi, o jeigu taip - tai kokią, įtaką santuokos nutraukimo procesui.
Sutuoktinės nėštumas nėra teisinė kliūtis nutraukti santuoką. Procesas vyksta pagal bendrą santuokos nutraukimo tvarką.
Vaikų išlaikymas ir teisės nėštumo metu
Tikriausiai svarbiausias klausimas santuokos nutraukime nėštumo metu - tai dar negimusio kūdikio išlaikymas, kurį turėtų skirti buvęs sutuoktinis nutraukus santuoką. Vadovaujantis Lietuvoje galiojančiais teisės aktais, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu arba pradėdami gyventi skyrium, sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas. Nepilnamečių vaikų tėvai gali sudaryti sutartį dėl savo vaikų materialinio išlaikymo nutraukiant santuoką ir kitais pagrindais.
Kaip minėta, teismas negali priteisti išlaikymo dar negimusiam vaikui. Pareiga išlaikyti vaiką tėvui atsiranda nuo pat jo gimimo momento. Jeigu vaikas gimsta jau po santuokos nutraukimo, o buvęs sutuoktinis atsisako pripažinti tėvystę, motina turi imtis teisinių veiksmų. Tokiu atveju reikia: pateikti ieškinį teismui dėl tėvystės nustatymo.
Teisės aktai numato galimybę pakeisti išlaikymo dydį, kai išėsmingai pasikeičia vienos iš šalių turtinė padėtis ar kitos aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.).
Situacija, kai moteris laukiasi ne nuo savo sutuoktinio, yra vienas iš akivaizdžiausių neištikimybės įrodymų. Teisme tai gali tapti pagrindu pripažinti jos kaltę dėl santuokos iširimo.
Jeigu buvęs sutuoktinis nepripažįsta gimusio vaiko tėvystės, reikėtų kreiptis į teismą su ieškiniu, kuriuo, pirmiausia, reikalaujama nustatyti tėvystės faktą bei priteisti išlaikymą (to galima prašyti viename ieškinyje).
Skyrybų būdai nėštumo metu
Nėštumo metu, kaip ir įprastai, galima rinktis iš dviejų pagrindinių skyrybų būdų:
- Bendru sutarimu: Tai greičiausias ir pigiausias būdas, tačiau įmanomas tik tada, kai sutuoktiniai sugeba taikiai susitarti dėl visų esminių sąlygų: turto padalijimo, pavardžių, o taip pat ir su būsimu vaiku susijusių klausimų (dėl tėvystės, išlaikymo po gimimo).
- Dėl kaltės: Šis kelias pasirenkamas, kai yra pagrindas (pvz., neištikimybė, smurtas) ir nepavyksta rasti bendro sutarimo.
Kai santuoka yra nutraukiama bendru sutuoktinių sutikimu teismo tvarka, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų pagal tėvų susitarimą. Atvejais, kuomet sutuoktiniai nesutaria ir kyla ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu.
Teisiškai advokato dalyvavimas skyrybų procese nėra privalomas. Sutuoktiniai turi teisę patys rengti ir teikti ieškinį teismui, rinkti įrodymus bei atstovauti savo interesams teismo posėdžiuose.
Vaikų dalybos ir jų teisės
Skyrybos ir vaikų dalybos - vienas nuo kito neatskiriami procesai. Jeigu šeima turi nepilnamečių vaikų, nutraukiant santuoką visais atvejais turi būti išsprendžiami vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant klausimai. Kai santuokos nutraukimo procese egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai teismai skiria ypatingą dėmesį. Atsižvelgiant į tai, skyrybos turint vaikų, ypatingai kai tėvai nesutaria dėl vaikų globos, yra pakankamai sudėtingas procesas.
Teismų praktikoje pasisakoma, kad nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku.
Laikoma, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia.
Pažymėtina, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Ši pareiga neišnyksta net ir po skyrybų bylos. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija - tėvų valdžios apribojimas. Taigi, teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką, vaiko tėvai privalo ją vykdyti.
Tuo tarpu į vaiko norą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų teismas atsižvelgia, tačiau tai teismo neįpareigoja priimant sprendimą dėl globos. Lietuvos teisės aktai numato, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Europos žmogaus teisių teismas savo sprendimuose nuosekliai laikosi pozicijos, kad geriausių vaiko interesų įvertinimas apima ir vaiko nuomonės (gebančio ją pareikšti tiesiogiai ar per atstovą) apsvarstymą, o kuo vaikas brandesnis, tuo kyla didesnis poreikis gerbti jo autonomiją. Tuo atveju, kai sprendžiamas su vaiku susijęs klausimas, vaikas (nepriklausomai nuo jo amžiaus), sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais. Vis dėlto, vaiko noras tėra vienas iš reikšmingų įrodymų byloje ir pati vaiko nuomonė gali ir neatitikti teismo nuomonės, koks sprendimas būtų tinkamiausias byloje. Dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašiai, vaiko norai ir interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju turi būti išsiaiškinama, ar vaiko norai atitinka jo interesus.
Pažymėtina, kad vaiko apklausos metu dažnai nustatoma, kad tėvas ar motina, siekiantis, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, darė įtaką vaiko apsisprendimui, pavyzdžiui, žadant nupirkti, ko vaikas nori. Tokiais atvejais į vaiko norą, jeigu jis neatitinka vaiko interesų apsaugos, neatsižvelgiama.
Ką daryti norint skirtis nėštumo metu?
Jeigu dėl kokių nors aplinkybių santuokos nutraukimas yra būtinas iki gimdymo, tai jis ir turi būti įformintas. Vaiko gimimas ne santuokoje (nutraukus santuoką) nesukelia tokio vaiko teisėms jokių neigiamų teisinių pasekmių.
Tokiu atveju, ko gero, vertėtų pasitarti ne tik su advokatu, bet ir su psichologu, nes santuokos nutraukimo procedūros, skirtingai nuo nėštumo ir gimdymo, gali palaukti.
SVEIKATOS MEDIS - Patarimai būsimiems tėveliams – ką svarbu žinoti planuojant nėštumą
Dėl šių priežasčių skyrybos nėštumo metu iš esmės niekuo nesiskiria nuo skyrybų įprastomis aplinkybėmis. Tačiau tai jokiais būdais nereiškia, kad vaikui, gimusiam po santuokos nutraukimo, neturi būti skiriamas išlaikymas ar kad buvę sutuoktiniai gali šios prievolės išvengti.
Apibendrinant, skyrybos nėštumo metu pasižymi tam tikra specifika, dėl kurios skyrybų procesą geriau patikėti skyrybų advokatams. Skyrybų advokatai įvertins kiekvienos šeimos faktinę situaciją, patars kaip reikėtų elgtis, jeigu vaikas gimė jau nutraukus santuoką, o buvęs sutuoktinis nevykdo pareigos jo išlaikyti, esant poreikiui, parengs teismui ieškinį dėl išlaikymo priteisimo.
