Nėštumo metu moters organizmas patiria daugybę pokyčių, vienas iš jų - imuninės sistemos nusilpimas. Tai reiškia, kad kovoti su infekcijomis gali būti sunkiau, o nėščiosios gali susidurti su didesne tam tikrų ligų ir galimų komplikacijų rizika. Kadangi nėščiosios ir negimusio kūdikio imuninė sistema yra bendra, kai kurios motiną užklupusios infekcijos gali tiesiogiai pakenkti ir kūdikiui. Tokios ligos kaip raudonukė ir vėjaraupiai gali lemti apsigimimus, o kartu su gripu - padidinti persileidimo riziką.
Vėjaraupiai (Varicella, Chickenpox) - tai ūminė, itin užkrečiama virusinė infekcija, sukelta Varicella zoster viruso (VZV). Nors dažniausiai ši liga pasireiškia vaikystėje, suaugusieji, kurie vaikystėje nesirgo vėjaraupiais, serga žymiai sunkiau, jiems dažniau pasireiškia komplikacijos, o ligos eiga būna ilgesnė ir sunkesnė. Imunosupresuoti asmenys, nėščiosios ir naujagimiai gali sirgti sunkesne ligos forma, kuri gali komplikuotis organų sistemų pažeidimu. Nors mažiau nei 2% registruotų susirgimų vėjaraupiais pasitaiko tarp vyresnių nei 20 metų suaugusiųjų, beveik ketvirtadalis visų su VZV susijusių mirčių įvyksta šioje amžiaus grupėje. Nėščiųjų mirštamumas nuo vėjaraupių taip pat yra didesnis, dažniausiai mirštama nuo kvėpavimo takų komplikacijų.
Rizikos nėštumo metu
Nėštumo metu imuninė sistema natūraliai nuslopinama, todėl organizmas tampa imlesnis infekcinėms ligoms. Vėjaraupiai nėštumo metu kelia didelį pavojų tiek motinai, tiek vaisiui. Jei motina užsikrečia vėjaraupiais ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu (nuo 8 iki 20 savaitės), vaisiui gresia įgimto vėjaraupių sindromo išsivystymo rizika. Šiam sindromui būdinga odos pažeidimai, neurologinės bei galūnių anomalijos, struktūriniai akių pažeidimai. Nėštumo metu motinos sergamumas vėjaraupiais taip pat yra susijęs su vėlesniu pūslelinės išsivystymu kūdikystėje. Vaisiaus įgimto vėjaraupių sindromo rizika galima įvertinti atliekant vaisiaus kraujo arba amniono kraujo VZV-DNR tyrimą PGR metodu kartu su ultragarsiniu tyrimu vaisiaus anomalijoms nustatyti.
Vienas dažniausių motinos klinikinių komplikuotos vėjaraupių ligos požymių nėštumo metu yra vėjaraupių pneumonija, kurios eiga nenuspėjama ir gali greitai progresuoti iki hipoksijos ir kvėpavimo nepakankamumo. Jei motina užsikrečia vėjaraupiais likus 7 dienoms iki gimdymo, naujagimio pažeidimas priklauso nuo pirmųjų ligos požymių. Jei naujagimis suserga 5-10 dieną po gimimo, ligos eiga dažniausiai būna sunki: būdingi odos pažeidimai, diseminuotos intravaskulinės koaguliacijos sindromas (DIK), pneumonija, hepatitas ir kt.
Tarp moterų, kurios nėštumo metu užsikrėtė vėjaraupiais, įgimto vėjaraupių sindromo rizika yra nedidelė (0,4-2%). Tačiau pirmoje ir ankstyvoje antroje nėštumo pusėje pirminė VZV infekcija gali lemti neišnešiotumą arba įgimtą vėjaraupių sindromą. Nustatyta, kad pažeidimas įmanomas ir iki 28-os nėštumo savaitės. Įgimtas vėjaraupių sindromas pasireiškia odos randais, galūnių hipoplazija, mikroftalmija, katarakta, mažu gimimo svoriu, protinės raidos atsilikimu ir kt.
Prevencija ir skiepijimas
Skiepijimasis vėjaraupių vakcina yra efektyviausia ir patikimiausia apsauga, užkertanti kelią ne tik pačiai ligai, bet ir jos sukeliamoms komplikacijoms. Vėjaraupių vakcina yra gyva susilpninto viruso vakcina, kuri skatina organizmo imuninę sistemą sukurti apsaugą nuo šios ligos, tačiau nesukelia aktyvios infekcijos. „Varilrix“ yra viena iš pasaulyje pripažintų ir plačiai naudojamų vakcinų nuo vėjaraupių.
Svarbu pabrėžti, kad skiepas nuo vėjaraupių nerekomenduojamas nėščiosioms moterims bei asmenims, sergantiems sunkiomis imuninės sistemos ligomis ar vartojantiems imunitetą slopinančius vaistus. Gyvos susilpnintos vakcinos, kuriose yra susilpnintų ligą sukeliančių mikrobų, nėštumo metu yra kontraindikuotinos, nes yra nedidelė tikimybė, kad jos užkrės negimusį kūdikį.
Todėl planuojant nėštumą moterims, kurios nėra sirgusios vėjaraupiais, ypač rekomenduojama pasiskiepyti. Gyva susilpninta vėjaraupių vakcina rekomenduojama skiepyti vaisingo amžiaus vėjaraupiais nesirgusias moteris prieš planuojamą nėštumą arba po jo. Po vakcinacijos rekomenduojama palaukti bent 1 mėnesį ir tik tuomet planuoti nėštumą. Jeigu moteris, dar nežinodama, kad yra nėščia, pasiskiepyja nuo vėjaraupių, būtina nedelsiant pasitarti su gydytoju.
#1 AŠ TIK PAKLAUSTI: Skiepai nėščiosioms | Šeimos gydytoja Elena Šukė
Siekiant užtikrinti optimalią apsaugą, paprastai rekomenduojamos dvi vakcinos dozės. Vaikams nuo 9 mėnesių, vyresniems vaikams bei suaugusiesiems skiriamos 2 dozės. Rekomenduojama, kad antroji dozė būtų paskirta praėjus mažiausiai 6 savaitėms po pirmosios, bet jokiu būdu ne anksčiau nei po 4 savaičių. Po vakcinacijos dažniausiai pasitaiko lengvos nepageidaujamos reakcijos - paraudimas, patinimas ar skausmingumas injekcijos vietoje, rečiau - nedidelė temperatūra ar laikinas bėrimas. Visi šie simptomai praeina be gydymo per 1-3 dienas.
Ką daryti, jei nėštumo metu įvyko kontaktas su sergančiuoju?
Jeigu nėščioji turėjo kontaktą su sergančiuoju vėjaraupiais, o jos imuninis statusas nėra žinomas, turi būti atliekamas serologinis tyrimas VZV IgG nustatyti. Gavus neigiamą atsakymą (t. y. moteris neturi imuniteto), rekomenduojama suleisti savitojo VZVIG (Varicella Zoster Imunoglobulino) per pirmąsias 96 valandas po kontakto su infekcijos šaltiniu. Tai gali padėti sumažinti ligos sunkumą ar išvengti infekcijos.
Jeigu nuo kontakto praėjo daugiau nei 96 val. ir yra antrasis nėštumo trimestras, nėščioji serga gretutine plaučių liga, prieš nėštumą vartojo imunosupresantus, rūkė arba rūko, gali būti rekomenduojama skirti antivirusinius vaistus, tokius kaip acikloviras arba valacikloviras. Acikloviras lengvai praeina placentos barjerą ir gali padėti sumažinti viruso replikaciją bei transplacentinį viruso patekimą.
Jeigu pneumonija progresuoja, atsiranda dusulys, neurologiniai simptomai, hemoraginis bėrimas arba kraujavimas, gausus bėrimas su gleivinių pažeidimu, nėščioji rūko, serga lėtine plaučių liga, anamnezėje yra vartojusi kortikosteroidus, nėščioji turi būti hospitalizuojama į stacionarą. Gydymas turėtų būti pradėtas kuo greičiau.
Nėščiosioms ir negimusiam kūdikiui svarbu užtikrinti saugumą, todėl prieš planuojant nėštumą būtina pasitarti su gydytoju dėl visų reikalingų skiepų ir imuniteto patikrinimo.
Nėštumo metu galima skiepytis ne nuo visų ligų. Pavyzdžiui, negalima skiepytis nuo raudonukės ar vėjaraupių, nes skiepijama gyvosiomis vakcinomis. Tačiau skiepai nuo gripo ir kokliušo yra rekomenduojami ir saugūs nėštumo metu. Gripo vakcinos yra inaktyvuotos, todėl vienodai saugios tiek dar planuojančioms nėštumą, tiek ir nėščiosioms. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja visas nėščiąsias skiepyti vakcina nuo gripo. Nėščiosios skiepijamos nuo kokliušo kartu su stabligės ir difterijos komponentais, dažniausiai trečiąjį nėštumo trimestrą.
Renkantis, kur atlikti vėjaraupių skiepą, visuomet svarbu atkreipti dėmesį į skiepų kokybę, klinikos profesionalumą ir paslaugų patogumą. Skiepijimasis yra efektyviausia ir patikimiausia apsauga nuo vėjaraupių, užkertanti kelią ne tik pačiai ligai, bet ir jos sukeliamoms komplikacijoms tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.
tags: #skiepai #nuo #vejaraupiu #nestumo #metu
