Rajono tarybos posėdis, kuriame bus sprendžiamas Eržvilko socialinės globos filialo plėtros klausimas, kelia didelį susidomėjimą ir nerimą Eržvilko bendruomenei.
Konfliktas tarp Jurbarko socialinių paslaugų centro ir Eržvilko pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) įstaigų dėl patalpų plečiasi, o įtampą vis labiau kursto Jurbarko socialinių paslaugų centro planai plėsti Eržvilko globos filialą Eržvilko PSPC sąskaita.
Senojoje Eržvilko slaugos ligoninėje įsikūręs globos filialas ir krizių centras dairosi į erdvesnį Eržvilko PSPC pastatą. Prieš metus kilusį didžiulį konfliktą tarp Jurbarko socialinių paslaugų centro ir Eržvilko bendruomenės rajono taryba išsprendė atmesdama užmojus Eržvilko globos filialui atiduoti nemažą dalį pirminio sveikatos priežiūros centro patalpų. Atrodė, jog tarp dviejų įstaigų ir Eržvilko bendruomenės įsivyraus ramybė, tačiau ji truko vos metus.
Visai neseniai Eržvilko PSPC vyr. gydytojas Steponas Strodomskis sulaukė įsakmaus raginimo iškraustyti greta centro esantį senąjį ūkinį pastatą, priklausantį Jurbarko socialinių paslaugų centro Eržvilko globos filialui. Šis pastatas ilgus dešimtmečius tarnavo buvusiai Eržvilko ligoninei ir ambulatorijai. Uždarius ligoninę, kaip ir kiekviename sandėlyje, čia liko įvairiausių daiktų. Ūkinio pastato Eržvilko globos filialui prireikė tik dabar.
„Vieną dieną net ligonių negalėjau priimti, nes turėjome skubiai išnešti ir išvežti visus ten buvusius daiktus“, - sakė S. Strodomskis. Padedant seniūnijos darbuotojams, vyr. gydytojas nurodymą įvykdė, o iš atvykusios komisijos suprato, kad noras iš Eržvilko PSPC atimti dalį patalpų demonstruojamas su didesne jėga nei pernai. Pasak vyr. gydytojo, į Eržvilką atvyko Jurbarko socialinių paslaugų centro direktorė, rajono mero žmona Genė Gudaitienė, savivaldybės administracijos direktorius Jonas Bučinskas ir visas būrys valdininkų.
Nors rajono valdžia ir Jurbarko socialinių paslaugų centro direktorė kalbėjo apie galimybę Eržvilko globos filialo krizių centrą įkurdinti suremontavus nenaudojamą ūkinį pastatą, pasak S. Strodomskio, nereikėjo ilgai laukti, kad suprastum, jog planai sukasi apie Eržvilko PSPC patalpas.
„Nesmagu, kai aiškiai matai, kad viskas lyg ir nutarta, susiderinta, bet be mūsų žinios, be miestelio bendruomenės nuomonės“, - apie „buldozerinę“ Eržvilko globos filialo plėtrą kalbėjo Strodomskis.
Netrukus po Jurbarko socialinių paslaugų centro direktorės ir savivaldybės valdininkų apsilankymo Eržvilke, Eržvilko PSPC vyr. gydytojas gavo rajono mero Algirdo Gudaičio raštą, kuriuo buvo paragintas iki lapkričio 14 d. pareikšti nuomonę apie krizių centro plėtrą gydymo įstaigos patalpose.
„Raštą meras pasirašė lapkričio 11 d., gavome jį paštu, todėl rašyti atsakymo jau nebuvo kada. Nurodytą dieną vykau į savivaldybę, bet buvau sutiktas labai nemaloniai. Sakyčiau, meras mane aprėkė - ko čia atvažiavau, reikėjo raštu atsakyti“, - pasakojo S. Strodomskis, įsitikinęs, kad rajono vadovas turėtų išklausyti ne tik Jurbarko socialinių paslaugų centrui vadovaujančios savo žmonos, bet ir kitų nuomonę.
„Pasijutau lyg apstumdytas ir sužinojau, kad Eržvilko globos filialui priklausantį krizių centrą planuojama perkelti į mūsų įstaigos pastatą“, - sakė gydytojas, ginantis eržvilkiškių teisę į pirminės sveikatos priežiūros centro patalpas.
Pats centras erdvaus pastato dabar neužima, tačiau antrajame aukšte įrengtas ambulatorinės slaugos kabinetas, o pagal planuojamą parengti projektą čia eržvilkiškiai norėtų įrengti sveikatingumo centrą. Tam dabar yra visos galimybės, nes bendras Eržvilko bendruomenės ir Eržvilko PSPC projektas gali tikėtis realaus finansavimo. Tą patvirtino ir į Eržvilką atvykęs Jurbarko rajono vietos veiklos grupės „Nemunas“ pirmininkas, rajono tarybos narys Egidijus Giedraitis.
Eržvilko PSPC vyr. gydytoją S. Strodomskį ir nemažą dalį eržvilkiškių bendruomenės įžeidė jau parengtas sprendimo projektas rajono tarybai. Jame net neužsimenama apie pasvarstymus atgaivinti medinį ūkinį pastatą ar ieškoti kur nors kitur patalpų krizių centrui. Sprendimo projekte Eržvilko globos filialo plėtrai numatoma vienintelė vieta - čia esanti gydymo įstaiga.
Praėjusį penktadienį tarybos Ūkio ir verslo komiteto posėdyje Jurbarko socialinių paslaugų centro direktorė Genė Gudaitienė išsamiai paaiškino priežastis, verčiančias galvoti apie Eržvilko globos filialo plėtrą. Direktorė teigė, kad šio filialo antrame aukšte gyvenantys seneliai ir pirmąjį užėmęs krizių centras po vienu stogu likti negalės.
Nuo 2010 metų stacionarios globos įstaigos bus licencijuojamos ir kiekvienai socialinės globos rūšiai reikės atskiros licencijos, griežtėja reikalavimai ir patalpoms, ir teikiamų paslaugų kokybei. „Teikdami paslaugas krizę šeimose patyrusioms moterims ir vaikams, pirmame aukšte negalime apgyvendinti senelių ar neįgalių asmenų. Pagal reikalavimus, seneliams privalome įrengti savitarnos virtuvėlę ir rūkomąjį. Ankštos ir administracijos patalpos“, - apie plėtros būtinybę kalbėjo G. Gudaitienė. Rekonstravus ir pritaikius naujas patalpas į jas būtų perkeltas krizių centras ir administracija, o globos filialo pastate būtų galima įkurdinti daugiau pagyvenusių neįgalių žmonių.
Todėl į Eržvilko PSPC antrąjį aukštą G. Gudaitienė žvelgia matydama ne tik geresnes sąlygas jos vadovaujamai įstaigai, bet ir pelningesnį darbą. Pasak G. Gudaitienės, pagal reikalavimus apgyvendinant krizių ištiktas mamas su vaikais, mažėja vietų kitiems gyventojams, todėl globos filialas yra nerentabilus.
Prakalbus apie plėtrai reikalingus pinigus, direktorė vardijo projektus ir pagal juos numatomos gauti lėšas. Jei rajono taryba pritartų ir Eržvilko PSPC durys atsivertų globos filialui, patalpoms rekonstruoti ir pritaikyti G. Gudaitienė ketina parengus projektą prašyti 130 tūkst. litų iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Jei nepavyktų gauti pinigų, minimaliai sutvarkyti patalpas būtų galima iš Eržvilko globos filialo lėšų - tuomet reikėtų apie 60 tūkst. Lt. Dar poros tūkstančių reikia pačiam projektui parengti, išlaidos energijos apskaitos prietaisams ir patalpoms įrengti - 5000 Lt, dar 10 tūkst. Lt reikėtų grąžinti Eržvilko PSPC už pakeistus langus. Naujų patalpų šildymas per metus galėtų kainuoti apie 9000 Lt, papildomo etato išlaikymas - 13 tūkst. Lt. Daugiau senelių dykai taip pat neapgyvendinsi, todėl pagal rajono tarybai pateiktus skaičiavimus, globos filialą išlaikyti per metus papildomai reikėtų 63 tūkst. litų.
Lyg karoliai ant siūlo veriasi pinigų sumos, tačiau vis garsiau kalbant apie viską apimančią krizę, kol kas kunkuliuoja tik naujų patalpų tema, o į finansinius reikalus per daug nesigilinama. Galbūt svarstant sprendimo projektą rajono tarybos posėdyje bus rimčiau pažiūrėta į finansinę pusę, tačiau kol kas niekas nepasakė, ar rajono biudžetas pajėgus Eržvilko globos filialo metines išlaidas didinti bene 100 tūkst. Lt.
Prieš rajono tarybai parengtą sprendimo projektą sukilo Eržvilko bendruomenė. Praėjusią savaitę žmonės rinkosi du kartus. Bendruomenės taryba susirinkime nutarė, kad Eržvilko PSPC antrojo aukšto patalpos reikalingos patiems eržvilkiškiams, o bendruomenė kartu su gydymo įstaiga gali parengti projektą ir šiose patalpose įkurti sveikatingumo centrą. Atliktas didelis parengiamasis darbas, apklausti žmonės.
Šeštadienį eržvilkiškiai vėl rinkosi ginti, jų nuomone, miesteliui priklausančių patalpų. Susirinkime dalyvavęs rajono mero pavaduotojas Vygaudas Keraitis buvo priverstas išklausyti žmonių priekaištų dėl Eržvilko globos filialo krizių centro keliamų problemų.
Eržvilkiškiai ne itin patenkinti krizių centro kaimynyste, nes ten apgyvendinamos anaiptol ne pačios pavyzdingiausios mamos. Bendruomenės narių nuomone, jų gydymo įstaigai ir krizių centui po vienu stogu tikrai ne vieta. Jie siūlė patalpų ieškoti kitur - už kelių kilometrų, Pašaltuonyje, uždarius mokyklą tuščias liko erdvus pastatas.
Žmonės piktinosi, kad Jurbarko socialinių paslaugų centras sprauste spraudžiasi į Eržvilko PSPC ir trikdo čia dirbančio gydytojo darbą. Eržvilkiškiai sakė tiesiai - turime vienintelį čia gyvenantį gydytoją, kurį galime prisišaukti bet kuriuo paros metu. Jei daktaras S. Strodomskis bus taip ujamas, kam rūpės Eržvilko žmonės, kai šis specialistas ims dairytis į kitas gydymo įstaigas. Vargu, ar Eržvilką užplūs nauji gydytojai. Žmonėms, ypač vyresniems, pasiekti Jurbarką sunku - valdžia galėtų pasidomėti, keli autobusai per dieną važiuoja iš Eržvilko į Jurbarką.
Eržvilkiškių bendruomenė nutarė kreiptis į rajono tarybą ir tikisi, kad jų raštas neliks kieno nors stalčiuje, o pasieks tarybą. Rajono politikų žmonės prašo neatimti jiems reikalingų patalpų. Eržvilkiškiai ne tik pasiryžę pagal rengiamą projektą gauti pinigų sveikatingumo centrui, bet ir patys ketina rinkti lėšas patalpoms remontuoti, todėl nusprendė Eržvilko kredito unijoje atidaryti specialią sąskaitą.
Eržvilko žmonių nuotaikas puikiai žino ir seniūnas Jonas Aleksiejus, kuriam pagal parengto sprendimo projektą tektų tvarkyti patalpų perdavimo reikalus. Seniūnas neslepia, kad ir jis, ir seniūnijos darbuotojai jaučiasi lyg pirštus tarp durų įkišę - ir rajono vadovų pozicija aiški, ir Eržvilko žmonių nuotaikos žinomos.
Pasak seniūno, vertinant rajono poreikius, suprantama Eržvilko globos filialo plėtra, tačiau negalima į šalį nustumti ir bendruomenės, čia gyvenančių žmonių nuomonės. Deja, globos filialo plėtrą siejant tik su Eržvilko PSPC patalpomis, vienai pusei vis tiek bus trinktelėta durimis.
Viešosios įstaigos Jurbarko socialinių paslaugų centro Eržvilko socialinės globos filialas susiduria su įvairiais iššūkiais, nuo nelaimingų atsitikimų iki socialinių problemų sprendimo. Šiame straipsnyje aptarsime filialo veiklą, įvykius ir vadovės Vilijos Bajorinienės vaidmenį.
Moterų Krizių Centro Atidarymas
Liepos 24 d. įvyko projekto „Viešosios įstaigos Jurbarko socialinių paslaugų centro Eržvilko socialinės globos filialo išplėtimas“ moterų krizių padalinio atidarymas. Centras skirtas moterims ir jų vaikams, nukentėjusiems nuo fizinės ir psichologinės prievartos. Taip pat skirtas kitokių krizių ištiktoms moterims.
Į atidarymo šventę atvyko Seimo narys Bronius Pauža, Jurbarko rajono savivaldybės meras Ričardas Juška, Socialinės paramos skyriaus vedėja Angelė Zabalujeva, Jurbarko lietuvių ir švedų draugijos pirmininkė Audrnė Minikevičienė, VŠĮ Jurbarko socialinių paslaugų centro direktorė Genė Gudaitienė, Statybos organizacijos direktorius Algimantas Visockis, Klebonas Mindaugas Smetonis, Eržvilko seniūnas Gintaras Kasputis, Eržvilko gimnazijos direktorė Birutė Genienė, ir kiti garbūs svečiai.
Į iškilmes susirinkę garbūs svečiai Jurbarko socialinių paslaugų centro direktorę Genę Gudaitienę ir šio filialo vadovę Viliją Bajorinienę sveikino, džiaugėsi šių moterų neišblėstančiu entuziazmu bei linkėjo, jog šis centras būtų kuo rečiau apgyvendinamas. Smurtas prieš moteris - opi visuomenės problema, kuri parodo šio centro atsiradimo svarbą.
Vienas pastatas, kuriame yra 16 vietų, skirtas moterims ir jų atžaloms ištiktoms įvairių krizių apgyvendinti, kitas pastatas skirtas - aktyviam laisvalaikio leidimui. Moterys galės sportuoti, užsiiminėti rankdarbiais, bendrauti. Viso įgyvendinto projekto vertė 1,2 mln. litų.
Tragiškas Atsitikimas Lifte
Karštą dieną lauke atsigaivinti norėjusi 69 metų Adolfina Diksienė, keliaudama iš savo kambario į kiemą, staiga žuvo lifto šachtoje, rašo „Lietuvos rytas". Tokia nelaimė trečiadienį įvyko Jurbarko rajone, Eržvilko globos namuose.
Prasmego Lifto Šachtoje
Apie 11 valandą A.Diksienę pamaitinusi socialinio darbuotojo padėjėja 57 metų Reda S. pasiūlė jai pabūti lauke. Darbuotoja atrakino ir atidarė antrame aukšte esančio lifto duris ir grįžo pas globotinę. Vežimėlį, į kurį buvo įsodinta moteris, Reda S. išstūmė iš kambario ir koridoriumi traukė atsukusi nugarą į liftą. Niekas nematė, kad tuo metu lifto kėlimo platformos antrame aukšte nebuvo - ji nusileido į pirmą.
Neįsitikinusi, ar saugu, darbuotoja žengė į lifto vidų ir su vežimėlyje sėdinčia A.Diksiene prasmego tuščioje šachtoje. Moterys nukrito į pirmą aukštą ir atsitrenkusios į kėlimo platformą sunkiai susižalojo. Išgirdę klyksmą, netoliese lifto buvę globos namų darbuotojai atskubėjo į pagalbą - ištraukė sužeistas moteris. Į ligoninę nuvežta A.Diksienė netrukus mirė, o kartu su ja į lifto šachtą įkritusi darbuotoja susilaužė koją, susižalojo ranką.
Direktorė Nujautė Tragediją
Viešosios įstaigos Jurbarko socialinių paslaugų centro Eržvilko socialinės globos filialo vadovė Vilija Bajorinienė apie nelaimę sužinojo būdama namuose - ji atostogavo. Ketvirtadienį neslėpdama ašarų ji „Lietuvos rytui“ prisipažino nujautusi, kad kada nors gali nutikti nelaimė, nes manė, jog prieš 8 metus įrengtas naujas liftas yra nesaugus vežioti pagyvenusius sergančius žmones.
„Liftas veikiantis, bet juo naudojantis reikia atidumo. Kai liftas buvo neužrakintas, juo be darbuotojų priežiūros važinėjosi globos namų gyventojai, vaikai, kurie lankydavosi mūsų filiale esančiame Moterų krizių centre. Dėl jų saugumo liftas buvo užrakintas, o ant jo durų užklijuotas lapas su nurodymu, kad liftu galima naudotis tik su darbuotojo pagalba. Aš, kaip filialo vadovė, vienintelė išklausiau mokymus, kaip naudotis nelaimę prišaukusiu liftu, ir turiu atestacijos pažymėjimą, kuriame rašoma, kad esu plataus profilio liftininkė. Kiti mūsų įstaigos darbuotojai taip pat išmokyti, kaip reikia elgtis su šiuo liftu. Pakartotiniai mokymai vyko prieš pusmetį“, - teigė V.Bajorinienė.
Taisyklės Neapsaugojo
V.Bajorinienė vartė kėlimo platformos montavimo ir eksploatavimo instrukcijos lapus ir skaitė, kokių lifto naudojimo saugos taisyklių privalėjo laikytis darbuotojai. Prieš lipdami į liftą jie turi įsitikinti, ar kėlimo platforma techniškai tvarkinga, ar nesugedusios lifto durų spynos. Esant gedimui būtina informuoti už lifto techninę būklę atsakingą įmonę „Kauno liftai“.
Svarbiausia taisyklė: atidarius lifto duris įeiti į vidų draudžiama neįsitikinus, ar kėlimo platforma yra tame pačiame pastato aukšte, iš kurio žmonės ketina pakilti į antrą aukštą arba nusileisti į pirmą. Be to, atbulomis žengti ant kėlimo platformos draudžiama. Esant lifte šachtos sienos negalima liesti, o vežimėlis su jame sėdinčiu žmogumi turi nejudėti.
Pasikalbėjusi su Jurbarko ligoninėje gydoma darbuotoja, V.Bajorinienė mano, kad ji atrakino lifto duris ir pamiršo pažiūrėti, ar kėlimo platforma buvo antrame aukšte. „Darbuotoja buvo įsitikinusi, kad kėlimo platforma yra antrame aukšte. Ji darbšti, judri, tačiau tą dieną galbūt suveikė žmogiškasis veiksnys - tiesiog trko dėmesio ir įvyko klaida. Dėkui Dievui, kad moteris liko gyva“, - pasakojo V.Bajorinienė.
Lauks Ekspertų Išvados
Jurbarko savivaldybės administracijos direktorius Petras Vainauskas mano, kad apie nelaimę lėmusias priežastis kalbėti dar anksti, o tyrimą atliekantys darbo saugos specialistai, teisėsaugininkai turi kreiptis į nepriklausomus ekspertus. P.Vainauskas įsitikinęs, kad nelaimė įvyko ne tik dėl A.Diksienę į liftą vežusios darbuotojos neatidumo.
Būtina tirti, kokių klaidų padarė liftą pagaminusi, dabar jį prižiūrinti ir eksploatuojanti įmonė. Tai svarbu išsiaiškinti todėl, kad liftų su nesaugiomis kėlimo platformomis dar yra ne tik Jurbarko rajone, bet ir kitoms savivaldybėms pavaldžiose įstaigose.
„Eržvilke įrengtas toks liftas, kuriame atsidarius durims kėlimo platformos gali ir nebūti. Į šią nelaimę labiausiai turėtų reaguoti lifto gamintojai ir nuspręsti, ar tokiais liftais važinėti saugu. Galbūt tokio lifto gamintojai turėjo sumontuoti perspėjimo signalą apie tuščią šachtą. Prieš 8 metus rengiamo lifto rangovė buvo įmonė „Jurmedija“, o užsakytos įrangos tiekėjas - įmonė „Puntukas“. Kodėl viešojo konkurso metu buvo pasirinktas būtent toks liftas, dabar vertinti sudėtinga“, - pasakojo P.Vainauskas.
Nelaimės auka tapusios A.Diksienės laidotuvėms Jurbarko rajono savivaldybė skyrė lėšų. Kai bus nustatytas įvykio kaltininkas, piniginės kompensacijos sulauks tragiškai žuvusios moters artimieji.
„Audi“ skrydis į įkrovimo stotelę: greitis, alkoholis ir sudaužyti automobiliai magistralėje
Krizės Šeimoje Įveikimo Būdai
Praėjusią savaitę Jurbarko socialinių paslaugų centre surengtoje konferencijoje „Krizės šeimoje įveikimo būdai” buvo pristatytas Eržvilko moterų krizių centre įgyvendinamas kompleksinių paslaugų vaikui ir šeimai projektas. Jo patirtis pribloškė net visko mačiusius seniūnijų, bendrojo lavinimo mokyklų, vaikų globos įstaigų socialinius darbuotojus, nevyriausybinių organizacijų atstovus.
Jurbarko moterų užimtumo ir informacijos centro direktorė Nijolė Adomaitienė pripažino, kad nors ir labai daug kalbama apie krizę šeimoje, niekas negali tiksliai pasakyti, kada ji prasideda ir kas tai yra iš tiesų. Pasak N. Adomaitienės, mūsų šalies teisėsauga nekreipia dėmesio, kai moteris sumušama šeimoje. Nors Lietuvoje yra nemažai moterį ginančių įstatymų, praktiškai jie nustoja galioti prie namų durų, nes šeimoje žmogaus teisių niekas negina.
„Lietuvoje kas trečia moteris savo namuose patiria smurtą. Jo aukos yra bejėgės apginti savo vaikus, nes nemoka apsiginti pačios. Konferencijoje dalyvavę Jurbarko rajono policijos komisariato pareigūnai tikino, kad smurto yra kur kas daugiau nei skelbia statistika - praktiškai jiems tenka važiuoti raminti konfliktų vos ne į kas antrą šeimą. Jau kelinti metai šeimoje smurtą kenčiančioms moterims pagalbos ranką tiesia Eržvilko socialinės globos filialo darbuotojai, nes šioje įstaigoje veikia moterų krizių centras. Pernai jame gyveno 5 moterys ir 22 nepilnamečiai vaikai, šiemet - 2 moterys ir 21 vaikas.
Dėl kokių priežasčių savo namus moterys ir vaikai iškeičia į viltį bent kelias dienas rasti ramybę ir saugumą? Pagrindinės priežastys, pasak Jurbarko socialinių paslaugų centro direktorės Genės Gudaitienės, - alkoholizmas, skurdas, smurtas, ankstyva motinystė, blogos gyvenimo sąlygos.
Psichologės Įžvalgos
Ypač skaudūs buvo antri metai su moterų krizių centre gyvenančiais vaikais bei jų motinomis dirbančios psichologės Vaidos Beinarienės pastebėjimai. Beveik visų centre gyvenusių vaikų tėvai yra išsiskyrę arba nuolat konfliktuoja, piktnaudžiaujama alkoholiu, narkotikais, šeimos neturi kur gyventi, nuolatos keliasi iš vienos vietos į kitą, gyvena netinkamuose būstuose. Namuose nuolat trūksta maisto ir kitų būtiniausių dalykų.
„Skurdas gimdo neviltį, pažeminimą, pyktį. Skurde gyvenantys žmonės nepajėgia mylėti ir gerbti savęs, vadinasi, ir kitų, o tai - geriausia terpė prievartai ir smurtui”, - mano V. Beinarienė. Pasak psichologės, tokių šeimų vaikai kone visi be išimties patyrė emocinį, fizinį, seksualinį smurtą arba apleistumą, yra baudžiami fizinėmis bausmėmis. Tokie vaikai po pamokų daugiausia laiko praleidžia vieni, niekur nesilanko, neturi draugų. Dauguma jų sunkiai pritampa mokykloje, patiria bendraklasių patyčias, turi mokymosi sunkumų.
V. Beinarienė tikino, kad tai natūralu, nes tie vaikai sprendžia „išlikimo klausimą” - nuolat svarsto, ar šiandien išsimiegos, ar turės ką pavalgyti, kokia bus tėvų nuotaika, gal jie negers? „Alkanas ir piktas vaikas negalvoja apie mokymosi pasiekimus, jam rūpi dalykai, kurie net suaugusiuosius verčia labai sunerimti”, - pasakojo V. Beinarienė.
Ji prisiminė Moterų krizių centre su mama gyvenusį septynmetį, nuolat piešusį gražų namą, saulę ir daug gėlių. Psichologė teigė, kad taip vaikas išreiškė savo viltį ir norą gražiai gyventi. Berniuko mama neturėjo darbo, gėrė. Dešimtmetis, kurio motina ir patėvis be perstojo girtavo, buvo nuolat mušamas pagaliu per nugarą, spardomas, tampomas už plaukų, jo kūnas buvo deginamas cigarete.
Vaikas niekam nesiskundė, nes tikėjo, kad yra blogas. Norėdamas išvengti girtų suaugusiųjų bausmių, jis slėpdavosi ant šieno daržinėje, susirasdavo kokią nors drevę miške ir laukdavo, kol tėvai užmigs. Jo vienintelis žaislas buvo degtukai - kartą ugnis išplito po ūkinį pastatą, kilo gaisras.
Pagalba Krizių Centre
„Centre apgyvendinami vaikai, kuriuos reikia apsaugoti nuo pačių artimiausių žmonių. Socialiniai darbuotojai jiems suteikia laikiną pastogę, saugumą, maistą, apsikabina, paglosto, moko socialinių įgūdžių. Pasak V. Beinarienės, norint apsaugoti vaikus nuo smurto šeimoje, pirmiausia reikia išmokti atpažinti skriaudžiamuosius. Ar vaikas įveiks krizę, priklauso ne tik nuo jo paties, bet ir nuo jo aplinkos. Eržvilko socialinės globos filiale dirbantys žmonės stengiasi, kad laikinus namus čia radusios moterys ir vaikai įsitikintų, jog visuomet yra išeitis - reikia tik norėti keisti savo gyvenimą. Projektui įgyvendinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiemet skyrė 17 tūkst.
C. Piliakalnio g. Jankiškių g. Elis Textile Service, UAB priklauso Elis įmonių grupei, kuri yra pirmaujanti Europoje tekstilės nuomos paslaugų teikėja. Elis veiklą vysto nuo 1883 m. Žirmūnų g. EASTCON - tai 1989 metais Vokietijos Rochlitz mieste pradėjusi veiklą įmonė. Pagrindinė EASTCON veikla - tiesioginis pardavimas. Naujoji g. Stoties g. Euroliuksas, UAB - didmeninė prekyba santechnikos prekėmis. Santechnikos prekių tiekimas ir gamyba. Šildymo, kanalizacijos ir vandentiekio įrangos detalės, įmantraus dizaino vonios kambario baldai bei virtuvės aksesuarai. Granito g. Tilsta, UAB stato ir remontuoja įvairiausių konstrukcijų ir sudėtingumo tiltus ir viadukus - plieninius ir gelžbetoninius, medinius ir plienbetonius, iš surenkamų elementų ir monolitinius, su iš anksto įtempta ir karkasine armatūra bei kt.
tags: #erzvilko #socialines #globos #filialas #vadove
