Vakcinacija yra viena svarbiausių priemonių, apsaugančių vaikus nuo pavojingų užkrečiamųjų ligų. Šiandien visuomenėje vis dar diskutuojama apie skiepų naudą, saugumą ir galimą šalutinį poveikį. Straipsnyje siekiama pateikti išsamų atsakymą į klausimą, kokią naudą teikia skiepai kūdikiams ir vaikams, kokios yra galimos nepageidaujamos reakcijos ir kaip atskirti mitus nuo faktų.
Skiepų nauda ir reikšmė
Pagal šiuo metu galiojantį vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, naujagimiai, kūdikiai ir vaikai valstybės lėšomis skiepijami nuo 14 infekcijų: tuberkuliozės, hepatito B, difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, Haemophilus influenzae B tipo infekcijos, tymų, epideminio parotito, raudonukės, pneumokokinės infekcijos, meningokinės (B tipo) infekcijos, žmogaus papilomos viruso ir rotavirusinės infekcijos. Šios ligos gali komplikuotis sunkiu nervų sistemos pažeidimu. Skiepai vaikams gali apsaugoti nuo ypač pavojingų ligų - poliomielito, difterijos ir stabligės, kurių mirtingumas siekia 30 proc. Džiugina, kad poliomielito Lietuvoje nebeturime daugiau nei 4 dešimtmečius, tačiau 1992 metais įvykęs poliomielito protrūkis Nyderlanduose neleidžia teigti, kad poliomielitas jau išnyko. Norėčiau išskirti kokliušą, tymus ir meningokokinę infekciją, kurios pavojingiausios kūdikiams - susirgus sunkia ligos forma, rizika numirti yra itin didelė. Gaila, bet šių ligų dar pasitaiko.
Skiepai kūdikiams ir vaikams yra itin svarbūs. Jie „moko“ jų imuninę sistemą, kaip reikia kovoti su mikroorganizmais ir taip ją stiprina. Pirmieji skiepai naujagimiams suleidžiami per pirmąją parą (skiepas nuo hepatito B) bei antrąją ar trečiąją gyvenimo dieną (skiepas nuo tuberkuliozės). 1 mėn. amžiaus kūdikiams kartojamas hepatito B skiepas ir tėveliai turėtų pagalvoti apie rota viruso skiepus - šiuo virusu užsikrečiama vaikų kolektyvuose, viešose vietose, pvz., keičiant sauskelnes vystymo kambariuose, vaikų ligoninėse.
Skiepai yra patikimiausia ir efektyviausia apsauga nuo užkrečiamųjų ligų. Vakcinos yra saugios, kadangi veikliosios medžiagos yra natūralūs mikroorganizmai ar jų sudėtinės dalys. Geresnės sanitarinės, ekonominės ir socialinės sąlygos sumažino sergamumą užkrečiamosiomis ligomis, tačiau nepaisant to dauguma ligų vis dar yra smarkiai paplitusios ir net epideminės. Atsivėrusios sienos ir galimybė keliauti po pasaulį, sudaro sąlygas ligoms „migruoti“ ir išplisti vis naujose vietose. Jeigu liga patenka į aplinką, kurioje gyventojai yra nepasiskiepiję, pavieniai ligos atvejai labai greitai gali padidėti iki dešimčių ar šimtų tūkstančių atvejų.
Vakcinacija, siekiant suvaldyti vakcinomis valdomas užkrečiamąsias ligas, yra viena iš užkrečiamųjų ligų kontrolės prioritetinių priemonių. Taigi, skiepai, įtraukti į Lietuvos nacionalinį skiepijimo kalendorių, yra finansuojami valstybės. Pagal Lietuvos nacionalinį skiepijimo kalendorių nemokamos vakcinos vaikams skiriamos nuo šių ligų: Tuberkuliozė (BCG vakcina), Hepatitas B, Difterija, stabligė, kokliušas (DTaP vakcina), Poliomielitas, Haemophilus influenzae (cHib), Tymai, parotitas/kiaulytė, raudonukė (MMR vakcina), Pneumokokinė infekcija, Epideminis parotitas, Žmogaus papilomos virusas (ŽPV), Rotavirusas, B tipo meningokokas.
Skiepai vaikams yra daugiau nei tik medicininė procedūra - tai rūpestingas žingsnis į sveiką ir laimingą ateitį. Šių mažų, bet galingų, veiksmų dėka galime užtikrinti, kad vaikai augtų stiprūs, sveiki ir galėtų laisvai tyrinėti pasaulį, be baimės susirgti rimtomis sveikatos ligomis, kurios, deja, ne visada neapsieina vien tik išgydomais simptomais. Žinodami kuo daugiau apie kiekvieno skiepo specifiką, jo reikšmę bei laiką, kada jį geriausia atlikti ne tik pasirūpiname savo vaikais, bet ir kuriame sveiką ir saugią ateitį visiems.
Skiepų kalendorius ir papildomi skiepai
Pagal naujausią 2018 m. patvirtintą valstybės finansuojamų skiepų kalendorių, kuris vis papildomas (naujausias įtrauktas skiepas yra nuo B tipo meningokoninės infekcijos), skiepijama nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos, poliomielito, pneumokokinės infekcijos, tymų, epideminio parotito, raudonukės, Žmogaus papilomos viruso, rotavirusinės infekcijos. Yra ir papildomų skiepų, kuriais skiepijami keliautojai, vykstantys į šalis, kuriose yra grėsmė užsikrėsti tokiomis ligomis kaip vidurių šiltinė, geltonasis drugys, hepatitas A ir kiti. Jeigu planuojate vykti į Azijos, Afrikos šalis, be abejo, reikėtų atsižvelgti į reikalingus skiepus ir ne tik paskiepyti vaiką, bet ir patiems pasiskiepyti.
Lietuvoje skiepijimas tiek vaikams tiek suaugusiems atliekamas tik gavus paciento ar jo atstovo sutikimą. Į nacionalinį Lietuvos skiepijimo kalendorių įtraukti skiepai yra skiriami nemokamai ir visiems vaikams pagal jų amžių ir numatomą skiepijimo schemą. Papildomi rekomenduojami skiepai yra neįtraukti į Lietuvos nacionalinį skiepijimo kalendorių ir nefinansuojami valstybės, todėl pacientai turi apmokėti skiepo išlaidas.
Taip pat yra ir rekomenduojamų skiepų grupė, kurių valstybė nefinansuoja, bet juos patariama atlikti siekiant užtikrinti vaiko imuninį atsparumą tam tikroms ligoms. Tai gali apimti skiepus nuo vėjaraupių, erkinio encefalito ar kitų infekcijų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tėvai turi teisę atsisakyti skiepytis ar skiepyti savo vaikus, tačiau tai gali turėti pasekmių. Rekomenduojama pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar pediatru dėl visų galimų skiepų ir jų svarbos vaiko sveikatai.
Šaltinis: 2015 m. birželio 12 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-757
Rekomenduojami papildomi skiepai
- Nuo 6 sav. iki 24 sav.: Vakcinos ROTARIX, Rotateq nuo rotaviruso sukelto vėmimo ir viduriavimo. Tai oralinės vakcinos, sugirdomos vaikui keliais etapais. Vaikas turi būti sveikas ir apžiūrėtas gydytojo skiepijimo dieną.
- Nuo 9 mėn.: Vėjaraupių vakcina VARILRIX. Galima skiepyti ir vyresnio amžiaus vaikus, jei jie nesirgo vėjaraupiais. Tinka vakcinuoti kartu su raudonukės vakcina.
- Nuo 1 metų: Vakcina nuo erkinio encefalito TicoVac, ENCEPPUR. Patikimiausią ir ilgiausią apsaugą garantuoja 3 skiepų dozės. Geriausia pradėti skiepyti žiemą arba ankstyvą pavasarį.
- Nuo 2 mėn.: Vakcina *Prevenar* prieš pneumokoką - kvėpavimo takų infekcijų sukėlėją, rekomenduojama dažnai sergantiems vaikams.
- Nuo 1 metų: Vakcina nuo hepatito A HAVRIX. Keliaujantiems ir pradedantiems lankytis kolektyvuose rekomenduojama skiepytis nuo hepatito A, nes padidėja tikimybė juo užsikrėsti.
- Mergaitėms nuo 12 metų: ŽPV vakcinos Cervarix ir Silgard. Efektyviai saugo nuo gimdos kaklelio vėžio.
Galimas šalutinis poveikis ir jo valdymas
Vakcinos iš tiesų gali sukelti nepageidaujamų šalutinių poveikių, tačiau jie yra lengvi ir trumpalaikiai - paraudimas ar patinimas skiepijimo vietoje, lengvas karščiavimas ir t. t. Nemažai tėvų išsigąsta perskaitę informacinį lapelį apie nepageidaujamas reakcijas. Vietinės reakcijos - patinimas, paraudimas, sukietėjimas dūrio vietoje - labai dažnos ir gali būti net kas antram paskiepytam. Organizmo reakcija į kiekvieną skiepą yra nevienoda. Tarkime, karščiavimas iki 38,0 °C, trunkantis iki 48 val. Jeigu karščiuojantis vaikas yra neramus, temperatūra nemažėja, patartina duoti paracetamolio, daugiau skysčių, neapkloti storomis antklodėmis (organizmas negalės atiduoti į aplinką šilumos pertekliaus). Beje, skiepijant vaikus kai kuriais skiepais, pavyzdžiui, nuo meningoko, rekomenduojama paracetamolio duoti profilaktiškai.
Labai mažai pasitaiko tų sunkių anafilaksinių reakcijų, kuriomis visuomenę gąsdina prieš vakcinas nusiteikę žmonės. O dažniausi šalutiniai poveikiai yra skausmas, paraudimas, patinimas dūrio vietoje, iki trijų dienų gali pasireikšti bendri negalavimo simptomai, gali būti nedidelis karščiavimas. Temperatūra nėra katastrofa, rekomenduojame duoti paracetamolio ar ibuprofeno ir per keletą dienų tai praeina. Reakcija į skiepą priklauso ir nuo pačios vakcinos. Jos skirstomos į antigenines vakcinas, kuriose yra tik tam tikra to viruso ar bakterijos dalelė, antigenas, tai nėra visas virusas ar bakterija. Į tokias vakcinas reakcijos būna gerokai silpnesnės. O, sakykime, skiepo nuo tymų vakcinoje yra gyva susilpninta bakterija. Tai taip pat nėra gyvas virusas, kuris sukelia ligą. Pasiskiepiję šia vakcina jūs nesusirgsite, jūsų vaikas taip pat nesusirgs, tiesiog reakcija, tikėtina, bus didesnė. Priklauso ir nuo paties asmens, pavyzdžiui, alerginė būklė, kuri gali išprovokuoti didesnę reakciją. Kartais mes negalime nuspėti: ir alergijų, atrodo, nėra, ir vaikas sveikas, bet būna didesnė reakcija.
Prieš kiekvieną vaiko skiepijimą tėvus ar teisėtus globėjus būtina informuoti apie vakcinų skyrimą, galimas nepageidaujamas reakcijas į skiepą. Dėl informacijos gavimo bei sutikimo skiepyti jie turi pasirašyti Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formoje.
Mitai ir tiesa apie skiepus
Šiandien apie skiepus vaikams, ypač nuo COVID-19, kiekvienas turi savo nuomonę. Kartais - labai keistą, apipintą mitais. Gaila, kai visuomenėje žinomi žmonės, kai kurie politikai ginčija skiepijimo naudą, tuo sukeldami tėvams dvejones ar paskatinimą atsisakyti skiepyti savo vaiką. Visiems, kurie neapsisprendę, abejoja, noriu priminti, jog dar neseniai, vos prieš kelis dešimtmečius buvo normalu vežti vaikus ant galinės sėdynės, neprisisegusius saugos diržų, o kūdikius - tiesiog laikyti ant rankų, o ne specialioje kėdutėje. Dar dabar atsimenu tą socialinę reklamą, kai avarijos metu maža mergaitė iškrenta pro priekinį automobilio langą. Po šios reklamos man nebereikėjo raginti savo vaikų prisisegti saugos diržų.
Viena mama pasiguodė, kad prasidėjus karantinui, jų šeimos gydytoja teikia paslaugas tik nuotoliniu būdu. Kadangi skirti skiepų vaikams neapžiūrėjus gydytojui negalima, tai vaikas taip 4 mėnesius tebelaukia. ULAC bendri Lietuvos duomenys rodo, kad vakcinacijos apimtys sumažėję vos keliais procentais. Kūdikių skiepijimo apimtys mažėjo ne taip smarkiai (1 proc.), kaip vyresnių vaikų (2-3 proc.). Nors procentai tarsi nedideli, tačiau nepaskiepytų vaikų dalis padidėjo daugiau nei 1000 vaikų.
Tėvams nerimą kelia ir tai, kad į vakcinas dedamos kenksmingos vaikui medžiagos, pavyzdžiui, gyvsidabris (tiomersalis), nors jo su maistu gauname kur kas daugiau nei su vakcina. Aliuminis skiepuose veikia kaip adjuvantas - medžiaga, sukelianti stipresnį imuninį atsaką (t.y. Aliuminis yra laikomas neurotoksinu, mokslininkai tebetiria aliuminio poveikį smegenims. Vienoje hepatito B skiepo dozėje yra nuo 0,25 iki 0,5 mg aliuminio. Vaikui augant, aliuminio į organizmą patenka vis daugiau. Suaugusieji per dieną „suvalgo“ 7-9 mg aliuminio, kurio yra daugelyje maisto produktų. Dalis aliuminio į maistą patenka iš pakuočių - folijos, skardinių. Nepriklausomai nuo to, kaip aliuminis patenka į organizmą, didžioji jo dalis yra pašalinama ir nesikaupia. Su maistu gaunamas aliuminis iš organizmo šalinasi geriau, nei aliuminis, gaunamas su vakcinomis, tačiau su maistu per visą gyvenimą gaunamo aliuminio kiekis yra nepalyginamai didesnis, nei gaunamo su skiepais.
Visuomenėje dažnai pasigirsta nuomonė, kad skiepai ir autizmas yra glaudžiai susiję. Kartais pasirodo radikalesnių pasisakymų, jog skiepai žudo, t. y. Kad vakcinos saugios, patvirtinta daugybės tyrimų. Pavyzdžiui, 2002-aisiais Danijoje buvo atlikta didžiulė studija - paskiepyta daugiau kaip 200 tūkst. vaikų ir jokios sąsajos tarp autizmo ir skiepo nėra. Buvo atlikta daugybė tyrimų, paneigiančių autizmo ir MMR, autizmo ir tiomersalio ryšį.
Viena priežasčių, dėl ko dabar šalyje yra tymų ir kiaulytės protrūkiai, yra tai, kad 1998 m. buvo paskelbta studija, kurioje ištirta tik dvylika vaikų ir neva nustatyta sąsaja tarp autizmo ir skiepo nuo tymų. Po kurio laiko tas mokslinis darbas buvo diskredituotas, gydytojui atimta mediko licencija ir įrodyta, kad tai nebuvo mokslinis tyrimas, kitaip tariant - netikra žinia. Tai viena priežasčių, dėl ko dabar šalyje yra tymų ir kiaulytės protrūkiai.
Kad vakcinos būtų saugios, į jas dedama priedų - aliuminio junginių. Anksčiau buvo naudojami gyvsidabrio junginiai (tiomersalis), tačiau tai - jau sena praeitis. Nuo 1992 metų tiomersalis vaikų vakcinose nebenaudojamas. Jis liko tik suaugusiųjų vakcinose arba universaliose, kai tos pačios naudojamos tiek vaikams, tiek suaugusiems, pavyzdžiui, nuo gripo, erkinio encefalito. Beje, nebuvo įrodyta, kad tiomersalis sukelia autizmą.
Kas turi būti žinoma pasiskiepijus?
Ką būtina žinoti, pasikiepijus vaiką? Ko patariate vengti? Pirmą parą po skiepo reikėtų vengti aktyvios veiklos - nemaudyti vaiko, saugoti nuo peršalimo (neiti į lauką šaltuoju metų laiku, vėjuotą, lietingą dieną). Po skiepo vaikui gali pasireikšti vietinės reakcijos - patinimas, paraudimas, sukietėjimas dūrio vietoje.
Jeigu vaikas laiku nepaskiepijamas, jam sudaromas individualus skiepijimų kalendorius pagal indikacijas nurodytas vaistinių preparatų charakteristikų santraukose.
Rekomendacijos tėvams
Labai noriu paskatinti visus tėvus aptarti jiems kylančius klausimus apie skiepus vaikams ir vaikų sveikatą pirmiausia ne su „Google“, kaimynu ar draugu, o vaiko gydytoju. Abipusis pasitikėjimas ir bendras tikslas padėti vaikui - būtinos sąlygos sėkmingai vaiko sveikatos priežiūrai. Šeimos medicinos paslaugos ir vakcinacija pagal skiepų kalendorių teikiamos tik toje klinikoje, prie kurios pacientas yra prisirašęs. „Antėja“ tinkle galite pasirinkti iš plataus sezoninių ir nesezoninių skiepų spektro bei specialių pasiūlymų šeimoms ir vaikams. Trys vakcinos vieno vizito metu! Atvykstant skiepytis, nepamirškite skiepų paso!
Jei nežinote, ar jūsų vaikas yra tinkamai paskiepytas, pasitarkite su savo šeimos gydytoju. Jis galės peržiūrėti vaiko skiepų istoriją ir rekomenduoti reikiamus papildomus skiepus.

Kodėl mes skiepijamės?
Skiepai ir kelionės
Vis daugiau žmonių keliauja po egzotines šalis, emigruoja darbo reikalais arba ilgesniam laikotarpiui, bet pamiršta susitvarkyti tarptautinį skiepų pasą. Į tam tikras šalis yra privalomi skiepai, kurių neturint galima likti oro uoste dar nepradėjus kelionės arba dar blogiau, atsitikus avarinei situacijai ir lėktuvui nusileidus tokioje šalyje, kurioje privaloma būti pasiskiepijus. Bet kuriuo atveju geriausia yra planuojant kelionę iš anksto pasikonsultuoti su gydytoju, peržiūrėti esamus skiepus ir jei reikia pasiskiepyti papildomais skiepais, kurie rekomenduojami lankomose šalyse. Tarptautinis skiepų pasas taip pat svarbus tiems, kurie planuoja ilgesnes komandiruotes į kitas šalis arba ruošiasi gyventi ir leisti vaikus į ugdymo įstaigas.

Skiepų lentelė (kalendorius)
| Ligos pavadinimas | Vakcina | Amžius |
|---|---|---|
| Tuberkuliozė | BCG | Nuo gimimo (per 24 val.) |
| Hepatitas B | HepB | Nuo gimimo (per 24 val.), 1 mėn., 6-12 mėn. |
| Difterija, stabligė, kokliušas | DTaP | 2, 4, 6, 15-20 mėn., 6-7 metai, 15-17 metų |
| Poliomielitas | IPV | 2, 4, 6, 15-20 mėn., 6-7 metai |
| B tipo Haemophilus influenzae | Hib | 2, 4, 6, 15-20 mėn. |
| Tymai, raudonukė, epideminis parotitas | MMR | 15-20 mėn., 6-7 metai |
| Pneumokokinė infekcija | PCV | 2, 4, 6, 12-15 mėn. |
| B tipo meningokokas | MenB | 3, 5, 12-15 mėn. |
| Žmogaus papilomos virusas | HPV | 11-12 metų (mergaitėms ir berniukams) |
| Rotavirusas | RV | 1,5-2 mėn., 3-4 mėn. (priklausomai nuo vakcinos) |
Pastaba: Šis kalendorius yra informacinis. Tikslų skiepijimo grafiką ir reikalingus skiepus turėtų nustatyti gydytojas, atsižvelgdamas į individualius vaiko poreikius ir rizikas.


