Nėštumas - tai ypatingas metas moters gyvenime, kupinas pokyčių ir naujų patirčių. Tačiau kartais šiuo džiaugsmingu laikotarpiu moterys gali susidurti su neįprastais simptomais, tokiais kaip alpimas ar galvos svaigimas. Nors šie pojūčiai gali kelti nerimą, svarbu suprasti jų priežastis ir žinoti, kaip tinkamai reaguoti.
Dažnos Sąmonės Netekimo Nėštumo Metu Priežastys
Nėštumo metu organizme vyksta daugybė pokyčių, kurie gali turėti įtakos moters savijautai. Viena iš dažniausių priežasčių, kodėl nėščiosios gali jausti silpnumą ar net apalpti, yra hormonų poveikis. Hormonai „priverčia“ inkstus ir visą organizmo šalinimo sistemą dirbti intensyviau, todėl susidaro daugiau šlapimo.
Didėjanti gimda ir augantis vaisius spaudžia šlapimo pūslę, todėl nėštumo metu kartais gali atrodyti, jog šlapintis norisi nuolat. Ir iš tiesų nėščiosios intensyviau šlapintis pradeda nuo 6 nėštumo savaitės ir tai tęsiasi iki pat gimdymo dienos. Šis padažnėjęs šlapinimasis yra natūralus procesas, susijęs su didesniu suvartojamų skysčių kiekiu. Nėštumo metu skysčių poreikis ženkliai padidėja, todėl nuolat gurkšnojant vandenį reikia ir dažniau lankytis tualete.
Taip pat svarbu vengti šlapimą varančių gėrimų: kavos, arbatos, kitų gėrimų su kofeinu. Siekiant užtikrinti, kad šlapimo pūslė būtų visiškai ištuštinta, patariama šlapinimosi metu šiek tiek pasilenkti į priekį. Kai kada gali prireikti naudoti dieninius įklotus, ypač jei tenka atidėti apsilankymą tualete arba pajutus didelį norą šlapintis tualeto arti gali nebūti.
Kai kuriais atvejais alpimas ar silpnumas gali signalizuoti apie rimtesnes sveikatos problemas. Tai gali būti:
- Šlapimo pūslės uždegimas: Esant šlapimo pūslės uždegimui, skauda pilvo apačią, pakyla temperatūra, šlapimas tampa aitraus, nemalonaus kvapo.
- Nėščiųjų diabetas.
- Nervų ligos, nerimas.
- Dirgliosios šlapimo pūslės sindromas.
- Šlapimo pūslės išvarža.
Kai kurioms moterims kraujospūdis gali būti žemesnis nei įprasta. Pavyzdžiui, vienai moteriai iki nėštumo pabaigos buvo 105/65, o pulsas pakildavo iki 100, tuomet bloga ir būdavo. Kitoms moterims silpnumas pasireiškia dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, nepavalgius, per mažai skysčių, per mažas hemoglobino kiekis (nors 107 nėštukėms dažnai laikomas normaliu), deguonies organizme trūkumas, staigus cukraus kiekio nukritimas organizme.
Svarbu suprasti skirtumą tarp alpimo ir atminties praradimo. Alpimas - tai laikinas sąmonės praradimas, paprastai dėl sutrikusio kraujo pritekėjimo į smegenis. Atminties praradimas (juodasis tarpas) - tai laikinas nesugebėjimas prisiminti, kas įvyko, kai būta sąmonės.
Alkoholio poveikis gali sukelti atminties sutrikimus. Pernelyg daug išgėrusiam žmogui, ypač kai alkoholio koncentracija kraujyje pasiekia aukštą ribą, gali sutrikti gebėjimas prisiminti įvykius: smegenys nustoja fiksuoti informaciją, todėl vėliau įvykiai lieka „užmarštyje“, net jei žmogus tuo metu atrodė visiškai funkcionalus. Kai kuriems žmonėms tokia patirtis kartojasi dažniau. Taip pat galimas ir vadinamasis „dalinis juodasis tarpas“, kai prisiminimai iškyla tik su tam tikrais dirgikliais.
Traumos ir priepuoliai taip pat gali sukelti atminties sutrikimus. Net menkai smūgiuota galva gali sukelti smegenų sukrėtimą, dėl kurio sutrinka atmintis ir kyla painiava. Dažnai žmogus neprisimena momento iki traumos. Epilepsijos priepuolių metu taip pat galimi atminties trikdžiai - po traukulių dažnas neatsimena, kas įvyko prieš ir po jų, tačiau atmintis paprastai atsistato per kelias dešimtis minučių.
Preeklampsija - Rimta Nėštumo Komplikacija
Viena rimčiausių būklių, kuria gali susidurti nėščiosios, yra preeklampsija. Tai medicininė būklė, kuri išsivysto nėštumo metu, dažniausiai po 20-osios savaitės, ir pasireiškia aukštu kraujospūdžiu bei organų funkcijos sutrikimais, dažniausiai kepenų ar inkstų. Ši būklė gali paveikti tiek motiną, tiek vaisių, sukeldama komplikacijas, tokias kaip priešlaikinis gimdymas, placentos atšoka ar net gyvybei pavojingos būklės, tokios kaip eklampsija (traukuliai).
Manoma, kad preeklampsija paveikia apie 5-8 % nėščių moterų visame pasaulyje, o rizika yra didesnė pirmojo nėštumo metu arba moterims, turinčioms tam tikrų rizikos veiksnių. Tikslios preeklampsijos priežastys nėra visiškai išaiškintos, tačiau manoma, kad ją sukelia placentos vystymosi ar kraujotakos sutrikimai, lemiantys sisteminį uždegimą ir kraujagyslių disfunkciją.
Preeklampsija gali išsivystyti be akivaizdžių simptomų, todėl reguliarūs prenataliniai patikrinimai yra būtini. Kai simptomai pasireiškia, jie gali būti įvairūs ir signalizuoti sunkėjančią būklę. Sunkios preeklampsijos ar eklampsijos požymiai, reikalaujantys skubios pagalbos, apima traukulius, stiprų galvos skausmą, sąmonės sutrikimą ar vaisiaus judesių sumažėjimą.
Preeklampsija diagnozuojama remiantis klinikiniais požymiais, kraujo ir šlapimo tyrimais bei vaisiaus būklės vertinimu. Gydymas priklauso nuo būklės sunkumo, nėštumo trukmės ir motinos bei vaisiaus sveikatos. Paprastai taikomas stebėjimas ir kontrolė, medikamentinis gydymas, o sunkiais atvejais gali būti skatinamas gimdymas.
Preeklampsija gali turėti didelį poveikį nėščios moters fizinei ir emocinei būklei. Aukštas kraujospūdis, patinimas ir kiti simptomai riboja kasdienę veiklą. Sunkiais atvejais gali prireikti hospitalizacijos, o tai sukelia stresą ir atskiria moterį nuo šeimos. Emocinis poveikis taip pat reikšmingas - baimė dėl savo ir kūdikio sveikatos, galimas priešlaikinis gimdymas ar komplikacijos gali sukelti nerimą ar depresiją.
Susidūrus su preeklampsija, svarbu bendradarbiauti su gydytojais, laikytis rekomendacijų ir ieškoti artimųjų ar psichologinės pagalbos. Informuotumas apie būklę, reguliarūs patikrinimai ir sveikas gyvenimo būdas padeda sumažinti komplikacijų riziką. Preeklampsija yra rimta nėštumo komplikacija, kuri reikalauja atidaus stebėjimo ir savalaikio gydymo, siekiant apsaugoti motinos ir vaisiaus sveikatą.
Kada Būtina Kreiptis į Gydytoją?
Jei alpimas kartojasi arba kartu sergate širdies ligomis, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Netikėtas sąmonės netekimas sportuojant taip pat turėtų kelti nerimą. Jei po alpimo nukritote ir susižeidėte galvą, būtina pasitikrinti, ar nėra rimtos traumos.
Dažni atminties praradimai gali būti rimtesnės ligos ženklas arba signalizuoti apie priklausomybes. Dėl dažnų alkoholio vartojimo sukeltų „juodųjų tarpų“ didėja ilgalaikės atminties sutrikimų ir nelaimingų atsitikimų rizika. Tokiais atvejais reikėtų kreiptis pagalbos.
Jei pastebite preeklampsijos požymius, tokius kaip aukštas kraujospūdis, stiprus galvos skausmas, regos sutrikimai ar staigus tinimas, nedelsdami kreipkitės į gydytoją akušerį-ginekologą ar skubios pagalbos skyrių, kad būtų atlikti reikalingi tyrimai ir paskirtas tinkamas gydymas.
Taip pat svarbu reguliariai lankytis prenataliniuose patikrinimuose ir stebėti kraujospūdį. Jei pirmieji sąrėmiai prasideda naktį, pasistenkite pamiegoti ir taupyti jėgas gimdymui. Jeigu negalite, užsiimkite kokia nors išblaškančia veikla. Sąrėmiams kartojantis kas 10-15 min., jeigu jaučiatės neblogai, galite likti namuose, pažįstamoje aplinkoje, stenkitės kuo daugiau judėti. Jeigu jaučiatės prastai, visada geriau vykti į ligoninę.
Jei pajutote susilpnėjusius vaisiaus judesius, nedelsdama kreipkitės į gydytoją, ypač jei vaisiaus vandenys geltoni, žali ar rudi.
Kaip Išvengti Alpimo?
Siekiant išvengti alpimo ar silpnumo jausmo, nėščiosios turėtų laikytis šių rekomendacijų:
- Atgulkit ir pakelkite kojas: Taip kraujas geriau pasieks smegenis.
- Atsisėdus pasilenkite taip, kad galva būtų tarp kelių.
- Nepamirškite reguliariai gerti vandens: Ypač sportuojant ar kai karšta oras.
- Pašildykite kūną ar pajudėkite: Kad suaktyvėtų kraujotaka.
- Venkite tvankių, ankštų ar pernelyg karštų vietų.
- Svarbu atidžiai stebėti savo kūno reakcijas: Venkite per didelio fizinio krūvio ir stresinių situacijų, laikytis sveikos mitybos ir užtikrinti pakankamą poilsį.
- Niekada nestovėkite ilgai vienoje vietoje, ypač karštu oru ar jei esate pavargusi.
- Jei jaučiate, kad tuoj apalpsite, atsisėskite arba atsigulkite, pakelkite kojas aukščiau galvos, kad kraujas geriau pritekėtų į smegenis.
- Dažniau valgykite mažomis porcijomis, kad palaikytumėte stabilų cukraus kiekį kraujyje.
- Venkite staigių judesių, ypač atsistojant ar atsisėdus.
- Įsigykite patogią avalynę, kuri palaikytų pėdas ir sumažintų nuovargį.
- Jei nualpstate, aplinkiniai turėtų atlaisvinti kvėpavimo takus (pvz., atsegti apykaklę, kaklaraištį) ir pakelti kojas aukščiau galvos.
Sąmonės netekimas arba atminties praradimas dažniausiai susiję su sutrikusia smegenų arba širdies veikla, medžiagų apykaitos problemomis ar nervinių impulsų perdavimo pakitimais. Sinkopė - būklė, kai keliolika sekundžių netenkama sąmonės. Ne visada nualpstama staiga. Prieš tai ausyse gali pasigirsti zvimbimas, sulėtėti pulsas, o akyse užtemti. Tik po to žmogaus kūnas suglemba, jis parkrinta.
Pamačius gatvėje apalpusį praeivį, patariama pasirūpinti, kad nelaimėliui niekas netrukdytų kvėpuoti. Vyrai nešioja marškinius, dėvi kaklaraištį. Jeigu mazgas įtemptas ar viršutinė marškinių saga smarkiai veržia, reikėtų atlaisvinti kvėpavimo apimtį ties kaklu. Taip pat apalpusio žmogaus kojas derėtų suimti už kulnų ir pakelti į viršų, geriausia 45-55 laipsnių kampu. Taip suaktyvinama kraujotaka viršutinėje kūno dalyje, žmogus turėtų atsigauti per keliolika sekundžių.
Nors nėštumas yra natūralus procesas, svarbu atidžiai stebėti savo organizmą ir neignoruoti jokių neįprastų simptomų. Atsakingas požiūris į savo sveikatą ir savalaikis kreipimasis į specialistus padės užtikrinti sklandų ir saugų nėštumą.
