Nėštumas - nuostabus laikotarpis, nors neretai, kaip ir kiekviena nauja patirtis, sukelia nemažai nerimo ir klausimų. Kaip besilaukiant pasirūpinti savimi ir vaikelio sveikata bei nuo ko pradėti tai daryti? Gydytojų patirtis rodo, kad maždaug 70 procentų besilaukiančių moterų ją ir vaikelį prižiūrėsiantį gydytoją renkasi pagal bendravimą. Vis dėlto, egzistuoja nemažai situacijų, kai derėtų įvertinti ir kitus svarbius dalykus, mat vienais atvejais nėštumą puikiai prižiūrėti gali ir mylimas šeimos gydytojas, tačiau yra ir tokių, kada prireikia akušerio-ginekologo kompetencijos.
„Būsimos mamos nėštumas turėtų būti ramus ir džiaugsmingas laukimo laikotarpis, tad yra tiesiog būtina greta savęs turėti tokį gydytoją, kuris viską suprantamai paaiškins, priims apžiūrai, kai kils nerimas. Visi žino ir supranta, kad nėštumo metu ypač padidėja jautrumas ir pradedama reaguoti į tokius dalykus, kurie įprastose situacijose galbūt net keltų šypseną. Šeimos gydytojas gali prižiūrėti būsimą mamą ir jos vaikelį tada, kai nėštumas yra įprastas ir normalus, jei moteris neturi ankstesnės blogos patirties. Tačiau jei moteris turi didelių rizikos veiksnių, pavyzdžiui, yra turėjusi daugiau nei vieną neišnešiotą kūdikį, jai buvo atlikta cezario pjūvio ar gimdos operacija, turi gimdos anomalijų, buvo atvejų, kai pagimdytas negyvas ar apsigimęs vaikelis, yra pastojusi po apvaisinimo mėgintuvėlyje, - tokiais atvejais būtina papildoma, ne tik šeimos gydytojo priežiūra. Kvalifikuotas akušerijos-ginekologijos specialistas būtinas ir tada, jei būsimai mamai yra daugiau nei keturiasdešimt metų arba ji jaunesnė nei aštuoniolikos, jai tai daugiau nei penktasis vaikelis, serga cukralige, šlapimo takų infekcija.“
Kada kreiptis į specialistą ir kokia priežiūra reikalinga?
Sužinojus apie nėštumą, svarbu laikytis holistinio požiūrio, kuris apima tiek fizinę, tiek emocinę gerovę. Pagrindiniai šio nuostabaus etapo aspektai, padedantys pasirūpinti sveikata, yra palankios aplinkos kūrimas, prenatalinė priežiūra ir sveikos gyvensenos taikymas. Pasak specialistų, moteriai, sužinojusiai, kad laukiasi, svarbu kuo greičiau apsilankyti pas savo gydytoją ginekologą.
Pirmojo trimestro priežiūra
Pirmasis nėštumo trimestras tęsiasi nuo 1 iki 12 nėštumo savaitės. Pirmą kartą pas gydytoją rekomenduojama apsilankyti 7-12 nėštumo savaitę. Pirmojo vizito metu gydytojas daugiausiai laiko skiria anamnezei, kad susirinktų informaciją apie nėščiosios sveikatos būklę ir galėtų įvertinti galimas nėštumo rizikas. Vizito metu matuojamas kraujospūdis, paskiriami reikalingi tyrimai, apskaičiuojamas nėščiosioms kūno masės indeksas (KMI), vėliau padėsiantis sekti svorio prieaugį viso nėštumo metu. Gydytojas gali paskirti vartoti folio rūgštį (vitaminą B), reikalingą vaisiaus vystymuisi ir naujų ląstelių susidarymui bei apsaugančią vaisių nuo smegenų ir stuburo vystymosi sutrikimų. Vizito metu gydytojas kartu su nėščiąja aptaria gyvenimo ir darbo sąlygų, mitybos, žalingų įpročių ir pan. klausimus. Gali būti, kad per pirmąjį vizitą (11-14 nėštumo savaitę) bus atliktas ankstyvas ultragarso tyrimas arba vaisiaus sprando raukšlės skenavimas, siekiant nustatyti nėštumo savaitę. Pirmajame nėštumo trimestre (nuo 11 iki 13+6 nėštumo savaitės) taip pat atliekamas neinvazinis nėščiųjų kraujo tyrimas PRISCA dėl Dauno bei Edwardso sindromų rizikos vertinimo.
Įstatyme yra numatyta, kad pirmo vizito metu nėščiajai turi būti nustatyta kraujo grupė ir rezus faktorius, atlikti kraujo, šlapimo tyrimai, taip pat sifilio ir žmogaus imunodeficito viruso testai. Jeigu programinis gimdos kaklelio vėžio tyrimas buvo atliktas daugiau nei prieš 3 m., jį reikia atlikti nėštumo pradžioje.
Jeigu moteris nevartojo folio rūgšties iki nėštumo pradžios, svarbu kuo greičiau pradėti tai daryti. Kiekvieną dieną reikėtų gerti po 400 mcg, nes šis elementas apsaugo vaisių nuo nervinio vamzdelio defekto.
Antrojo trimestro priežiūra
Antrasis nėštumo trimestras trunka nuo 13 iki 28 savaitės pabaigos. Šiuo laikotarpiu rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją kartą per mėnesį. Vizito metu gydytojas pamatuos arterinį kraujo spaudimą, paskirs šlapimo tyrimą, atliks gimdos dugno aukščio matavimą ir ultragarsinio tyrimo pagalba įvertins vaisiaus vystymąsi bei jo širdies darbą (nuo 24 savaitės). Nuo 24 savaitės matuojamas gimdos dugno aukštis ir vertinamas vaisiaus širdies ritmas. Nuo 24 savaitės atliekamas gliukozės tolerancijos mėginys.
Nuo 12 iki 14 savaitės atliekama ultragarsinė patikra, jų viso nėštumo metu turi būti dvi - antroji atliekama 18-20 nėštumo savaitę. Ši patikra padeda įvertinti, ar vaikelis yra sveikas, nėra apsigimimų, kurie yra nesuderinami su gyvybe. Jos metu matuojama vaikelio sprando raukšlė, kuri leidžia nustatyti stambius apsigimimus. Jei ji storesnė, nei turėtų būti, tada atliekamas kraujo tyrimas „Prisca“, kuris yra kompensuojamas valstybės.
Jei nėščiosios kraujo rezus faktorius Rh (-), o vyro Rh (+), 27-28 savaitę nėščiajai skiriamas Rh D antikūnų nustatymas netiesioginiu Kumbso metodu. Jei nėščiosios kraujyje randama Rh antikūnų, moteris siunčiama į perinatologijos centrą.
Trečiojo trimestro priežiūra
Trečiasis nėštumo trimestras tęsiasi nuo 29 iki 40 savaitės pabaigos. Šiuo laikotarpiu rekomenduojama apsilankyti pas nėštumą prižiūrintį gydytoją 2-3 kartus per mėnesį. Kaip ir per pirmųjų dviejų trimestrų vizitus, gydytojas patikrins arterinį kraujospūdį, išmatuos gimdos dugno aukštį ir atliks ultragarsinį tyrimą vaisiaus raidai sekti, paskirs kraujo ir šlapimo tyrimus. Jei yra indikacijų - vizitai gali būti dažnesni.
Paskutiniais nėštumo mėnesiais yra didesnė tikimybė, kad gali išsivystyti sudėtinga nėštumo komplikacija, vadinama preeklampsija. Todėl gydytojas gali nuspręsti dažniau tikrinti ar ne per aukštas kraujospūdis, ar šlapime nėra baltymų, ar nepatinęs veidas ir rankos. Be to, gydytojas nori atidžiau stebėti vaikelį ir būti tikras, kad jam viskas gerai. Suėjus 41 nėštumo savaitei taip pat svarbu apsilankyti pas specialistą.
Kaip pasirinkti tinkamiausią gydytoją?
Klinikos „Motina ir vaikas“ gydytoja akušerė ginekologė Laura Malakauskienė moteris ramina ir pateikia patarimus, kurie padės renkantis tinkamiausią gydytoją.
- Pasitikrinkite savo sveikatą: Prieš renkantis nėštumo priežiūros specialistą, itin svarbu žinoti savo sveikatos būklę. Jei nusiskundimų sveikata nėra, nėštumas laikomas mažai rizikingu, todėl nėščiąją gali prižiūrėti akušeris arba šeimos gydytojas. Vis dėlto jeigu atsiranda didelės rizikos veiksnių dėl nėščiosios nepalankios būklės ar akušerinės anamnezės, nėštumo ar vaisiaus patologijos, nėščiosios ligos rekomenduojama kreiptis į akušerį ginekologą. Norint tinkamai nustatyti esamus ir galimus nėštumo rizikos veiksnius, pirmą kartą pas specialistą svarbu apsilankyti iki 12 nėštumo savaitės.
- Pasidomėkite gydytojo kompetencijomis: Nėščiosioms svarbu, kad jas prižiūrintis specialistas būtų artimesnis, kaip, pavyzdžiui, ilgametis šeimos gydytojas, konsultuotų visais rūpimais klausimais ir padėtų besilaukiančiajai jaustis saugiai ir ramiai, palaikytų ją ir emociškai. Vis dėlto, prieš renkantis nėštumo priežiūros specialistą, rekomenduojama pasidomėti gydytojo kompetencijomis bei patirtimi ir pirmenybę teikti būtent šioms savybėms.
- Pasirinkite vieną specialistą: Kiekvienai besilaukiančiai moteriai yra užtikrinama būtinoji priežiūra nuo pirmųjų savaičių iki pat gimdymo. Natūralu, kad visą nėštumo laikotarpį geriausiai prižiūrėti gali vienas pasirinktas nėščiųjų priežiūros specialistas, kuris bus susipažinęs su visais esamais ir galimais rizikos faktoriais bei gerai žinos pacientės emocinę būklę. Todėl, siekiant sklandaus nėštumo priežiūros laikotarpio, rekomenduojama lankytis pas tą patį pasirinktą gydytoją, išskyrus tuos atvejus, kai nėštumas turi rizikos veiksnių.
- Nesivadovaukite vien tik patarimais internete: Dažnai besilaukiančios moterys ieško ir pasikliauja kitų žmonių atsiliepimais apie gydytojus ir patarimais virtualioje erdvėje. Tai gali būti dėl nepasitikėjimo, baimės pasirenkant nėštumo priežiūros specialistą, ypač prieš pirmąjį apsilankymą. Nėščiosios priežiūra trunka ilgiau nei pusmetį, todėl svarbu pasirinkti specialistą, su kuriuo nėščioji jausis geriausiai ir kuriuo ji visiškai pasitikės, o rekomendacijos ir informacija internete gali visiškai nesutapti su asmeniniu patyrimu.
- Reguliariai lankykitės pas gydytoją: Nėštumo pradžioje jaudintis dėl pirmųjų vizitų pas gydytoją yra visiškai normalu ir priimtina. Nėščiosioms svarbu suprasti, kad apsilankymų tikslas - jos ir vaisiaus sveikata bei gera dvasinė savijauta. Taip pat reguliarūs apsilankymai pas specialistą užkirs kelią galimoms nėštumo ir vaisiaus komplikacijoms, padės anksti nustatyti su sveikata susijusias rizikas.
Sveikas gyvenimo būdas nėštumo metu
Sveikos gyvensenos taikymas nėštumo metu yra itin svarbus. Svarbu valgyti subalansuotą maistą - daug vaisių, daržovių, viso grūdo produktų, baltymų bei sveikųjų riebalų ir gerti pakankamai vandens (apie 8 stiklines per dieną). Nėštumo metu reikėtų vengti žalios mėsos ir žuvies, nepasterizuoto pieno ir sūrio, kiaušinių su skystu tryniu, perdirbtos mėsos, sūraus maisto, cukraus, saldumynų, sočiųjų riebalų ir perdirbtų produktų.
Reikėtų nepamiršti ir fizinio aktyvumo - reguliariai mankštintis bent 30 min. per dieną, 5 kartus per savaitę, pasirinkus tinkamą ir saugią fizinę veiklą, pavyzdžiui, ėjimą, plaukimą ar nėščiųjų jogą. Taip pat svarbu skirti dėmesio kokybiškam poilsiui - apie 8 val. miego per naktį, vengti streso bei atsipalaiduoti.
Savo pacientėms visada patariama apgalvoti ir surašyti visus dominančius klausimus, kuriuos nuodugniai aptariama kiekvieno susitikimo metu. Ypač nerimo gali kilti, jei sužinoma, jog nėštumas yra didelės rizikos.
10 sveiko nėštumo patarimų | Savęs priežiūra, virškinimas ir mitybos įpročiai
Jei yra persileidimo ar gresiančio priešlaikinio gimdymo požymių, vartoti magnio preparatų nepatariama. Pirmenybę teikti negazuotam vandeniui.
Kavoje esantis kofeinas mažina geležies pasisavinimą, todėl produktų, kuriuose yra kofeino, rekomenduojama vartoti ne valgio metu. Nėščiajai kofeino norma yra mažesnė nei 150 mg per dieną.
Galima ir toliau mankštintis, jei tai daryta iki nėštumo, tik mažesniu krūviu. Tinka vaikščiojimas, plaukiojimas, joga, tempimo pratimai, šokiai, neintensyvi aerobika. Fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui.
Nėštumo ir gimdymo metu dubens dugno raumenys yra labai stipriai įtempiami. Kuo ilgiau trunka gimdymas ir kuo stambesnis kūdikis, tuo didesnė tikimybė, kad moteris nelaikys šlapimo. Stiprindama tarpvietės raumenis, gerinsite savo sveikatos būklę, šlapimo sulaikymą.
Reikėtų vengti sporto šakų, galinčių sukelti kritimo ar pilvo traumų pavojų, pvz., jojimo, slidinėjimo, čiuožimo. Mankštinantis reikėtų vengti skysčių trūkumo, gulėjimo ant nugaros. Nepatariama perkaisti nei aktyviai judant, nei saunose, nei sūkurinėse voniose. Perkaitimas gali sukelti vaisiaus apsigimimų, o pirmais nėštumo mėnesiais - net persileidimą.
Lytiniai santykiai neturi didelės įtakos nėštumui. Po kontakto su naminiais ar laukiniais gyvūnais nepamirškite nusiplauti rankų.
Nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų. Tiek planuojant nėštumą, tiek jo metu alkoholio gerti negalima, nes nėra nustatyta saugi alkoholio dozė vaisiui. Moteris turėtų mesti rūkyti jau besiruošdama nėštumui. Jei to nepavyksta padaryti iki nėštumo, niekada nevėlu atsisakyti cigarečių bet kuriuo nėštumo metu. Nusprendus mesti rūkyti, padės nėštumą prižiūrintis specialistas specialiais patarimais ar paskirdamas pakaitinę nikotino terapiją.
tags: #nestuma #priziurintis #gydytojas
