Menu Close

Naujienos

Skausmai gaktikaulyje ir kirkšnyse nėštumo pabaigoje: priežastys, simptomai ir palengvinimo būdai

Nėštumo metu moters kūnas patiria daugybę pokyčių, ir vienas jų - tarpvietės ar gaktikaulio srities skausmas, kuris gali sukelti nemenką diskomfortą. Tai nėra dažnai aptariama tema, tačiau daugelis nėščiųjų susiduria su šiuo nemaloniu simptomu, ypač antroje nėštumo pusėje. Nors daugeliu atvejų tai - natūralus fiziologinis reiškinys, kai kada skausmas gali signalizuoti apie rimtesnę problemą.

Kas yra gaktos simfizės disfunkcija (GSD) ir kodėl ji pasireiškia nėštumo metu?

Gaktos simfizės disfunkcija (GSD) - tai būklė, kai gaktos simfizė, jungianti abu dubens kaulus priekyje, tampa skausminga ar nestabili dėl per didelio judrumo, uždegimo ar spaudimo. Gaktos simfizė yra kremzlinė jungtis, kuri paprastai yra stabili, tačiau tam tikromis sąlygomis, ypač nėštumo metu, ji gali tapti laisvesnė ar pažeista, sukeldama skausmą ir diskomfortą. Gaktos simfizės disfunkcija laikoma dažna problema tarp nėščių moterų - manoma, kad apie 20-30 % jų patiria tam tikro laipsnio dubens ar gaktos skausmą. Nors gaktos simfizės disfunkcija nėra gyvybei pavojinga, ji gali stipriai paveikti kasdienę veiklą, vaikščiojimą ar net miegą.

Tarpvietės ar gaktikaulio srities skausmas - tai diskomfortas ar skausmingas tempimo jausmas apatinėje dubens dalyje, dažniausiai lokalizuotas ties gaktikauliu (virš lytinių organų, ties kauline sritimi). Kai kurios moterys jaučia skausmą centre, kitos - vienoje pusėje ar net plintantį į klubus, šlaunis. Šis skausmas dažniausiai susijęs su minkštųjų audinių tempimu, hormoniniais pokyčiais, didelėmis apkrovomis dubens srityje, ypač nėštumo pabaigoje. Svarbu suprasti, kad nėštumo metu organizmas natūraliai paruošia dubenį gimdymui, todėl raiščiai tampa laisvesni, kaulai - mobilesni, o tai sukelia laikiną nestabilumą ir skausmą. Daugeliui moterų tai yra fiziologinis reiškinys, kuris nepriskiriamas patologijai, tačiau kai kuriais atvejais skausmas gali būti itin stiprus ir trukdyti kasdieniam gyvenimui.

Kairįjį ir dešinįjį moters dubens kaulus jungia gaktinė sąvarža (lot. symphysis pubis) - kremzlinė kaulų jungtis priekinėje dubens dalyje. Kitaip nei rankų ar kojų kaulus jungiantys alkūnės ar kelio sąnariai, gaktinė sąvarža juda labai mažai. Svarbiausia jos funkcija - užtikrinti, kad dubens kaulai išliktų vietoje. Tačiau apie 20 % moterų antroje nėštumo pusėje sėdėdamos ar vaikščiodamos jaučia skausmą dubens srityje, kurį lemia simfizitas. Simfizitas yra gaktinės sąvaržos uždegimas, dubens kaulų prasiskyrimas ar kiti patologiniai pokyčiai. Nėštumo metu kūnas patiria daugybę pokyčių, ne išimtis - ir dubens sąnarių, raumenų bei raiščių pokyčiai. Dėl vaisiaus sukeliamo spaudimo dubuo negali judėti taip patogiai ir laisvai kaip anksčiau. O veikiant hormonui relaksinui raiščiai lengviau atsipalaiduoja ir išsitempia.

Anatomija dubens srities

Gaktos simfizės disfunkcijos priežastys ir rizikos veiksniai

Gaktos simfizės disfunkcija dažniausiai išsivysto dėl mechaninių, hormoninių ar trauminių veiksnių, kurie veikia gaktos simfizės stabilumą.

Pagrindinės priežastys

  • Hormoniniai pokyčiai: Nėštumo metu hormonas relaksinas atpalaiduoja raiščius ir sąnarius, įskaitant gaktos simfizę, kad dubuo pasiruoštų gimdymui. Relaksinas - tai hormonas, kuris nėštumo metu atpalaiduoja raiščius ir sąnarius, kad dubuo galėtų išsiplėsti gimdymo metu. Tačiau šis procesas prasideda dar gerokai prieš gimdymą, todėl raiščiai tampa „laisvesni“, mažėja sąnarių stabilumas, padidėja apkrova dubens kaulams, įskaitant gaktikaulį, atsiranda skausmas net be fizinio krūvio. Šis hormoninis poveikis yra normalus, tačiau kai kurioms moterims sukelia ryškesnį diskomfortą. Taip pat, nėštumo metu į sistemą gali išsiskirti per daug relaksino, dėl ko per daug atsipalaiduoja raiščiai, atsakingi už dubens stabilizavimą.
  • Mechaninis spaudimas ir augantis vaisius: Didėjanti gimda nuolat didina spaudimą dubens sričiai. Sunkesnis vaisius daugiau spaudžia gaktikaulio zoną, padidėjęs amniono skysčio kiekis (polihidramnionas) didina tempimą. Kūdikiui leidžiantis žemyn prieš gimdymą, dažnai sustiprėja gaktikaulio skausmai. Be to, netaisyklinga laikysena ar ilgas stovėjimas taip pat gali išprovokuoti skausmus šioje srityje.
  • Aplinkinių sąnarių mobilumo padidėjimas: Tam tikrų raumenų patempimas.

Rizikos veiksniai

  • Fizinio aktyvumo stoka.
  • Netinkama pratimų atlikimo technika.
  • Nėštumų ir gimdymų skaičius, daugiavaisis nėštumas.
  • Nepilnavertis atsistatymas ir pasiruošimas nėštumui.
  • Gretutinės ligos.
  • Kraujo užsistovėjimas dubens srityje (veninė stazė).
  • Raumenų pertempimas ar buvusios traumos pasekmės.

Gaktos simfizės disfunkcijos simptomai

Skausmas gali būti bukas, deginantis ar aštrus, o jo intensyvumas dažnai kinta priklausomai nuo fizinio aktyvumo ar paros laiko. Skausmas gali būti įvairus - nuo nestipraus maudimo iki aštraus veriančio pojūčio. Dažnai jis juntamas virš gaktos kaulo, kirkšnyse ar vidinėje šlaunų pusėje. Kartais skauda tik vienoje pusėje. Skausmas dažniausiai sustiprėja lipant laiptais ar išlipant iš lovos, įlipant ar išlipant iš automobilio, vartantis lovoje, atsistojant po ilgesnio sėdėjimo (ypač ant minkštos sofos).

Pagrindiniai simptomai:

  • Aštrus ar maudžiantis skausmas ties gaktikauliu.
  • Skausmas plinta į kirkšnis, šlaunis.
  • Diskomfortas lipant laiptais, verčiantis iš lovos, einant nelygiu paviršiumi.
  • Girdimi „trakštelėjimai“ dubens srityje.

Simfiziolizė nėra pavojinga vaisiui, tačiau gali smarkiai pabloginti moters savijautą ir judėjimą.

Kaip diagnozuojama gaktos simfizės disfunkcija?

Gaktos simfizės disfunkcijos diagnostika remiasi klinikiniu įvertinimu, nes nėra vieno specifinio testo, galinčio patvirtinti šią būklę. Fizinis tyrimas: Patikrinamas gaktos simfizės jautrumas spaudžiant, dubens stabilumas, judesių amplitudė ir raumenų jėga. Ginekologui įvertinus dubens kaulus ir gaktinę sąvaržą, kineziterapeutas konsultacijos metu atlieka funkcinį ištyrimą ir būklės įvertinimą.

Simfizito diagnozė gali būti nustatyta atmetus iš juosmens kylantį skausmą. Ne visada simfizitas yra patvirtinta medicininė diagnozė - dažnai gydytojas.

Simptomų ir diagnostikos schema

Gydymas: kaip valdyti gaktos simfizės disfunkciją?

Gaktos simfizės disfunkcijos gydymas orientuotas į skausmo mažinimą, dubens stabilumo gerinimą ir kasdienės funkcijos atkūrimą.

Konservatyvus gydymas

  • Kineziterapija: Individualiai pritaikyti pratimai stiprina dubens dugno, nugaros ir pilvo raumenis, gerina laikyseną ir mažina simfizės apkrovą. Kineziterapija viena efektyviausių priemonių simfizitui gydyti. Paprastai pagrindinis dėmesys skiriamas dubens dugno, liemens ir aplink klubo sąnarius esančių raumenų stiprinimui, laikysenos gerinimui ir dubenį stabilizuojantiems pratimams. Be to, skausmui malšinti ir specifinių sąnarių mobilumui pagerinti kineziterapeutai taiko sąnarių mobilizavimo technikas. Galima naudoti specialų dubens diržą-įtvarą užsidėjus ant klubų, taip padedant stabilizuoti gaktinę sąvaržą. Diržas-įtvaras mažina mažylio spaudimą į simfizę ir mechaniškai išlaiko dubens kaulus tarpusavyje. Kineziterapijos procedūrų metu atkreipiamas dėmesys į funkcionalumą, mokomasi saugiai keisti kūno poziciją buityje (vengiant gaktos kaulų slydimo). Pvz.: suspaudus mažą kamuoliuką/pagalvę šlaunimis ir išlaikant jį bandoma atsisėsti, atsistoti, atsigulti, apsiversti. Kineziterapeutas taip pat gali išmokyti specialios technikos, kuri vienu metu aktyvuoja visus liemens korseto raumenis - angl. bracing.
  • Skausmo malšinimas: Paracetamolis ar kiti saugūs analgetikai gali būti naudojami skausmui mažinti. Namuose skausmą sumažinti padeda šalčio ar šilumos aplikacijos - ledo maišeliai gali slopinti uždegiminį procesą, o šilta vonelė ar termoforas atpalaiduoja įsitempusius raumenis.

Gyvenimo būdo pokyčiai

Vaikščiokite mažesniais žingsniais, venkite nešioti sunkius daiktus vienoje pusėje. Miegokite su pagalve tarp kelių ir kulkšnių, kad dubuo išliktų tiesus. Vartydamiesi lovoje, laikykite kelius sulenktus ir judėkite lyg „rąstas“ - kartu su klubais ir pečiais. Apsirenkite sėdėdamos, kad nereikėtų stovėti ant vienos kojos. Laiptais lipkite po vieną laiptelį arba į šoną, laikydamosi turėklo. Įlipdamos į automobilį, laikykite kelius arti vienas kito. Sėdėkite tiesiai, pasidėkite pagalvėlę už nugaros, venkite sėdėti sukryžiuotomis kojomis. Intymių santykių metu rinkitės pozas, kuriose keliai lieka arčiau vienas kito - eksperimentuokite, kad būtų patogu. Kai kurioms moterims padeda kineziterapija, masažas, akupunktūra ar chiropraktika.

Atkreipkite dėmesį į savo laikyseną ir kasdienius įpročius. Svarbu vengti ilgalaikio stovėjimo vienoje padėtyje, staigių judesių, per didelio fizinio krūvio. Netinkama laikysena dar labiau apkrauna dubens sritį, todėl rekomenduojama vaikščioti nedideliais žingsniais, stengtis neplatinti kojų pernelyg plačiai, o verčiantis iš lovos - daryti tai lėtai, su pasukimu ant šono. Dažnai padeda ir paprasti patarimai: sėdėti ant stabilaus, kieto pagrindo, o ne minkštų baldų, kelti abi kojas vienu metu į automobilį ar lovą, vengti svorių kilnojimo.

Reguliariai atliekami specialūs pratimai dubens dugno stiprinimui ir stabilizavimui padeda sumažinti skausmus ir pagerinti laikyseną. Tai gali būti Kegelio pratimai, lengvi tempimo pratimai, pratimai ant kamuolio. Kineziterapeutas gali parinkti individualų pratimų planą, pritaikytą būtent nėščiosioms. Tokia terapija ypač veiksminga esant simfizės disfunkcijai.

Be to, daugeliui nėščiųjų padeda specialūs nėščiosioms skirti diržai, kurie prilaiko pilvą ir dubenį, sumažina spaudimą gaktikaulio sričiai. Dažnai - taip. Specialus dubens ar nėščiųjų atraminis diržas gali sumažinti skausmą ir suteikti stabilumo. Populiarūs variantai - Serola Sacroiliac Belt ar Upsie Belly. Kai kurios moterys diržą dėvi tik vaikščiodamos, kitos - beveik visą dieną, išskyrus laiką duše. Prieš įsigyjant diržą verta pasitarti su kineziterapeutu - kartais reikalingas papildomas dubens sureguliavimas.

Nėščiosios diržas dubens stabilizavimui

Chirurginis gydymas

Chirurgija taikoma labai retai, tik tais atvejais, kai yra reikšmingas simfizės atskyrimas (diastazė) ar konservatyvus gydymas neveiksmingas.

Psichologinė pagalba

Gaktos simfizės disfunkcija gali stipriai paveikti gyvenimo kokybę, ypač nėštumo metu ar po gimdymo. Skausmas riboja judrumą, todėl tampa sunku vaikščioti, sėdėti ar net miegoti. Kasdienės užduotys, tokios kaip apsirengimas, vaikų priežiūra ar darbas, gali tapti iššūkiu. Moterys dažnai jaučia nerimą ar nusivylimą dėl riboto judėjimo ir diskomforto, o tai gali sukelti emocinį stresą ar net depresiją. Norint valdyti gaktos simfizės disfunkciją, svarbu bendradarbiauti su kineziterapeutu, ginekologu ar ortopedu, laikytis rekomendacijų ir ieškoti palaikymo.

Gaktos simfizės disfunkcijos komplikacijos

Nors gaktos simfizės disfunkcija nėra gyvybei pavojinga, ji gali stipriai paveikti kasdienę veiklą, vaikščiojimą ar net miegą.

Kaip apsisaugoti nuo gaktos simfizės disfunkcijos?

Prevencinės priemonės, tokios kaip raumenų stiprinimas ir taisyklinga laikysena, padeda sumažinti riziką. Mankštos. Geriausia prevencija nugaros skausmams nėštumo metu yra fizinis aktyvumas. Pačioms savamoksliškai sportuoti namuose ar sporto klube nepatariama - reikia pasitarti su specialistu. Fizinė programa gali būti pakankamai įvairi: pratimai treniruoklių salėje (programą turėtų sudaryti specialistas), nėščiųjų joga, kalanetika, pilatesas, plaukiojimas, mankšta baseine. Pagrindinis pratimų tikslas - koreguoti nėštumo metu besiformuojančią netaisyklingą laikyseną, atpalaiduoti spazmuotus, stiprinti silpstančius raumenis.

Stiprinti reikėtų šiuos raumenis: supančius mentes, pilvo sienos, tiesiančius šlaunis, keturgalvius ir priekinius blauzdos. Tempti reikėtų šiuos raumenis: keliančius mentes, nugaros, krūtinės, užpakalinės šlaunies ir blauzdos bei šlaunis pritraukiančius ir lenkiančius raumenis. Į nėščiųjų sveikatingumo programą būtina įtraukti pratimus, stiprinančius dubens dugno raumenis. Šie raumenys nėštumo metu patiria ypač didelį apkrovimą ir gali turėti įtakos ne tik nugaros skausmams, bet ir šlapimo nelaikymui.

Tinkami batai. Pade yra daug raumenukų, kurie būna įsitempę ir pervargę dėl nepatogios avalynės, stovimo darbo ar nusilpę dėl nuolatinio sėdėjimo. Netaisyklinga pėdos padėtis turi didžiulę įtaką kelių apkrovai, kas įtakoja klubų padėtį, po to - juosmeninės dalies, viso stuburo ir galiausiai pečių būklę. Rekomenduojama rinktis patogius batus, jei trūksta komforto - naudoti įdėklus. Ortopediniai vidpadžiai tolygiai paskirsto krūvį pėdoms ir apsaugo aukščiau esančius sąnarius. Ir, žinoma, profilaktiškai atlikti pėdų mankštą. Batai turėtų nespausti kojos pirštų (aukštakulniai - antipavyzdys, ko tikrai nereikia nėštukei) ir būti patogūs ties vidiniu pado skliautu.

Miego metu nėščia moteris turi stengtis „nukrauti“ nugarą (sumažinti įtampą joje, visiškai atpalaiduoti), galbūt tam prireiks papildomų pagalvėlių. Galvos pagalvė turėtų būti tokio aukščio, koks yra peties svėrtas. Kai moteris guli ant šono, galva turėtų būti neutralioje padėtyje, o ne užlaužta į viršų ar nukarusi žemyn. Čiužinys neturėtų būti per minkštas, kad moteris neįkristų kaip į pūkų krūvą.

Pilvo diržai, korsetai. Toms moterims, kurių silpni pilvo sienos raumenys ar kurios neturi galimybių sportuoti, patariama nešioti specialius diržus, korsetus. Ypač krūvio metu, einant apsipirkti, tvarkantis namie ir pan. Jų nešiojimas padeda pilvo sienos raumenims išlaikyti gimdos svorį.

Dubens dugno raumenų stiprinimas nėštumo metu

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei jaučiate skausmą gaktos srityje, ribojantį judėjimą ar kasdienę veiklą, nedelsdami kreipkitės į ginekologą, kineziterapeutą ar ortopedą, kad būtų atliktas išsamus įvertinimas. Venkite savarankiško gydymo ar intensyvaus fizinio krūvio be specialisto rekomendacijos, nes tai gali pabloginti būklę. Jei esate nėščia ar neseniai gimdėte, aptarkite su gydytoju saugias priemones, tokias kaip dubens diržas ar kineziterapija. Reguliariai stiprinkite dubens dugno raumenis, tačiau visus sprendimus dėl pratimų ar gydymo derinkite su specialistu.

Į gydytoją privaloma kreiptis tuomet, kai:

  • Skausmas trukdo vaikščioti ar atlikti įprastus veiksmus.
  • Pastebimas skausmo progresavimas - jis tampa vis intensyvesnis.
  • Atsiranda gretutiniai simptomai (karščiavimas, šlapimo takų problemos, kraujavimas).
  • Jaučiamas kaulų „laisvumas“ ar „trakštelėjimas“ dubens srityje.

Pavojinga situacija laikoma tuomet, kai skausmas atsiranda staiga, yra labai stiprus ir neišnyksta net ilsintis. Tokiu atveju skausmas gali plisti į kirkšnis ar šlaunis, o kasdieniai judesiai tampa vis sunkesni. Dar rimčiau, jei prie skausmo prisideda makšties kraujavimas ar neįprastos išskyros, kas gali būti grėsmingos patologijos ženklas. Ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį į būklės dinamiką - jei skausmas stiprėja diena iš dienos, o kartu atsiranda bendras silpnumas, karščiavimas ar šlapinimosi sutrikimai, tai rodo galimą uždegiminį ar infekcinį procesą.

Svarbiausia - nevertinti šių simptomų kaip „normalios nėštumo dalies“, jei jie aiškiai trukdo kasdieniam gyvenimui. Geriau profilaktiškai pasikonsultuoti ir atmesti rimtesnes priežastis, nei laukti, kol būklė pablogės.

Gaktos simfizės disfunkcijos poveikis kasdieniam gyvenimui

Gaktos simfizės disfunkcija gali stipriai paveikti gyvenimo kokybę, ypač nėštumo metu ar po gimdymo. Skausmas riboja judrumą, todėl tampa sunku vaikščioti, sėdėti ar net miegoti. Kasdienės užduotys, tokios kaip apsirengimas, vaikų priežiūra ar darbas, gali tapti iššūkiu. Moterys dažnai jaučia nerimą ar nusivylimą dėl riboto judėjimo ir diskomforto, o tai gali sukelti emocinį stresą ar net depresiją.

Nors gaktos simfizės skausmas gali būti nemalonus, jis nėra pavojingas ir paprastai nelaikomas kliūtimi natūraliam gimdymui. Tačiau tam tikros gimdymo padėtys gali būti patogesnės - pavyzdžiui, sėdėjimas ant kamuolio, gimdymas vandenyje, gulėjimas ant šono, rankų ir kelių padėtis. Rekomenduojama vengti pozų, kai keliai stipriai keliami prie krūtinės.

Skausmas po gimdymo dažniausiai pamažu sumažėja per kelias savaites ar mėnesius. Pirmos dienos gali būti sunkesnės - kai kurios moterys trumpam naudoja atraminį diržą, vaikštynę ar net vežimėlį atramai. Dažniausiai visiškai atsigaunama per 3-4 mėnesius.

Deja, taip - gaktos simfizės skausmas dažnai grįžta kitų nėštumų metu, kartais net stipresnis. Tačiau ankstyvas dėmesys - atraminio diržo naudojimas, specialūs pratimai ir tinkama laikysena - gali padėti suvaldyti simptomus ir išvengti stipraus skausmo. Kai kurios moterys, po itin skaudaus gimdymo, renkasi planinį cezario pjūvį kitam nėštumui - tačiau tai nėra būtina. Svarbiausia, kad jaustumėtės saugiai ir kontroliuotumėte situaciją.

Nėščiųjų patiriamas diskomfortas

tags: #skausmai #gaktikauly #ir #kirksnyse #nestumo #pabaigoje