Minimaliai invazinė chirurgija atvėrė galimybes diagnozuoti ir gydyti ligas be klasikinės chirurgijos metodų, didelių pjūvių ir ilgo reabilitacinio laikotarpio. Laparoskopija - tai operacija, kurios metu per kelis nedidelius - apie 5 mm diametro - pjūvelius pilvo sienoje, naudojant optinę sistemą ir itin plonus instrumentus, apžiūrima pilvo ertmė ir atliekami reikiami chirurginiai veiksmai. Laparoskopija (gr. lapara - pilvas, scopeo - žiūrėti) - tai operavimo metodas, kai per kelis nedidelius pjūvius pilvo sienoje, naudojant optinę sistemą ir plonus manipuliatorius, pilvo ertmėje atliekami reikiami operaciniai veiksmai. Pro nedidelį pjūvelį pilvo sienoje, naudojantis specialia Veres’o adata, kurią duriant pro pilvo sieną nepažeidžiami po ja esantys organai, į pilvo ertmę suleidžiama anglies dvideginio dujų, kurios pakelia pilvo sieną nuo viduje esančių organų ir sudaro pakankamą erdvę apžiūrėti pilvo viduje esantiems organams ir atlikti diagnostines bei gydomąsias procedūras. Vėliau pro papildomus 0,5 - 1 cm pjūvelius (pjūvio ilgis ir skaičius priklauso nuo atliekamos operacijos sudėtingumo ir turimos technikos dydžio), į pilvo ertmę įkišami specialūs chirurginiai instrumentai, kurių darbinė dalis yra panaši kaip įprastų chirurginių instrumentų, tačiau chirurgas juos valdo už pilvo ertmės ribų. Kas vyksta pilvo ertmėje, chirurgas mato telemonitoriuje. Laparoskopija - tai unikalus metodas, kai panaudojant technines optikos, televizijos, elektros prietaisų ir mechanikos galimybes, chirurginę patirtį, įgūdžius ir žinias atsiveria didžiulės diagnostikos ir gydymo galimybės. Pacientams - tai mažoji chirurgija, nes atliekami maži pjūviai, lengvesnis pooperacinis laikotarpis, trumpesnis sveikimo laikas.
Ginekologinė laparoskopija gali būti dviejų tipų:
- Diagnostinė: padeda išsiaiškinti neaiškios kilmės ūmaus ar lėtinio skausmo priežastis apatinėje pilvo dalyje, vertinti kiaušintakių pratekamumą ir kitus veiksnius (pavyzdžiui, endometriozę, sąaugas), esant vaisingumo sutrikimams.
- Gydomoji: kiaušidžių cistų, gimdos miomų, ektopinio nėštumo, onkologinių susirgimų šalinimas, navikinių darinių biopsija ir kt.
Gyd. Tomo Lūžos teigimu, atliekant minimaliai invazines laparoskopijos operacijas, galima išspręsti beveik visas ginekologines problemas, kurioms reikalingas operacinis gydymas. Dažniausios ginekologinės laparoskopinės operacijos - kiaušidžių cistų, gimdos miomų šalinimas, nevaisingumo priežasčių diagnostika ir gydymas, kiaušintakių pratekamumo įvertinimas ir gydymas esant nevaisingumui, sąaugų, endometriozės diagnostika. Gan dažnai laparoskopija atliekama ir esant neaiškios kilmės skausmams pilvo apatinėje dalyje ar juosmens srityje, įtariant ginekologinį uždegimą ar negimdinį nėštumą. Esant gerybiniams ar piktybiniams augliams, gausioms mėnesinėms su anemizacija ir kitiems gydymo būdams nepadedant, laparoskopiniu būdu gali būti šalinama gimda.
Dažniausios patologijos, gydomos laparoskopu
Kiaušidžių cistos
Formuojasi dėl menstruacinio ciklo sutrikimų, endokrininės sistemos patologijų. Funkcinės folikulinės cistos susidaro neįvykus ovuliacijai. Taip pat gali būti geltonkūnio cistos, kiaušintakių cistos. Tai gerybiniai dariniai, tačiau bet kada jie gali tapti piktybiniais, todėl svarbus reguliarus jų stebėjimas. Operacija atliekama, kai cistos neišnyksta, didėja, atsiranda klinikiniai simptomai (pavyzdžiui, pilvo skausmai, nereguliarus kraujavimas).
Endometriozė
Lėtinė liga, kai panašūs į gimdos gleivinę audiniai implantuojasi už gimdos ertmės ribų. Ligos simptomai ir eiga priklauso nuo pažeidimo vietos. Dažniausiai būdingos skausmingos, nereguliarios mėnesinės, skausmas mažojo dubens srityje, diskomfortas lytinių santykių metu, nevaisingumas ir kt. Ginekologinės laparoskopijos metu koaguliuojami iš išpjaunami endometriozės židiniai ir dėl jų išplėtimo atsiradusios sąaugos.
Sąaugos
Dažniausiai jos atsiranda dėl lytiškai plintančių ligų (LPL), rečiau būna dėl endometriozės ar susiformuoja po operacinio gydymo.
Negimdinis nėštumas
Diagnostikai ir gydymui dažniausiai taikoma laparoskopija, kurios metu pašalinami nėštuminiai audiniai.
Gimdos miomos
Gerybiniai gimdos lygiųjų raumenų ir jungiamojo audinio ląstelių navikai. Jie diagnozuojami kas trečiai moteriai, vyresnei kaip 35-40 metų. Miomoms būdingi simptomai: nereguliarus kraujavimas iš gimdos, gausios ir ilgos mėnesinės, įvairaus pobūdžio apatinės pilvo dalies skausmas, dažnas šlapinimasis, vidurių užkietėjimas. Miomos gali būti ir nevaisingumo priežastimi.
Laparoskopijos privalumai
Pasak T. Lūžos, turint tinkamus instrumentus ir reikiamus įgūdžius, laparoskopijos metu su mažesniais instrumentais operaciją galima atlikti tiksliau ir saugiau. Pagrindiniai laparoskopinių operacijų privalumai pacientei - greitesnis sveikimas ir organizmo atsistatymas, mažesnis pooperacinis skausmas, daug kartų mažesni pjūviai ir geresnis estetinis vaizdas po operacijos. Tuo tarpu operuojančiam gydytojui užtikrinamas geresnis matomumas, jis gali atlikti tikslesnius ir preciziškesnius chirurginius veiksmus, operacija trunka trumpiau. Laparoskopinės operacijos yra pažangesnės operacijos. Lengvesnis pooperacinis laikotarpis, greičiau atsistato darbingumas. Po operacijos ligoninėje tenka praleisti 1-3 dienas, mažiau skauda, todėl reikalinga mažiau analgetikų. „Laparoskopijos operacijos suteikia galimybę minimaliai invaziniu metodu visapusiškai ištirti galimas ginekologinių problemų priežastis ir, daugeliu atvejų, iš karto suteikti reikiamą gydymą. Atsistatymas po laparoskopinių operacijų įprastai gana greitas, jis priklauso nuo atliktos operacijos ir individualių pacientės ypatybių. Kelias savaites po operacijos rekomenduojama vengti didelio fizinio krūvio, nesportuoti.
Histeroskopija - gimdos ertmės įvertinimas
Kita dalis ginekologinių problemų, kurioms reikalingas operacinis gydymas, gali būti sprendžiamos kitu endoskopiniu būdu - histeroskopija. Šis tausojantis metodas padeda tiksliai įvertinti gimdos ertmės pokyčius, jeigu prieš tai atlikus ultragarsinius ar kitus tyrimus yra įtariama gimdos ertmės anomalija - įvairūs augliai, polipai, miomos, sąaugos po buvusių gimdos ertmės procedūrų. Histeroskopija - tai diagnostikos ir gydymo metodas, padedantis apžiūrėti ir įvertinti gimdos ertmės pokyčius bei atlikti chirurginius veiksmus joje. Tyrimo metu ginekologas-endoskopuotojas per gimdos kaklelį įkiša į gimdą ploną histeroskopą - tai į teleskopą panašus prietaisas. Histeroskopija gali būti atliekama dėl: gimdos gleivinės polipų ar pogleivio miomų, gimdos gleivinės hiperplazijos (išvešėjimo), gausaus ir užsitęsusio, o taip pat nereguliaraus kraujavimo iš gimdos. Šis metodas tinka ir toms, kurios negali pastoti tiek natūraliai, tiek ir po dirbtinio apvaisinimo procedūrų, arba pastojusios negali išnešioti vaisiaus - patiria ankstyvus persileidimus. Neretai nevaisingumo priežastis gali būti gimdos anomalijos, pertvaros gimdos viduje, sąaugos, gimdos miomos, deformuojančios jos ertmę. Pagrindinis histeroskopijos privalumas - viskas daroma aiškiai matant, jokie veiksmai, pavyzdžiui, gimdos ertmės išgramdymas ar biopsija, neatliekami aklai.
Pasiruošimas laparoskopijai
Prieš operaciją būtina konsultacija, gydytojas paaiškins, kokius būtina atlikti laboratorinius tyrimus (bendrasis kraujo, šlapimo, elektrokardiograma etc.). Likus 6 val. iki diagnostinės ginekologinės laparoskopijos rekomenduojama nieko negerti, 12 val.
Gimdos rando įvertinimas po cezario pjūvio
Gimdos rando pobūdį galima įvertinti atliekant ultragarsinį tyrimą pro makštį. Šis tyrimas saugus ir lengvai prieinamas. Taip pat gali būti atliekama histeroskopija ar laparoskopija siekiant įvertinti ir galimai gydyti susiformavusią nišą - ertmę, likusią rande po CPO, kurioje gali kauptis menstruacijų kraujas ir sukelti nepageidaujamus simptomus. Nėštumo metu gimdos randą galima įvertinti jau ankstyvame nėštumo laikotarpyje t. y. 6-9 nėštumo savaitę. Tai ypač svarbu pacientėms, besiskundžiančioms kraujavimu ar pilvo apačios skausmu nuo pat nėštumo pradžios. 11-14 nėštumo savaitėmis ultragarsu galima nustatyti ar randas formuoja nišą bei kurioje gimdos sienoje yra prisitvirtinusi placenta. Gimdos rando niša nėštumo metu nustatoma iki 80 proc. Rando gijimą sunkina pakartotinos CPO bei kitos operacijos gimdoje, vyresnis moters amžius, rūkymas, daugkartiniai gimdymai, sąaugos mažajame dubenyje ir individualūs audinių gijimo veiksniai bei gretutinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas. Randas po CPO siejamas su komplikacijomis tiek ne nėštumo laikotarpiu, tiek nėščiosioms. Nustatyta, kad randas po CPO formuojasi bent tris mėnesius, visiškai sugyja per šešis. Net iki 30 proc. moterų, kurioms randas gimdoje formuoja nišą, patiria nereguliarius kraujavimus tarp mėnesinių, skausmingas mėnesines, lėtinį pilvo apačios skausmą, skausmingus lytinius santykius. 10 proc. Pastojusios po anksčiau atliktos operacijos susiduria su galimomis grėsmingomis akušerinėmis komplikacijomis - nėštumo prisitvirtinimas ir augimas gimdos rande (randinis nėštumas), kraujavimai nėštumo metu, patologinis placentos prisitvirtinimas (placentos pirmeiga, placentos priaugimas, įaugimas, peraugimas) bei gimdos rando plyšimas nėštumo ir gimdymo metu. Tiesa, šios komplikacijos - retos, tačiau gali lemti masyvų nukraujavimą ir nepageidaujamas perinatalines išeitis. Visiškai išvengti CPO nepavyks, nes net ir normalus nėštumas ir gimdymas gali komplikuotis, gali tekti atlikti operaciją, gelbėsiančią vaisių ir motiną. Pirminė gimdos rando nišos prevencija - vengti pirmosios CPO, jei nėra medicininių indikacijų̨. Taip pat pažymėtina, kad gimdos rando nišai susiformuoti turi įtakos anksčiau buvusios operacijos gimdoje, įskaitant ir instrumentinį nėštumo nutraukimą, todėl moterims rekomenduojama atsakingai planuoti nėštumus. Visų pirma - per daug nerimaukite, rando sukeltos komplikacijos nors ir pasitaiko, tačiau retai. Svarbu atsiminti, kad po CPO, ypatingai po pakartotinos operacijos, reikėtų neskubėti pastoti. Sekantį nėštumą rekomenduojama planuoti praėjus 12-18 mėnesiams po operacijos.
Krūtų | Krūtinės Mažinimas | Operacija | Kaina | PlastikosChirurgai.lt
Laparoskopinė chirurgija apima įvairias procedūras, kurių kiekviena pritaikyta konkrečioms medicininėms būklėms spręsti. Kiekvienas laparoskopinės operacijos tipas yra skirtas spręsti konkrečias sveikatos problemas, tuo pačiu sumažinant atsigavimo laiką ir komplikacijas. Apibendrinant galima teigti, kad laparoskopinė chirurgija yra reikšminga chirurginių metodų pažanga, siūlanti pacientams mažiau invazinę įvairių ligų gydymo galimybę. Dėl daugybės privalumų, įskaitant trumpesnį atsigavimo laiką ir minimalų randų susidarymą, ji tapo daugelio chirurginių intervencijų pageidaujamu pasirinkimu. Nors laparoskopinė chirurgija suteikia daug privalumų, įskaitant trumpesnį atsigavimo laiką ir minimalų randų susidarymą, tam tikromis sąlygomis pacientui gali netikti tokio tipo procedūra. Sunkus nutukimas: Pacientams, kurių kūno masės indeksas (KMI) viršija 40, gali kilti sunkumų atliekant laparoskopinę operaciją. Tam tikros medicininės sąlygos: Pacientai, sergantys sunkiomis širdies ir kraujagyslių ar kvėpavimo takų ligomis, gali netoleruoti anestezijos ar padėties, reikalingos laparoskopinės operacijos metu.
Pasiruošimas laparoskopinei operacijai yra būtinas, siekiant užtikrinti sklandią procedūrą ir atsigavimą. Priešoperacinė konsultacija: Suplanuokite išsamią konsultaciją su savo chirurgu. Aptarkite savo ligos istoriją, vartojamus vaistus ir visas alergijas. Medicininiai tyrimai: Jūsų chirurgas gali paskirti kelis tyrimus, įskaitant kraujo tyrimus, vaizdinius tyrimus (pvz., ultragarsą ar kompiuterinę tomografiją) ir galbūt elektrokardiogramą (EKG), kad įvertintų jūsų širdies sveikatą. Vaistų apžvalga: Informuokite savo gydytoją apie visus vaistus, kuriuos vartojate, įskaitant nereceptinius vaistus ir maisto papildus. Pooperacinio gydymo planas: Aptarkite savo pooperacinės priežiūros planą su chirurgu. Patogūs drabužiai: Operacijos dieną dėvėkite laisvus, patogius, lengvai nuimamus drabužius. Psichikos paruošimas: Prieš operaciją normalu jausti nerimą. Laparoskopinės chirurgijos etapų supratimas gali padėti sumažinti nerimą ir pasiruošti tam, ko tikėtis.
Pooperacinė priežiūra: Atsigavimas po laparoskopinės operacijos paprastai yra greitesnis ir mažiau skausmingas nei po tradicinės atviros operacijos. Pacientai gali tikėtis praleisti kelias valandas pooperacinėje palatoje prieš išrašant juos namo, dažnai tą pačią dieną kaip ir procedūra. Pirmos kelios dienos: Pacientai gali jausti nedidelį diskomfortą, kurį paprastai galima malšinti nereceptiniais skausmą malšinančiais vaistais. Jis dažnai jaučiamas pečių srityje dėl anglies dioksido dujų, naudojamų pilvo pūtimui operacijos metu, ir lengvas vaikščiojimas gali padėti jį sumažinti. Šiuo laikotarpiu būtina ilsėtis ir vengti sunkaus fizinio krūvio. Vieną savaitę po operacijos: Dauguma pacientų gali grįžti prie lengvos veiklos, pavyzdžiui, vaikščioti ir atlikti pagrindinius namų ruošos darbus. Tačiau reikėtų vengti sunkaus svorio kilnojimo ir intensyvaus fizinio krūvio. Dvi-keturios savaitės po operacijos: Daugelis pacientų gali grįžti prie įprastos veiklos, įskaitant darbą, priklausomai nuo jų darbo pobūdžio. Tiems, kurie dirba fiziškai sunkų darbą, gali prireikti papildomo poilsio. Operacijos vietą laikykite švarią ir sausą.
Laparoskopinė chirurgija suteikia daug privalumų, kurie žymiai pagerina pacientų sveikatos rezultatus ir gyvenimo kokybę. Palyginti su Vakarų šalimis, laparoskopinė chirurgija Indijoje dažnai yra labiau prieinama, todėl tai patrauklus pasirinkimas tiek vietos, tiek užsienio pacientams. Prieš laparoskopinę operaciją būtina laikytis lengvos dietos, vengiant sunkaus, riebaus maisto. Dažnai rekomenduojama dieną prieš procedūrą išgerti skaidrių skysčių. Po laparoskopinės operacijos turėtumėte palaipsniui vėl įtraukti maistą į savo mitybą. Pradėkite nuo skaidrių skysčių ir minkšto maisto, o tada, jei toleruojate, pereikite prie įprastos mitybos. Po laparoskopinės operacijos pjūvius laikykite švarius ir sausus.
Taip, laparoskopinė chirurgija paprastai yra saugi vyresnio amžiaus pacientams. Laparoskopinės operacijos nėštumo metu paprastai vengiamos, nebent tai būtų absoliučiai būtina. Taip, laparoskopinė chirurgija gali būti atliekama vaikams. Diabetu sergantys pacientai turėtų kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje prieš laparoskopinę operaciją. Taip, pacientams, sergantiems hipertenzija, gali būti atlikta laparoskopinė operacija, tačiau prieš procedūrą labai svarbu gerai kontroliuoti kraujospūdį. Atsigavimas po laparoskopinės operacijos paprastai trunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių, priklausomai nuo procedūros ir individualių sveikatos veiksnių. Komplikacijų požymiai gali būti stiprus skausmas, karščiavimas, gausus kraujavimas arba infekcijos požymiai pjūvio vietose. Nors išvaržos rizika po laparoskopinės operacijos yra mažesnė, palyginti su atvira operacija, ji vis tiek įmanoma. Pykinimas gali pasireikšti po laparoskopinės operacijos. Dauguma pacientų gali grįžti į darbą per savaitę po laparoskopinės operacijos, priklausomai nuo jų darbo pobūdžio. Po laparoskopinės operacijos patartina iš pradžių vengti sunkaus, aštraus ar riebaus maisto. Laparoskopinė chirurgija Indijoje dažnai yra pigesnė nei Vakarų šalyse, tuo pačiu išlaikant aukštus priežiūros standartus. Tolesnė priežiūra po laparoskopinės operacijos paprastai apima apsilankymą pas chirurgą per savaitę, kad būtų galima stebėti gijimą ir išspręsti visas problemas. Laparoskopinė chirurgija yra transformuojanti procedūra, suteikianti daug privalumų, įskaitant greitesnį atsigavimo laiką, mažesnį skausmą ir minimalų randų susidarymą. Pacientams būtina aptarti savo galimybes su medicinos specialistu, kad būtų nustatytas geriausias veiksmų planas, atsižvelgiant į jų konkrečius sveikatos poreikius.
Ginekologinių problemų sprendimui vis dažniau pasitelkiamos tausojančios chirurgijos principais pagrįstos laparoskopinės operacijos. Laparoskopija - tai operacija, kurios metu per kelis nedidelius - apie 5 mm diametro - pjūvelius pilvo sienoje, naudojant optinę sistemą ir itin plonus instrumentus, apžiūrima pilvo ertmė ir atliekami reikiami chirurginiai veiksmai. Pasak gydytojo, dažniausiai ginekologinių operacijų metu pakanka trijų mažų pjūvelių pilve - vieno bamboje ir dviejų pačioje pilvo apačioje. Kartais, atliekant sudėtingesnes operacijas, gali prireikti daugiau pjūvelių ir daugiau instrumentų, jie gali būti daromi aukščiau ir kiek didesni. Gyd. Tomo Lūžos teigimu, atliekant minimaliai invazines laparoskopijos operacijas, galima išspręsti beveik visas ginekologines problemas, kurioms reikalingas operacinis gydymas. Dažniausios ginekologinės laparoskopinės operacijos - kiaušidžių cistų, gimdos miomų šalinimas, nevaisingumo priežasčių diagnostika ir gydymas, kiaušintakių pratekamumo įvertinimas ir gydymas esant nevaisingumui, sąaugų, endometriozės diagnostika. Gan dažnai laparoskopija atliekama ir esant neaiškios kilmės skausmams pilvo apatinėje dalyje ar juosmens srityje, įtariant ginekologinį uždegimą ar negimdinį nėštumą. Esant gerybiniams ar piktybiniams augliams, gausioms mėnesinėms su anemizacija ir kitiems gydymo būdams nepadedant, laparoskopiniu būdu gali būti šalinama gimda. Kita dalis ginekologinių problemų, kurioms reikalingas operacinis gydymas, gali būti sprendžiamos kitu endoskopiniu būdu - histeroskopija. Šis tausojantis metodas padeda tiksliai įvertinti gimdos ertmės pokyčius, jeigu prieš tai atlikus ultragarsinius ar kitus tyrimus yra įtariama gimdos ertmės anomalija - įvairūs augliai, polipai, miomos, sąaugos po buvusių gimdos ertmės procedūrų. Pasak T. Lūžos, turint tinkamus instrumentus ir reikiamus įgūdžius, laparoskopijos metu su mažesniais instrumentais operaciją galima atlikti tiksliau ir saugiau. Pagrindiniai laparoskopinių operacijų privalumai pacientei - greitesnis sveikimas ir organizmo atsistatymas, mažesnis pooperacinis skausmas, daug kartų mažesni pjūviai ir geresnis estetinis vaizdas po operacijos. Tuo tarpu operuojančiam gydytojui užtikrinamas geresnis matomumas, jis gali atlikti tikslesnius ir preciziškesnius chirurginius veiksmus, operacija trunka trumpiau. Tiesa, pasak Gyd. T. Gydytojas sako, kad laparoskopinės operacijos trukmė priklauso nuo gydomos patologijos ir jos kompleksiškumo, chirurgo įgūdžių, moters kūno sudėjimo, gretutinių ligų. Ji gali trukti nuo 15 minučių iki keletos valandų. Atlikus bendrąją intubacinę nejautrą ir užpildžius pilvo ertmę dujomis, per pjūvelį ties bamba įvedamas specialus instrumentas - troakaras, o per jį - optinis prietaisas su šviesos šaltiniu. Tuomet chirurgas apžiūri pilvo ertmę, kepenis, taukinę, žarnyną, kirmėlinę ataugą, pilvaplėvę, diafragminį paviršių. Priklausomai nuo planuojamų chirurginių veiksmų, gydomos patologijos, moters kūno sudėjimo ir kitų veiksnių, per 2-3 papildomus mažus pjūvelius pilvo apačioje įvedami specialūs laparoskopiniai chirurginiai instrumentai, esant poreikiui, šalinami patologiškai pakitę organai ar jų dalys (pvz.: cistos, miomos, endometriozės židiniai, sąaugos ir t. t.). Esant poreikiui, laparoskopijos metu galima įvertinti ir kiaušintakių pratekamumą. Atliekant šį tyrimą, gimdos ertmė užpildoma specialiu kontrastiniu tirpalu ir echoskopo monitoriuje stebimas jo tekėjimas į pilvo ertmę pro kiaušintakius. Jeigu skystis neprasiskverbia į pilvo ertmę, kiaušintakiai yra nepratekami. Pasak T. Lūžos, dėl nenumatytų radinių - sąaugų, komplikacijų pilvo ertmėje (pvz., kraujavimo), papildomų patologijų ir kt. - operacijos apimtis gali tapti didesnė, o planuota jos trukmė - ilgesnė. Kai kuriais atvejais, numatytos operacijos nepavyksta atlikti. Pabaigus laparoskopinę operaciją, ištraukiami instrumentai, iš pilvo ertmės išleidžiamos dujos, o pjūviai užsiuvami. „Laparoskopijos operacijos suteikia galimybę minimaliai invaziniu metodu visapusiškai ištirti galimas ginekologinių problemų priežastis ir, daugeliu atvejų, iš karto suteikti reikiamą gydymą. Atsistatymas po laparoskopinių operacijų įprastai gana greitas, jis priklauso nuo atliktos operacijos ir individualių pacientės ypatybių. Kelias savaites po operacijos rekomenduojama vengti didelio fizinio krūvio, nesportuoti.
tags: #laparoskopija #gimdymo #namuose
