Daugelis tėvų atidžiai rūpinasi vaikų sveikata, tačiau dažnai nepakankamai dėmesio skiria burnos higienai ir sveikatai. Pieniniai dantys dažnai nelaikomi tokiais svarbiais kaip nuolatiniai dantys. Pavyzdžiui, dažnai kūdikių burna apskritai nevaloma, nors tai daryti reikėtų. Pieniniai dantys yra nuolatinių dantų žandikaulyje pagrindas. Sveiki pieniniai dantys užtikrina, palaiko skruostų ir burnos raumenų judėjimą. Sveiki pieniniai dantys tarsi atveria kelią sveikai šypsenai.
Pieninių dantų reikšmė vaiko vystymuisi
Pieniniai dantys yra nuolatinių dantų žandikaulyje pagrindas. Pieniniam dantukui iškritus, nuolatinis dantis ima dygti jo vietoje greta likusių pieninių dantų, gražiai tarp jų įsikomponuodamas. Jei dėl ėduonies ar bet kokios kitos priežasties vaikas pieninio dantuko netenka anksčiau, nei dantis iškristų natūraliai, gretimi dantys linkę pasislinkti ir užimti atsiradusią ertmę. Nuolatinių dantų sveikata taip pat priklauso nuo juos pakeičiančių dantukų būklės.
"Sveiki pieniniai dantys svarbūs ne tik kramtymui, bet žandikaulių augimui, nuolatinių dantų dygimui, todėl juos gydyti būtina", - teigia gydytoja. Specialistė pabrėžia, jog pieniniai dantys išlaiko vietą ir sudaro tarpus būsimiems nuolatiniams dantims, nukreipia dygstančius nuolatinius dantis į jų vietą. Ankstyvas pieninių dantų netekimas gali įtakoti nuolatinių dantų netaisyklingą padėtį dantų lanke. Dėl to gali atsirasti sąkandžio problemų, prireikti ortodontinio gydymo.
„Ar žinojote, jog pieniniai dantys ne tik svarbūs taisyklingam žandikaulio augimui ir sąkandžio formavimuisi, bet netgi daro įtaką veido bruožams - veido aukščiui bei formai?“, - stebina specialistė.
Pirmieji dantukai svarbūs net taisyklingai artikuliacijai ir kalbos formavimuisi, todėl anksti jų netekus mažylis gali švepluoti ar neraiškiai tarti žodžius.
„Žinoma, reikia nepamiršti, kad pieniniai dantys būtini kokybiškai sukramtyti maistą ir geram virškinimo sistemos funkcionavimui, todėl tai turi įtakos vaiko augimui bei svoriui, - teigia B. Šlekienė. - Na, o kur dar estetinė pusė! Juk vaikai taip pat kaip ir suaugusieji nori džiaugtis gražia šypsena ir nepatirti patyčių dėl pajuodavusių dantų.“
Pieniniai dantys laikui bėgant vietą užleidžia nuolatiniams. Paprastai šis procesas vyksta be komplikacijų ir tik išskirtiniais atvejais vaikui dantis tenka šalinti gydytojo kabinete. Vis dar vyrauja nuomonė, kad pieninių dantų priežiūrai nereikia skirti tiek dėmesio, kiek nuolatiniams dantims - juk vis vien visi iškris. Pasak vaikų odontologės, vaikų dantų būklė negerėja jau daugelį metų.
Pieniniams dantims tenka tikrai reikšmingas vaidmuo - jie padeda žandikauliui tinkamai vystytis ir augti. Be to, pieniniai dantukai itin svarbūs tinkamam nuolatinių dantų augimui. Jei dantis iškrito, o naujas jo vietoje neatsiranda ilgiau nei metus, teigiama, kad mažylis danties neteko per anksti. Pavojus kyla todėl, kad kiti dantys mėgina užpildyti laisvą vietą, o tai reiškia, kad nuolatiniai dantys gali išsidėstyti chaotiškai. Neretai tokia situacija iškreipia ir vaiko sąkandį. Be to, per anksti netekus pieninių dantų, žandikaulio vystymasis gali vykti lėtai, o dantų eilė tokiu atveju dėliosis netolygiai.
Pieninių dantų priežiūra ir prevencija
Vaiko dantimis reikėtų pradėti rūpintis jiems dar neišdygus - jau 2-3 mėn. amžiaus kūdikio dantenas reikėtų kasdien valyti pirštu, apsuktu sudrėkinta, švaria audinio skiautele ar naudojant specialų silikoninį antpirštį. Tai padeda kūdikiui įprasti prie burnos higienos procedūrų, o vėliau palengvina dygstančių dantukų skausmą.
Išdygus pirmajam dantukui, jį reikia pradėti ryte ir vakare valyti mažu, minkštu dantų šepetėliu su trupučiu dantų pastos. Vaikų dantų valymui reikėtų visuomet naudoti dantų pastą su fluoru. Fluoras sustiprina dantų emalį, užtrina remineralizaciją ir saugo nuo ėduonies. Vaikams iki 3 metų rekomenduojama naudoti dantų pastą su 500-1000 ppm fluoro, vyresniems nei 3 metai - 1000 ppm ir daugiau.
Tėvai vaikų dantis turėtų valyti iki maždaug 7-8 m. Pirmieji pieniniai dantys išdygsta maždaug 6 mėn. O kristi dantys pradeda vaikui sulaukus 5-6 metų.
„Pagrindinė vaikų mitybos blogybė - per didelis vartojamo cukraus kiekis. Tėvai cukraus vartojimą supranta gana tiesiogiai, kaip saldumynų valgymą. Bet juk dideli cukraus kiekiai yra tokiuose vaikų mėgstamuose produktuose kaip jogurtai su įvairiais skoniais, varškės sūreliai, sultys ir pan. Net ir natūraliuose produktuose, kaip vaisiai taip pat yra nemažas kiekis cukraus, tad labai svarbu tėvams prižiūrėti vaikų mitybą ir riboti cukraus vartojimą“, - teigė odontologė R. Minkevičienė.
Kad vaikų pieniniai dantys būtų sveiki ir taisyklingai vystytųsi žandikauliai, būtina vaikams daugiau duoti kieto maisto, pavyzdžiui, kramtyti morkas, agurkus, riešutus, per daug nesmulkinti mėsos.
Pirmieji vizitai - žaidimo forma Kad mažieji apsiprastum su nauja ir nepažįstama vieta, gydytojai odontologai pasitelkia įvairius žaidimus. Pasak J. Taurozaitės-Valentės, jei nėra ūmios situacijos, naudinga lankytis dažniau, bet trumpiau, tuomet dirbama ramiau, nekeliant streso vaikui, jį pratinant pamažu. „Dauguma vaikų, kurie lankosi pirmą kartą, nežino, kaip yra atliekamas dantų gydymas ir tai gali tapti jų baime. Nežinomybę padeda nugalėti metodas „sakau-rodau-darau“, kurį taikau savo praktikoje. „Sakau“ - būsimos procedūros paaiškinimas vaikui suprantama kalba. „Rodau“ - parodoma kokiais instrumentais procedūra bus atliekama. Vaikas pamato, gali pauostyti, paliesti medžiagas ir instrumentus, kuriais dirbama. „Darau“ - procedūra atliekama, tik įsitikinus, kad vaikas suprato teisingai. Jei vaikas buvo ramus, leidosi atlikti procedūrą, visuomet reikia vaiką pagirti“, - pasakoja gydytoja.
Pirmųjų apsilankymų metu patariama, kaip rūpintis vaiko dantų higiena. Kol vaikas išmoksta rašyti rašytinėmis raidėmis - pakankamai susiformuoja vaiko motoriniai įgūdžiai - dantis vaikams turi valyti tėvai. Yra įvairių šiuolaikinių sprendimų, kurie gali lengviau padėti suformuoti įprotį. „Vaistinėse galima rasti apnašas dažančių tablečių, kurios gali padėti stebėti, ar vaikas gerai išsivalo dantis. Taip pat pasitarnauti gali ir elektriniai šepetėliai - tėvai specialiose programėlėse gali stebėti, kaip vaikui pavyko. Kartais tokios priemonės padidina ir vaiko motyvaciją geriau prižiūrėti dantis namuose.“
„Tėvai vaikams dantis turi valyti nuo pirmojo dantuko iki tol, kol jie patys geba savarankiškai tinkamai išsivalyti dantis - apie 9-10 metų. Su tarpdančių siūlu pagalbos gali prireikti net ir ilgiau. Svarbu pažymėti, kad vyresni vaikai labai nori būti savarankiški ir dantis bando valytis patys - ir tai yra gerai. Vis dėlto, tėvai turi darkart kruopščiai pervalyti kiekvieną dantį, vakare su dantų siūlu išvalyti tarpdančius.
Pieninių dantų priežiūra - įpročiui formuoti Žinodami faktą, kad pieniniai dantys vaikui iškris ir išdygs nuolatiniai, ne visi tėveliai skiria pakankamą dėmesį vaiko pirmųjų dantų priežiūrai, sako gydytoja. Tačiau taip daryti nevertėtų, nes tai ne tik padės suformuoti įpročius, bet ir negydomas pieninių dantų ėduonis turi įtakos kramtymui, nuolatinių dantų dygimui, žandikaulių augimui.
„Ankstyvas pieninių dantų netekimas dėl buteliuko ėduonies, turi įtakos vaiko augimui ir svoriui, virškinimo organų sistemos veiklai, nuolatinio sąkandžio formavimuisi. Taip pat yra ir žalingų įpročių, kurie kenkia sąkandžiui: ilgas čiulptuko naudojimas, kvėpavimas pro burną ar nykščio čiulpimas, liežuvio kišimas tarp dantų“, - vardija J. Taurozaitė-Valentė.
Kada būtina kreiptis į odontologą?
Negydomas pieninių dantų ėduonis gali komplikuotis į infekciją arba pūlinuką. Tai trukdo vystytis po juo esančioms nuolatinio danties užuomazgoms. Beje, dantų infekcijos gali plisti už burnos ertmės ribų ir lemti kitus susirgimus, pavyzdžiui, sinusitą.
„Mitas, jog pieninių dantų neskauda. Juos lygiai taip pat gali skaudėti, kaip ir nuolatinius, nes infekcija gali pasiekti nervą, gali atsirasti tinimas. O skausmas ne tik trikdo įprastą gyvenimo būdą, bet ir sukelti dantų gydymo baimę - juk atėjus pas gydytoją su skaudančiu dantuku, vizitas sukels daugiau nemalonių prisiminimų“, - pastebi odontologijos gydytoja. Ji taip pat primena, jog ūmi infekcija, kilusi dėl negydytų pieninių dantų, gali plisti ir į kitas galvos sritis.
Žaloja nuolatinius dantis Negydytas pieninis dantis gali pakenkti po juo esančiai nuolatinio danties užuomazgai, todėl nuolatiniai dantys gali išdygti su spalvos ar formos pokyčiais.
Galiniai pieniniai krūminiai dantys išlieka burnoje iki 10-12 metų amžiaus, o jeigu jie yra išgedę, didelė rizika, kad gedimas pažeis ir gretimus dygstančius nuolatinius dantis.
Odontologė pamini ir kelias dažniausiai vaikams pasitaikančias dantų ligas bei pabrėžia, kad kai kurių neišgydžius laiku, vaiko pieniniai dantys gali būti šalinami: „Dantų ėduonis, kurio negydant vystosi pulpitas - danties nervo uždegimas, o vėliau ir viršūninis periodontitas, kai infekcijai pažeidus aplink danties šaknį esantį kaulą, susiformuoja pūlinys. Negydomas pieninis dantis yra infekcijos židinys vaiko organizme. Gydant pašalinami infekuoti audiniai ir plombuojamas dantis. Kartais, uždelsus laiku sugydyti dantis, indikuotinas ankstyvas pieninių dantų šalinimas.“
Pieninius dantis šalinti būtina, jei:
- dantis pažeistas karieso ir negali būti gydomas.
- pieninis dantis dar nepradėjo klibėti, o nuolatinis jau kalasi;
- dantenose atsiranda fistulių arba ant dantų šaknų susiformuoja cistų;
- nuolatinio danties užuomazga gali žūti dėl uždegiminių procesų dantenose;
- pieninio danties šaknis skaidosi lėtai ir gali trikdyti nuolatinio danties kalimąsi.
Pasitaiko ir kitokių priežasčių, dėl kurių būtina šalinti pieninį dantį. Pavyzdžiui, jei vaikas jaučia diskomfortą dėl klibančio danties, kuris ilgą laiką neiškrenta pats, arba jei vaikas jaučia skausmą valgydamas. Be to, nestabilus dantis gali sukelti dantenų uždegimą. Jei jūsų mažylio pieninis dantis pažeistas arba vargina lėtinės ligos - pulpitas ar periodontitas - pieninio danties šalinimo vaikų dantų gydytojo kabinete išvengti greičiausiai nepavyks.
Dantų šaknų kanalų gydymo procedūra - Šiaulių implantologijos centras
Kada dantys keičiasi į nuolatinius?
Nuolatiniai dantys dažniausiai pradeda dygti 5-6 metų vaikams ir visi nuolatiniai dantys turėtų būti burnoje (išskyrus protinius dantis) 13 metų vaikui. Pieninių dantukų keitimasis į nuolatinius yra nulemtas gamtos, ir jo laikas bei trukmė svyruoja labai nedaug. Pieniniai dantukai paprastai ima kristi dar vaikui nepradėjus lankyti mokyklos, o žavingos bedantės šypsenos pirmokų rugsėjo pirmosios šventėje jau yra tapusios kone tradicija.
Nuolatiniai dantys gali nedygti laiku dėl įvairių priežasčių:
- Genetiškai nulemtas vėlyvesnis dantų dygimas. Kai kuriems vaikams tiesiog genetiškai nulemta, kad dantys dygsta vėliau. Tokiem vaikams vėliau kalasi ir pieniniai ir nuolatiniai dantys. Tai yra normalus reiškinys.
- Nėra vietos dantų lanke. Labai dažnai vietos dantų lanke trūkumas atsiranda tada, kai pieninis dantis buvo pašalintas (pvz., dėl pieninio danties supūliavimo) prieš fiziologinį danties iškritimo laiką. Tada į atsiradusį pašalinto danties tarpą pasislenka gretimi dantys ir nelieka vietos nuolatiniam dančiui išdygti.
- Nėra nuolatinio danties užuomazgos. Nuolatinis dantis gali ir neišdygti, jei kaule nėra jo užuomazgos t.y. nėra susiformavusio nuolatinio danties. Dažniausiai nebūna višutinių antrųjų kandžių užuomazgų ir apatinio žandikaulio antrųjų kaplių užuomazgų.
- Sustorėjęs kaulas ar/ir dantena. Per anksti netekus pieninio danties, gali susiformuoti sustorėjęs alveolinės ataugos (kaulo) sluoksnis ar sustorėti dantena - tada nuolatiniam dančiui „pasunkėja” dygimas.
- Yra papildomas dantis, trukdantis dygimui. Kai kurie vaikai turi papildomą dantį kaule, kuris blokuoja nuolatinio danties dygimą. Dažniausiai papildomas dantis yra prie centrinių viršutinių kandžių.
Vis tik daugeliui tėvų rūpi, ar reikėtų šalinti klibantį pieninį dantuką? O gal geriau palaukti, kai jis pats iškris? Kai kurie tėvai sako, kad klibantis dantukas trukdo valgyti bei kalbėti, todėl jie veda savo vaikus pas dantų gydytoją. Kada dantį traukti reikia, o kokiais atvejais geriau kantriai palaukti?
Pieninių dantukų konstrukcija išskirtinė, todėl juos šalinti būtina atsargiai. Pieninių dantų alveolių sienelės plonesnės, o šaknys yra ilgesnės už nuolatinių dantų šaknis. Paprastai gydytojas pieninį dantį traukia be nuskausminamųjų, jei dantukas kliba pakankamai. Tik uždegimų atvejais, kai tenka skubiai šalinti dantį, taikoma anestezija. Vis tik jei nėra jokio poreikio apsilankyti pas gydytoją, o dantų keitimasis vyksta be komplikacijų, tereikia palaukti, kada dantis ims klibėti, ir pašalinti jį natūraliu būdu. Jei dantena toje vietoje, kur buvo dantukas, kraujuoja, dezinfekuokite ją tirpale suvilgytu vatos tamponu.
