Skaitymas - vienas svarbiausių gebėjimų ugdant asmenybę, lavinant šiandieniniame pasaulyje aktualius ir būtinus gebėjimus kritiškai mąstyti, veiksmingai bendrauti.
Priešmokykliniame amžiuje skaitymo įgūdžių lavinimas yra ypač aktualus, nes tai formuoja charakterio bruožus, moko taisyklingai ir raiškiai kalbėti, turtina vaikų žodyną, suteikia įvairių žinių, padeda formuotis vertybių sistemai.
Gana dažnai kyla klausimų ir įvairių diskusijų, kada reiktų pradėti mokyti vaiką skaityti, kaip vaiką sudominti skaitymu, knygomis, kai aplink tiek daug žaislų ir technologijų.
Virtualiai suorganizuotoje metodinėje dienoje, kuri buvo skirta Lietuvos lopšelių-darželių „Ąžuoliukas“ sambūrio nariams, dalyvavo per 60 pedagogų iš įvairių Respublikos ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Metodinę dieną moderavusi pavaduotoja ugdymui D. Bakstienė akcentavo, kad skaitymas - svarbus įgūdis, kurį vaikams būtina nuosekliai ir kryptingai ugdyti, o gebėjimas sąmoningai skaityti vaikams padeda sužinoti naujų dalykų, atrasti naudingos informacijos. Kuo daugiau vaikas skaitys, tuo geriau pažins aplinką, gyvenimą, pasaulį, žmones.
Įdomu buvo išgirsti ir pačių vaikų, Kretingos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ priešmokyklinukų, išsakytas mintis, kodėl jiems svarbu išmokti skaityti. „Vieni vaikai sakė, kad nori išmokti skaityti, nes taip galės sužinoti daug įdomių dalykų, galės patys skaityti knygas, parduotuvėje perskaitys produktų etikėtes, kiti kalbėjo, kad dėl tėčio ir mamos stengiasi, kad jie būtų laimingi ir džiaugtųsi“, - vaikų mintimis pasidalino D. Rudaminos vaikų lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ neformaliojo ugdymo teatro mokytojas Julius Ivanauskas.
Julius Ivanauskas pristatė pranešimą „Ikimokyklinio amžiaus vaikų taisyklingos lietuvių kalbos vartojimo skatinimas“, parengtą kartu su ikimokyklinio ugdymo mokytoja Anžela Volodkiene. Mokytojas kalbėjo, kad dirbant ikimokyklinio ugdymo įstaigoje vis dažniau susiduriama su dvikalbių vaikų ugdymu. Natūraliai kyla klausimas, kaip dvikalbius vaikus skatinti taisyklingai vartoti lietuvių kalbą, kaip plėsti ir turtinti jų žodyną. Mokytojas pristatė, kad ypač padeda vaidybiniai ir žaidybiniai metodai, taikomi ugdymo procese. „Taisyklingai vartoti lietuvių kalbą vaikai skatinami, kai tampa mažaisiais aktoriais. Ypač tinka šešėlių teatro vaidinimai. Vaikai išklausę ir aptarę kūrinį, patys gamina lėles, patys vaidina, vartodami skaityto kūrinio žodžius. Taip pat labai pasiteisina žaidimai, kuriuos žaisdami vaikai turi apibūdinti daiktus, kurti istorijas, pasakoti.
Priešmokyklinio ugdymo mokytoja Neringa Mikaločienė iš Kretingos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ aptarė, kaip skaitymo gebėjimai ugdomi priešmokykliniame amžiuje, koks yra tėvų vaidmuo skatinant vaikų domėjimąsi knygomis, ir pasidalino praktinėmis veiklomis, kaip mažais žingsneliais nuo raidžių pažinimo, garsinės žodžių analizės, keliaujama prie skiemenų, žodžių skaitymo. Mokytojos teigimu, raidžių pažinimo, skiemenų, žodžių skaitymo žingsnelius ypač sustiprina nuolatinis vaiko skatinimas domėtis knygomis. Kartu kuriant skaitytų knygų dėžutes, žemėlapius, užkoduojant knygas QR kodais, naudojant penkių pirštų metodą, nuolat skatinamas vaikų smalsumas ir domėjimasis knygą.
Marijampolės vaikų lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“ priešmokyklinio ugdymo mokytojos Asta Paulevičienė ir Neringa Akelaitienė, pasidalino praktiniais patarimais, kaip priešmokyklinukus mokyti skaityti žaidžiant. „Norint mažą vaiką supažindinti su raidžių ir žodžių pasauliu, galime tai padaryti žaisdami. Žaidimas padeda formuoti visuminį vaiką supančio pasaulio suvokimą, suteikia galimybę siekti įvairių tikslų, tarp jų - žadina vaiko norą išmokti skaityti ir rašyti.
„Vaikui mokymosi skaityti procesas teiks džiaugsmą, jei bus įvairus ir įdomus, jei jam bus sudaryta jo poreikius atitinkanti aplinka, o naudojamos priemonės bus šiuolaikiškos ir patrauklios“, - kalbėjo priešmokyklinio ugdymo mokytoja Reda Mačiūnė iš Kelmės lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ pristatydama pranešimą „Mokausi skaityti“. Mokytoja pasidalino savo pačios kurtomis edukacinėmis, interaktyviomis priemonėmis, kurios padeda mokytis vaikams skaityti.
Mokymasis skaityti prasideda nuo kalbos girdėjimo. Kuo turtingesnė ir įvairesnė (kalbine prasme) vaiko aplinka, tuo didesnė tikimybė, kad vaikui bus lengviau išmokti skaityti. Tačiau ne mažiau svarbu ir paties vaiko noras. Praktinėmis veiklomis, padedančiomis ugdyti vaikų norą skaityti, pasidalino Jurbarko „Ąžuoliuko“ mokyklos priešmokyklinio ugdymo mokytoja Gitana Sabaliauskienė. Pedagogė akcentavo, kad labai svarbu pažinti individualius vaiko gebėjimus bei pastebėti, kada vaikas pradeda ypač domėtis knygomis, skaitymu. Mokytojos teigimu, negalima suformuoti tokios nuostatos, kad knygas skaityti yra prievolė. Vaikams knygų skaitymas turi teikti malonumą ir džiaugsmą.
Šiaulių lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ priešmokyklinio ugdymo mokytoja Justina Jankauskienė pasidalino gerąja darbo patirtimi, kaip priešmokyklinio amžiaus vaikų skaitymo įgūdžius galima formuoti naudojant įvairias komunikavimo priemones: tiek žaidimus, tiek vaidinimus, tiek ir taikant STEAM metodą. „Mokyti priešmokyklinio amžiaus vaikus skaityti yra daugiau nei vien mokyti pažinti raides, perskaityti žodžius. Skaitymas, kaip beje ir rašymas, yra komunikavimo kompetencijos dalis, neatsiejamai susijusi su klausymu ir kalbėjimu.
Įdomia ir kūrybiška patirtimi, kaip vaikams atverti duris į nuostabų knygų pasaulį, pasidalino Vilniaus lopšelio-darželio „Ąžuolas“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja, Ieva Malinauskienė, pristatydama su ugdytiniais įgyvendinto projekto „Žengiu į knygos pasaulį“ veiklas. Mokytojos teigimu, projektas sudarė galimybes vaikams ne tik pažinti raides, mokytis skaityti, bet ir tapti kūrėjais, iš įvairių medžiagų kurti knygutes, jas iliustruoti, pristatyti draugams. „Vaikas jausdamas, kad yra verčiamas skaityti, gali trauktis nuo knygų ir kaip tik kurti ne meilę, o neapykantą skaitymui ir knygoms. Todėl puikiausias būdas mokytis skaityti su ikimokyklinio amžiaus vaikais tai žaisti knygomis, kurti knygas, daryti tai, kas jiems yra įdomu.
Metodinę dieną apibendrindama Kretingos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ direktorė Zita Domarkienė pažymėjo, kad išugdyta meilė knygoms ir skaitymui lemia vaiko sėkmę ne tik mokantis skaityti savarankiškai, bet ir lankant mokyklą. Reiktų nepamiršti, kad skaitymo įgūdžių ugdymas vyksta visą gyvenimą, todėl svarbu net akimirkai nesustoti mokantis skaitymo.
2025 m. vasario 18 d. Nemenčinės vaikų lopšelyje-darželyje „100 spalvų“ įvyko Vilniaus rajono švietimo įstaigų, teikiančių ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, skaitymo skatinimo projekto „Knygų stebuklai“ baigiamoji konferencija „Kaip ugdyti mažųjų meilę knygoms? Įgyvendinant projektą, buvo atliktas pedagogų ir tėvų nuomonės tyrimas apie skaitymo skatinimo svarbą ikimokykliniame amžiuje. Tyrimo rezultatai padėjo geriau suprasti esamą situaciją bei tėvų ir pedagogų požiūrį. Renginyje pedagogai ir švietimo specialistai dalijosi patirtimi bei efektyviais metodais, kaip ugdyti vaikų meilę knygoms. Pristatyti įvairūs skaitymo skatinimo būdai, tokie kaip kūrybiški skaitymo užsiėmimai, kūrybinės dirbtuvės, bendradarbiavimo su tėvais strategijos, vaikų įtraukimas į skaitymo procesą per teatrines improvizacijas ir žaidimus. Diskusijų metu buvo nagrinėjama knygų pasirinkimo svarba, technologijų vaidmuo ugdyme bei būdai, kaip skatinti vaikų aktyvų dalyvavimą literatūriniuose užsiėmimuose. Nemenčinės vaikų lopšelio-darželio „100 spalvų“ socialiniai partneriai iš Vilniaus r. Maišiagalos vaikų lopšelio-darželio ir Nemenčinės vaikų lopšelio-darželio taip pat pristatė savo įgyvendinamas iniciatyvas. Jie pasidalino savo patirtimi ir sėkmingais skaitymo skatinimo metodais. Konferencija buvo puiki galimybė mokytis vieniems iš kitų ir įkvėpti daugiau vaikų atrasti knygų pasaulio stebuklus.
Projektas suteikė daug naudos ne tik vaikams ir pedagogams, bet ir tėvams. Vaikai turėjo galimybę susipažinti su įvairiomis knygomis, lavinti vaizduotę ir kūrybiškumą, stiprinti skaitymo ir raštingumo įgūdžius. Pedagogams ši iniciatyva leido tobulinti savo darbo metodus, atrasti naujus būdus, kaip skatinti vaikų domėjimąsi knygomis. Tuo tarpu tėvai buvo paskatinti geriau suprasti skaitymo svarbą ir aktyviai įsitraukti į savo vaikų skaitymo ugdymą. Projektas „Knygų stebuklai“ prisidėjo prie bendradarbiavimo tarp ugdymo įstaigų stiprinimo, gerosios patirties dalijimosi ir vaikų kultūrinio ugdymo.
Švietimo institucijose stinga tarpdalykinio bendradarbiavimo, nepakankamai atsižvelgiama į vaikų poreikius. Skaitymo kėlimas vykdomas nepakankamai. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad demokratinės visuomenės piliečio, asmenybę ugdo ne tik mokykla, bet ir šeima. Tėvai, kurie patys skaito ir skatina vaikus skaityti, padeda jiems lengviau integruotis į visuomenę.
Mažėja jaunimo domėjimasis knygomis, skaitymas užleidžia savo pozicijas kitiems informacijos gavimo būdams. Intensyvus ir pastovus skaitymas būdingas nedaugeliui. Tyrimas „Skaitymo mastas, kryptingumas ir poreikiai“ rodo, kad beveik trečdalis gyventojų skaito kartą per mėnesį. Mažiau skaito vyresni nei 70 m. gyventojai ir asmenys, turintys pradinį ir pagrindinį išsilavinimą, lyginant su turinčiais aukštąjį išsilavinimą.
Tačiau kai kurių manymu, tai rodo žemą arba labai žemą skaitymo lygmenį. Skatinant skaitymą ir raštingumą per viešas kampanijas, svarbu įtraukti verslo atstovus, fondus, žiniasklaidą. Svarbu parengti Nacionalinę skaitymo skatinimo 2007-2012 metų programą ir užtikrinti jos vykdymą, kad periodiniai leidiniai patektų į visas viešąsias šalies bibliotekas ir skatintų įvairių socialinių grupių piliečių skaitymą bei ugdytų jų kalbos įgūdžius.
Pirmosios skaitymo skatinimo kampanijos Danijoje pradėtos 1956 metais. Šiuolaikinės programos apima ne tik vaikus, bet visų amžiaus grupių gyventojus. Svarbu, kad programos būtų kompleksiškos, šiuolaikiškos, diferencijuotos ir paremtos partneryste bei integralumu, kad padėtų išlaikyti žmones prie knygos.
Kadangi skaitymo įgūdžių ugdymas vyksta visą gyvenimą, svarbu nesustoti mokantis skaitymo ir skatinant domėjimąsi knygomis nuo pat mažens. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bendradarbiaujant su tėvais, galima sukurti jaukią aplinką ir taikyti įvairias žaidybines bei kūrybines metodikas, kurios skatintų vaikų norą skaityti.
Švietimo institucijose stinga tarpdalykinio bendradarbiavimo. Tačiau kai kurių manymu, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad demokratinės visuomenės piliečio, asmenybę ugdo ne tik mokykla, bet ir šeima. Tėvai, kurie patys skaito ir skatina vaikus skaityti, padeda jiems lengviau integruotis į visuomenę.
Mažėja jaunimo domėjimasis knygomis, skaitymas užleidžia savo pozicijas kitiems informacijos gavimo būdams. Intensyvus ir pastovus skaitymas būdingas nedaugeliui. Tyrimas „Skaitymo mastas, kryptingumas ir poreikiai“ rodo, kad beveik trečdalis gyventojų skaito kartą per mėnesį. Mažiau skaito vyresni nei 70 m. gyventojai ir asmenys, turintys pradinį ir pagrindinį išsilavinimą, lyginant su turinčiais aukštąjį išsilavinimą.
Tačiau kai kurių manymu, tai rodo žemą arba labai žemą skaitymo lygmenį. Skatinant skaitymą ir raštingumą per viešas kampanijas, svarbu įtraukti verslo atstovus, fondus, žiniasklaidą. Svarbu parengti Nacionalinę skaitymo skatinimo 2007-2012 metų programą ir užtikrinti jos vykdymą, kad periodiniai leidiniai patektų į visas viešąsias šalies bibliotekas ir skatintų įvairių socialinių grupių piliečių skaitymą bei ugdytų jų kalbos įgūdžius.
Pirmosios skaitymo skatinimo kampanijos Danijoje pradėtos 1956 metais. Šiuolaikinės programos apima ne tik vaikus, bet visų amžiaus grupių gyventojus. Svarbu, kad programos būtų kompleksiškos, šiuolaikiškos, diferencijuotos ir paremtos partneryste bei integralumu, kad padėtų išlaikyti žmones prie knygos.
Kadangi skaitymo įgūdžių ugdymas vyksta visą gyvenimą, svarbu nesustoti mokantis skaitymo ir skatinant domėjimąsi knygomis nuo pat mažens. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bendradarbiaujant su tėvais, galima sukurti jaukią aplinką ir taikyti įvairias žaidybines bei kūrybines metodikas, kurios skatintų vaikų norą skaityti.
tags: #skaitymo #strategija #ikimokykliniame #ugdyme
