Miego kokybė neabejotinai siejasi su visaverčiu vaikų funkcionavimu (Shimizu et al., 2020). Miegas yra neatsiejama ir svarbi visavertės vaikų raidos dalis (Schlieber & Han, 2017). Miego ir būdravimo raida, taip pat nakties miego nusistovėjimas - svarbus ir spartus ankstyvojoje vaikystėje vykstantis procesas (Bell & Belsky, 2008; Sadeh et al., 2002). Miego raida suprantama kaip miego reguliacijos ir miego kokybinių parametrų - miego trukmės, užmigimo trukmės bei nubudimų naktį - kaita vaikui augant (Mindell et al., 1999).

Vaikų miego sunkumai yra viena dažniausių priežasčių, keliančių tėvų susirūpinimą (El-Sheikh & Sadeh, 2015; Bathory & Tomopoulas, 2017). Miego sunkumų paplitimas ikimokykliniame amžiuje svyruoja nuo 15-35 % (Gaylor et al., 2005) iki 25-50 % (Owens et al., 2005), o maždaug apie 5 % vaikų turi ilgai trunkančių ir sudėtingų miego sutrikimų (Thunstrom, 1999).

Vienas iš išsamiausių vaikų miegą aiškinančių teorinių modelių yra sisteminis modelis (El-Sheikh & Sadeh, 2015). Šis modelis apima vaiko kontekstą (temperamentą, genetiką, brandą), tiesioginį kontekstą (tėvystę, miegojimo sąlygas, šviesos ir tamsos ciklus), socialinį kontekstą (mokyklinius reikalavimus ir pasiekimus, laiką, kai vaikas pradėjo lankyti mokyklą, socialinį gyvenimą) ir kultūrinį kontekstą (įsitikinimus dėl miego, miegojimą kartu, pogulio metą). Svarbiausia modelio dimensija yra laikomas laikas, atspindintis vaiko raidą, pasiektą brandą. Taigi skirtingais vaiko raidos etapais miegui reikšmingiausi veiksniai taip pat skiriasi, dėl to vaikų miego ypatumus prasminga tyrinėti atsižvelgiant į amžių.

Vaikų miego ir naudojimosi šiuolaikinėmis technologijomis tyrimai nėra visiškai nauja sritis, tačiau ekranus turinčių prietaisų naudojimas gana smarkiai pakito per paskutinį dešimtmetį. Daugelio šeimų galimybės įsigyti prietaisus padidėjo dėl pačių prietaisų kainos sumažėjimo (Zimmerman, 2008) ir dėl atsiradusios galimybės juos pirkti išperkamuoju būdu. Taigi greta plačiai naudojamo televizoriaus (kurio, beje, funkcijos ir galimybės šiuo metu yra kur kas platesnės negu prieš 10 metų) itin populiarėjo mobilieji telefonai, planšetės ir vis daugiau šeimų turi kompiuterius bei žaidimų konsoles (Reid Chassiakos et al., 2016; Hisler et al., 2020). Lietuvoje atlikto tyrimo duomenys rodo, kad apie 70 % ikimokyklinio amžiaus vaikų ilgiau ar trumpiau (nuo 15 minučių iki kelių valandų per dieną) žiūri televizorių, apie 50 % vaikų taip pat naudojasi išmaniaisiais telefonais (Jusienė et al., 2017).

Bandoma sisteminti mokslinių tyrimų duomenis bei kelti ir aiškinti prielaidas to, kaip ir per kokius mechanizmus naudojimasis ekranus turinčiais prietaisais siejasi su vaikų miegu ir miego sunkumais. Yra kelios hipotezės: 1) prietaisų skleidžiama šviesa veikia cirkadinę miego reguliaciją, miego fiziologiją ir budrumą; 2) miegas ar jo dalis yra pakeičiama ekranų naudojimu (Bathory & Tomopoulas, 2017); 3) netinkamas vaiko naudojamas turinys veikia žadinančiai; 4) naudojimasis ekranus turinčiais prietaisais su vaikų miegu siejasi dar ir per tėvų netinkamai nustatomą miego ir naudojimosi prietaisais tvarką (LeBourgeois et al., 2017).

Remiantis apibendrinančiomis mokslinių tyrimų analizėmis, galima teigti, kad šiuo metu jau yra aišku, jog 6-18 metų vaikų ir jaunuolių naudojimasis prietaisais siejasi su trumpesne miego trukme ir vėlesniu ėjimo miegoti laiku (Cain & Gradisar, 2010), o ikimokyklinio amžiaus vaikų - su miego trukme, miego kokybe bei ėjimo miegoti laiku (Janssen et al., 2020). Lietuvoje atliktas tyrimas taip pat rodo, kad ankstyvajame amžiuje ekranų naudojimas prieš miegą ir prietaisų turėjimas kambaryje, kuriame miega vaikas, yra susiję su miego problemomis, trumpesne miego trukme ir ilgesne užmigimo trukme (Praninskienė et al., 2018). Bathory ir Tomopolous (2017) patvirtina, kad šiuolaikinių prietaisų naudojimas gali sietis su miego sunkumais per neigiamą poveikį miego tvarkai.

Išmaniųjų prietaisų naudojimas be tinkamų apribojimų gali tiesiogiai sukelti vaikų miego problemas, o tėvų priežiūra, kai kontroliuojama naudojimosi trukmė ir turinys, turi apsaugantį poveikį vaikų miegui (Garrison et al., 2011). Carter et al. (2016) susistemina kitų tyrėjų rezultatus ir daro išvadą, kad ir naudojimosi aplinkybės, kurias nustato tėvai, yra ne mažiau svarbios: tiek prieiga prie mobiliųjų prietaisų, tiek naudojimasis jais prieš miegą reikšmingai siejasi su nepakankama miego trukme, prasta miego kokybe ir didesniu mieguistumu dieną. Tad pastaruoju metu išryškėja tėvų taikomos naudojimosi ekranus turinčiais prietaisais tvarkos reikšmė, kas suprantama kaip vaiko naudojamo turinio bei trukmės priežiūra ir susitarimai su vaiku, kada galima naudotis ekranais.

Nors apie naudojimosi ekranais ryšius su vaikų miegu žinoma gana nemažai, vis dėlto yra ir neatsakytų klausimų. Pastaruoju metu vis labiau pripažįstama, kad ankstyvajame amžiuje vaiko temperamentas yra svarbi savybė, besisiejanti su naudojimusi ekranus turinčiais prietaisais (van den Heuvel et al., 2017). Remiantis vaikų miegą aiškinančiu anksčiau pristatytu sisteminiu modeliu, vaiko asmeninės savybės yra sunkiai atsiejamos siekiant visapusiškai pažinti vaiko miegą, kylančius sunkumus ir jų raišką. Tad tyrinėjant naudojimosi ekranais sąsajas su vaikų miegu labai svarbu atsižvelgti ir į asmenines vaiko savybes, ir į jo artimos aplinkos veiksnius.

Kaip minėta anksčiau, vaiko amžius yra reikšmingas tyrinėjant miego sunkumus, o temperamentas, kaip prigimtinė vaiko savybė, taip pat negali būti atsieta analizuojant tiek vaiko miego sunkumus, tiek, kaip minėta, naudojimosi ekranus turinčiais prietaisais ypatumus. Svarbu apibrėžti, kad šiuo metu temperamentas suprantamas kaip susidedantis iš dviejų dimensijų - reaktyvumo (emocinio reaktyvumo) bei reguliacijos, arba savireguliacijos (Rothbart et al., 2000; Rothbart, 2007), ir laikomas reikšmingu vaikų miego faktoriumi (DeMarcus et al., 2015; Thunstrom, 1999). Esantys sudėtingesnio temperamento laikomi tie vaikai, kurie turi labiau išreikštą emocinį reaktyvumą ar prastesnę reguliaciją, arba jų abiejų kombinaciją. Vieni tyrėjai randa tiesioginių temperamento sąsajų su miego sunkumais (Molfese et al., 2015), kiti (Hayes et al., 2011) laikosi pozicijos, kad vaiko temperamentas turi reikšmės ir vaikų ir tėvų santykiams bei sąveikoms, kurios, savo ruožtu, yra svarbios vaikų miegui.

Taigi temperamento nederėtų vertinti kaip vienakrypčio reiškinio - jis gali būti ir pagrindinis veiksnys, formuojantis vaiko elgesį (taip pat miegą), ir vaiko elgesys gali kisti priklausomai nuo tėvų reagavimo į konkretų vaiko elgesį (Atkinson & Vetere, 1995). Wilson su kolegomis (2015) pabrėžia, kad vaikai, kurie pasižymi sudėtingesniu temperamentu ir kuriems tėvai taiko pastovią miego tvarką, pasižymi mažesniais miego (ypač ėjimo miegoti ar užmigimo) sunkumais.

Miego tvarka (angl. sleep regime) suprantama kaip tėvų palaikoma tvarka, kai vaikas guldomas miegoti ir žadinamas kasdien tuo pačiu metu (su galima pusvalandžio paklaida). Nors ir žinoma, kad temperamentas svarbus tiek vaikų miegui, tiek naudojimuisi ekranus turinčiais prietaisais, iki šiol vaikų temperamento, naudojimosi ekranais ir miego sunkumų tarpusavio sąsajos tirtos mažai. Kol kas Nathanson ir Beyens (2017) pirmieji analizavo temperamento savireguliacijos dimensijos, naudojimosi ekranus turinčiais prietaisais ir miego tarpusavio sąsajas ir atskleidė, kad vaikų miego trukmė lemia ryšius tarp mobilių prietaisų ir savireguliacijos. Tačiau vis dar nežinoma, kokią reikšmę kita temperamento savybė - emocinis reaktyvumas - turi aiškinant vaikų miego sunkumų ir naudojimosi ekranus turinčiais prietaisais sąsajas. Svarbu paminėti, kad yra tyrimų, nurodančių, jog didesnis emocinis reaktyvumas siejasi su probleminiu ekranus turinčiais prietaisais naudojimu (Belmon et al., 2019), tačiau Howe et al. (2017) pažymi, kad ankstyvajame amžiuje ne vien vaikų temperamentas, bet ir tėvystės stilius bei šeimos tipas siejasi su televizijos žiūrėjimu.

Mokslininkų teigimu, esminis šiuolaikinės visuomenės bruožas - vis labiau trumpėjančios miego valandos. Miego sąskaita bandoma spėti koja kojon su greitėjančia gyvenimo tėkme. Nors nesu iš tų, kurie ilgai guli lovoje, miegu ne ilgiau kaip septynias ar aštuonias valandas, pietų miegas - nekintanti mano tradicija. Kita vertus, tai tėvo palikimas. Vaikams pietų miegas - pakankamai svarbus, tačiau suaugusiesiems, kai gyvenimo tempas vis didėja, jis tampa tikra prabanga. Iš tiesų miego perteklius šiais laikais kamuoja nykstamai mažą dalį žmonių, o štai miego trūkumas jau darosi vos ne epidemija.

Suaugusiam žmogui per parą vidutiniškai reikėtų aštuonių valandų miego, tačiau jo trukmė kinta žmogui augant: naujagimis išmiega po šešiolika, kūdikis - dvylika valandų, o senyvame amžiuje miego poreikis ir trukmė sumažėja iki šešių ar šešių su puse valandos. Miego reikšmė žmogaus organizmui vadinama nepakeičiama. Jis ne tik saugo atmintį, atkuria gyvybines funkcijas, padeda susisteminti sukauptą informaciją. Žmogui miegant persitvarko ir organizmo hormonai.

Žmogaus organizmo bioritmas priklauso nuo šviesos kiekio, kurį gauna mūsų akys ir oda. Ši žmogaus organizmo funkcija reguliuojama vidinių laikrodžių - centrinio ir periferinio. Jų veiklą tvarko specialus genas, nuo kurio ir priklauso ląstelių paros medžiagų apykaitos greitis. Miego procese taip pat aktyviai dalyvauja hormonai bei autonominė nervų sistema.

Prieš kelerius metus Prancūzijoje pristatyto tyrimo autoriai priėjo prie išvados, kad miego trūkumas provokuoja odos būklės pokyčius, pažeidžia jos funkcijas ir lemia žmogaus išvaizdos pakitimus: oda ima sausėti, silpnėja riebalinių liaukų veikla, atsiranda nuovargio požymių (tamsūs ratilai paakiuose, odos blyškumas ir pan.). Būtent kokybiškas miegas daugiausia atsakingas už žmogaus grožį. Kuo daugiau miegu, tuo greičiau lieknėju. Nors daug kas mano priešingai.

Kas antras žmogus savo gyvenime patiria miego sutrikimų. Medicininėje literatūroje aprašomos daugiau kaip 84 jų rūšys. Tarp populiariausių minima nemiga (iš vakaro sunku užmigti, nubundama anksti, nepavyksta išmiegoti, dieną padidėja mieguistumas). Ji vargina 35-40 % gyventojų. Pastaraisiais metais gana dažnai nemigos priežastimi tampa didžiulis gyvenimo tempas, fizinė ar emocinė įtampa ir per didelis dėmesys elektroninei erdvei. Pernelyg daug laiko praleidžiant internete sparčiai vystosi vadinamoji elektroninė nemiga (miego sutrikimams, atsirandantis nuolat dirbant kompiuteriu, naršant socialiniuose tinkluose, be saiko tikrinant elektroninį paštą, rašant žinutes telefonu).

Kompiuteris, telefonas, kiti elektroniniai prietaisai vakare, prieš miegą, turi būti išjungti. Žinutes telefone ar elektroninį paštą rekomenduotina pasitikrinti dar prieš vakarienę, bet ne vėliau. Kur kas sveikiau, nei sėdėti palinkus prie kompiuterio, prieš naktį pasivaikščioti lauke, pakvėpuoti grynu oru ar paskaityti knygą. Taip pat specialistė rekomenduoja prie lovos, ant naktinio stalelio, laikyti ne rytais į darbą keliantį mobilųjį telefoną, o prisuktą tradicinį žadintuvą.

Vaikų miegas yra itin svarbus jų vystymuisi, tačiau vien patogios patalynės neužtenka. Kokybiškas vaikų miegas priklauso nuo daugelio faktorių, tarp kurių yra tinkama patalynė, miegmaišis ir savarankiško užmigimo įgūdžiai. Daug šeimų, su kuriomis dirbau, jau išsprendė didžiausias vaikų miego problemas, pasitelkę savarankiško užmigimo metodus. Statistika rodo, kad 1 iš 4 vaikų iki 5 metų amžiaus turi miego sutrikimų, tokių kaip naktiniai prabudimai ar sunkumai užmigti.

Miegas yra esminis vaikų smegenų vystymosi etapas - vaiko organizmas miegu metu ne tik ilsisi, bet ir apdoroja dienos metu įgytas žinias bei patirtis. Nakties metu vykstantys nepertraukiami miego ciklai yra labai svarbūs, nes jie leidžia vaikui giliau miegoti ir regeneruoti organizmą.

Vakaro rutina: Sukurkite nuoseklią ir ramią rutiną, kuri padėtų kūdikiui atsipalaiduoti. Rami aplinka: Užtikrinkite, kad vaikų miegui būtų skirta rami ir tamsi aplinka. Užmigimo procesas: Jei kūdikis prabunda naktį, stenkitės šiek tiek palaukti, prieš jį nuraminant. Tinkama patalynė, miegmaišis ir savarankiško užmigimo įgūdžiai - tai esminiai komponentai, norint pasiekti kokybišką vaikų miegą. Daugelis šeimų, kurios įgyvendino šiuos principus, pasidalino savo sėkmės istorijomis, kurios rodo, kad šie metodai ne tik gerina vaikų miegą, bet ir padeda tėvams susigrąžinti ramias naktis.

Gerai miegantys vaikai išsiskiria pozityvesniu savęs vertinimu, tuo tarpu vaikai, kuriems trūksta miego, nesugeba kontroliuoti savo emocijų, jiems sunku susikaupti. Tinkama miego trukmė yra svarbus nuotaikos stabilumo, gero mokymosi veiksnys.

Specialistų teigimu, miego poreikiai yra labai individualūs. Kad dieną vaikai būtų aktyvūs ir geros nuotaikos, svarbu ne tik miego trukmė, bet ir jo kokybė. Kokybiškas „jėgas grąžinantis“ miegas turi būti gerai organizuotas, todėl svarbu laikytis dienos režimo, t.y. eiti miegoti tuo pačiu laiku.

Darželius lankantys vaikai visą dieną praleidžia triukšmingesnėje aplinkoje, atlieka įvairias užduotis (žaidžia, sportuoja, dainuoja), tad jiems miegas būtinas. Kad mažieji gerai išsimiegotų ir tinkamai pailsėtų, jiems turi būti sudarytos sąlygos. Būtina užtikrinti vaikų saugumą - lovelių aukštis turi atitikti jų ūgį, patiems mažiausiems turi būti įrengtos saugos priemonės, kad jie neiškristų (iki 1,5 metų amžiaus vaikams skirtos lovos turi būti su sienelėmis). Vaikams skirtų lovų pagrindas turi būti kietas, o čiužinio aukštis turi būti ne mažesnis nei 7 cm. Patartina čiužinius keisti kas septyneri metai. Lovos ar čiužiniai turėtų būti sustatomi taip, kad būtų galima laisvai prieiti prie kiekvieno vaiko.

Vaikų miegui labai svarbi oro kokybė. Ilgai būdami blogai vėdinamoje patalpoje, vaikai ne tik pasidaro irzlūs, vangūs, skundžiasi galvos skausmais, bet ir blogai miega. Miegas būna ramesnis ir gilesnis, jei miegamajame kambaryje nekaršta, tinkamiausia miegamojo oro temperatūra 18-22 laipsnių. Be temperatūros, svarbios ir santykinės oro drėgmės bei oro judėjimo greičio ribinės vertės. Esant per sausam orui išdžiūva gleivinė, tampa sunku kvėpuoti, esant per didelei drėgmei, kūnas „atiduoda“ daugiau šilumos energijos į aplinką, padidėja šalčio pojūtis, be to, patalpose gali įsiveisti pelėsis.

Mama Indrė prisipažįsta - nei sūnui, nei jaunėlei dukrai neribojanti naudojimosi išmaniaisiais įrenginiais. Nors mama leidžia žaisti, kiek širdis geidžia, pats Titas samprotauja - bent prieš miegą, kai užsižaidžia, tėvų kontrolė netrukdytų. Jau vakare noriu, kad kažkas sustabdytų, nes miegot noriu vis tiek, noriu ir žaist. Kad sakytų - eik miegot. Štai dėl to gydytojai ragina tėvus nustoti leisti vaikams neribotai naudotis kompiuteriais ar telefonais.

Vaikams iki dvejų metų tėvai turėtų duoti nebent žaislinius telefonus. Nes žaidimas tikrais prišaukia net ne vieną bėdą. Ir ne tik mažyliams. Įvairaus amžiaus vaikai, kurie prieš miegą žaidžia kompiuteriu ar telefonu, žiūri televizorių, ar skaito knygą planšetėje, miega visa valanda trumpiau, nei miega tie, kas auga be išmaniųjų technologijų, ar naudojasi jomis ribotai. Užmigimo pradžia nusikelia į naktį ir taip pat daugiau yra prabudimų. Labiausiai įtakoja miego cirkadinį ritmą, nes mėlynoji šviesa slopina mūsų miego hormono - melatoninio sintezę konkorėžinėje liaukoje. Ir nustatyta, kad keletą valandų iki miego pradžios reikėtų jau nebesinaudoti.

Ne tik miegas tampa nekokybiškas, psichologai pastebėjo, kad vaikai, ypač mažesnieji, neišlendantys iš kompiuterių, ar telefonų, tampa gerokai irzlesni, įsitempę, kamuojami nerimo, o kai kas ir iš viso užsisklendęs savyje. Ir klaidingai mano tie tėvai, kurie vis mažesniems vaikams duoda išmaniuosius įrenginius manydami, kad šie juos lavina. Vaikų iki trejų metų amžiaus jokie žaidimai, net ir labai lavinantys - nelavina. Jeigu ir gali prasidėti kažkokia nauda, tai gerokai vėliau. Gal ikimokyklinukų amžiuje, priešmokyklinukų galbūt amžiuje, kita vertus, yra tam tikros specialios programėlės, tam tikri žaidimai, bet jie, deja, nėra tokie mėgiami.

Išmaniosios technologijos ne tik trumpina miegą, ne tik veikia vaikų psichinę sveikatą, bet ir kenkia mažylių žarnynui. Pastaruosius metus ėmė daugėti mažųjų pacientų, besiskundžiančių pilvo skausmais ar pykinimu. Tai yra labai aktyvus darbas, tas pats, kas mokytis matematikos, ar kažko kito mokytis. Tai čia yra viskas su malonumu daroma. Bet protas labai intensyviai dirba. Tai jeigu tas protas dirba intensyviai mokykloje daug, ar kažkur darželyje, ir grįžęs namo vėl tas protas yra įjungiamas, tai praktiškai yra pervargstama. Ir tada tas ryšys pablogėja tarp galvos smegenų ir mažosios smegenys, kurios yra virškinamajam trakte. Ir ne tik pilvo skausmai gali prasidėti, vaikus gali pykinti, jiems gali skaudėti galvą.

Šiuolaikinių informacinių technologijų (IT) naudojimas gali turėti poveikį vaikų fizinei ir psichinei sveikatai. Ikimokyklinio amžiaus vaikų naudojimosi IT prietaisais ir miego problemų bei miego trukmės sąsajos buvo tyrinėjamos.

Dauguma šio amžiaus vaikų miega 9-10 valandų per naktį. Dieną miega 95,3 % 8 val. ir mažiau naktį miegančių vaikų ir visi 7 val. ir mažiau naktį miegantys vaikai. Net 77 % vaikų kasdien miega dieną. Jaunesniems vaikams yra būdingas miego režimas, bet dažnesni prabudimai naktį.

Maždaug pusės tyrime dalyvavusių vaikų miego ir poilsio zonose yra bent vienas IT prietaisas. Žemesnio išsilavinimo tėvų vaikai dažniau turi IT prietaisą kambaryje, kuriame miega, ir jiems dažniau leidžiama prieš miegą žiūrėti filmukus. Vaikai, turintys savo kambaryje IT prietaisų, sunkiau užmiega, be to, turi daugiau miego problemų (siekiančių klinikinį miego sutrikimų lygį). Naktį trumpiau miega vaikai, kurie ilgiau naudojasi kompiuteriu darbo dienomis ir laisvadieniais, be to, daugiau laiko leidžia prie įvairių IT prietaisų ekranų laisvadieniais.

tags: #siuolaikiniu #technoligiju #naudojimas #ir #ikimokykliniu #vaiku

• Rašytojai iš Anykščių
• Savimi pasitikintis vaikas: principai
• Žilų gimimo paslaptis
• Kaip padėti vaikui adaptuotis darželyje
• Tėvystės išmokos