Vaikų lopšeliai-darželiai, vadinami įvairiai, įskaitant motinų, mažylių, vaikų žaidimų centrus, yra pirmoji švietimo sistemos pakopa.
Vaikų lopšelio-darželio tikslas - padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros poreikius.
Vaikų lopšeliai-darželiai Lietuvoje gali būti valstybiniai ir privatūs, dažniausiai išlaikomi privačių asmenų, religinių ir visuomeninių organizacijų. Jie skirstomi į grupes pagal amžių.
Istoriškai, 20-ojo amžiaus pradžioje Lietuvoje buvo steigiami lopšeliai, kurie buvo vadinami kūdikių ėdelėmis. Vaikų lopšelius-darželius steigė įvairios labdaros draugijos.
Pirmoji tokia įstaiga atidaryta Kaune 1921 metais. 3-4 dešimtmetyje daugiausia vaikų lopšelių-darželių įvairiose Lietuvos vietose išlaikė dvi svarbios draugijos:
- Lietuvos vaiko ikimokyklinio ugdymo draugija: 1939 m. jai priklausė 116 vaikų lopšelių-darželių, kuriuose darbas vyko pagal F. W. A. Fröbelio pedagoginę sistemą.
- Šv. Vincento Pauliečio draugija: 1937 m. jai priklausė 45 vaikų lopšeliai-darželiai, kuriuose buvo taikoma M. Montessori pedagoginė sistema.
Be to, 1921 m. Vaikelio Jėzaus draugija įsteigė pirmuosius kursus vaikų lopšelių-darželių ir vaikų prieglaudų vedėjoms rengti. Vėliau, 1932 m. Caritas prie Kauno mokytojų sąjungos organizavo vaikų lopšelių-darželių auklėtojų dvimečius kursus. Šv. Vincento Pauliečio draugija 1936 m. ir 1939 m. rengė dvimečius vaikų lopšelių-darželių vedėjų kursus, o Lietuvos vaiko draugija 1936 m., 1937 m. ir 1938 m. organizavo tris mokamus 8 mėnesių kursus vaikų lopšelių-darželių vedėjoms, kuriuos iš viso baigė 123 klausytojos. Veikė ir privačių kursų, pavyzdžiui, R. Rozentalienės (1934, 1935, 1936 m.), pagrįsti O. Decroly pedagogine sistema, bei M. Varnienės (1932, 1935 m.), remiantis M. Montessori pedagogine sistema.
Po Lietuvos okupacijos Sovietų Sąjungos, vaikų lopšeliai-darželiai buvo suvalstybinti. Švietimo liaudies komisariate veikė ikimokyklinio auklėjimo įstaigų ir vaikų namų skyrius. 1941 m. pradžioje veikė 254 vaikų lopšeliai-darželiai, kuriuose buvo ugdoma 12 500 vaikų.
Po Antrojo pasaulinio karo steigiamų vaikų lopšelių-darželių skaičius didėjo. 1959 m. vaikų darželius pradėta jungti su vaikų lopšeliais, o vėliau vaikų lopšeliai-darželiai tapo pagrindine ikimokyklinių įstaigų forma.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1991 m. pradėti steigti vaikų darželiai-mokyklos. 1998 m. buvo priimti Ikimokyklinio ugdymo įstaigos nuostatai.
Šiuo metu į ikimokyklinio ugdymo grupę priimami kūdikiai nuo gimimo iki 5 (6) metų amžiaus, o į vienerių metų priešmokyklinę ugdymo grupę - nuo 5 iki 6 (7) metų amžiaus.
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. pabaigoje veikė 731 ikimokyklinio ugdymo įstaiga (632 miestuose ir 99 kaimo vietovėse). Papildomai, 517 bendrojo ugdymo mokyklų turėjo įsteigtas ikimokyklinio ugdymo grupes. Iš viso buvo ugdoma apie 120 900 vaikų.
Siekiant modernizuoti ir suvienodinti priėmimo procesus, nuo 2026-2027 mokslo metų bus pradėta naudoti nauja centralizuota informacinė sistema priėmimui į švietimo programas.
Respublikinis ikimokyklinio ugdymo įstaigų projektas "Mano gimtoji lietuvių kalba" 2023
Pirmasis etapas apims 24 savivaldybes, kur prašymus bus galima teikti per centralizuotą priėmimo į švietimo programas informacinę sistemą (CPIS), pasiekiamą adresu www.mokausi.lt. Šios savivaldybės yra: Akmenės, Anykščių, Biržų, Joniškio, Jurbarko, Kelmės, Kupiškio, Lazdijų, Molėtų, Pakruojo, Panevėžio, Pasvalio, Prienų, Raseinių, Rokiškio, Šakių, Šilalės, Švenčionių, Tauragės, Trakų ir Varėnos rajonai, Palangos miesto, Druskininkų ir Elektrėnų savivaldybės.
Kitos savivaldybės, įskaitant didžiąsias, bus jungiamos prie CPIS vėlesniuose etapuose. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija informavo, kad tai yra pirmas žingsnis nacionalinio masto projekte, kurio tikslas iki 2028 m. sukurti vieningą, visoje šalyje veikiančią internetinę priėmimo platformą visoms valstybinėms ir savivaldybių bendrojo bei ikimokyklinio ugdymo įstaigoms.
Anksčiau kiekviena savivaldybė taikė atskiras priėmimo tvarkas ir administravimo procesus, o galimybės teikti prašymus, įskaitant internetinį teikimą, skyrėsi. Naujoji sistema suvienodins priėmimo procesus, užtikrinant didesnį patogumą ir aiškesnes taisykles tėvams, taip pat didesnį skaidrumą ir efektyvesnį administravimą savivaldybėms.
CPIS yra kuriama ir nacionaliniu mastu administruojama viešosios įstaigos „Mokausi Lietuvoje“, kuri koordinuos centralizuoto priėmimo procesus ir užtikrins sistemos veikimą visoje šalyje.
Minėtose 24 savivaldybėse gyventojai prašymus galės teikti nuo datos, kurią nustatys konkreti savivaldybė, bet ne anksčiau kaip kovo 2-oji. Prašymai bus pildomi internetu, o dalis priėmimo kriterijų bus nustatoma automatiškai pagal valstybės registrų duomenis (pvz., apie specialiuosius ugdymosi poreikius, deklaruotą gyvenamąją vietą, šiuo metu lankomą ugdymo įstaigą ar mokymosi pasiekimus), todėl papildomai pagrįsti dokumentais šių duomenų nereikės. Sistema automatiškai taikys nustatytus priėmimo prioritetus, apskaičiuos eiles ir parengs sutartis, kurias bus galima pasirašyti nuotoliniu būdu.
| Savivaldybė | Pradžios data (ne anksčiau kaip) |
|---|---|
| Akmenės | Kovo 2 d. |
| Anykščių | Kovo 2 d. |
| Biržų | Kovo 2 d. |
| Joniškio | Kovo 2 d. |
| Jurbarko | Kovo 2 d. |
| Kelmės | Kovo 2 d. |
| Kupiškio | Kovo 2 d. |
| Lazdijų | Kovo 2 d. |
| Molėtų | Kovo 2 d. |
| Pakruojo | Kovo 2 d. |
| Panevėžio | Kovo 2 d. |
| Pasvalio | Kovo 2 d. |
| Prienų | Kovo 2 d. |
| Raseinių | Kovo 2 d. |
| Rokiškio | Kovo 2 d. |
| Šakių | Kovo 2 d. |
| Šilalės | Kovo 2 d. |
| Švenčionių | Kovo 2 d. |
| Tauragės | Kovo 2 d. |
| Trakų | Kovo 2 d. |
| Varėnos | Kovo 2 d. |
| Palangos miesto | Kovo 2 d. |
| Druskininkų | Kovo 2 d. |
| Elektrėnų | Kovo 2 d. |
CPIS užtikrins skaidrų vietų paskirstymą, vienodą taisyklių taikymą ir sutaupys laiką tėvams, savivaldybėms bei mokykloms. Teikiant prašymą ugdytis pagal ikimokyklinio ugdymo programą, bus galima rinktis tiek ikimokyklinių ugdymo įstaigų, kiek nustatys konkreti savivaldybė. Teikiant prašymą į bendrojo ugdymo įstaigą, bus galima rinktis ne daugiau kaip tris mokyklas, o konkretus pasirenkamų įstaigų skaičius taip pat bus nustatytas savivaldybės.
Tėvai gali rinktis tiek pagal aptarnavimo teritoriją priskirtas, tiek ir kitas ugdymo įstaigas, tačiau prioritetas pageidavimui dėl mokyklos suteikiamas pagal aptarnavimo teritoriją.
Teikiant prašymus į bendrojo ir priešmokyklinio ugdymo programas, prašymo pateikimo data nėra laikoma prioritetiniu kriterijumi, todėl skubos pateikti prašymą nėra. Ikimokyklinio ugdymo atveju, atsižvelgiant į savivaldybių patvirtintas tvarkas, pirmiausia priimami vaikai, atitinkantys kiekvienos savivaldybės nustatytus priėmimo be eilės pirmumo kriterijus, o kiti prašymai rikiuojami pagal vaiko amžių, patvirtintus priėmimo kriterijus ir tik po to - pagal prašymo pateikimo datą.
Prašymai į ugdymo įstaigas turi būti pateikiami laikantis savivaldybės patvirtintose priėmimo tvarkose nustatytų terminų. Gavus pasiūlymą mokytis, mokymo ar ugdymo sutartis bus sudaroma elektroniniu būdu per CPIS. Svarbu atkreipti dėmesį, kad sudarius vieną sutartį, kiti pasiūlymai taps negaliojantys.
Parlamentas šią savaitę priėmė Švietimo įstatymo pataisą, kad priėmimas į mokyklas ir darželius vyktų per centralizuotą prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinę sistemą. Už tokį pakeitimą balsavo 96 Seimo nariai, septyni susilaikė. Pataisą inicijavo konservatorė Gintarė Skaistė bei Švietimo ir mokslo komiteto vadovas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša. G. Skaistė argumentuoja, kad elektroninė sistema leis efektyviau planuoti ugdymo įstaigų tinklą ir panaikins piktnaudžiavimo galimybes.
Šiuo metu centralizuotas priėmimas į švietimo įstaigas, kai prašymai registruojami savivaldybėse internetu, nėra privalomas. Jį vykdo apie pusė šalies savivaldybių: devynios turi bendrą priėmimo sistemą tiek vaikų darželiams, tiek mokykloms, o dar 20 - tik darželiams.
